SKLIAUTØ SIENØ TAPYBOS PLASTINË RAIÐKA IR IKONOGRAFIJA

Transcription

1 JAUNØJØ OPUSAI Gauta Tæsinys. Pradþia Logos Nr. 54. EDITA ÐEDBARAITË Vytauto Didþiojo universitetas KAUNO ÐV. KRYÞIAUS BAÞNYÈIOS SKLIAUTØ SIENØ TAPYBOS PLASTINË RAIÐKA IR IKONOGRAFIJA The Plastic Expression and Iconography of the Mural Paintings of the Vaults in the Church of the Holy Cross in Kaunas SUMMARY The mural paintings that decorate the vaults in the church of the Holy Cross in Kaunas are already known in Lithuanian art criticism; still they have not been analyzed as individual objects or clearly attributed. This article aims to explore these works of art in aspects of form and content and also to determine their possible date and authorship. Research showed that in 1898 Tyrolean artist Jonas Kerle created seventeen compositions, Kerle s compositions cover the older frescos on the decline that date back to the end of the 17 th c. the beginning of 18 th c. They are united by iconographic programme, whose main theme is the Mysteries of Jesus Christ. Only the painting in the main dome representing the Prophet Elijah, founder of the Carmelite order, was created in the second half of the 18 th c. by order of the Carmelite friars. SANTRAUKA Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios skliautus puoðianti sienø tapyba yra þinoma Lietuvos menotyroje, taèiau iki ðiol nebuvo aiðkiai atributuota ir iðtirta kaip savarankiðkas objektas. Ðiame straipsnyje siekiama iðanalizuoti ðiuos tapybos darbus formos ir turinio aspektais bei nustatyti jø galimà datavimà ir autorystæ. Tyrinëjimai atskleidë, jog baþnyèios skliautuose ant apnykusiø XVII a. pab. XVIII a. pr. freskø dailininkas ið Tirolio Jonas Kerle 1898 m. nutapë septyniolika akademistiniø kompozicijø. Jas vienija ikonografinë programa, kurios pagrindinë aðis Jëzaus Kristaus slëpiniai. Vienintelis kupolo paveikslas buvo sukurtas XVIII a. II p. baþnyèià valdþiusiø karmelitø uþsakymu ir yra skirtas jø ordino ákûrëjui pranaðui Elijui. RAKTAÞODÞIAI: Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèia, sienø tapyba, akademizmas, J. Kerle, karmelitai. KEY WORDS: Holy Cross Church in Kaunas, mural painting, Academicism, J. Kerle, Carmelite. LOGOS

2 EDITA ÐEDBARAITË ÐIAURINËS TRANSEPTO DALIES SKLIAUTO SIENØ TAPYBOS PAVEIKSLAI Penkiuose ið ðeðiø baþnyèios transepto skliautø sienø tapybos paveikslø yra vaizduojami Naujajame Testamente apraðyti ávykiai po Kristaus Prisikëlimo. Tema pradedama plëtoti ðiaurinëje skersinës navos dalyje, kur trijose skliautø kompozicijose parodomas pats Kristaus Prisikëlimas ir du jo pasirodymai mokiniams. Aukðèiausioje skliauto vietoje esantis paveikslas yra staèiakampio formos, o abipus jo esantys kiti du sienø tapybos darbai artimesni kvadratui. Kûriniø kampai dekoratyviai nukirsti. Vidurinë skliauto kompozicija Jëzaus Kristaus Prisikëlimas (il. 4) vaizduoja esminá Naujojo Testamento epizodà, esantá viso krikðèioniø tikëjimo pagrindu. Nors Ðventajame Raðte pats Prisikëlimo momentas nëra tiesiogiai apraðytas, ðis siuþetas atpaþástamas ið kareiviø, sauganèiø kapà, angelo, sëdinèio ant nuridento akmens ir, þinoma, Kristaus, prisikelianèio ið kapo. Paveiksle erdvë ir perspektyva nepabrëþta, taèiau galime iðskirti tris planus. Pirmame matomi du iðgàsèio apimti, ant þemës parkritæ romënø kareiviai su ðalmais, kalavijais bei mëlynomis mantijomis. Jø pozos raiðkiai perteikia emocinæ átampà: kairysis tarsi bando pasislëpti po savo rûbu, deðinysis, nulenkæs prie þemës galvà, viena ranka jà uþsidengia, o kitoje vis dar laiko kalavijà. Uþ jo matoma dar vieno klûpanèio vyro figûra. Pastarasis yra su barzda, pridengta galva, kûnu nusisukæs, taèiau veidà atgræþæs á Kristø. Ðio neidentifikuoto personaþo vaizdavimas Prisikëlimo scenose nëra áprastas. Pagrindinis kûrinio motyvas yra komponuojamas antrame plane, kurio centre, kiek á kairæ nuo simetrijos aðies, yra nutapyta arkinë uoloje iðkalto kapo anga, ið kurios þengia prisikëlæs Kristus. Jis vaizduojamas tradiciðkai: su þaizdomis rankose, kojose ir ðone, balta tunika ir raudonu virðutiniu drabuþiu, rankas iðskleidæs á ðalis, deðinëje laikantis baltà Prisikëlimo vëliavà su raudonu kryþiumi, simbolizuojanèià pergalæ prieð mirtá, kaire koja pamynæs akmeninæ plokðtæ, dengusià kapo angà. Jo veidas kiek pasuktas á kairæ, þvilgsnis nukreiptas á virðø, galvà supa neryðkus spindulinis nimbas. Kairëje kapo angos pusëje, paèiame paveikslo pakraðtyje, nutapytas angelas nuleista galva, sulenktais sparnais ir sukryþiuotomis ant krûtinës rankomis. Deðinëje kapo pusëje matoma panaðios iðvaizdos bûtybë, taèiau jos poza laisvesnë, dinamiðkesnë. Ðio angelo sparnai iðtiesti, jis sëdi ant uolos (?), viena ranka á jà atsirëmæs, kità iðtiesæs link Kristaus ir veidu atsigræþæs á kareivius ir þiûrovus. (Dviejø angelø vaizdavimas vëlgi nëra tipiðkas ðiam siuþetui.) Uþ jo, tolumoje, yra nutapytas treèio plano fragmentas, perteikiantis kalvotà su tamsiais medþiø siluetais peizaþà bei juodà nakties dangø, kurá ties horizontu pagyvina gelsvi ir rausvi tekanèios saulës atðvaitai. Apraðytoji kompozicija yra frontali, disimetriðka, jos centras monumentali, didinga Kristaus figûra, apie kurià pusraèiu iðdëstomos likusios, su pagrindine kontaktuojanèios þvilgsniais ar gestais. Prisikëlusysis ir Já rëminanti arka akcen- 166 LOGOS 55

3 JAUNØJØ OPUSAI 4 il. Jonas Kerle. Jëzaus Kristaus Prisikëlimas. Klijø tapyba Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios ðiaurinës transepto dalies skliautas. R. Valinèiûtës nuotr tuojami ryðkesniu apðvietimu, kuris sklinda tartum ið paèios angos ar Kristaus figûros. Likusioji paveikslo dalis skendi pilkoje prieblandoje, kurianèioje paslapties ir didybës kupinà atmosferà. Spalvos prislopintos, ðaltame kolorite labiausiai iðsiskiria raudonas Kristaus drabuþis. Nors ypatingu dinamiðkumu kompozicija nepasiþymi, statikà bei ramybæ joje kiek griauna deðiniojo angelo bei sargybiniø pozos, vertikaliai ir horizontaliai komponuotø figûrø kontrastas. Skliauto rytinëje dalyje, virð ðoninio altoriaus, nutapytas paveikslas Vakarienë Emause (il. 5). Evangelija pasakoja, kad Kleopui ir kitam neávardytam mokiniui keliaujant ið Jeruzalës á Emauso kaimelá, prie jø prisiartino prisikëlæs Kristus ir ëjo drauge, bet anie du Jo nepaþino. Vakare jie pakvietë Já pasilikti kartu ir ðis uþsuko pas juos. Vakarieniaudamas su jais prie stalo, paëmë duonà, sukalbëjo laiminimo maldà, lauþë ir davë jiems. Tada jø akys atsivërë, ir jie paþino Jëzø, bet jis pranyko jiems ið akiø (Lk 24, 30-31). Ðis evangelisto Luko apraðytas atpaþinimo momentas yra vaizduojamas minëtame skliauto paveiksle. Veiksmas vyksta interjero erdvëje tamsiame kambarëlyje su lentø grindimis, deðinëje ant sienos rûkstanèiu þibintu (kairëje pusëje detalës sunkiai áþiûrimos dël nutrupëjusiø daþø) bei dviem dideliais ar- LOGOS

4 EDITA ÐEDBARAITË 5 il. Jonas Kerle. Vakarienë Emause Klijø tapyba. Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios ðiaurinës transepto dalies skliautas. R. Valinèiûtës nuotr kiniais langais, atverianèiais galinio plano vaizdà ir prapleèianèiais kompaktiðkà paveikslo erdvæ. Pro kairájá langà matyti pastatø fragmentai, o pro deðinájá miesto siena bei kalvos. Peizaþas nutapytas pilkai melsvais tonais, temstanèiame danguje yra gelsvø nusileidusios saulës atðvaitø. Þmoniø figûros komponuojamos pirmame plane pusraèiu apie centre pavaizduotà nedidelá, baltai uþtiestà stalà, ant kurio matomos lëkðtës su maistu, duonos gabalëliai bei auksinë taurë viduryje. Ant suolelio prieðais stalà pastatytas vyno indas. Centre, uþ stalo, vaizduojamas Kristus, baltais drabuþiais, dekoratyviu nimbu apie galvà, þvelgiantis á virðø ir rankose lauþantis duonà. Deðinëje stalo pusëje profiliu nutapytas mokinys ið nuostabos yra atsiloðæs atgal, lyg besistojàs, deðinæ rankà uþdëjæs ant krûtinës. Mokinys kairëje yra suklupæs ant þemës, rankas iðskleidæs á ðalis, veidu atsigræþæs á kà tik atpaþintà Mokytojà. Mokiniai, kaip áprasta ðio siuþeto vaizdavime, parodyti kaip piligrimai su lazdomis, ið kuriø viena atremta á stalà, o kita á sienà deðinëje. Paveikslo kairiajame kraðte matoma patarnautojo su àsoèiu rankoje figûra. Ðis asmuo nedalyvauja veiksme, taèiau yra ávykio liudytojas. Jis vaizduojamas tarsi atsitiktinai beeidamas stabtelëjæs ir atsigræþæs paþvelgti á tai, kas vyksta. Ðio tapybos darbo kompozicija frontali, centriðka. Joje uþdara erdvë jungia- 168 LOGOS 55

5 JAUNØJØ OPUSAI ma su atviros fragmentais. Melsvai pilkame, ðaltame, tamsokame kolorite iðsiskiria ðviesi simetrijos aðis (ið virðaus þemyn): tarplangis, Kristaus figûra, stalas ir suolelio uþtiesalas. Balta spalva pabrëþia kompozicijos centrà, á já koncentruoja þiûrovo þvilgsná. Kristaus drabuþio fone iðryðkëja lauþoma duona ir vyno taurë Ðvè. Sakramentas, esantis geometrinës perspektyvos centriniame taðke. Ramybe ir susikaupimu dvelkianèiai pagrindinei Kristaus figûrai kontrastà sudaro susijaudinusiø mokiniø pozos, á statiðkà, grieþtai simetriðkà kompozicijà ávesdamos dinamikos. Jø mëlyni ir raudoni rûbai pagyvina bendrà kolorità. Ðviesotamsos kontrastas neryðkus, taèiau yra keletas ðviesos ðaltiniø þibintas ant sienos ir natûralus apðvietimas pro langà. Kristaus figûra, veidas apðviesti tarsi savaimine vidine ðviesa. Vakarinëje skliauto pusëje esanti kompozicija Ðv. Tomo netikëjimas taip pat pasakoja apie Kristaus susitikimà su mokiniais po Prisikëlimo. Pirmàjà Velykø dienà Jëzus jiems pasirodë, taèiau apaðtalo Tomo tarp susirinkusiøjø nebuvo ir ðis atsisakë patikëti Prisikëlimu: Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø dûrio ir neádësiu pirðto á viniø vietà, ir jeigu ranka nepaliesiu jo ðono netikësiu (Jn 20, 25). Po aðtuoniø dienø, Tomui esant drauge, Jëzus vël pasirodë mokiniams ir kreipësi á já: Pridëk èia pirðtà ir apþiûrëk mano rankas. Pakelk rankà ir paliesk mano ðonà; jau nebebûk netikintis bûk tikintis. Tomas suðuko: Mano Vieðpats ir mano Dievas! (Jn 20, 27-29). Pastarasis momentas vaizduojamas daugiafigûrëje kompozicijoje, kurios centre matome prisikëlusá Kristø, apsisiautusá raudonu rûbu, apnuoginanèiu jo ðonà, kaire ranka laikantá per petá persvertà lazdà su kryþiumi virðuje, o deðinæ pakëlusá virð suklupusio Tomo galvos. Du atlenkti plaðtakos pirðtai rodo laiminimo þenklà. Jo vienintelio galvà vainikuoja baltas ornamentuotas nimbas, iðskiriantis Já ið likusiø figûrø. Abejojantis mokinys nutapytas klûpantis ant vieno kelio prieðais Jëzø, deðinæ rankà ádëjæs á þaizdà Jo ðone. Abu personaþai kontaktuoja rankomis ir þvilgsniais. Likæ mokiniai vaizduojami po penkis abipus Kristaus (ið viso vienuolika, mat Judo jø tarpe nebebuvo), pagarbiai stebintys ávyká. Figûros sugrupuotos po dvi ir po tris, tarp jø galima atpaþinti ðv. Jonà bebarzdá jaunuolá su popieriaus ritiniu rankoje, nutapytà deðiniajame kûrinio kraðte. Taip kûrinio autorius pabrëþia, kad bûtent ðis Evangelistas apraðë vaizduojamà ávyká. Paveiksle perspektyvinio gilumos vaizdo nëra: kairiajame virðutiniame kampe matyti mûro sienos fragmentas, o likæs fonas lygus, tamsiai mëlynas. Kompozicija frontali, centriðka, joje akcentuojama simetrijos aðis. Figûros stambios, uþimanèios beveik visà erdvæ, dominuoja vertikalûs tûriai. Pozos statiðkos, kompozicijà kiek pagyvina tik Tomo ir Kristaus rankø bei lazdos ástriþainës. Koloritas ðiame darbe vëlgi neryðkus, prislopintø ðaltø spalvø, ið kuriø iðsiskiria raudonas Prisikëlusiojo rûbas, ðviesotamsa nekontrastinga. LOGOS

6 EDITA ÐEDBARAITË PIETINËS TRANSEPTO DALIES SKLIAUTO SIENØ TAPYBOS PAVEIKSLAI Pietinës transepto dalies skliauto tapybos paveikslai tæsia Kristaus slëpiniø ciklà, pasakojantá Ðventojo Raðto ávykius. Kûriniø iðdëstymas ir formos analogiðkos ðiaurinio skliauto tapybos darbams, skiriasi tik plafonø kampø formos. Chronologinë ávykiø seka ðios transepto dalies skliaute kitokia centrinis kûrinys pagal siuþetà nëra pirmasis, taèiau jis pagrindinis, todël paveikslø aptarimas vyks ta paèia tvarka, kaip ir prieð tai. Centrinës kompozicijos Ðventosios Dvasios atsiuntimas (il. 6) siuþetas yra apraðytas Apaðtalø darbuose. Po Jëzaus þengimo á dangø praëjus deðimèiai dienø, apaðtalai buvo susirinkæ Jeruzalëje, kai staiga ið dangaus pasigirdo ûþesys, tarsi pûstø smarkus vëjas. Jis pripildë visà namà, kur jie sëdëjo. Jiems pasirodë tarsi ugnies lieþuviai, kurie pasidalijæ nusileido ant kiekvieno ið jø. Visi pasidarë pilni Ðventosios Dvasios ir pradëjo kalbëti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davë prabilti (Apd 2, 2-4). Ðiame paveiksle lakoniðkai pavaizduota uþdara erdvë kambario interjeras. Kompozicijà ið abiejø pusiø rëmina kolonø fragmentai ir raudonos perjuostos draperijos. Centre nutapyta monumentali krësle sëdinèios Ðvè. Mergelës Marijos figûra. Ji vilki raudonu ir mëlynu rûbu, yra apsigobusi galvà, ant keliø sudëjusi rankas ir þvelgianti á virðø. Jos vienintelës galvà puoðia ðviesus nimbas. Apaðtalø darbuose raðoma, kad Sekminiø dienà Marija meldësi kartu su Kristaus mokiniais (Apd 1, 14), taèiau jos vaidmuo ðiame siuþete yra ir simboliðkas: ji ákûnija paèià Baþnyèià, kuriai vesti yra atsiunèiama Ðventoji Dvasia. Uþ jos ið ðaliø stovi du Jëzaus mokiniai. Kairysis, iðskleidæs á ðonus abi rankas, pakëlæs galvà, þvelgia á paveikslo virðuje, virð Marijos galvos, spindulius skleidþiantá Ðventosios Dvasios balandá. Deðiniojo mokinio padëtis prieðinga: nuleidæs galvà, uþsimerkæs, viena ranka atsirëmæs á krëslà, kità pridëjæs prie krûtinës. Kiti devyni apaðtalai yra susëdæ ant suolø aplink Marijà nepilnu ratu keturi kairëje ir penki deðinëje. Dalis jø gestikuliuoja skësèiodami rankomis, dalijasi vienas su kitu savo nustebimu, o kiti susikaupæ þvelgia á Ðventàjà Dvasià. Du kraðtiniai nutapyti nugaromis á þiûrovà. Virð Marijos ir virð apaðtalø galvø plevena ugniniai lieþuviai. Galima konkreèiai ávardyti keturis mokinius. Kairëje prie Ðvè. Mergelës Marijos sëdi vyriausiasis apaðtalas Petras, laikydamas savo atributà raktus. Ið kitos pusës nutapytas ðv. Jonas Evangelistas, po Kristaus mirties ëmæs globoti Jo Motinà. Já atpaþinti padeda iðvaizda: ðis vyras yra jauniausias, be barzdos, ilgais plaukais, su Evangelijos knyga rankose. Ðalia stovintá þilà pliktelëjusá vyrà su ilga barzda galima laikyti jo broliu Jokûbu, nes gretimame paveiksle Raktø áteikimas ðv. Petrui tokios pat iðvaizdos apaðtalas vaizduojamas su já identifikuoti leidþianèiu atributu. Kairiajame kraðte sëdintis apaðtalas su knyga rankoje galëtø bûti ðv. Matas, nes ki- 170 LOGOS 55

7 JAUNØJØ OPUSAI 6 il. Jonas Kerle. Ðventosios Dvasios atsiuntimas Klijø tapyba. Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios pietinës transepto dalies skliautas. R. Valinèiûtës nuotr tø dviejø evangelistø tarp pirmøjø dvylikos Jëzaus mokiniø nebuvo. Ðio kûrinio kompozicija vëlgi statiðka, grieþtai simetriðka (vertikaliai padalyta á dvi dalis), taèiau paèios figûros, jas iðdëstant ratu, vaizduojamos ávairesniais rakursais, jos uþima didelæ erdvës dalá visà paveikslo plotá. Grindø lentø linijos veda link centrinio taðko Marijos veido, taèiau geometrinë perspektyva toliau neplëtojama, galiniam planui parinktas þalsvai rusvas fonas. Koloritas tamsus, pusiausvyrà tarp ðiltø ir ðaltø spalvø jame palaiko raudonai uþtapyti plotai, o labiausiai iðsiskiria ryðkiai mëlynas Marijos drabuþis. Ðviesa sklinda nuo virðuje esanèio balandþio, ryðkiausiai apðviesta yra Dievo Motinos figûra, jos veide matomi blikai. Skliauto rytinëje pusëje nutapyta kompozicija Raktø áteikimas ðv. Petrui. Visame transepte jos vienintelës siuþetas yra paremtas ávykiu, kuris buvo prieð Kristaus nukryþiavimà. Jëzus, kalbëdamas mokiniams apie gyvàjà Baþnyèià, tarë Galilëjos þvejui Simonui: Tu esi Petras Uola; ant tos uolos að pastatysiu savo Baþnyèià, ir pragaro vartai jos nenugalës. Tau duosiu dangaus karalystës raktus; kà tu suriði þemëje, bus suriðta ir danguje, ir kà atriði þemëje, bus atriðta ir danguje (Mt 16, 18-19). Ðiuos savo þodþius Kristus patvirtina jau po Prisikëlimo, tardamas Petrui: Ganyk LOGOS

8 EDITA ÐEDBARAITË mano avis (Jn 21, 16), todël ðis siuþetas tarsi neiðkrenta ið bendro povelykiniø ávykiø konteksto. Paveikslo erdvë gamtos peizaþas, jûros pakrantë. Þemës ruoþai nutapyti pilkðvai þalia spalva, dangus tamsus, su pilkðvai mëlynais debesimis palei horizontà. Tolimajame plane, kairëje, matyti balto marmuro ðventykla imperatoriaus Augusto garbei, stovinti ant aukðto uolëto skardþio, mat veiksmas vyksta Palestinos ðiaurëje, Cezarëjos mieste 28. Ðis statinys tampa vizualine metafora, iliustruojanèia Kristaus þodþius, pasakytus apie Baþnyèià, kurià Jis stato ant gyvos uolos Petro. Pirmame plane, centre, komponuojamos dvi pagrindinës figûros. Jëzus, vilkintis raudonu apsiaustu, stovi kairæ rankà uþdëjæs ant Petro peties, o deðinëje laikydamas du raktus aukðèiausios valdþios Baþnyèioje þenklà. Tai simboliniai dangaus karalystës vartø raktai, þymintys galià suriðti ir atriðti atleisti ir pasmerkti 29. Ðv. Petras, matomas ið ðono, klûpo prieðais Mokytojà, þvelgdamas á Já. Jo iðvaizda tradicinë: rusvi garbanoti plaukai, trumpa barzda, melsva tunika ir aukso spalvos apsiaustas. Abi pagrindinës figûros susiglaudusios, kontaktuoja þvilgsniais. Aplink juos klûpi kiti ðeði apaðtalai. Kairëje uþ Petro nutapytas Jokûbas Vyresnysis, vienas ið paèiø artimiausiø Jëzui apaðtalø. Jis atpaþástamas ið pilko piligrimo apsiausto ir lazdos. Ðalia jo þalsvais ir mëlynais rûbais vilkintis vyras su pergamento ritinëliu rankose, kas rodo já esant vienu ið evangelistø. Sprendþiant ið barzdos, tai turëtø bûti Matas. Tapytojas já pavaizdavo ádëmiai stebintá ávyká, mat jo paraðytomis Evangelijos eilutëmis yra paremtas paveikslo siuþetas. Deðiniajame kûrinio kraðte matyti keturi mokiniai, iðdëstyti poromis. Bebarzdá jaunuolá uþ Kristaus nugaros galima laikyti ðv. Jonu. Apaðtalai pasisukæ vienas á kità, bendrauja þvilgsniais, gestais, aptarinëja ávyká centre. Tarp jø dominuoja masyvi priekinë figûra þaliu apsiaustu. Kompozicija statiðka, frontali, simetriðka. Jos viduryje ákomponuotos pagrindinës figûros, o raktai kaip esminis simbolis atsiduria paèiame centre. Paveikslo erdvë gili, perspektyva spalvinë: priekyje vyrauja rusvai þali tonai, galiniame plane melsvi. Figûros vaizduojamos trimis ketvirèiais arba profiliu, grupuojamos po dvi. Kristø ið kitø iðskiria vertikali padëtis, nimbas, ryðki apranga (kaip ir Petro). Tamsø, melsvai þalsvà kolorità suðildo raudonos, geltonos spalvos plotai. Neryðkus apðvietimas krinta ið kairës. Skliauto vakarinës pusës kompozicijos Ðv. Pauliaus paðaukimas (il. 7) pagrindinë vaizduojamoji figûra pagoniø apaðtalas Paulius, nepaþinojæs Kristaus ir nepriklausæs pirmiesiems dvylikai mokiniø, bet dël ypatingo paðaukimo ir nepaprastø misionieriaus bei teologo nuopelnø tapæs apaðtalu ir mokytoju. Saulius (taip jis vadinamas iki atsivertimo) buvo kilmingas þydas, kilæs ið Tarso, turëjæs Romos pilietybæ ir aktyviai persekiojæs krikðèionis 30. Ðiame paveiksle vaizduojamas esminis jo gyvenimo ávykis, kuomet, kelionës á Damaskà metu, já staiga apakino stipri ðviesa ið dangaus. Nukritæs þemën, jis iðgirdo Jëzaus balsà: Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? (Apd 9, 4). Jam buvo liepta kel- 172 LOGOS 55

9 JAUNØJØ OPUSAI 7 il. Jonas Kerle. Ðv. Pauliaus paðaukimas Klijø tapyba. Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios pietinës transepto dalies skliautas. R. Valinèiûtës nuotr tis ir eiti á miestà, kur bus pasakyta, kà jis turësiàs daryti. Tuo tarpu jo kelionës draugai stovëjo netekæ þado, jie irgi girdëjo balsà, taèiau nieko nematë. Minëtoji scena vyksta peizaþinëje erdvëje, taèiau negilioje uþ pirmo plano figûrø matyti tik tamsiai mëlyno, lyg debesuoto, dangaus fonas, o deðiniajame apatiniame kampe medþio kamieno fragmentas su keletu lapø. Paulius vaizduojamas kaip tamsiaplaukis vyras tankia barzda, romënø kareivio apranga: ðarvais, kardu prie ðono (kituose siuþetuose tapusiu jo atributu kankinystës þenklu), raudona mantija, kairëje matomas nukritæs ðalmas. Jis pusiau parkritæs ant þemës, viena ranka bandantis prisidengti nuo já akinanèios ðviesos, kuri spinduliø ruoþu sklinda ið virðutiniame deðiniajame kampe ástriþai ákomponuotos Kristaus figûros. Jis pavaizduotas kiek smulkesniu masteliu, iki pusës, vilkintis blankiai raudonu apdaru, gaubiamas ðviesos aureolës, vienà rankà iðtiesæs á Pauliø. Paveikslo deðinëje nutapytas prie parkritusiojo besilenkiantis bendraþygis panaðia kareivio apranga. Antrame plane, kairëje, kitas vyras be ðalmo tramdo pasibaidþiusá baltà Pauliaus þirgà, uþ kurio dar matyti juodas. LOGOS

10 EDITA ÐEDBARAITË Ðis sienø tapybos darbas ið visø aptariamø paveikslø yra bene pats dinamiðkiausias, ryðkiausiai perteikiantis siuþeto dramatizmà. Jo kompozicija diagonali: Pauliaus, jam padedanèio kareivio, þirgo ir Kristaus figûros formuoja ástriþaines, einanèias nuo virðutiniojo kairiojo kampo á apaèià. Joms kontrastà sudaro ir kompozicijoje pusiausvyrà palaikyti padeda prieðingos krypties ástriþainës, kurios kiek silpniau iðryðkëja per Pauliaus rankos, spinduliø pluoðto ir arklá tramdanèio vyro siluetus. Ðios diagonalës ir dinamiðkos figûrø pozos bei plevenanti kareivio draperija kuria judëjimo áspûdá. Figûros koncentruojamos apatinëje paveikslo dalyje jà visà uþpildant, o virðuje paliekamas laisvesnis plotas taip kontrasto principu suprieðinamos þemës ir dangaus erdvës. Koloritas prislopintø spalvø, virðutinëje dalyje vyrauja ðalti mëlyni, o apatinëje ðiltesni þalsvi, gelsvi, rausvi tonai. Apibendrinant Ðv. Kryþiaus baþnyèios navos ir transepto skliautø sienø tapybos paveikslø plastinæ sandarà galima teigti, kad dauguma kompozicijø yra daugiafigûrës, uþdaros, statiðkos, racionaliai apgalvotos. Daþniausiai komponuojama pagal simetrijos aðá, pagrindinë figûra (daþniausiai Kristus) vaizduojama centre, iðskiriama ryðkesniø spalvø apranga, nimbu. Vengiama nereikalingø smulkmenø, detalizacijos, aplinka vaizduojama lakoniðkai, visas dëmesys skiriamas þmoniø figûroms. Dideliø kontrastø, proporcijø skirtumø nëra, vyrauja pusiausvyra, harmonija, santûrumas. Koloritas ramus, tamsokø, prislopintø spalvø, ðviesotamsa naudojama itin saikingai. PAGRINDINIO KUPOLO SIENØ TAPYBOS PAVEIKSLAI Baþnyèios centrinëje dalyje navos ir transepto susikirtime nutapyti penki sienø tapybos paveikslai, taèiau ne visi jie yra tarpusavyje susijæ tema bei stilistika. Elijo ëmimas á dangø ugnies veþimu (il. 8) yra didþiausias baþnyèioje nutapytas kûrinys, dengiantis visà aklino kupolo pavirðiø. Elijas IX a. pr. Kr. gyvenæs pranaðas, garsëjæs stebuklais ir aktyviu Jahvës kulto gynimu nuo Baalo garbintojø. Jo vardas El-i-Jach reiðkia Dievas-mano-(yra)Jahvë. Antrojoje Karaliø Knygoje raðoma, kad Elijui keliaujant su savo mokiniu ir ápëdiniu Eliziejumi (Eliða) ið Jericho prie Jordano, abu pranaðai jau þinojo, jog Vieðpats ruoðiasi pasiimti Elijà. Eliziejui papraðius leisti paveldëti jo pranaðystës dvasià, Elijas tarë: Jeigu matysi mane, kai bûsiu nuo tavæs paimamas, tau bus ðitai suteikta, o jei nematysi, tai nebus tau suteikta (2 Kar 2, 10). Jiems toliau beeinant staiga juodu perskyrë ugnies veþimas ir ugningi þirgai. Elijas pakilo viesulu á dangø. Eliziejus tai matydamas suðuko: Tëve, tëve! Izraelio kovos veþimai ir raiteliai! (2 Kar 2, 11-12). Kaip tik ðis Senojo Testamento siuþetas yra vaizduojamas Ðv. Kryþiaus baþnyèios kupolo paveiksle. Remiantis lenkø menotyrininkës M. Witwiñskos pasiûlyta terminologija, ðio apskrito tapybos darbo kompozicija 174 LOGOS 55

11 JAUNØJØ OPUSAI 8 il. Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios pagrindinis kupolas. Centre: Neþ. autorius. Elijo ëmimas á dangø ugnies veþimu. XVIII a. II p. ( ?). R. Valinèiûtës nuotr panoraminë jos figûros komponuojamos kojomis á kraðtus, o galva á centrà 31. Aplink visà paveikslo pakraðtá matyti siauras þemës ruoþas su kalvotu peizaþu, nutapytu rusvai þalsvais tonais. Vakariniame kraðte smulkiu masteliu pavaizduoti Jericho miesto pastatai raudonais stogais, gynybinës sienos fragmentas, palmës. Likusià kompozicijos erdvæ uþpildo tamsiai mëlyno dangaus fonas su melsvais, balkðvais á virðø maþëjanèiais debesimis. Tokiu bûdu sukuriama aukðtyn kylanèios erdvës iliuzija, pabrëþiama paties kupolo forma, taèiau vaizduojant figûras nëra taikomas tokiu atveju daþnas sotto in su rakursas, jos tapomos frontaliai. Paveikslo rytiniame ðone, kurá pirmiausiai pamato áëjusysis, per vidurá nuo kompozicijos centro ir kraðto, pavaizduota pagrindinë figûra Elijas. Jis skrieja dangumi kvadrigoje, kurios prototipas yra Apolono veþimas 32 su dviem baltais þirgais, ið po kuriø galiniø kanopø lekia ugnies blyksniai. Pats pranaðas nutapytas kaip barzdotas vyras, vilkintis balta tunika ir ore plevenanèia violetine mantija. Jis iðtiesæs rankas á ðalis ir LOGOS

12 EDITA ÐEDBARAITË þvelgia á virðø. Po juo, kiek deðiniau, matoma suklupusio Eliziejaus figûra. Pakëlæs galvà, jis stebi mokytojo paëmimà á dangø, o jo ðauksmà iðreiðkia link Elijo iðtiesta ranka. Ðis vyras taip pat barzdotas, praþilæs, vilki þaliais ir raudonais drabuþiais. Vakarinëje kupolo paveikslo dalyje vaizduojami du angelai, kartu su Elijo veþimu sudarantys rato kompozicijà. Þalsvais ir raudonais rûbais vilkintis pietvakariø pusës angelas sklendþia ore, vienà sparnà sulenkæs, kità iðtiesæs, jo deðinë ranka bei profiliu pasuktas veidas nukreipti á pranaðà. Ðiaurës vakarø angelas nutapytas su baltais ir raudonais rûbais, iðskleidæs abu sparnus, abiem rankomis bei þvilgsniu rodo á Elijà, jo veidas pasuktas trimis ketvirèiais. Tarp abiejø angelø bei tarp ðiaurës vakarø angelo ir Elijo matyti po dvi neryðkias, ið debesø iðnirusias maþø sparnuotø angeliukø galvutes. Kûrinio koloritas tamsus, ðaltas, vyrauja mëlyna, o jai kontrastà sudaro raudona spalva, ðviesotamsa neiðryðkinta. Kompozicija saikinga, neperkrauta figûromis ir detalëmis. Vyraujanti dangaus erdvë kelia lengvumo pojûtá, joje esanèios figûros (trys ið keturiø), neturëdamos atramos, atrodo dinamiðkesnës, jø pozos, judesiai iðraiðkingesni. Dinamikos taip pat teikia besiplaikstanèios rûbø klostës, ðuoliuojantys þirgai. Visos minëtos figûros sienø tapybos darbe iðdëstytos taip, kad tolygiai uþpildytø jo erdvæ, nors pagrindinis veiksmas koncentruojamas toje dalyje, kuri matoma áeinant á baþnyèià. Po kupolu esanèiuose pendentyvuose nutapyti ovalo formos keturiø evangelistø paveikslai. Tai vieninteliai ðios baþnyèios sienø tapybos kûriniai, neturintys lipdybiniø rëmø, o apvesti tapyta rusvos spalvos juosta. Visi keturi paveikslai komponuojami pagal tà patá modelá: evangelistai tapomi sëdintys tamsiame lygiame fone, jø figûros stambios, uþimanèios beveik visà paveikslo erdvæ, matomos nuo galvos iki keliø. Galvos pasuktos trimis ketvirèiais, juosiamos ðventumà þyminèiø nimbø, rankose laikomos raðymo priemonës, popieriaus lapai ar knyga, taip pabrëþiant jø, kaip evangelijø autoriø, vaidmená, deðinëje maþesniu masteliu vaizduojami asmeniniai atributai. Keturiø evangelistø atvaizdai, pradedant pietrytiniu kampu, iðdëstomi ta paèia chronologine tvarka, kaip Naujajame Testamente yra iðdëstytos jø evangelijos. Pirmajame paveiksle pavaizduotas ðv. Matas, pirmosios evangelijos autorius, vienas ið dvylikos apaðtalø, buvæs muitininkas. Jis nutapytas kaip senas vyras su ilga þila barzda, pastelinës rausvos ir þalsvos spalvos drabuþiais. Galva pasukta á kairæ, þvilgsnis þemyn, deðinëje rankoje, paremtoje ant knygos, laikomas raðiklis, kairë ranka atmesta atgal. Prie jos pavaizduotas evangelisto atributas nedidelis angelas melsvais sparnais, laikantis popieriaus lapà. Ðis ávaizdis parinktas todël, kad, savo evangelijos pradþioje pateikdamas Jëzaus genealogijà, Matas pabrëþia Jo þmogiðkàjà prigimtá 33. Pietvakariniame pendentyve yra antrosios evangelijos autoriaus ðv. Morkaus (il. 9) atvaizdas. Tai apaðtalø Petro, Pauliaus ir Barnabo mokinys, bendraþygis, lydëjæs juos misijø kelionëse. Vaizduoja- 176 LOGOS 55

13 JAUNØJØ OPUSAI 9 il. Jonas Kerle. Evangelistas Morkus Klijø tapyba. Kauno Ðv. Kryþiaus baþnyèios pagrindinis kupolas. R. Valinèiûtës nuotr mas vyras yra barzdotas, tamsiø plaukø, tamsiai raudonu drabuþiu. Apðvietimu iðryðkintas veidas gana rûstus, þvilgsnis nukreiptas á kairëje rankoje laikomà lapà, deðinës rankos padëtis tokia pati kaip Mato. Deðiniajame kraðte matoma ðv. Morkaus atributo liûto galva, mat ðis evangelistas savo raðtus pradeda tyruose ðaukianèiojo balsu aliuzija á liûto riaumojimà bei toliau tekste pabrëþia Jëzaus Kristaus kaip Dievo Sûnaus didybæ 34. Morkus Kristø ávardija Judëjø genties liûtu, be to, ðis gyvûnas yra Prisikëlimo simbolis, o bûtent Prisikëlimo epizodu baigiama jo evangelija 35. Ðiaurës vakarø pusëje nutapytas ðv. Lukas evangelijos ir Apaðtalø darbø autorius. Tai gydytojas ið Antiochijos, tapæs apaðtalo Pauliaus mokiniu, lydëjæs já misijø kelionëse. Manoma, jog jis buvæs ir menininkas, nutapæs pirmàjá Ðvè. Mergelës Marijos ir Kûdikëlio Jë- LOGOS

14 EDITA ÐEDBARAITË zaus portretà, regëtà vizijoje 36. Paveiksle jis vaizduojamas raudonais bei mëlynais rûbais, praþilæs, su barzda, torsu pasisukæs á kairæ, deðinëje laikantis knygà, kairæ sulenkæs ir á virðø iðkëlæs smiliø. Galva pasukta á prieðingà pusæ nei kûnas, veidas susimàstæs, þvilgsnis nukreiptas þemyn. Deðinëje matoma jauèio galva. Ðis atributas Lukui priskiriamas todël, kad jo evangelijos pradþioje pasakojama apie kunigo Zacharijo aukojimà, o tais laikais jautis buvo þydø aukojimo gyvulys 37. Be to, ðis evangelistas ypaè pabrëþë Kristaus aukos ant Kryþiaus momentà 38. Paskutinis evangelistas ðv. Jonas nutapytas ðiaurës rytø pendentyve. Jis laikomas ketvirtosios evangelijos, trijø laiðkø ir Apreiðkimo autoriumi. Jonas buvo vienas pirmøjø ir pats jauniausias bei mylimiausias ið Jëzaus paðauktø mokiniø, prieð tai buvæs ðv. Jono Krikðtytojo sekëjas 39. Ðis atvaizdas atitinka tradiciná jo iðvaizdos apibûdinimà: jaunas, ðvelniø bruoþø, rausvais skruostais, ðviesiais plaukais, be barzdos. Vilki raudonais ir þaliais rûbais, kûnu pasisukæs á kairæ, rankose laiko popieriaus lapà, galva pakreipta á deðinæ, jausmingas þvilgsnis á virðø. Paveikslo deðinëje áþvelgiamas tamsus, maþai ið fono iðsiskiriantis erelio siluetas. Aukðèiausiai á dangø pakylantis paukðtis priskiriamas Jonui, nes ðis savo evangelijoje labiausiai iðkëlë Kristaus dieviðkàjà prigimtá 40. Keturiø evangelistø atvaizdai yra nutapyti kaip imaginaciniai portretai, laikantis krikðèioniðkosios ikonografijos tradicijos. Vaizduojamø figûrø siluetai atkartoja trikampio formà, sudarydami piramidines kompozicijas. Koloritas ðiltas, tamsokas, spalvø nedaug rudai juodame fone iðryðkëja raudoni, þali, mëlyni plotai. Ðviesotamsos intensyvumas paveiksluose kiek skiriasi: stipriausias ðviesos ir ðeðëlio kontrastas yra ðv. Morkø vaizduojanèiame tapybos darbe, silpniausias vaizduojanèiame ðv. Lukà. Literatûra ir nuorodos 28 Ten pat, p J. C. J. Metford. Krikðèionybë: realijos ir legendos. Vilnius: Alma littera, 2001, p Religijotyros þodynas. Sud. R. Petraitis. Vilnius: Mintis, 1991, p Dalia Klajumienë. XVIII a. sienø tapyba Lietuvos baþnyèiø architektûroje. Vilnius: VDA leidykla, 2004, p Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, p J. C. J. Metford. Krikðèionybë: realijos ir legendos, p Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, p J. C. J. Metford. Krikðèionybë: realijos ir legendos, p Ten pat, p Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, p J. C. J. Metford. Krikðèionybë: realijos ir legendos, p Religijotyros þodynas, p Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, p Santrumpos KAA Kauno apskrities archyvas KAKA Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas MAB RS Mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyrius B. d. 178 LOGOS 55