Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250. Kursas iš serijos Kertinis akmuo

Transcription

1 Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija Mokytojo vadovėlis Religija 250 Kursas iš serijos Kertinis akmuo O veski, dieviška šviesa 2015, aut. Simon Dewey. Naudojama gavus Altus Fine Art ( leidimą.

2

3 Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250 Išleido Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia Solt Leik Sitis, Jutos valstija

4 Būsime dėkingi už atsiliepimus ir pastabas. Juos ir klaidas prašome siųsti adresu: Seminaries and Institutes of Religion Curriculum Services 50 E. North Temple St., Floor 8 Salt Lake City, Utah USA elektroninis paštas: ces-manuals@ldschurch.org Prašome nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, apylinkę ir kuolą. Nepamirškite nurodyti vadovėlio pavadinimo. Tada parašykite savo pastabas Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos Išspausdinta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Leidimas anglų kalba patvirtintas: 8/14 Vertimas patvirtintas: 8/14 Jesus Christ and the Everlasting Gospel Teacher Manual vertimas Lithuanian PD

5 Turinys Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlio įvadas v 1 Jėzus yra gyvasis Kristus Jėzus Kristus yra reikšmingiausias visoje žmonių istorijoje Jehova ir ikimirtingoji Jo tarnystė Jehova sukūrė žemę Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Jehova Jėzaus Kristaus pavaizdai, šešėliai ir simboliai Jėzus Kristus Viengimis Dievo Sūnus kūne Jėzus Kristus įvykdė visą teisumą Visa aprėpianti Gelbėtojo įtaka Ateik ir sek paskui mane! Jėzus Kristus vaikščiojo darydamas gera Stebuklai Palestinos keliuose Jėzus Kristus pašaukė Dvylika Apaštalų Jėzus Kristus yra pažadėtasis Mesijas Jėzus Kristus įsteigė sakramentą Gelbėtojas apmokėjo visos žmonijos nuodėmes Gelbėtojas kentėjo ir mirė ant Kalvarijos kryžiaus Gelbėtojas tarnavo dvasių pasaulyje Jis prisikėlė Gelbėtojas tarnavo Savo kitoms avims Jėzus Kristus įsteigė Savo Bažnyčią Tėvas ir Sūnus apsireiškė Džozefui Smitui Gelbėtojas atstatė Savo kunigystę, Bažnyčią ir Evangeliją Jis gyvena! Vieną dieną Jėzus Kristus sugrįš Jėzus Kristus valdys kaip karalių Karalius ir teis pasaulį Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa, gyvybė ir viltis Asmeninis liudijimas apie Jėzų Kristų Handouts

6

7 Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlio įvadas (Religija 250) Ko tikimasi iš religijos mokytojo? Svarbu, kad ruošdamiesi mokyti suvoktumėte seminarijų ir religijos institutų tikslą: Mūsų tikslas padėti jaunimui ir jauniems suaugusiesiems suprasti Jėzaus Kristaus mokymus bei Apmokėjimą ir pasikliauti jais; būti vertiems šventyklos palaiminimų; pasiruošti patiems ir paruošti savo šeimas bei kitus amžinajam gyvenimui su savo Tėvu danguje (Gospel Teaching and Learning: A Handbook for Teachers and Leaders in Seminaries and Institutes of Religion [2012], x). Šį tikslą galite pasiekti gyvendami pagal Evangeliją, veiksmingai mokydami Evangelijos, tinkamai tarnaudami savo mokiniams ir taikydami programą. Tokiu būdu ruošdamiesi ir mokydami Evangelijos būsite verti Šventosios Dvasios vadovavimo. Jums suteikta proga padėti mokiniams mokytis Dvasia, kad jie galėtų sustiprinti savo tikėjimą ir atsivertimą. Galite padėti mokiniams tai įgyvendinti padėdami jiems atpažinti, suvokti, pajusti tiesą bei jos svarbą ir paruošdami juos pradėti taikyti svarbias Jėzaus Kristaus Evangelijos doktrinas ir principus. Gospel Teaching and Learning Evangelijos mokymo ir mokymosi vadovėlis yra svarbi priemonė, padėsianti suprasti mokymo procesą ir kaip produktyviai vesti kiekvieną pamoką. Dažnai naudokitės šiuo vadovėliu. Kokie yra šio kurso tikslai? Šis kursas Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija (Religija 250) mokiniams suteikia progą studijuoti amžinąją Jėzaus Kristaus misiją pagrindinį dėmesį sutelkiant į Jo dieviškus vaidmenis Jo ikimirtingajame, mirtingajame ir pomirtiniame gyvenime. Patvirtinti Raštai, pastarųjų dienų pranašų žodžiai ir dokumentas Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ) naudojami kaip įkvėpti šio kurso šaltiniai. Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo akcentavo, kaip svarbu studijuoti Jėzaus Kristaus gyvenimą ir misiją: Aktyviai raginu jus susidaryti asmeninį studijų planą, pagal kurį galėtumėte geriau suprasti, labiau branginti nesulyginamas, amžinas ir nesibaigiančias Jėzaus Kristaus tobulai įvykdyto ir dieviškai paskirto pašaukimo būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju pasekmes. Gilus asmeninis Raštų apmąstymas, lydimas tiriančios, nuoširdžios maldos, įtvirtins jūsų supratimą ir dėkingumą už Jo neįkainojamą Apmokėjimą ( Jis gyvas! Te visur skambės!, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kai mokiniai pradės suvokti ir vertinti Gelbėtojo dieviško pašaukimo svarbą ir Jo poveikį savo gyvenime, jie bus sustiprinti, kad atlaikytų iššūkius, ir jausis esą pasiruošę diskutuoti apie dieviškus Gelbėtojo vaidmenis išgelbėjimo plane, kuriame jų pačių gyvenimai užima svarbią vietą. v

8 JĖZUS KRISTUS IR NESIBAIGIANTI EVANGELIJA. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS Ko tikimasi iš mokinių? Mokiniai turėtų perskaityti Raštų eilutes ir pranašų kalbas, esančias kiekvienos pamokos dalyje Mokiniams skirti skaitiniai. Mokiniai taip pat turėtų patenkinti lankomumo reikalavimus ir pademonstruoti savo žinias, susijusias su kurso medžiaga. Kokia yra šio vadovėlio pamokų struktūra? Šis kursas sudarytas visam semestrui. Jame yra 28 pamokos, kurios turėtų trukti apie 50 minučių. Jei jūsų klasė renkasi du kartus per savaitę, mokykite po pamoką per susirinkimą. Jei jūsų klasė renkasi tik kartą per savaitę 90 ar 100 minučių pamokai, per kiekvieną pamoką išdėstykite dviejų kurso pamokų medžiagą. Kiekviena pamoka susideda iš keturių dalių: Įvado Pagalbinių skaitinių Pasiūlymų, kaip mokyti Mokiniams skirtų skaitinių Įvadas Šioje dalyje trumpai pristatomos pamokos temos ir tikslai. Pagalbiniai skaitiniai Šioje dalyje rekomenduojami šaltiniai, tokie kaip pastarųjų dienų pranašų pranešimai, padėsiantys jums geriau suprasti doktrinas, principus ir Evangelijos tiesas, aprašomas pamokos plane. Pasiūlymai, kaip mokyti Pasiūlymuose, kaip mokyti, rasite medžiagos, kuri padės suprasti, ko ir kaip mokyti (taip pat žr ir skyrelius vadovėlyje Gospel Teaching and Learning). Siūlomos mokymosi veiklos mokiniams padės atpažinti, suvokti ir pritaikyti šventas tiesas. Galite nuspręsti naudotis tik keliais arba visais pasiūlymais. Svarbiausia, kad juos pritaikytumėte savo mokymo stiliui ir savo mokinių poreikiams bei aplinkybėms. Spręsdami, kaip pritaikyti pamokos medžiagą, vadovaukitės šiuo vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokymu: Dažnai girdėjau prezidentą Pakerį mokant, kad pirma įsisaviname, o paskui taikome. Jei visapusiškai išmanome pamoką, kurios mokysime, tai galime vadovautis Dvasia pamoką pritaikydami mokinių poreikiams. Tačiau turint tokį lankstumą kyla pagunda trumpinti, o ne padėti įsisavinti. Reikalinga pusiausvyra. Tai nuolatinis iššūkis. Tačiau įprotis pirmiausia padėti įsisavinti, o tik paskui trumpinti padeda išlaikyti tvirtą pagrindą ( A Panel Discussion with Elder Dallin H. Oaks [2012 m. rugpjūčio 7 d. Seminarijų ir religijos institutų palydovinė transliacija]; si.lds.org). Pasiūlymuose, kaip mokyti, rasite bent vieną doktrinos ar principo teiginį paryškintomis raidėmis. Mokiniams susipažinus su šiomis doktrinomis bei principais ir dalinantis tuo, ko išmoko, jų žodžiai gali skirtis nuo užrašytų vadovėlyje. Esant tokiai situacijai būkite atsargūs, kad netyčia nepasakytumėte, jog jų atsakymai yra neteisingi. Tačiau jei jų teiginį reikėtų patikslinti, rūpestingai padėkite geriau suprasti. vi

9 JĖZUS KRISTUS IR NESIBAIGIANTI EVANGELIJA. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS Kad padėtumėte mokiniams tapti nuolatiniais Raštų tyrinėtojais, išmokykite juos naudotis pagalbinėmis studijavimo priemonėmis, esančiomis pastarųjų dienų šventųjų išleistuose Raštuose. Pamokoje pasinaudokite progomis padėti mokiniams taikyti Raštų studijavimo įgūdžius ir metodus (žr. Gospel Teaching and Learning, 20 23). Jei tai darysite, mokiniai labiau pamils Raštus, galės savarankiškai ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus ir išmoks vadovautis Šventosios Dvasios galia. Mokiniams skirti skaitiniai Šioje dalyje surašytos Raštų eilutės ir Bažnyčios visuotinių įgaliotinių kalbos, praturtinsiančios mokinių suvokimą apie pamokos temą. Paraginkite mokinius perskaityti šią medžiagą prieš kiekvieną pamoką. Studijuodami šią įkvėptą literatūrą mokiniai ne tik bus geriau pasiruošę dalyvauti klasės diskusijose, bet ir įgaus platesnį kurso temų suvokimą. Semestro pradžioje mokiniams išdalinkite visų mokiniams skirtų skaitinių sąrašą. Kaip galėčiau pasiruošti mokyti? Viešpats padės jums ruošiantis mokyti. Ruošiantis būtų pravartu savęs paklausti: Ar meldžiau Šventosios Dvasios vadovavimo? Ar išstudijavau pamokoje siūlomas Raštų ištraukas ir papildomus skaitinius? Ar perskaičiau mokymo programą ir nusprendžiau, ką derėtų pritaikyti ar pakoreguoti, kad būtų patenkinti mano mokinių poreikiai? Kaip galėčiau patikrinti, ar mokiniai perskaitė jiems skirtus skaitinius, ir įsitikinti, kad jie gauna kuo daugiau naudos? Kaip galiu padėti kiekvienam savo mokiniui visapusiškai dalyvauti pamokoje? Jums taip pat gali padėti šie pasiūlymai: Paraginkite mokinius perskaityti paskirtas Raštų eilutes ir straipsnius prieš pamoką. Tikėkitės iš mokinių, kad jie atliks savo, kaip besimokančiųjų, vaidmenį. Kuo dažniau suteikite mokiniams galimybių savais žodžiais paaiškinti doktrinas ir principus, papasakoti apie įvykius ar išgyvenimus, susijusius su pamokos tema, bei paliudyti apie tai, ką žino ir jaučia. Kiekvienoje pamokoje kaskart naudokite vis kitokias mokymosi veiklas ir būdus. Sukurkite tokią mokymosi aplinką, kad joje galėtų būti juntama Dvasia, aplinką, kurioje mokiniai turi privilegiją bei pareigą mokyti ir mokytis vieni iš kitų (žr. DS 88:78, 122). Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: Įsitikinkite, kad pamokoje aktyviai dalyvaujama, nes toks mokinio valios laisvės naudojimas leidžia Šventajai Dvasiai būti tikruoju mokytoju. Kai mokiniai garsiai įvardija tiesas, jos būna patvirtinamos jų sielose ir sustiprina jų asmeninius liudijimus ( To Understand and Live Truth [vakaras su vyresniuoju Ričardu G. Skotu, 2005 m. vasario 4 d.], 3, si.lds.org). Kaip galiu pritaikyti pamoką negalių turintiems mokiniams? Ruošdamiesi mokyti, nepamirškite mokinių, turinčių ypatingų poreikių. Pakoreguokite veiklas ir lūkesčius taip, kad jiems nebūtų per sunku. Pavyzdžiui, kai kuriems vii

10 JĖZUS KRISTUS IR NESIBAIGIANTI EVANGELIJA. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS mokiniams gali būti pravartu turėti Raštų audio įrašus. Juos galite parsisiųsti iš interneto adresu LDS.org. Daugiau pasiūlymų ir šaltinių ieškokite puslapyje Disability Resource (Resursai mokiniams su negalia) tinklalapyje adresu disabilities.lds.org bei Seminarijų ir religijos institutų taisyklių vadovėlio skyriuje pavadinimu Mokiniams su negalia pritaikytos pamokos ir programos. Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija (Religija 250) Mokiniams skirti skaitiniai Pastaba. Jūs neprivalote skaityti siūlomų skaitinių, kurie neišversti į jūsų kalbą. Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 1 Jėzus yra gyvasis Kristus 2 Jėzus Kristus yra reikšmingiausias visoje žmonių istorijoje 3 Jehova ir ikimirtingoji Jo tarnystė 4 Jehova sukūrė žemę 5 Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Jehova 6 Jėzaus Kristaus pavaizdai, šešėliai ir simboliai Jono 20:30 31; 1 Nefio 6:4; 2 Nefio 25:23, 26. Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas. Dyteris F. Uchtdorfas, Asmeninio liudijimo galia, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Almos 12:22 34; 34:9; 42:8, 11; Doktrinos ir Sandorų 22:1; 45:9; 66:2; Abraomo 3:24 27; 1 Petro 1:19 20; Mozės 4:2. Robertas D. Heilsas, Gyvenimo planui būtina valios laisvė, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Apreiškimo 12:7 11; Abraomo 3:15 25; Doktrinos ir Sandorų 138: Richard G. Scott, Jesus Christ, Our Redeemer, Ensign, May 1997, 53 54, 59. Pradžios 1:1; Jono 1:1 3; Hebrajams 1:1 2; Mozės 2:1; Mormono 9:16 17; Doktrinos ir Sandorų 38:1 3; 76:22 24; 104:14 17; Jokūbo knygos 4:9; Doktrinos ir Sandorų 101:32 34; Mozės 1:27 33, 39; 1 Nefio 17:36; Doktrinos ir Sandorų 49: Raselas M. Nelsonas, Sutvėrimas, 2000 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Jono 8:51 59; 18:5, 8; Išėjimo 3:11 14; 6:2 3; 3 Nefio 15:5; Mozės 6:51 52, 64 66; Pradžios 17:1 9; Abraomo 1:18 19; 2:8 11. Enrichment Section A: Who Is the God of the Old Testament, Old Testament Student Manual: Genesis 2 Samuel, 3rd ed. (Church Educational System manual, 2003), Nefio 11:2 6; Mozės 6:63. Russell M. Nelson, In This Holy Land, Tambuli, Feb. 1991, viii

11 JĖZUS KRISTUS IR NESIBAIGIANTI EVANGELIJA. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 7 Jėzus Kristus Viengimis Dievo Sūnus kūne 8 Jėzus Kristus įvykdė visą teisumą 9 Visa aprėpianti Gelbėtojo įtaka 10 Ateik ir sek paskui mane! 11 Jėzus Kristus vaikščiojo darydamas gera 12 Stebuklai Palestinos keliuose 13 Jėzus Kristus pašaukė Dvylika Apaštalų 14 Jėzus Kristus yra pažadėtasis Mesijas 15 Jėzus Kristus įsteigė sakramentą Mato 1:18 24; Luko 1:26 35; Jono 10:17 18; 1 Nefio 11:13 21; Mozijo 3:7 8. Robert E. Wells, Our Message to the World, Ensign, Nov. 1995, Mato 3:13 17; 2 Nefio 31:4 21. Robert D. Hales, The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom, Ensign, Nov. 2000, Korintiečiams 5:21; Hebrajams 2:17 18; 4:15 16; Doktrinos ir Sandorų 20:22; Mato 4:1 11; Luko 22:42, 44; Jono 6:38; 3 Nefio 11:11; Jono 4:1 29. Jono 1:35 47; 2 Nefio 26:33; Almos 5:33 34; Mato 4:18 22; Luko 5:11; 9:57 62; 14: Dyteris F. Uchtdorfas, Mokinio kelias, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Joseph B. Wirthlin, Follow Me, Ensign, May 2002, Apaštalų darbų 10:38; Mato 5:9 12, 21 24, 38 41, 43 47; 6:14 15; 7:1 5. Dalinas H. Ouksas, Mylėti kitus ir sugyventi nepaisant skirtumų, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Džefris R. Holandas, Mokinystės kaina ir palaimos, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Morkaus 1:39 42; 2:1 12; 5:1 8, 19, 22 43; 8:1 9; Luko 7:11 15; 1 Nefio 11:31; Mozijo 3:5 6; 3 Nefio 17:5 9. Sydney S. Reynolds, A God of Miracles, Ensign, May 2001, Mato 10:1 8; 16:15 19; 17:1 8; Apaštalų darbų 1:21 22; 2:22 24, 32; 3:12 16; 4:31 33; 5:29 32; Doktrinos ir Sandorų 107:23. Boidas K. Pakeris, Dvylika, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Mato 21:1 11; Luko 4:16 24; Jono 6:5 15, 31 32, 49 53, Raštų rodyklė: Mesijas ; scriptures.lds.org. G. Homer Durham, Jesus the Christ: The Words and Their Meaning, Ensign, May 1984, Mato 26:26 28; Luko 22:17 20; 1 Korintiečiams 11:27 30; 3 Nefio 18:1 11, 28 29; 20:8 9; Doktrinos ir Sandorų 20: Dalinas H. Ouksas, Sakramento susirinkimas ir sakramentas, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. ix

12 JĖZUS KRISTUS IR NESIBAIGIANTI EVANGELIJA. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 16 Gelbėtojas apmokėjo visos žmonijos nuodėmes 17 Gelbėtojas kentėjo ir mirė ant Kalvarijos kryžiaus 18 Gelbėtojas tarnavo dvasių pasaulyje Morkaus 14:33 36; Luko 22:39 46; Jono 15:13; 1 Petro 3:18; 2 Nefio 9:21; Mozijo 3:7; Almos 7:11 13; Doktrinos ir Sandorų 19: Deividas A. Bednaris, Apmokėjimas ir žemiškoji kelionė, Liahona, 2012 m. balandis, p Mato 27:26 54; Luko 23:34 46; Jono 10:11 18; 19:10 11, 19 37; 1 Nefio 19:9. Džefris R. Holandas, Nė vienas nebuvo su Juo, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Luko 23:39 43; 1 Petro 3:18 20; 4:6; Doktrinos ir Sandorų 128:15, 22; 138:1 37. Spencer J. Condie, The Savior s Visit to the Spirit World, Ensign, July 2003, Jis prisikėlė Luko 24:1 48; Jono 20; 1 Korintiečiams 15:1 29, Dallin H. Oaks, Resurrection, Ensign, May 2000, Gelbėtojas tarnavo Savo kitoms avims 21 Jėzus Kristus įsteigė Savo Bažnyčią 22 Tėvas ir Sūnus apsireiškė Džozefui Smitui 23 Gelbėtojas atstatė Savo kunigystę, Bažnyčią ir Evangeliją Jono 10:11 16; 3 Nefio 11:1 17; 15:16 21; 16:1 3. Ronaldas A. Resbandas, Po vieną, 2000 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Mato 10:1 4; 16:19; 17:3 7; 18:18; Apaštalų darbų 2:1 6, 14 26; 4:1 13, 18 21; Apaštalų darbų 10:9 20, 25 28, 34 35, 44 48; Apaštalų darbų 15:1 11, 13 19; Efeziečiams 2:19 20; 4: Džefris R. Holandas, Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Džozefo Smito Istorijos 1:5-26 Dyteris F. Uchtdorfas, Pirmojo regėjimo vaisiai, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Nylas L. Andersenas, Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Doktrinos ir Sandorų 1:17, 38; 18:33 35; Džozefo Smito Istorijos 1: Tad R. Callister, What Is the Blueprint of Christ s Church? (2014 m. sausio 12 d. Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems); LDS.org. 24 Jis gyvena! Mozijo 5:1 15; Doktrinos ir Sandorų 45:3 5; 76:19 24; 110:1 4. x

13 JĖZUS KRISTUS IR NESIBAIGIANTI EVANGELIJA. MOKYTOJO VADOVĖLIO ĮVADAS Pamoka Pavadinimas Siūlomi skaitiniai 25 Vieną dieną Jėzus Kristus sugrįš 26 Jėzus Kristus valdys kaip karalių Karalius ir teis pasaulį 27 Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa, gyvybė ir viltis 28 Asmeninis liudijimas apie Jėzų Kristų Mato 25:1 13; Doktrinos ir Sandorų 133:3 19. Raštų rodyklė, Antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas, p. 8; scriptures.lds.org. Dalinas H. Ouksas, Pasiruošimas Antrajam atėjimui, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Mato 25: skyrius, Tūkstantmetis, Evangelijos principai [2009 m.], p skyrius, Paskutinis teismas, Evangelijos principai [2009 m.], p Psalmyno 146:5; Jono 8:12; Romiečiams 5:3 5; 15:13; 1 Petro 1:3; Etero 12:4, 32; Moronio 7:3, 40 41; Doktrinos ir Sandorų 88:6 13; 138:14. Dyteris F. Uchtdorfas, Dievo šviesos viltis, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Mato 5:14 16; 2 Nefio 25:26; Mozijo 18:8 11; 3 Nefio 18:24. D. Todas Kristofersonas, Tapti Dievo liudytoju, Liahona, 2008 m. kovas, p xi

14

15 Jėzus yra gyvasis Kristus 1 Įvadas Pastarųjų dienų liudytojai pareiškė: Mes, kaip Jo tinkamai įšventinti apaštalai, liudijame, kad Jėzus yra gyvasis Kristus (Pareiškimai ir pranešimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Rodos, kad pasaulis nežino tikrosios Jėzaus Kristaus prigimties ir Jo ryšio su Dangiškuoju Tėvu, todėl svarbu turėti ištikimų Dievo Mylimojo Sūnaus liudytojų. Ši pamoka padės mokiniams įžvelgti šį poreikį, jie sužinos, ką turi daryti, kad būtų geresni Jėzaus Kristaus liudytojai savo šeimai, draugams ir kaimynams. Pagalbiniai skaitiniai Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas. Dyteris F. Uchtdorfas, Asmeninio liudijimo galia, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Gyvasis Kristus Lentoje užrašykite tokį klausimą: Kas yra Jėzus Kristus ir kodėl Juo tikime? Pasakykite mokiniams, kad dauguma į šį klausimą atsako savo liudijimu. Toks liudijimas išreikštas giesmėje Jis gyvas, Išpirkėjas mūs! (Giesmynas, p. 68). Išdalinkite šios giesmės žodžius ir suskirstykite mokinius į keturias grupes. Kiekvienai grupei paskirkite po posmelį ir paprašykite perskaityti. Skyrę pakankamai laiko užduokite šiuos klausimus: Kurie šios giesmės žodžiai ar frazės išreiškia, kas yra Jėzus Kristus ir ką Jis dėl mūsų daro? (Atsakymuose turėtų nuskambėti frazės: manasis amžinas Vedlys, Draugas malonus, Karaliui, Kunigui manam, Išpirkėjas mūs. Jis laimina mus Savo meile, užtaria dangiškam teisme, suteikia peno, duoda malonių ir ramybės žemiškuos varguos.) Kurie šios giesmės žodžiai nusako, kaip mus veikia liudijimas apie Jėzų Kristų? (Galimas atsakymas: užlieja ši žinia džiaugsmu.) Paaiškinkite, kad Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas viešai paskelbė savo bendrą liudijimą apie Jėzų Kristų pranešime Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas (žr. Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Mokiniams duokite po kopiją šio liudijimo ir paaiškinkite, kad šiame kurse daugelis pamokos temų yra paimtos iš šio įkvėpto pranešimo doktrinų ir principų. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmą pastraipą: Minėdami dutūkstantąsias Jėzaus Kristaus gimimo metines, liudijame apie neprilygstamo Jo gyvenimo realumą ir nesibaigiančią didžiosios apmokančios Jo aukos galią. Niekas kitas taip giliai nepaveikė visų žemės žmonių tiek gyvenusių, tiek dar gyvensiančių (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). 1

16 1 PAMOKA. JĖZUS YRA GYVASIS KRISTUS Ko sau linkėtumėte gauti iš šio semestro studijų apie Jėzų Kristų ir Jo nesibaigiančią Evangeliją? (Mokiniams atsakinėjant galite pabrėžti, kad nuoširdus Jėzaus Kristaus gyvenimo studijavimas padės mums įvertinti, kaip giliai Jis paveikė ir dar paveiks mūsų gyvenimą.) Kaip Gelbėtojas paveikė visus žemėje gyvenusius ar dar gyvensiančius žmones? (Mokiniams atsakinėjant įsitikinkite, kad būtų pabrėžtas visuotinis Gelbėtojo Apmokėjimas.) Paaiškinkite, kad šis kursas sutelktas į amžinąją Gelbėtojo tarnystę Jo ikimirtingajame, mirtingajame ir pomirtiniame gyvenime. Mokiniams studijuojant apie daugybę dieviškų Gelbėtojo vaidmenų jų meilė Jam ir liudijimas apie Jį sustiprės. Jono 20:30 31; 1 Nefio 6:4; 2 Nefio 25:23, 26 Raštai buvo parašyti tam, kad žmonės įtikėtų Jėzų Kristų Paklauskite mokinių, kiek, jų manymu, yra parašyta knygų apie Jėzų Kristų. Paaiškinkite, kad tikros studijos apie Jėzaus Kristaus gyvenimą turi būti paremtos Raštais. Trijų mokinių paprašykite garsiai pakaitomis perskaityti: Jono 20:30 31; 1 Nefio 6:4 ir 2 Nefio 25:23, 26. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kodėl studijuojant apie amžinąją Gelbėtojo tarnystę Raštai yra toks vertingas žinių šaltinis. Kokių principų šios eilutės moko apie Raštų tikslą? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų suprasti tokį principą: kai studijuosime Raštų eilutes apie Gelbėtoją, mūsų liudijimas apie Jį sustiprės, ir mes priartėsime prie Gelbėtojo.) Pateikite šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Pagrindinis Raštų tikslas yra pripildyti mūsų sielas tikėjimo į Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų. [ ] Tikėjimas atsiranda, kai Šventoji Dvasia paliudija mūsų sielai, Dvasia dvasiai, kai girdime arba skaitome Dievo žodį. Taip pat tikėjimas bręsta, kai toliau sotinamės žodžiu ( Raštų palaiminimas, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip Raštai gali padėti mums sustiprinti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi arba prie Jo priartėti? Kaip Raštų studijavimas sustiprino jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi ir liudijimą apie Jį? Mokiniams duokite kopiją šaltinių, surašytų šio kurso skiltyje Mokiniams skirti skaitiniai. (Galite padaryti šaltinių kopiją arba paaiškinti, kur mokiniai gali rasti skaitmeninį jų egzempliorių.) Pakvieskite mokinius per šį semestrą šio kurso skaitinius, skirtus mokiniams, paversti savo kasdienio Raštų studijavimo dalimi. Paliudykite, kad jeigu jie priims šį kvietimą, Šventoji Dvasia galės juos mokyti, ir jie priartės prie Gelbėtojo. Tapkite Jėzaus Kristaus liudytojais Mokiniams paaiškinkite, kad nepakanka vien studijuoti apie Gelbėtoją iš Raštų. Mes taip pat privalome Šventosios Dvasios galia įgyti asmeninį dvasinį patikinimą arba liudijimą, kad Jėzus yra Kristus, Pateptasis, mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Perskaitykite mokiniams prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį: 2

17 1 PAMOKA. JĖZUS YRA GYVASIS KRISTUS Mes negalime remtis kitų žmonių liudijimais. Mes turime žinoti patys sau. Prezidentas Gordonas B. Hinklis sakė: Kiekvienas pastarųjų dienų šventasis turi atsakomybę pats ar pati sau sužinoti taip aiškiai, kad neliktų jokios abejonės, jog Jėzus yra prikeltas gyvasis Dievo Sūnus ( Fear Not to Do Good, Ensign, May 1983, 80). Šio tikro žinojimo ir tvirto įsitikinimo šaltinis yra dieviškas apreiškimas, nes liudijimas yra pranašystės dvasia (Apreiškimo 19:10). Mes gauname šį liudijimą, kai Šventoji Dvasia kalba mumyse esančiai dvasiai. [ ] Šio liudijimo šerdis visada bus tikėjimas į Jėzų Kristų ir žinojimas apie Jį ir apie Jo dievišką misiją ( Asmeninio liudijimo galia, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kodėl, jūsų manymu, Jėzus Kristus turėtų būti mūsų liudijimo šerdis? Kaip manote, ką Gelbėtojas norėtų, kad darytumėte su savo liudijimu apie Jį? Pateikite šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Žmonės turėtų pamatyti mumyse kokių nors Kristaus bruožų. Tai, kaip mes elgiamės, kalbame, atrodome ir netgi kaip galvojame, atspindės Jį ir tai, kaip Jis tai daro. [ ] Nors mūsų su Juo nebuvo Jo tarnystės metu, tyrinėdami Raštus mes matome Jėzų ir tai, ką Jis sakė bei darė. Ir sekdami šiuo modeliu, mes liudijame apie Jį ( Tapti Kristaus liudytoju, Liahona, 2008 m. kovas, p. 60). Patikrinkite, ar mokiniai suprato, ką perskaitė, paklausdami: Kaip žmonės savo poelgiais liudija apie Jėzų Kristų? Kai galvojame apie pasaulį, kuriame gyvename, ką galime daryti, kad mūsų liudijimas apie Jėzų Kristų paveiktų žmones? Paliudykite, kad per Šventąją Dvasią įgiję liudijimą apie Jėzų Kristų turime pareigą juo dalintis. Pakvieskite mokinius kasdien gyventi taip, kad būtų pasiruošę savo žodžiais ir darbais paliudyti apie Jėzų Kristų. Paraginkite juos į pamoką ateiti perskaičius skirtus skaitinius ir su pasiryžimu dalintis įžvalgomis, užduoti klausimus ir dalyvauti pamokos diskusijose. Mokiniams skirti skaitiniai Jono 20:30 31; 1 Nefio 6:4; 2 Nefio 25:23, 26. Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas. Dyteris F. Uchtdorfas, Asmeninio liudijimo galia, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 3

18 2 Jėzus Kristus yra reikšmingiausias visoje žmonių istorijoje Įvadas Liudydami apie svarbiausią Jėzaus Kristaus vaidmenį Dangiškojo Tėvo plane, pastarųjų dienų pranašai pareiškė: Iškilmingai liudijame, kad Jo gyvenimas, reikšmingiausias visoje žmonių istorijoje, neprasidėjo Betliejuje ir nesibaigė Kalvarijoje (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Ši pamoka padės mokiniams geriau suprasti, kad Dangiškasis Tėvas ikimirtingajame pasaulyje įtvirtino Savo išgelbėjimo planą ir paskyrė Jehovą, ikimirtingąjį Jėzų Kristų, būti to plano šerdimi. Mokiniai bus raginami Jėzų Kristų paversti savo gyvenimo šerdimi. Pagalbiniai skaitiniai Robertas D. Heilsas, Gyvenimo planui būtina valios laisvė, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Dallin H. Oaks, The Great Plan of Happiness, Ensign, Nov. 1993, Pasiūlymai, kaip mokyti Almos 12:22 34 Gelbėtojas yra Dievo plano šerdis Pateikite šį vyresniojo Aleksandro B. Morisono iš Septyniasdešimties teiginį ir pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką pristatė Dangiškasis Tėvas Savo vaikams ikimirtingajame pasaulyje: Labai seniai, dar prieš pasaulio, kuriame dabar gyvename, sukūrimą, Dievas mūsų Tėvas [ ] sukūrė planą. [Tas] planas visiems Dievo vaikams parūpino būdą, kurio dėka jie galėtų gauti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą ( Life the Gift Each Is Given, Ensign, Dec. 1998, 15 16). Kokius Dievo plano palaiminimus, paminėtus vyresniojo Morisono, galime vieną dieną gauti? (Paaiškinkite, kad nemirtingumo būsena yra prikelto žmogaus būsena, žmogaus, kuris daugiau niekada nemirs, o amžinasis gyvenimas yra gyvenimas, kokį gyvena Dievas.) Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 12:25 ir išsiaiškinti, kaip Alma apibūdino Dievo planą ir kada tas planas buvo paruoštas. Paprašykite jų papasakoti, ką surado. (Alma mokė, kad Dievo išpirkimo planas buvo paruoštas nuo pasaulio įkūrimo. Mokiniams atsakius galite atkreipti jų dėmesį į tai, kad Dievo planas vadinamas didžiojo Kūrėjo gailestinguoju planu [žr. 2 Nefio 9:6]; išgelbėjimo plan[u] [Almos 24:14]; Amžinojo Dievo plan[u] [Almos 34:9]; didžiuoju laimės planu [žr. Almos 42:8]; nesibaigiančia sandora [ žr. DS 22:1; 45:9; 66:2].) Tada paprašykite mokinius porose išstudijuoti Almos 12:22 32 ir išsiaiškinti, kodėl Dievo planas vadinamas išpirkimo planu. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką surado. Padėkite mokiniams įgyti gilesnį supratimą apie šias eilutes ir paklauskite: 4

19 2 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA REIKŠMINGIAUSIAS VISOJE ŽMONIŲ ISTORIJOJE Remdamiesi Almos mokymais paaiškinkite, koks amžinasis likimas lauktų mūsų, jei nebūtų išpirkimo plano? (Be išpirkimo plano nebūtų mirusiųjų prikėlimo ar nuodėmių išpirkimo, žmonija liktų prarasta ir puolusi, per amžius pasilikdama fizinės ir dvasinės mirties būsenoje [taip pat žr. 2 Nefio 9:6 13].) Kodėl būtinai reikėjo, kad būtų paruoštas būdas, padėsiantis nugalėti tas būsenas? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 12: Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Dievas paruošė Savo vaikų išpirkimui. Padėkite mokiniams įvardyti doktriną ar principą, kurio mokoma šiose eilutėse, ir paklauskite: Kaip apibendrintumėte, ką Jėzaus dėka galime daryti ir gauti Dievo plane? (Atsakymuose turėtų nuskambėti šitai: jei atgailausime ir neužkietinsime savo širdžių, tai per Dievo Viengimį Sūnų susilauksime gailestingumo ir gausime nuodėmių atleidimą. Tik per Jėzų Kristų galime gauti nuodėmių atleidimą ir įžengti Dangiškojo Tėvo akivaizdon.) Paliudykite, kad Jėzus Kristus yra Dievo plano šerdis ir kad per Jo Apmokėjimą paruoštas būdas, padėsiantis mums gauti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą. Abraomo 3:24 27; 1 Petro 1:19 20 Jėzus Kristus buvo iš anksto paskirtas būti mūsų Gelbėtoju Paprašykite mokinių išstudijuoti Abraomo 3:24 27 ir 1 Petro 1:19 20 ir surasti, ko šios eilutės moko apie Gelbėtojo vaidmenį Dievo plane. Po to užduokite toliau pateikiamus klausimus. (Pastaba. Užduodami tokius klausimus galite padėti mokiniams išmokti analizuoti Raštų eilutes ir jose rasti doktrinas, kurių mokoma.) Ką Abraomo 3:26 eilutėje reiškia pirmoji būsena ir antroji būsena? (Pirmoji būsena susijusi su ikimirtinguoju egzistavimu, o antroji būsena su mirtinguoju.) Kokie trys asmenys minimi Abraomo 3:27 eilutėje ir ką kiekvienas iš jų darė? (Dangiškasis Tėvas, Jėzus Kristus ir Šėtonas. Pabrėžkite, kad ikimirtingajame pasaulyje Dangiškasis Tėvas paskyrė Savo Pirmagimį Sūnų Jėzų Kristų būti Jo plano šerdimi.) Įsitikinkite, jog mokiniai supranta, kad Jėzus ikimirtingajame pasaulyje buvo vadinamas Jehova. Tada paklauskite: Ką Jehova pasižadėjo padaryti mirtingajame pasaulyje Tėvui tardamas: Štai aš, siųsk mane? (Mokyti Jo Evangelijos, įsteigti Jo Bažnyčią, kentėti ir mirti už mūsų nuodėmes ir prisikelti iš mirusiųjų.) Kaip pasikeitė mūsų ateities galimybės dėl to, kad Dangiškasis Tėvas išsirinko Jehovą būti mūsų Išpirkėju? Paprašykite mokinių tyliai išstudijuoti Mozės 4:2 ir rasti kitas svarbias tiesas apie tai, kodėl Dangiškasis Tėvas išsirinko Jehovą būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju. Mokiniams aiškinant, ką sužinojo, įsitikinkite, kad jie atrado tokias tiesas: Jehova buvo išrinktas nuo pat pradžios. Viena iš priežasčių, dėl kurios Jehova buvo išrinktas, yra ta, kad Jis siekė vykdyti Tėvo valią ir visą šlovę atiduoti Jam. Kad dar labiau pabrėžtumėte šias tiesas, pateikite ir garsiai perskaitykite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: 5

20 2 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA REIKŠMINGIAUSIAS VISOJE ŽMONIŲ ISTORIJOJE Akivaizdu, kad ikimirtingojoje taryboje [Jėzus Kristus] buvo vienintelis pakankamai nuolankus ir pasiryžęs būti iš anksto paskirtas [įgyvendinti beribį Apmokėjimą] ( Jėzaus Kristaus Apmokėjimas, Liahona, 2008 m. kovas, p. 35). Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie buvo danguje, kai Dangiškasis Tėvas visiems Savo vaikams pranešė, kad Jo Pirmagimis Jehova bus mūsų Gelbėtojas. Tada pateikite šį pranašo Džozefo Smito ( ) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Visi mes dalyvavome pirmojoje organizacijoje danguje ir matėme, kaip buvo išrinktas bei paskirtas Gelbėtojas ir sudarytas išgelbėjimo planas, ir mes pritarėme jam (Bažnyčios prezidentų mokymai. Pranašas Džozefas Smitas [2007 m.], p. 201). Ką, jūsų manymu, žinojote apie Jehovą, kas būtų pastūmėję jus palaikyti Jo pašaukimą ir paskyrimą būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju? Pateikite šį vyresniojo Nylo A. Maksvelo ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Tada skirkite mokiniams kelias minutes, kad šie užsirašytų mintis ir jausmus, atėjusius mąstant apie dieviškas tiesas, kurių mokė vyresnysis Maksvelas apie Gelbėtoją: Niekas niekada nepasiūlė tiek daug tokiai galybei ir vos keliais žodžiais, kaip tai padarė Jėzus tardamas: Štai aš, siųsk mane (Abr 3:27) ( Jesus of Nazareth, Savior and King, Ensign, May 1976, 26). Galite kelių mokinių paprašyti klasės draugams perskaityti, ką užsirašė. Paverskime Gelbėtoją savo mirtingojo gyvenimo šerdimi Paprašykite mokinius vėl atsiversti Abraomo 3:25, kur sužinojome, kad Dangiškasis Tėvas numatė, kad mirtingasis gyvenimas mums taps bandomuoju laikotarpiu, kurio metu Jis įsitikins, ar paklusime Jo įsakymams. Pateikite šį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti, o likusiųjų įsiklausyti, kokį šio mirtingo išbandymo sprendimą turime priimti: Bet pagalvokite apie tai: ikimirtingojoje būsenoje pasirinkome sekti Gelbėtoju Jėzumi Kristumi! Dėl to mums buvo leista ateiti į žemę. Liudiju, kad lygiai taip pat, pasirinkdami sekti Gelbėtoju dabar, kol esame čia žemėje, gausime dar didesnį palaiminimą amžinybėse. Bet nepamirškime, kad privalome ir toliau pasirinkti sekti Gelbėtoju. Sprendžiasi mūsų amžinybės klausimas, ir turime išmintingai naudotis savo valios laisve, kad galėtume pasiekti amžinąjį gyvenimą ( Gyvenimo planui būtina valios laisvė, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kad padėtumėte mokiniams išsiaiškinti principą ar tiesą, kurios mokė vyresnysis Heilsas, ir tą tiesą suprasti, paklauskite: 6

21 2 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA REIKŠMINGIAUSIAS VISOJE ŽMONIŲ ISTORIJOJE Ko išmokote iš vyresniojo Heilso teiginio apie mūsų šio gyvenimo pasirinkimus? (Mokiniams atsakius paliudykite, kad nusprendę Gelbėtoją paversti savo gyvenimo šerdimi čia žemėje, didesnius palaiminimus gausime amžinybėje.) Ką, jūsų manymu, vyresnysis Heilsas turėjo omeny sakydamas sprendžiasi mūsų amžinybės klausimas? Kokie žmogaus veiksmai ir nusiteikimas rodo, kad jis nusprendė sekti Jėzumi Kristumi? (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje.) Paaiškinkite, kad daugeliui iš mūsų lengva sutelkti dėmesį į Gelbėtoją sekmadieniais. Tačiau kaip galėtume paversti Jį savo gyvenimo dalimi ir kitomis savaitės dienomis? Skirkite mokiniams laiko apmąstyti, ką tokio jie padarė šiandien, kad susitelktų į Gelbėtoją. Paprašykite jų užsirašyti, ką jie gali padaryti šiandien, kad Gelbėtojas vis labiau taptų jų gyvenimo šerdimi. Paraginkite juos tyliai pasižadėti Dangiškajam Tėvui, kad jie taip ir padarys. Pamoką baikite paliudydami apie tiesas, kurių šiandien mokėte. Mokiniams skirti skaitiniai Almos 12:22 34; 34:9; 42:8, 11; Doktrinos ir Sandorų 22:1; 45:9; 66:2; Abraomo 3:24 27; 1 Petro 1:19 20; Mozės 4:2. Robertas D. Heilsas, Gyvenimo planui būtina valios laisvė, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 7

22 3 Jehova ir ikimirtingoji Jo tarnystė Įvadas Pasak pastarųjų dienų pranašų, Jėzus Kristus mokė amžinybės tiesų: apie mūsų ikimirtingojo egzistavimo tikrumą, mūsų gyvenimo žemėje prasmę ir apie Dievo sūnų bei dukterų galimybes būsimajame gyvenime (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Šioje pamokoje mokiniai sužinos, kad ikimirtingajame gyvenime jų tikėjimas, kad Jehova (Jėzus Kristus) atliks Apmokėjimą, jiems suteikė jėgų dangaus kare nugalėti Šėtoną. Mokiniai taip pat suvoks, kad ikimirtingajame gyvenime Jehova visomis dieviškomis savybėmis labai pranoko visus Dievo vaikus. Pagalbiniai skaitiniai Richard G. Scott, Jesus Christ, Our Redeemer, Ensign, May 1997, 53 54, 59. The Father and the Son: A Doctrinal Exposition by the First Presidency and the Quorum of the Twelve Apostles, Ensign, Apr. 2002, Pasiūlymai, kaip mokyti Apreiškimo 12:7 11; Mozės 4:3 Jehovos vaidmuo dangaus kare Lentoje užrašykite žodį karas ir paklauskite mokinių, kokie vaizdiniai iškyla jų mintyse galvojant apie karą. Tada paprašykite juos greitai perskaityti Apreiškimo 12:7, 9 ir surasti apie tai, koks karas apibūdinamas tose eilutėse (dangaus karas). Paprašykite, kad mokiniai paaiškintų, kas, jų manymu, vyko tame kare. Pateikite vyresniojo Briuso R. Makonkio ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Koks karas buvo tas [karas danguje]? Toks pat, kaip ir vykstantis dabar žemėje, toks, kuriame gali kariauti Šėtonas ir dvasinės esybės, žodžių karas, nuomonių kova, ideologijų konfliktai karas tarp tiesos ir klaidos (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [ ], 3:518). Mokinių paklauskite: Remdamiesi vyresniojo Makonkio žodžiais apibūdinkite, kuo karas danguje panašus į Šėtono kovą prieš Dievo vaikus žemiškajame gyvenime? Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 12:10, o kitą Mozės 4:3. Galite mokiniams pasiūlyti šias Raštų ištraukas sujungti daline nuoroda ir savo Raštų paraštėje prie Mozės 4:3 parašyti Apreiškimo 12:10 nuorodą ir atvirkščiai. Paaiškinkite, kad mūsų brolių kaltintojas (Apreiškimo 12:10) yra Šėtonas. Tada paklauskite: Remdamiesi Mozės 4:3 pasakykite, kaip Šėtonas buvo išvarytas iš ikimirtingojo pasaulio? Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Apreiškimo 12:11. Padėkite jiems įvardyti principą, kurio mokoma Raštų ištraukoje, užduodami šiuos klausimus: Kaip apibendrintumėte, ko 11 eilutėje esame mokomi apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimo poveikį? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: kadangi buvo aišku, 8

23 3 PAMOKA. JEHOVA IR IKIMIRTINGOJI JO TARNYSTĖ kad Jėzus Kristus įgyvendins Apmokėjimą, jo poveikis jau buvo jaučiamas ikimirtingajame gyvenime. Dėl to Jis vadinamas nuo pasaulio sutvėrimo nužudyt[uoju] Avinėl[iu] [Apreiškimo 13:8; taip pat žr. Mozijo 4:7; Mozės 7:47].) Kaip tai, kas parašyta Apreiškimo 12:11 eilutėje, gali padėti jums jūsų asmeniniame šio gyvenimo kare prieš Šėtoną? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokį principą: pasikliaudami Jėzumi Kristumi, kuris įvykdė Apmokėjimą, dalindamiesi savo liudijimu ir būdami jam ištikimi mes galime nugalėti Šėtoną.) Abraomo 3:15 25; Doktrinos ir Sandorų 138:55 56 Jehova mus pranoksta visame kame Mokiniams paaiškinkite, kad ikimirtingajame gyvenime mes ruošėmės ateiti į žemę. Pateikite šį pranašo Džozefo Smito ( ) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Pats Dievas, būdamas dvasių ir šlovės aplinkoje, kadangi buvo sąmoningesnis, matė, jog dera įvesti įstatymus, pagal kuriuos likusieji turėtų privilegiją tobulėti iki Jo lygio. Ryšys, kurį turime su Dievu, suteikia mums galimybę augti pažinimu. Jis turi galią įvesti įstatymus mokyti silpnesnes sąmones, kad jos galėtų žengti su Juo išaukštinimo keliu (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007 m.], p. 202). Patikrinkite, kaip mokiniai suprato, užduodami tokius klausimus: Ką iš šio Džozefo Smito teiginio sužinote apie Dangiškojo Tėvo lūkesčius mūsų atžvilgiu? (Dangiškasis Tėvas nori, kad augtume ir tobulėtume dvasiškai, kad taptume panašūs į Jį.) Lentoje užrašykite toliau pateiktą klausimą ir mokinių paprašykite išstudijuoti Abraomo 3:24 25 eilutes, kad rastų atsakymus. Kas buvo tas vienas, panašus į Dievą? (24 eilutė). Koks buvo jo vaidmuo? Koks, pasak jo, buvo vienas iš mirtingumo tikslų? Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių pasidalinti atsakymais su bendraklasiais. Tada paprašykite mokinius ištirti Doktrinos ir Sandorų 138:55 56 ir rasti įžvalgų apie tai, kaip Dievo vaikai buvo ruošiami sėkmingam mirtingajam gyvenimui. Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti šias eilutes sau, paklauskite: Remdamiesi šiomis eilutėmis pasakykite, kaip ruošėmės ateiti į žemę? Paprašykite mokinių minutėlę apmąstyti Gelbėtojo ikimirtingajame gyvenime turėtas savybes. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Abraomo 3:19, 21. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir surasti, ko jose mokoma apie Jėzų Kristų. Mokiniams atsakius išdalinkite po kopiją vyresniojo Nylo A. Maksvelo ( ) ir vyresniojo Briuso R. Makonkio ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginių. Paprašykite jų perskaityti teiginius ir pasižymėti žodžius ir frazes, kurios moko apie Gelbėtoją: 9

24 3 PAMOKA. JEHOVA IR IKIMIRTINGOJI JO TARNYSTĖ Savo sąmone ir darbais [Jėzus Kristus] smarkiai pranoksta asmeninius ir bendrus gebėjimus ir pasiekimus žmonių, kurie jau gyveno, gyvena dabar ir dar gyvens! (Žr. Abraomo 3:19.) (Neal A. Maxwell, O, Divine Redeemer, Ensign, Nov. 1981, 8). Pajungtos įstatymui ir turėdamos savo valios laisvę, visų žmonių dvasios gyvendamos amžinojoje buveinėje išsiugdė skirtingus gabumus, talentus ir sugebėjimus. Per tą ilgą egzistavimo laikotarpį atsirado beribė aibė įvairiausių talentų ir sugebėjimų. [ ] Viešpats mus visus apdovanojo valios laisve. Jis mums davė įstatymus, kurie padės augti, tobulėti ir tapti panašiems į Jį. Jis patarinėjo ir ragino mus eiti į šlovę ir išaukštinimą vedančiu keliu. Jame įsikūnijo visa, kas gera. Kiekvienas trokštinas bruožas ir savybė savo amžinoje pilnatvėje gyveno Jame. Visi Jo paklusnūs vaikai vienokiu ar kitokiu būdu pradėjo panašėti į Jį. Ten, kaip ir čia, tarp mūsų buvo įvairiausių talentų ir sugebėjimų. Vieni pranoko kitus vienu būdu, kiti kitu. Pirmagimis pranoko mus visus visame kame (Bruce R. McConkie, The Mortal Messiah, 4 vols. [ ], 1:23). Patikrinkite, kaip mokiniai suprato tai, ką perskaitė, paklausdami, kas šiuose teiginiuose jiems įsiminė. Jei reikia, paklauskite: Ko iš šių dviejų apaštalų išmokote apie unikalias Jehovos savybes ikimirtingajame gyvenime? (Mokiniai turėtų suprasti, kad ikimirtingajame gyvenime Jehova pranoko visus, bendrai sudėjus, Dangiškojo Tėvo vaikų sugebėjimus ir pasiekimus.) Leiskite mokiniams keletą minučių apmąstyti Gelbėtojo ikimirtingąją tarnystę ir užsirašyti atėjusias mintis ar jausmus. Pakvieskite kelis mokinius perskaityti, ką parašė. Pamoką baikite paragindami mokinius susimąstyti, kaip žinojimas apie Gelbėtojo ikimirtingąją tarnystę ir unikalias Jo savybes gali padėti jiems labiau Jį pamilti ir tvirčiau Juo tikėti. Mokiniams skirti skaitiniai Apreiškimo 12:7 11; Abraomo 3:15 25; Doktrinos ir Sandorų 138: Richard G. Scott, Jesus Christ, Our Redeemer, Ensign, May 1997, 53 54,

25 Jehova sukūrė žemę 4 Įvadas Pranešime Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas sakoma: Vadovaujamas savo Tėvo, [Jėzus Kristus] sukūrė žemę. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę (Jono 1:3) (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Kai mokiniai pradės suvokti amžinuosius žemės sukūrimo tikslus, jie bus labiau pasiryžę išpildyti savo sukūrimo saiką. Pagalbiniai skaitiniai Raselas M. Nelsonas, Sutvėrimas, 2000 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Jei yra vertimas jūsų kalba, galite perskaityti Nylo A. Maksvelo straipsnį Our Creator s Cosmos, išspausdintą By Study and by Faith: Selections from the Religious Educator, ed. Richard Neitzel Holzapfel and Kent P. Jackson (2009), Pasiūlymai, kaip mokyti Pradžios 1:1; Jono 1:1 3; Hebrajams 1:1 2; Jokūbo knygos 4:9; Doktrinos ir Sandorų 38:1 3; 76:22 24; 104:14 17; Mozės 1:30 33; 2:1 Jehova sukūrė žemę Parodykite kokį nors specialiai jums sukurtą daiktą (dovaną). Mokiniams papasakokite apie jūsų sentimentus, susijusius su tuo daiktu ir jį padovanojusiu žmogumi. Tada paklauskite: Ar kas nors jums yra kažką padaręs savo rankomis? Ką jaučiate žmogui, kuris tai padarė? Paprašykite mokinių palyginti ir sugretinti Pradžios 1:1; Jono 1:1 3; Efeziečiams 3:9; Hebrajams 1:1 2 ir Mozės 2:1. Paprašykite mokinių lentoje surašyti eilutėse pastebėtus panašumus ir skirtumus. (Pastaba. Mokiniams išmokus palyginti ir sugretinti Raštų ištraukas, doktrinos ir principai jiems taps daug aiškesni.) Tada paklauskite: Kas, pasak šių eilučių, sukūrė žemę? (Akcentuokite, kad vadovaujamas Tėvo Jehova sukūrė žemę arba, kaip vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: Visą sukūrimą suplanavo [Dangiškasis Tėvas] ( Sutvėrimas 2000 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Mokiniams skirkite šiek tiek laiko perskaityti ir tyliai palyginti Doktrinos ir Sandorų 76:22 24; 104:14 17 bei Mozės 1:30 33 ir išsiaiškinti, ką dar sukūrė Jehova. Prireikus galite paminėti, kad Jis sukūrė nesuskaičiuojamus pasaulius ir kad žemė yra kupina ir visko pakanka (DS 104:17). Padėkite mokiniams išanalizuoti šią frazę užduodami tokį klausimą: Atsižvelgdami į šią frazę pasakykite, ką prieš sukurdamas žemę Gelbėtojas turėjo žinoti? (Jam būtų reikėję žinoti, kiek žmonių gyvens žemėje ir kokie bus jų poreikiai visuose istorijos perioduose.) Paaiškinkite, kad žinoti, kas sukūrė žemę, yra viena, visai kas kita yra žinoti, kokia galia žemė buvo sukurta. Pasiūlykite mokiniams palyginti ir daline nuoroda sujungti Mormono 9:16 17; Doktrinos ir Sandorų 38:1 3 bei Jokūbo knygos 4:9 eilutes ir 11

26 4 PAMOKA. JEHOVA SUKŪRĖ ŽEMĘ išsiaiškinti, kaip buvo sukurta žemė. Paprašykite mokinius savais žodžiais paaiškinti šių eilučių prasmę. Tada perskaitykite šį teiginį: Jėzus Kristus sukūrė šitą pasaulį ir viską jame. Jis taip pat sukūrė daug kitų pasaulių. Jis tai padarė kunigystės galia, vadovaujamas mūsų Dangiškojo Tėvo (Evangelijos principai [2009 m.], p. 23). Akcentuokite, kad Raštuose labai mažai aprašyta, kaip buvo sukurta žemė, tačiau mums žadama, kad smulkesnė informacija vieną dieną bus apreikšta (žr. DS 101:32 34). Raštuose daug daugiau informacijos apie sukūrimo tikslą. Su mokiniais aptarkite šiuos klausimus: Kai stebite jus supantį pasaulį, ką iš Dievo kūrinijos sužinote apie Gelbėtoją, Jo kunigystę ir Jo reikšmingumą ikimirtingajame gyvenime? Kaip supratimas apie tokias tiesas veikia jūsų jausmus Jėzui Kristui ir liudijimą apie Jį? Kaip tokių tiesų supratimas prisideda prie to, ką manote apie šį pasaulį? Prieš pereidami prie kitos temos mokiniams pabrėžkite, kad nors Gelbėtojas sukūrė žemę, Dangiškasis Tėvas yra mūsų dvasių Tėvas ir būtent Jis sukūrė Adomo ir Ievos fizinius kūnus. 1 Nefio 17:36; 2 Nefio 2:23 25; Doktrinos ir Sandorų 49:16 17; Mozės 1:27 33, 39 Žemės sukūrimo tikslas Mokinius suskirstykite poromis ir paprašykite išstudijuoti Mozės 1:27 33, 39; 1 Nefio 17:36 bei Doktrinos ir Sandorų 49: Galite pasiūlyti pasižymėti žodžius ar frazes, kurios padeda jiems suformuluoti atsakymą į tokį klausimą: Kaip draugui paaiškintumėte, kodėl ši žemė buvo sukurta? Pakvieskite kelias poras savo atsakymais pasidalinti su visais. Mokiniai turėtų suvokti, jog Jehova sukūrė žemę, kad paruoštų vietą, kur Dievo vaikai galėtų gyventi ir tobulėdami artintis amžinojo gyvenimo link. Paklauskite: Ką norima pasakyti fraze saiku žmonių Doktrinos ir Sandorų 49:17 eilutėje? (Jei reikia, perskaitykite komentarą apie Doktrinos ir Sandorų 49:16 17 vadovėlyje Doctrine and Covenants Student Manual [(Church Educational System manual, 2001), 106].) Paprašykite mokinių tyliai perskaityti 2 Nefio 2:18 25 ir tada paklauskite: Kaip sąlygos, buvusios Edeno Sode, galėjo Adomui ir Ievai užkirsti kelią tobulėti pagal Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planą? Kaip Adomo nuopuolis padėjo žemei pasiekti savo sukūrimo tikslą? (Jis Adomui ir Ievai sudarė sąlygas susilaukti vaikų.) Kaip 23 eilutėje aprašytos nuopuolio pasekmės padeda mums tobulėti Dangiškojo Tėvo plane? Mokiniams išdalinkite vyresniojo Briuso R. Makonkio ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo ir sesers Džiulės B. Bek, buvusios visuotinės Paramos Bendrijos prezidentės, teiginius. Skirkite laiko, kad mokiniai galėtų perskaityti šiuos teiginius ir apmąstyti sukūrimo vaidmenį Dievo išgelbėjimo plane Jo vaikams. 12

27 4 PAMOKA. JEHOVA SUKŪRĖ ŽEMĘ veikti. Jei išgelbėjimas ateina per Apmokėjimą, tai jis ateina ir per nuopuolį. [ ] Derėtų atminti, kad nuopuolis galėjo įvykti dėl to, kad beribis Kūrėjas [ ] sutvėrė žemę ir žmogų bei visas gyvybės formas tokioje būsenoje, kurioje jie galėtų nupulti. [ ] Visa buvo taip sukurta, kad galėjo nupulti ar pasikeisti, ir dėl to buvo pristatytas egzistavimo būdas, kurio dėka visos Tėvo amžinojo išgelbėjimo plano sąlygos ir reikalavimai pradėtų Šis pirmasis fizinis visų dalykų sukūrimas [ ] buvo rojaus būsenoje. Pirmosiomis, Edeno, dienomis visos gyvybės formos gyveno aukštesnėje būsenoje, kuri skiriasi nuo mūsų dabartinės būsenos. Suplanuotas nuopuolis turėjo jas nuleisti žemyn ir pastūmėti į priekį. Pasaulyje dar nebuvo mirties ir gyvybės kūrimo galios (Bruce R. McConkie, Christ and the Creation, Ensign, June 1982, 9). Busath.com Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje tai, ką tikime apie šeimas, pagrįsta sukūrimo, nuopuolio ir apmokėjimo doktrina. Žemės sukūrimas paruošė vietą, kurioje šeimos galėtų gyventi. Dievas sukūrė vyrą ir moterį, dvi svarbias šeimos puses. Dangiškojo Tėvo plane buvo numatyta, kad Adomas ir Ieva bus užantspauduoti ir sukurs amžinąją šeimą. Nuopuolis parūpino būdą, kad šeima galėtų augti. Adomas ir Ieva buvo šeimos vadovai, kurie pasirinko įgyti patirties šiame mirtingame gyvenime. Dėl nuopuolio jie galėjo susilaukti sūnų ir dukterų. Dėl Apmokėjimo šeimos gali būti užantspauduotos kartu amžinybei. Jis leidžia šeimoms amžinai augti ir tobulėti. Laimės planas, taip pat vadinamas išgelbėjimo planu, buvo sukurtas būtent šeimoms. Šiai augančiai kartai reikia suprasti, kad pagrindiniai mūsų teologijos ramsčiai formuojami šeimoje (Julie B. Beck, Teaching the Doctrine of the Family, Ensign, Mar. 2011, 12). Kaip šie teiginiai padeda jums suprasti svarbų sukūrimo vaidmenį visame Dievo vaikų išgelbėjimo plane? Kodėl svarbu suprasti, jog žemė buvo sukurta, kad padėtų žmonėms pasiekti asmeninį ir šeimų išaukštinimą? (Mokiniams atsakinėjant lentoje užrašykite tokį principą: supratę žemės sukūrimo tikslą galime ugdyti didesnį troškimą pasiekti savo sukūrimo tikslą.) Paaiškinkite, kad dėl kunigystės užantspaudavimo galios vyrai ir žmonos, tėvai ir vaikai gali būti drauge ir po mirties. Be užantspaudavimo galios, kuri buvo sugrąžinta per Eliją, Dievo vaikai negalėtų gauti visų išaukštinimo palaimų, ir žemės sukūrimo tikslas nebūtų pasiektas arba, kaip to mokoma Doktrinoje ir Sandorose, žemė [būtų] visiškai nuniokota (DS 2:3; taip pat žr. Malachijo 3:24). Pamoką baikite paliudydami apie šias svarbias tiesas: 1) Jehova vadovaujamas Tėvo sukūrė žemę; 2) Jis sukūrė žemę, kad paruoštų vietą, kur Dievo vaikai galėtų gyventi ir tobulėdami artintis amžinojo gyvenimo link; 3) supratę žemės sukūrimo tikslą galime ugdyti didesnį troškimą pasiekti savo sukūrimo tikslą. Paraginkite mokinius apmąstyti, ką jie gali daryti, kad parodytų savo dėkingumą už Jėzaus Kristaus kūriniją. Paskatinkite juos paklusti Dvasios kuždesiams, kuriuos pajuto šioje pamokoje. Mokiniams skirti skaitiniai Pradžios 1:1; Jono 1:1 3; Hebrajams 1:1 2; Mozės 2:1; Mormono 9:16 17; Doktrinos ir Sandorų 38:1 3; 76:22 24; 104:14 17; Jokūbo knygos 4:9; Doktrinos ir 13

28 4 PAMOKA. JEHOVA SUKŪRĖ ŽEMĘ Sandorų 101:32 34; Mozės 1:27 33, 39; 1 Nefio 17:36; Doktrinos ir Sandorų 49: Raselas M. Nelsonas, Sutvėrimas, 2000 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 14

29 Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Jehova 5 Įvadas Liudydami apie Gelbėtoją Jėzų Kristų pastarųjų dienų pranašai pareiškė: Jis buvo Didysis Senojo Testamento Jehova (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Kaip Jehova Jėzus Kristus kiekviename Evangelijos laikotarpyje žemėje įsteigė nesibaigiančią Dangiškojo Tėvo Evangeliją, kad surinktų visus pasiklydusius Dievo vaikus. Mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi sustiprės, jeigu suvoksime, kad Jis nesikeičia, ir priimsime Jo nesibaigiančią Evangeliją. Pagalbiniai skaitiniai Raselas M. Nelsonas, Sandoros, 2011 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. The Abrahamic Covenant, The Pearl of Great Price Student Manual (Church Educational System manual, 2000), Enrichment Section A: Who Is the God of the Old Testament? Old Testament Student Manual: Genesis 2 Samuel, 3rd ed. (Church Educational System manual, 2003), Pasiūlymai, kaip mokyti Išėjimo 3:11 14; 6:2 3; Jono 8:52 53, 56 59; 18:5, 8; 3 Nefio 15:5; Abraomo 1:16; 2:8 Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Jehova Paprašykite mokinių išvardyti jų žinomus Gelbėtojo vardus ir titulus. Jų atsakymus užrašykite lentoje. Paaiškinkite, kad šiandien aptarinėsite svarbų Jėzaus Kristaus titulą ar vardą, kuriuo Jis buvo vadinamas prieš Savo žemiškąją tarnystę. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jono 8:52 53, Tada paklauskite: Ko žydai klausinėjo Gelbėtoją? Ką, jūsų manymu, Jėzus turėjo omenyje sakydamas: Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš esu? (58 eilutė). Kad padėtumėte mokiniams išaiškinti frazę Aš esu, suskirstykite juos poromis ir paprašykite perskaityti Išėjimo 3:11 14; 6:2 3 ieškant, kaip Senojo Testamento Dievas prisistatė. Skyrę pakankamai laiko užduokite šiuos klausimus: Remdamiesi šiomis eilutėmis pasakykite, kokiais vardais pasivadino Senojo Testamento Dievas? (Atkreipkite mokinių dėmesį į tai, kad angliškos Biblijos Džozefo Smito vertime Išėjimo 6:3 eilutė išversta šitaip: Aš esu Viešpats Dievas Visagalis, bet vardu Viešpats JEHOVA. Argi mano vardas nebuvo jiems žinomas? Taip pat žr. Abraomo 1:16.) Kaip šios eilutės atskleidžia Jėzaus Kristaus pasakytos frazės pirmiau, negu Abraomas, Aš esu svarbą? (Mokiniai turėtų suprasti, kad Jėzus Kristus yra Jehova, Senojo Testamento Dievas ir didysis AŠ ESU.) Perskaitykite šiuos teiginius: 15

30 5 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA SENOJO TESTAMENTO JEHOVA Tai toks aiškus ir atviras dieviškumo pareiškimas, kokį tik kas nors galėjo ar galėtų paskelbti. Pirmiau, negu Abraomas, Aš esu! Tai reiškia Aš esu Visagalis Dievas, didysis AŠ ESU. Aš esu save palaikantis, Amžinasis. Aš esu jūsų tėvų Dievas. Mano vardas: AŠ ESU, KURIS ESU (Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [ ], 1:464). Jehova yra sandoros arba deramas Izraelio Dievo vardas. Jis pažymi nesikeičiantį Dievą (Bible Dictionary, Jehovah ). Kodėl svarbu žinoti, kad Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Dievas? (Atsakymuose turėtų nuskambėti tokia tiesa: Dievas visada Savo Evangeliją skelbdavo per Savo Sūnų Jėzų Kristų. Taip pat žr. 3 Nefio 15:5 eilutę, kurioje užrašyti Gelbėtojo mokymai apie tai, kad Jis yra įstatymo davėjas.) Galite paprašyti kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Džozefo Fildingo Smito ( ) teiginį: Nuo nuopuolio visi apreiškimai ateina per Jėzų Kristų, Senojo Testamento Jehovą. [ ] Nuo nuopuolio Tėvas [Elohimas] tiesiogiai ir asmeniškai nebendravo su žmogumi ir niekada nebuvo pasirodęs, išskyrus tuos atvejus, kai pristatė Sūnų ir paliudijo apie Jį (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [ ], 1:27). Kaip žinojimas, kad Jehova, arba Jėzus Kristus, yra nesikeičianti Esybė, padeda jums Juo tikėti? (Atsakymuose gali nuskambėti tai, kad pažinimas, jog Jėzus Kristus yra nesikeičianti Esybė, padeda mums tikėti, kad lygiai kaip Jis ištesėjo Savo pažadus žmonėms, apie kuriuos skaitome Raštuose, Jis ištesės ir pažadus, duotus mums.) Paminėkite, kad pobiblinės eros laikais hebrajiškas vardas Jehova (literatūroje dažnai rašomas hebrajiškai kaip JHVH ir manoma, kad tariamas kaip Jahvė) buvo laikomas per šventas, kad būtų tariamas balsu. Dėl to, išskyrus kelias išimtis, Biblijos vertime Jehova dažnai pakeičiamas žodžiu VIEŠPATS (didžiosiomis raidėmis). Pastarųjų dienų judaizme jis pakeistas žodžiu Adonai, kas reiškia Viešpats. Pradžios 13:14 16; 17:1 9; Mozės 6:51 52, 64 66; Abraomo 1:18 19; 2:8 11 Jehova senovėje įtvirtino nesibaigiančią Evangeliją Mokiniams vis dar dirbant poromis, paprašykite perskaityti Mozės 6:51 52, ir išsiaiškinti, ko Jehova mokė Adomą. Pasakykite, kad eilutėse Jehova kalbėjo Tėvo vardu. Tada paklauskite: Kas Evangelijoje, kurios buvo mokomas Adomas, padarė jums įspūdį? (Tai ta pati Evangelija, kurios esame mokomi šiandien. [Žr. 2 Nefio 31:10 16 eilutes, kuriose rasite pavyzdį, rodantį, kad tos pačios Evangelijos buvo mokoma ir Amerikos žemyne.] Šią tiesą galite pabrėžti lentoje užrašydami tokį teiginį: Jėzaus Kristaus Evangelija yra nesibaigianti ir nesikeičianti Evangelija, ta pati kiekviename Evangelijos laikotarpyje.) Mokiniams paaiškinkite, kad vėlesniame Evangelijos laikotarpyje Jehova atnaujino Savo nesibaigiančią Evangeliją sudarydamas su Abraomu sandorą, kurią ir vadiname jo vardu. Padalinkite mokinius į dvi grupes. Vienai grupei paskirkite studijuoti Pradžios 13:14 16; 17:2 8; Abraomo 1:18 19; 2:8 11 ir surašyti Viešpaties pažadus Abraomui. 16

31 5 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA SENOJO TESTAMENTO JEHOVA Kitai grupei paskirkite studijuoti Pradžios 17:1 5, 9; Abraomo 1:19; 2:8 11 ir surašyti, ką turėjo daryti Abraomas, kad gautų pažadėtuosius palaiminimus. (Pastaba. Mokiniai, išmokdami atpažinti Raštuose pateiktus sąrašus, galės geriau atpažinti svarbiausias Raštų autoriaus norimas akcentuoti mintis.) Mokiniams studijuojant, lentoje nubraižykite tokią lentelę palikdami vietos atsakymams: Abraomo sandora Pažadai Abraomui Abraomo atsakomybės Skyrę pakankamai laiko, kelis mokinius iš kiekvienos grupės pakvieskite prie lentos ir paprašykite po atitinkama antrašte užrašyti savo atsakymus. Abraomo sandorą galite apibendrinti pateikdami šį teiginį ir paprašydami vieno iš mokinių garsiai jį perskaityti: Abraomas priėmė Evangeliją, buvo įšventintas į aukštesniąją kunigystę (DS 84:14; Abr 2:11) ir sudarė celestialinę santuoką, kuri yra išaukštinimo sandora (DS 131:1 4; 132:19, 29). Abraomui buvo pažadėta, kad visi šių sandorų palaiminimai bus pasiūlyti jo mirtingajai ainijai (DS 132:29 31; Abr 2:6 11). Šios sandoros ir pažadai kartu paėmus vadinami Abraomo sandora. Šios sandoros sugrąžinimas buvo Evangelijos sugrąžinimas paskutinėmis dienomis, nes per ją palaiminamos visos žemės tautos (Gal 3:8 9, 29; DS 110:12; 124:58; Abr 2:10 11) (Raštų rodyklė, Abraomo sandora ; scriptures.lds.org). Pabrėžkite, kad nuo pat pradžios Tėvas su Savo vaikais sudarė sandorą juos surinkti per nesibaigiančios Evangelijos tiesą, apeigas ir palaiminimus. Evangelijos sugrąžinimas apima Abraomo sandoros sugrąžinimą. Tai reiškia, kad Abraomo sandora yra svarbi naujosios ir nesibaigiančios sandoros Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvės dalis. Mokinių paklauskite: Kaip žinojimas, jog esame Abraomo palikuonys ir Dievo jam duotų pažadų paveldėtojai, daro įtaką tam, kaip gyvenate? Kaip galimybė gauti Abraomui ir jo ainijai pažadėtus palaiminimus stiprina šeimas ir padeda mums priimti sprendimus? Paprašykite mokinių papasakoti, kaip galime sau ir savo jau gyvenusioms, esamoms ir būsimoms šeimoms užtikrinti šios sandoros palaimas. Jozuės 24:3 13; 1 Nefio 17:23 32 Jehova laimino senovės Izraelį ir jam vadovavo Paaiškinkite, kad viena Abraomo sandoros dalis susijusi su Jehovos pažadu Abraomo ainiją ir tuos, kurie bus su ja, surinkti palaiminti Evangelija. Paprašykite pusę mokinių perskaityti Jozuės 24:3 13, o kitą pusę 1 Nefio 17: Paprašykite mokinių surasti žodžius ir frazes, kurios moko, ką Jehova padarė senovės Izraelio labui. Galite pasiūlyti 17

32 5 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA SENOJO TESTAMENTO JEHOVA mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Skyrę pakankamai laiko paprašykite mokinių papasakoti, ką sužinojo. Apibendrinkite mokinių atsakymus juos užrašydami lentoje. Kad geriau suprastumėte, kuo buvo motyvuoti Jehovos veiksmai, paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Išėjimo 6:2 6. Paklauskite mokinių: Kas motyvavo Jehovą daryti tai, apie ką skaitėte Jozuės ir 1 Nefio knygose? Ką tai jums sako apie Viešpaties jums duotus pažadus? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite tokį principą: jei būsime ištikimi, tai Viešpats laikysis mums duotų pažadų.) Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo teiginį: Kadangi Dievas buvo ištikimas ir laikėsi savo pažadų praeityje, galime su tikrumu viltis, jog Dievas laikysis mums duotų pažadų dabartyje ir ateityje. Nelaimės dienomis galime tvirtai laikytis vilties, jog viskas išeis [mums] į gera [DS 90:24] ( Beribė vilties galia, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip žinojimas apie Jehovos darbus senovėje jums padeda išbandymų metu? Ką tokio Jis padarė senovės Izraelio labui ir taip pat ką padarys dėl jūsų? Paliudykite, kad kiekviename Evangelijos laikotarpyje Jėzus Kristus laimino Dievo vaikus nesibaigiančia Evangelija. Kaip senovėje žmonės gavo Viešpaties pažadėtus palaiminimus, taip ir mes su paklusnumo sąlyga galime juos gauti. Mokiniams skirti skaitiniai Jono 8:51 59; 18:5, 8; Išėjimo 3:11 14; 6:2 3; 3 Nefio 15:5; Mozės 6:51 52, 64 66; Pradžios 17:1 9; Abraomo 1:18 19; 2:8 11. Enrichment Section A: Who Is the God of the Old Testament? Old Testament Student Manual: Genesis 2 Samuel, 3rd ed. (Church Educational System manual, 2003),

33 Jėzaus Kristaus pavaizdai, šešėliai ir simboliai 6 Įvadas Pastarųjų dienų pranašai pareiškė, kad Jėzus Kristus įsteigė sakramentą kaip savo didžiosios apmokančios aukos priminimą (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Be sakramento apeigų Raštai mus moko apie daugelį kitų įvykių, aplinkybių, dalykų ir žmonių, kurie buvo skirti mums priminti ir mokyti apie Jėzaus Kristaus misiją ir tarnystę. Ši pamoka padės mokiniams apsvarstyti Raštuose esančius pavaizdus, šešėlius ir simbolius, nukreipiančius mus į Gelbėtoją. Pagalbiniai skaitiniai Russell M. Nelson, In This Holy Land, Tambuli, Feb. 1991, Enrichment Section C: Symbolism and Typology in the Old Testament, Old Testament Student Manual: Genesis 2 Samuel, 3rd ed. (Church Educational System manual, 2003), Pasiūlymai, kaip mokyti 2 Nefio 11:4; Mozės 6:63 Kristaus simboliai Raštuose Parodykite keletą paveikslų, kuriuose pavaizduoti gerai žinomi ženklai ar simboliai: Mokiniams iššifravus kiekvieno ženklo reikšmę, paprašykite pateikti kitų gerai žinomų ženklų ar simbolių pavyzdžių. Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite, kad poros išstudijuotų ir palygintų 2 Nefio 11:4 ir Mozės 6:63 eilutes. Paprašykite juos aptarti, ką šios eilutės turi bendro ir ko jos moko apie Jėzų Kristų ir Dievo kūrinijos paskirtį. Poroms aptarus, ką sužinojo, visų paklauskite: Kokia, jūsų manymu, yra pagrindinė šiose eilutėse užrašyta tiesa? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: visa buvo sukurta, kad liudytų apie Jėzų Kristų.) 19

34 6 PAMOKA. JĖZAUS KRISTAUS PAVAIZDAI, ŠEŠĖLIAI IR SIMBOLIAI Kokius žinote Dievo duotų dalykų pavyzdžius, kurie yra Jėzaus Kristaus pavaizdavimas (2 Nefio 11:4) arba simbolis? Mokiniams paaiškinkite, kad visuose Raštuose apstu Jėzaus Kristaus pavaizdų, šešėlių, simbolių ir panašumų. Paaiškinkite, kad pavaizdai, šešėliai, simboliai ir panašumai yra didingesnės tiesos atvaizdas. Pavyzdžiui, Mormono Knygoje aprašyta Liahona simbolizuoja Kristaus žodžius. Šioje pamokos dalyje dėmesį sutelksime į pavaizdavimus ir atvaizdavimus, esančius Senajame Testamente. Didžioji šių pavaizdavimų dalis pasireiškia per žmones, daiktus, įvykius ir aplinkybes (gali būti pravartu šias kategorijas užrašyti lentoje). Lentoje perrašykite šias Raštų nuorodas arba jas atspausdinkite ir išdalinkite mokiniams. Jėzaus Kristaus pavaizdai, šešėliai ir simboliai Kristaus pavaizdai, šešėliai ir simboliai Senajame Testamente Pradžios 22:1 14 Atitikmuo Kristaus gyvenime Jono 3:16; 19:16 18; Jokūbo knygos 4:4 5 Išėjimo 3:7 8, Mato 1:21; 2 Nefio 6:17 Išėjimo 12:3, 5 7, 13 14, 46 Jono 1:29; 19:14, 31 36; 1 Petro 1:18 19 Išėjimo 16:14 15, 18 Jono 6:5 10, Kunigų 8:15, 30; 17:11 Hebrajams 9:22; 13:12 Kunigų 16:2 6, 17 Hebrajams 9:6 12; 10:11 12 Kunigų 22:19 22 Hebrajams 9:14; Doktrinos ir Sandorų 20:22 Skaičių 21:4 9 Jono 3:14 15; Helamano 8:13 15 Jonos 1:17; 2:10 Mato 12:38 40 Vienam ar keliems mokiniams paskirkite išstudijuoti kiekvieną Raštų eilučių porą ir pasiruošti paaiškinti Senojo Testamento simbolius ir kaip jie nukreipia į Jėzų Kristų. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite jų papasakoti, ką rado. Jei turite pakankamai laiko, taip pat galite aptarti tam tikrus Kristaus simbolius, kuriuos pristatė vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo savo straipsnyje In This Holy Land (vert. Šioje šventoje žemėje ) (Tambuli, Feb. 1991, 10 19). Paprašykite mokinių aptarti šiuos klausimus: Kaip manote, kodėl visa kūrinija skirta atvaizduoti ir simbolizuoti Gelbėtoją? Kodėl naudinga nuolat stengtis pamatyti, kaip visa liudija Jėzų Kristų? (Įsitikinkite, kad mokiniai supranta tokį principą: kai pradedame atpažinti Jėzų Kristų liudijančius atvaizdus, pavaizdus ir simbolius, mes galime daugiau sužinoti apie Jį.) Kaip tam tikras Gelbėtojo simbolis sustiprino jūsų tikėjimą Juo? 20

35 6 PAMOKA. JĖZAUS KRISTAUS PAVAIZDAI, ŠEŠĖLIAI IR SIMBOLIAI Ką galėtumėte daryti, kad mums duotuose simboliuose atpažintumėte Kristų? 2 Nefio 11:2 6 Kristaus simboliai ir atvaizdai Evangelijos sandorose ir apeigose Paaiškinkite, kad šioje pamokos dalyje dėmesį sutelksite į kitokį Jėzaus Kristaus Evangelijos aspektą, kuriame glūdi Kristaus simboliai ir atvaizdai. Pakvieskite mokinius išstudijuoti 2 Nefio 11:2 6 ir surasti paminėtus dalykus, kuriais gėrėjosi Nefis. Galite pasiūlyti jiems tai, ką randa, pasižymėti Raštuose. Kuo Nefis gėrėjosi? Atkreipkite mokinių dėmesį į 5 eilutėje esančią frazę Viešpaties sandoromis. Paaiškinkite, kad sandoros ir apeigos yra svarbi nesibaigiančios Jėzaus Kristaus Evangelijos dalis. Daugelis sandorų ir apeigų elementų simbolizuoja ir moko apie Jėzų Kristų ir veda mus pas Jį. Pateikite vyresniojo Briuso R. Makonkio ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti: Visos dieviškos apeigos arba Dievo įsteigti darbai, visos aukos, simboliai ir atvaizdavimai; visa, ką Dievas kada nors davė savo žmonėms, buvo taip paskirta ir įtvirtinta, kad liudytų apie Jo Sūnų, o žmonių tikėjimą sutelktų būtent į Jį ir Jo išpirkimą, kurį Jis buvo paskirtas atlikti (The Promised Messiah: The First Coming of Christ [1978], 28). Kokios doktrinos ar principo esame mokomi šiame teiginyje? (Galimas atsakymas, kad Evangelijos apeigose matysime Kristaus simbolius, jei tik jų ieškosime.) Kaip toks žinojimas gali mums būti naudingas dalyvaujant Evangelijos apeigose? Paprašykite mokinių tyliai išstudijuoti Romiečiams 6:3 6 ir 3 Nefio 18:7, 11 ir rasti paminėtus Gelbėtojo simbolius. Tada paklauskite: Kaip Evangelijos sandoros ir apeigos moko apie Gelbėtoją ir padeda jums Jį atminti? Kad padėtumėte mokiniams pajusti, jog tikslinga ir svarbu mokytis atpažinti Kristaus pavaizdus ir simbolius, paklauskite: Koks Gelbėtojo simbolis jums yra pats reikšmingiausias? Kaip galite įsitikinti, kad pastebite šį simbolį? Kaip suvokimas, kad tai liudijantis apie Kristų simbolis, palaimino jūsų gyvenimą? Pakvieskite mokinius pritaikyti šios pamokos principus paprašydami užsirašyti, kaip Evangelijos apeigose ir savo kasdieniniame gyvenime jie gali geriau atpažinti Gelbėtojo pavaizdus, šešėlius ir simbolius. Paraginkite juos nuspręsti, kurią dieną artimiausiu metu jie sąmoningai ieškos atvaizdų, dalykų ir įvykių, primenančių jiems Gelbėtoją. Paskatinkite juos vesti atradimų sąrašą ir jais pasidalinti su šeimos nariu, draugu arba socialiniuose tinkluose. Mokiniams skirti skaitiniai 2 Nefio 11:2 6; Mozės 6:63. Russell M. Nelson, In This Holy Land, Tambuli, Feb. 1991,

36 7 Jėzus Kristus Viengimis Dievo Sūnus kūne Įvadas Senovėje naujiena apie Gelbėtojo gimimą buvo daugelio skelbta geroji žinia, kad Dievas atsiuntė Savo Sūnų išpirkti pasaulio. Pranešime Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas skelbiama, kad Jėzus buvo Tėvo Pirmagimis, Viengimis Sūnus kūne (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Šioje pamokoje mokiniai sužinos, kodėl buvo gyvybiškai svarbu, kad Jėzus gimtų iš mirtingos motinos ir nemirtingo Tėvo. Pagalbiniai skaitiniai Robert E. Wells, Our Message to the World, Ensign, Nov. 1995, Pasiūlymai, kaip mokyti Mato 1:18 24; Luko 1:26 35; Mozijo 3:7 8 Tėvo Viengimis Sūnus Pamoką pradėkite parodydami 2 min. 59 sek. trukmės filmuką The Nativity (vert. Prakartėlė ). (Parsisiųskite ir peržiūrėkite filmuką prieš pamoką.) Peržiūrėję filmuką, paklauskite: Kokie Gelbėtojo gimimo aspektai jums svarbūs? Kodėl? Paaiškinkite, kad šioje pamokoje bus aptariamas vienas esminis Jėzaus Kristaus gimimo aspektas, padedantis mums suprasti Gelbėtojo gebėjimą įvykdyti Jam paskirtą vaidmenį Tėvo plane. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 1:18 19, o likusiuosius įsivaizduoti šiose eilutėse aprašomus įvykius. (Pastaba. Įsivaizdavimas yra Raštų studijavimo įgūdis, galintis suteikti Raštų istorijai daugiau gyvumo ir tikroviškumo.) Tada paklauskite, kaip jie jaustųsi Juozapo vietoje. Paprašykite mokinius tyliai perskaityti Mato 1:20 24 ir išsiaiškinti, kodėl Juozapas nusprendė tylomis [Mariją] atleisti (19 eilutė), t. y. tylomis anuliuoti sužadėtuves su Marija. (Pastaba. Kai apibūdinate sudėtingus žodžius ar frazes, jūs padedate mokiniams suprasti Raštus. Šioms eilutėms galite naudoti tokius paaiškinimus: 1) vardas Jėzus [aramėjų kalba tariamas kaip Ješua] reiškia Jehova yra išgelbėjimas arba Jehova išgelbsti ; 2) eilutė, minima Mato 1:22 23, yra iš Izaijo 7:14; 3) vardas Emanuelis reiškia Dievas su mumis.) Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 1: Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko šiose eilutėse mokoma apie Mariją. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Tada pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 1:31 35, o likusiuosius sekti skaitomas eilutes. Paklauskite: Kas, remiantis šiomis eilutėmis, yra Jėzaus Tėvas? Lentoje nubraižykite tokią schemą: 22

37 7 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VIENGIMIS DIEVO SŪNUS KŪNE Kurio nors mokinio paklauskite: Kokius fizinius savo tėvo bruožus paveldėjote? Kokius fizinius savo motinos bruožus paveldėjote? Mokinio atsakymus parašykite lentoje esančioje schemoje (žr. pateiktą pavyzdį): Vietoj lentoje esančios schemos nupieškite kitą: Pateikite vyresniojo Džeimso E. Talmidžo ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Tas Marijai gimsiąs vaikas buvo Elohimo, Amžinojo Tėvo, Viengimis. Jo gimimas nepažeidė prigimtinės teisės, o greičiau buvo aukštesnio įstatymo apraiška; [ ] Jo prigimtis buvo dvilypė, Jis paveldėjo dieviškas galias bei mirtingojo gebėjimus ir galimybes. Visa tai buvo pasiekta per elementarų paveldimumo įstatymą, kurį Dievas paskelbė, mokslas patvirtino, o filosofai pripažino, kad gyvieji susilaukia palikuonių tokių, kaip jie patys. Vaikas Jėzus turėjo paveldėti fizines, protines ir dvasines savybes, polinkius ir galias, kurios buvo būdingos Jo gimdytojams nemirtingam ir pašlovintam Dievui ir mirtingai moteriai (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 81). Kokias svarbias savybes Gelbėtojas paveldėjo iš Savo abiejų gimdytojų? Mokiniams atsakinėjant, lentoje po žodžiu Marija surašykite savybes, kurias Jėzus Kristus paveldėjo iš Savo motinos (pvz., mirtingumą savybę jausti skausmą ir patirti fizinę mirtį). Po žodžiais Dangiškasis Tėvas surašykite savybes, kurias Jėzus paveldėjo iš Savo Tėvo (pvz., Dievo galias nemirtingumą arba galią gyventi per amžius; žr. Jono 10:17 18). 23

38 7 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VIENGIMIS DIEVO SŪNUS KŪNE Tada pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 3:7 8. Paklauskite: Kodėl Gelbėtojui reikėjo tiek mirtingumo, tiek nemirtingumo galių, kad įvykdytų Apmokėjimą? (Mokiniams atsakinėjant įsitikinkite, kad jie supranta tokią tiesą: būdamas Viengimis Dievo Sūnus kūne Jėzus Kristus galėjo atlikti apmokančiąją auką, kuri reikalavo, kad Jis kentėtų daugiau, nei tai galėtų pakelti paprastas mirtingasis, ir taip atliktų paskirtą vaidmenį Tėvo plane. Be to, kadangi Jėzus turėjo galią įveikti mirtį, Jis galėjo prisikelti iš mirusiųjų. Įsitikinkite, jog mokiniai supranta, kad jeigu Jėzus Kristus būtų gimęs iš dviejų mirtingų tėvų, Jis nebūtų galėjęs įveikti mirties ir iškęsti beribio Apmokėjimo skausmo ir kančių. Jei Jis būtų gimęs iš dviejų nemirtingų tėvų, Jis nebūtų galėjęs patirti fizinės kančios ir mirties.) Kad dar labiau pabrėžtumėte šią gyvybiškai svarbią doktriną, kiekvienam mokiniui paruoškite po kopiją vyresniojo Roberto E. Velso iš Septyniasdešimties teiginio, leiskite jiems jį perskaityti ir apmąstyti. Dieviška Jėzaus Kristaus prigimtis [ ] yra esminis dalykas, kurį reikia žinoti norint suprasti išgelbėjimo planą. Jis yra Tėvo Pirmagimis Sūnus ikimirtingajame pasaulyje ir Tėvo Viengimis Sūnus žemėje. Dievas, Amžinasis Tėvas, yra tiesioginis mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus bei kitų Jo dvasinių vaikų Tėvas. [ ] Tai, kad Jis yra Dievo Sūnus, reiškia, kad Jis yra Viengimis Sūnus kūne. [ ] Toks vardas rodo, kad Jėzus kūną gavo iš mirtingos motinos ir nemirtingo Amžinojo Tėvo. Ši tiesa yra gyvybiškai svarbi Apmokėjimo, didžiausios aukos, kurios negalėjo įvykdyti paprastas mirtingas žmogus, dalis. Kristus turėjo galią atiduoti Savo gyvybę ir galią vėl ją pasiimti, nes iš Savo Dangiškojo Tėvo paveldėjo nemirtingumą. Iš savo motinos Marijos Kristus paveldėjo mirtingumą, galią mirti. Šis begalinis Kristaus apmokėjimas ir tai, kad Kristus yra Dievo Sūnus, darniai suformuluoja svarbiausią visos krikščionybės doktriną ( Our Message to the World, Ensign, Nov. 1995, 65). Šią pamokos dalį baikite užduodami tokį klausimą: Kaip žinojimas apie Jėzaus savybes, paveldėtas iš Marijos, padeda jums pasitikėti ir tikėti Gelbėtoju? Kaip žinojimas apie Jėzaus savybes, paveldėtas iš Dangiškojo Tėvo, padeda jums pasitikėti ir tikėti Gelbėtoju? 1 Nefio 11:13 21 Nefis matė Dievo nuolaidumą Mokiniams paaiškinkite, kad Mormono Knygoje Nefis matė regėjimą, kuriame sužinojo apie Jėzaus Kristaus kilmę. Iš jo regėjimo galime sužinoti papildomų tiesų. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 1 Nefio 11: Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir surasti svarbias doktrinas, kurių mokoma šiose eilutėse. Paaiškinkite, kad šiame kontekste žodis nuolaidumas reiškia nusileidimą iš aukštesnės į žemesnę būseną arba žemesnio statuso priėmimą. Kas, remiantis tuo, ką sužinojo Nefis, turėjo tapti Jėzaus Kristaus gimdytojais? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią doktriną: Dievas, Amžinasis Tėvas, ir Marija yra mirtingo Jėzaus Kristaus gimdytojai.) Prisimindami praeitas šio kurso pamokas paaiškinkite, kodėl Jėzaus Kristaus gimimas laikomas Jo nuolaidumu? 24

39 7 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VIENGIMIS DIEVO SŪNUS KŪNE Pateikite šį brolio Tedo R. Kalisterio, visuotinio Sekmadieninės mokyklos prezidento, teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Dievas Sūnus savo dangiškus, puošnius celestialinius namus išmainė į mirtingą būvį su visais primityviais jo atributais. Jis, dangaus Karalius (Almos 5:50), Viešpats Visagalis, kuris viešpatauja (Mozijo 3:5), paliko savo sostą, kad paveldėtų tvartelį. Jis dievo viešpatavimą iškeitė į kūdikėlio priklausomybę nuo kitų. [ ] Tai buvo neprilygstamo masto mainai. [ ] Didysis Jehova, nesuskaičiuojamų pasaulių kūrėjas, turintis beribę galią ir valdžią, į šį pasaulį įžengė suvystytas vystykluose tvartelyje (The Infinite Atonement [2000], 64). Kad padėtumėte mokiniams suprasti, jog Jėzaus Kristaus gimimas kūne taip pat rodė Dievo Tėvo nuolaidumą, garsiai perskaitykite šį vyresniojo Briuso R. Makonkio ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Dievo (Tėvo) nuolaidumas susijęs su tuo, kad Jis būdamas išaukštinta, tobula, pašlovinta Asmenybė tapo asmeniniu ir tiesioginiu Tėvu mirtingo Sūnaus, gimusio iš mirtingos moteries (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 155). Pamoką baikite pasiteiraudami mokinių, ką jie mano ir jaučia Gelbėtojui prisimindami Jo nuolaidumą ir stebuklingą Jo gimimą. Paklauskite, ar kas nors norėtų pasidalinti savo liudijimu apie Gelbėtoją ir taip užbaigtų pamoką. Mokiniams skirti skaitiniai Mato 1:18 24; Luko 1:26 35; Jono 10:17 18; 1 Nefio 11:13 21; Mozijo 3:7 8. Robert E. Wells, Our Message to the World, Ensign, Nov. 1995,

40 8 Jėzus Kristus įvykdė visą teisumą Įvadas Jėzus Kristus gyveno tobulai visame pasiduodamas Dangiškojo Tėvo valiai. Pastarųjų dienų pranašai liudijo: Nors buvo be nuodėmės, [Jėzus Kristus] pasikrikštijo, kad atliktų visa, kas reikalinga teisumui (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Kaip ir Gelbėtojas, teisumą įvykdome, kai paklūstame nesibaigiančios Evangelijos apeigoms ir sandoroms. Šioje pamokoje studijuosite, kaip Gelbėtojas atsidavė nesibaigiančiai Evangelijai ir kaip mes galime sekti Jo pavyzdžiu. Pagalbiniai skaitiniai Robert D. Hales, The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom, Ensign, Nov. 2000, 6 9. Pasiūlymai, kaip mokyti Mato 3:13 17; 2 Nefio 31:4 9 Jėzaus Kristaus krikštas Paprašykite mokinių apmąstyti tokią situaciją: Pokalbio su draugu apie religiją metu kalba pasisuka apie krikštą. Jums paaiškinus, kodėl krikštijamės, draugas paklausia: Suprantu, jog krikštijamės, kad būtume apvalyti nuo nuodėmių. Tačiau Jėzus buvo tobulas, Jis neturėjo nuodėmių. Kodėl gi Jis tada pasikrikštijo? Leiskite mokiniams minutėlę apmąstyti šį klausimą ir tada paprašykite atsakyti. Po trumpos diskusijos paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 3:13 17 arba parodykite 2 min. 55 sek. trunkantį filmuką The Baptism of Jesus (vert. Jėzaus krikštas ) iš The Life of Jesus Christ Bible Videos (vert. Biblijos filmukai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą). (Parsisiųskite ir peržiūrėkite filmuką prieš pamoką.) Jei nusprendėte parodyti filmuką, paprašykite, kad mokiniai sektų pasakojimą savo Raštuose. Peržiūrėję filmuką, paklauskite: Kodėl Jėzus pasikrikštijo? (Lentoje galite užrašyti tokią doktriną: Jėzus Kristus pasikrikštijo, kad įvykdytų visą teisumą.) Ką, jūsų manymu, reiškia, jog Jėzus buvo pakrikštytas, kad įvykdytų visą teisumą? (Mato 3:15). Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, skirkite šiek tiek laiko patyrinėti Raštus. Galite jiems pasiūlyti prie Mato 3:15, savo Raštų paraštėje, parašyti nuorodą 2 Nefio 31:4 9. Paprašykite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 31:5 6 ir atkreipti dėmesį į Nefio klausimą. Skyrę pakankamai laiko, paaiškinkite, kad Nefis į šį klausimą atsakė 2 Nefio 31:7 9 eilutėje. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šias eilutes, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Gelbėtojas pasikrikštydamas įvykdė visą teisumą. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Kai mokiniai papasakos, ką radę, ant lentos užrašykite tokius teiginius: Jis nusižemino prieš Tėvą. 26

41 8 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS ĮVYKDĖ VISĄ TEISUMĄ Jis paliudijo Tėvui, kad paklus Jo įsakymams. Jis parodė žmonių vaikams vartus, pro kuriuos jie gali įeiti į celestialinę karalystę. Jis parodė mums pavyzdį. (Pastaba. Ši veikla mokiniams padės tobulinti Raštų studijavimo įgūdį sudarinėti sąrašus, padės atpažinti svarbiausius Raštų principus, kuriuos norėjo pabrėžti autorius.) Priminkite mokiniams Nefio klausimą (žr. 6 eilutė). Tada paklauskite: Atsižvelgdami į tai, kas parašyta lentoje, paaiškinkite, kaip Jėzaus Kristaus krikštas parodo, ką reiškia būti teisiam? Įsitikinkite, kad mokinių atsakymuose būtų paminėti ir aptarti tokie principai (galite nutrinti lentoje išvardytus teiginius ir užrašyti šiuos punktus): Teisumas apima nuolankų pasidavimą Tėvo valiai. Teisumas apima sandorų sudarymą su Tėvu paklusti Jo įsakymams. Teisumas apima išgelbėjimo apeigų atlikimą. Teisumas apima sekimą Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Paklauskite mokinių: Kaip galime pritaikyti Jėzaus teisumo pavyzdį savo gyvenimuose? Savo mokiniams paliudykite, kad Jėzus, kaip ir mes, buvo pajungtas visoms Dangiškojo Tėvo plano sąlygoms ir reikalavimams. Jo tobulas gyvenimas mums yra pavyzdys, kuriuo turėtume sekti. 2 Nefio 31:10 21 Sekite Gelbėtojo pavyzdžiu Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 31: Paklauskite mokinių: Ką 10 eilutėje mus visus pakvietė daryti Gelbėtojas? Remdamiesi šiomis eilutėmis paaiškinkite, ką, pasak Jėzaus, mes turėtume daryti, kad sektume Juo? Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 31: Tada paklauskite: Ką dar galime daryti, kad sektume Gelbėtojo pavyzdžiu? Ką reiškia ištverti iki galo ir sekti gyvojo Dievo Sūnaus pavyzdžiu? (16 eilutė). (Galite akcentuoti žodį darykite, esantį 17 eilutėje. Taip pat pabrėžkite tokį principą: sekdami Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, galime įvykdyti visą teisumą, kaip tai padarė Jis.) Paaiškinkite, kad 2 Nefio 31 skyriaus perskaitytose eilutėse aprašyta nesibaigiančios Evangelijos, kurią Dangiškasis Tėvas įtvirtino dar prieš pasaulio sukūrimą, esmė. Paprašykite mokinių išanalizuoti Romiečiams 6:3 6 ir rasti žodžius ar frazes, kurie patvirtina, kad norint sekti Jėzumi Kristumi vien krikšto nepakanka. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką jie randa. 27

42 8 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS ĮVYKDĖ VISĄ TEISUMĄ Mokiniams duokite po kopiją teiginio, išsakyto vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti. Paprašykite apmąstyti, kokią įtaką jų gyvenimui padarė krikštas. Kai suprasime savo krikšto sandorą ir Šventosios Dvasios dovaną, tai pakeis mūsų gyvenimus ir įtvirtins mūsų visišką atsidavimą Dievo karalystei. Užklupus pagundoms, jei įsiklausysime, Šventoji Dvasia mums primins, kad esame pasižadėję atminti mūsų Gelbėtoją ir paklusti Dievo įsakymams. [ ] Sekdami Jėzaus pavyzdžiu mes taip pat parodysime, kad atgailaujame ir paklūstame mūsų Dangiškojo Tėvo įsakymams. Suvokę savo nuodėmes mes nusižeminame sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia ir prašome atleidimo už savo prasižengimus (žr. 3 Ne 9:20). Mes sudarome sandorą, kad esame pasiryžę priimti Jėzaus Kristaus vardą ir visuomet Jį atminti. [ ] Meldžiu, kad mes visi, kaip Jo karalystės nariai, suprastume, jog mūsų krikštas ir patvirtinimas yra vartai, pro kuriuos įėję atsiduriame kelyje, vedančiame į Jo karalystę. Įėję į tą kelią, mes sudarome sandorą priklausyti Jo karalystei per amžius! ( The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom, Ensign, Nov. 2000, 7 8, 9). Mokinių paklauskite: Kaip krikštas padėjo jums sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu vykdant visą teisumą? Leiskite mokiniams minutėlę susimąstyti, kaip jiems sekasi gyventi pagal teisumo standartus, kuriuos Savo krikštu parodė Gelbėtojas. Paprašykite mokinių apmąstyti, ką dar jie galėtų padaryti, kad parodytų savo paklusnumą Dangiškajam Tėvui. Mokiniams skirti skaitiniai Mato 3:13 17; 2 Nefio 31:4 21. Robert D. Hales, The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom, Ensign, Nov. 2000,

43 Visa aprėpianti Gelbėtojo įtaka 9 Įvadas Pranešime Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas Bažnyčios vadovai pareiškė: Liudijame apie neprilygstamo [Gelbėtojo] gyvenimo realumą ir nesibaigiančią didžiosios apmokančios Jo aukos galią. Niekas kitas taip giliai nepaveikė visų žemės žmonių tiek gyvenusių, tiek dar gyvensiančių (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Šioje pamokoje pamatysite, kad Gelbėtojui niekas neprilygsta, kadangi, be viso kito, Jis buvo be nuodėmės ir tobulai klusnus Dangiškajam Tėvui. Studijuodami apie Jo bendravimą su samariete prie šulinio mokiniai taip pat išvys, kaip giliai Jis gali paliesti tuos, kurie Jam atveria savo širdis. Pasiūlymai, kaip mokyti Mato 4:1 11; 2 Korintiečiams 5:21; Hebrajams 2:17 18; 4:15 16; Doktrinos ir Sandorų 20:22 Jėzus Kristus gyveno be nuodėmės Pamoką pradėkite lentoje užrašydami mano valia ir Dievo valia. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 6:38, o likusiųjų sekti ir išsiaiškinti, kiek Jėzus priėmė sprendimų, kuriuose buvo išreikšta mano valia. Paraginkite mokinius tyliai apmąstyti, kurie jų neseniai priimti sprendimai galėtų būti priskirti mano valia, o kurie Dievo valia kategorijai. Paaiškinkite, kad po krikšto Jėzus buvo Šėtono gundomas daryti tai, ką būtų galima priskirti mano valia kategorijai. Paprašykite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 4:1 11. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, kaip Jėzus Kristus nugalėjo gundymą. (Galite paminėti, kad Džozefo Smito Mato 4:1 11 vertime patikslinama, kad Dvasios, o ne Šėtono Jėzus buvo paimtas ir pastatytas ant šventyklos šelmens [žr. 5 eil.] ir tada paimtas į nepaprastai aukštą kalną [žr. 8 eil.]. Po to, kai Dvasia nunešė Jėzų į tas vietas, velnias atėjo Jo gundyti.) Kaip, jūsų pastebėjimu, Gelbėtojas reagavo į Šėtono gundymus? Ko galite pasimokyti iš Gelbėtojo pavyzdžio, aprašyto šiose eilutėse? Kuo Gelbėtojo pagundos panašios į mūsiškes? Pateikite šį prezidento Deivido O. Makėjaus ( ) teiginį, kuriame jis pakomentavo apie Jėzaus dykumoje patirtas pagundas: Beveik visos pagundos, kurias tiek jūs, tiek aš patiriame, pasireiškia vienoje iš šių sričių. Suskirstykite jas į grupes ir pamatysite, kad beveik visos mus sutepančios pagundos, kokios mažos jos bebūtų, pasireiškia vienu iš šių trijų būdų: 1) kaip apetitų pagundos; 2) pasidavimas puikybei, madoms ir tuštybei tų, kas atsiribojo nuo Dievo dalykų; 3) aistrų tenkinimas, pasaulio turtų troškimas arba valdžios kitiems siekimas ( Unspotted from the World, Ensign, Aug. 2009, 27). Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Hebrajams 2:17 18; 4: Kito paprašykite garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 20:22. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir atkreipti dėmesį į šių dviejų ištraukų panašumus. Po to užduokite toliau pateikiamus klausimus: Kodėl reikėjo, kad Jėzus patirtų gundymus? 29

44 9 PAMOKA. VISA APRĖPIANTI GELBĖTOJO ĮTAKA Kodėl svarbu suvokti, kad Jėzus Kristus patyrė tokias pat pagundas, kaip ir mes šiandien? Mokiniams paaiškinkite, kad šiandienos pamokos tikslas yra parodyti, koks neprilygstamas buvo Gelbėtojo gyvenimas. Paklauskite mokinių, kaip Raštų eilutės, kurias jau studijavote šioje pamokoje, parodo vieną neprilygstamo Gelbėtojo gyvenimo aspektą. (Mokiniai turėtų suformuluoti tokį principą: Jėzaus Kristaus gyvenimas buvo neprilygstamas dėl to, kad Jis niekuomet nepasidavė pagundai ir nenusidėjo.) Pateikite šį prezidento Hovardo V. Hanterio ( ) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Svarbu atminti, kad Jėzui buvo įmanoma nusidėti, Jis galėjo pasiduoti pagundai, o gyvenimo ir išgelbėjimo planas galėjo būti sužlugdytas, tačiau Jis išliko ištikimas. Jei Jam nebūtų buvusi suteikta galimybė pasiduoti Šėtono vilionėms, Jo išbandymas nebūtų tikras, tikra pergalė būtų nepasiekta. [ ] Jis buvo tobulas ir be nuodėmės ne dėl to, kad Jam to reikėjo, bet dėl to, kad Jis neabejotinai ir ryžtingai norėjo toks būti ( The Temptations of Christ, Ensign, Nov. 1976, 19). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Luko 22:42, 44 ir 3 Nefio 11:11 ir įžvelgti dar vieną Jėzaus Kristaus savybę, kuri vaizduoja neprilygstamą Jo gyvenimą. (Mokiniai turėtų atpažinti Gelbėtojo klusnumą Tėvo valiai.) Pateikite šį prezidento Ezra Tafto Bensono ( ) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Getsemanėje Jis iškentė skausmus visų žmonių, kad jiems netektų kentėti, jei atgailaus. Jis leidosi Savo priešų žeminamas ir įžeidinėjamas. Tai darė nesiskųsdamas ir nekerštaudamas. Ir galiausiai, Jis iškentė plakimą ir žiaurią gėdą ant kryžiaus. Ir tik po to Jis Savo valia pasidavė mirčiai. [ ] Jis tobulai pakluso Dangiškajam Tėvui ( Jesus Christ: Our Savior and Redeemer, Ensign, Nov. 1983, 7, 8). Patikrinkite, kaip mokiniai suprato, užduodami tokius klausimus: Kodėl Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo plane buvo būtina, kad Jėzus būtų tobulas, be nuodėmės, ir tobulai paklustų Dangiškojo Tėvo valiai? (Mokinių atsakymai gali būti skirtingi, tačiau jie turėtų įvardyti tokią tiesą: išgelbėjimo planas reikalavo, kad Jėzus būtų tobulai paklusnus, kad taip galėtų atlikti Apmokėjimą.) Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus buvo tobulas be nuodėmės ir paklusnus Dangiškojo Tėvo valiai, padeda jums Juo tikėti? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite, kad sekdami Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir stengdamiesi vykdyti Tėvo, o ne savo valią, galime įgauti jėgų, padėsiančių mums nugalėti pagundas ir būti paklusniems.) Jono 4:1 29 Visa aprėpianti Gelbėtojo įtaka Lentoje užrašykite tokį sakinį iš pranešimo Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ): 30

45 9 PAMOKA. VISA APRĖPIANTI GELBĖTOJO ĮTAKA Niekas kitas taip giliai nepaveikė visų žemės žmonių tiek gyvenusių, tiek dar gyvensiančių. Paprašykite mokinių apmąstyti šį teiginį užduodami tokį klausimą: Kuri Jėzaus Kristaus savybė padėjo Jam taip galingai paveikti visus jau gyvenusius ir dar gyvensiančius žmones? Mokiniams papasakokite, kad vienas žmogus, kurį Jis Savo žemiškosios tarnystės metu taip giliai palietė, buvo samarietė. Padėkite mokiniams naudotis pagalbinėmis studijavimo priemonėmis, padėsiančiomis rasti informacijos apie samariečius (žr. Raštų rodyklė, Samariečiai ; scriptures.lds.org). Apibendrinkite Jono 4:1 8 ir tada paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 4:9. Atkreipkite mokinių dėmesį į tai, kaip moters atsakymas Jėzui atskleidžia tuometinį priešiškumą tarp žydų ir samariečių. Tada pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Jono 4: Skyrę pakankamai laiko paklauskite: Kaip apibūdintumėte tokį Jėzaus ir moters bendravimą? Ką Jėzus jai siūlė? Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 4:16 19, o likusiųjų sekti skaitomą tekstą ir įsivaizduoti, kaip jie būtų jautęsi tos moters prie šulinio vietoje. (Pastaba. Įsivaizdavimas gali padėti mokiniams Raštų pasakojimą padaryti gyvesnį ir realesnį.) Po to užduokite toliau pateikiamus klausimus: Ką būtumėte galvoję samarietės vietoje? Kodėl? Kas rodo, kad Jėzus jai padarė įtaką? (Atkreipkite mokinių dėmesį į moters besikeičiančius kreipinius į Jėzų: žydas [9 eil.]; Viešpats [11, 15 eil.]; tada pranašas [19 eil.].) Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 4: Paprašykite, kad mokiniai 25 ir 29 eilutėse atpažintų Gelbėtojo titulus. Tada, prieš atsakant, mokinių paprašykite trumpai apmąstyti šį klausimą: Ką tokio Gelbėtojas padarė, kad per tą trumpą laiką moters nuovoka apie Jį pasikeitė iš žydo (9 eil.) į Kristų (29 eil.)? (Paraginkite mokinius pasidalinti savo pastebėjimais. Atsakymuose gali nuskambėti šitai: Jis parodė jai pagarbą, Jis mokė ją doktrinos, Jis mokė ją taip, kad Šventoji Dvasia galėjo paliudyti tiesą, Jis atskleidė jos privačius reikalus ir Jis jai skyrė savo dėmesį.) Ko šis pasakojimas apie Gelbėtoją ir samarietę moko mus apie tai, ką Gelbėtojas jaučia jūsų atžvilgiu ir kaip Jis gali padaryti jums įtaką? Kaip Gelbėtojas padarė įtaką jūsų ar kito pažįstamo žmogaus gyvenime? Ką pakeitė Gelbėtojo įtaka? Ką esate pasiryžę daryti, kad geriau atpažintumėte Gelbėtojo įtaką savo gyvenime ir leistumėte jai jus pakeisti? Paliudykite, kad jeigu savo gyvenimą pašvęsime Gelbėtojui, Jis mums galės padaryti didelį poveikį. Didžiausia Gelbėtojo įtaka jaučiama, kai Jo apmokančiajai aukai leidžiame mus apvalyti, pakylėti ir pakeisti. Paraginkite mokinius apmąstyti, ką jie galėtų daryti, kad parodytų savo dėkingumą Gelbėtojui už Jo įtaką jų gyvenime. Pakvieskite juos pradėti taikyti tai praktiškai. 31

46 9 PAMOKA. VISA APRĖPIANTI GELBĖTOJO ĮTAKA Mokiniams skirti skaitiniai 2 Korintiečiams 5:21; Hebrajams 2:17 18; 4:15 16; Doktrinos ir Sandorų 20:22; Mato 4:1 11; Luko 22:42, 44; Jono 6:38; 3 Nefio 11:11; Jono 4:

47 Ateik ir sek paskui mane! 10 Įvadas Jėzus sakė: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas (Jono 14:6). [Jėzaus] kelias tai kelias, vedantis į laimę šiame gyvenime ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Šioje pamokoje akcentuojamas Jėzaus Kristaus kvietimas visiems sekti Jį ir būti Jo mokiniais. Šioje pamokoje taip pat bus nagrinėjama, ką reiškia eiti mokinystės keliu. Pagalbiniai skaitiniai Dyteris F. Uchtdorfas, Mokinio kelias, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Joseph B. Wirthlin, Follow Me, Ensign, May 2002, Pasiūlymai, kaip mokyti Jono 1:35 47; 2 Nefio 26:33; Almos 5:33 34 Jėzus Kristus kviečia visus būti Jo mokiniais Paprašykite kurį nors mokinį glaustai papasakoti nutikimą, kai kažkur keliaudami ne ten pasuko ar pasirinko klaidingą kelią. Tada paprašykite mokinius perskaityti Jono 14:6 ir savais žodžiais paaiškinti, kokios doktrinos mokoma šioje eilutėje. (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų suvokti, kad tik sekdami Jėzumi Kristumi galėsime sugrįžti gyventi su Dangiškuoju Tėvu.) Mokiniams papasakokite, kad po to, kai buvo pakrikštytas ir vėliau patyrė gundymus tyruose, Jėzus Kristus kvietė žmones sekti paskui Jį. Tie, kas sekė Gelbėtoju tada, ir dabartiniai Jo sekėjai vadinami mokiniais. Paprašykite mokinius Jono 1:35 47 rasti pirmųjų Gelbėtojo mokinių vardus ir kas paskatino juos sekti Kristumi. Pateikite šį prezidento Džeimso E. Fausto ( ) teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti: Anglų kalbos žodžiai disciple (mokinys) ir discipline (disciplina, drausmė) kilę iš to paties lotyniško žodžio discipulus, reiškiančio mokinys. Jis pabrėžia praktikavimąsi ir lavinimąsi. Savidrausmė ir savikontrolė yra pastovūs ir nuolatiniai Jėzaus pasekėjų bruožai. [ ] Kas yra mokinystė? Pirmiausia tai paklusnumas Gelbėtojui ( Mokinystė, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Ką toks mokinystės apibūdinimas pasako apie tai, koks buvo pirmųjų Jėzaus Kristaus mokinių gyvenimas? Paprašykite mokinių perskaityti ir palyginti 2 Nefio 26:33 ir Almos 5:33 34 eilutes ir atrasti, ką dar Jėzus pakvietė sekti paskui Jį. Tada aptarkite šiuos klausimus: Ko šitos eilutės moko apie Gelbėtojo kvietimą ateiti pas Jį? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokią tiesą: Jėzus Kristus kviečia visus žmones ateiti pas Jį ir būti Jo mokiniais.) Ką, pasak Almos, pažadėjo Gelbėtojas tiems, kas priima kvietimą ateiti pas Jį? 33

48 10 PAMOKA. ATEIK IR SEK PASKUI MANE! Ką jums reiškia šie pažadai? Mato 4:18 22; Luko 5:11; 9:57 62; 14:25 33 Būkite Jėzaus Kristaus mokinys Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite išstudijuoti Mato 4:18 22 ir Luko 5:11 ir išsiaiškinti, ką kai kuriems pirmiesiems Jėzaus Kristaus mokiniams teko paaukoti, kad priimtų kvietimą sekti paskui Jį. Aptarkite tokius klausimus: Kaip apibūdintumėte tų pirmųjų mokinių atsaką į Gelbėtojo įsakymą sekti paskui Jį? (Aptarkite tokių žodžių ir frazių reikšmę: tuojau paliko tinklus, tučtuojau ir paliko viską.) Kokias svarbias tiesas atskleidžia šios eilutės apie tai, ką reiškia būti Jėzaus Kristaus mokiniu? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokią tiesą: Jėzaus Kristaus mokinystė reikalauja paklusnumo ir pasiaukojimo.) Mokiniams duokite po kopiją teiginio, išsakyto vyresniojo Džozefo B. Virtlino ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Tinklai dažniausiai apibūdinami kaip priemonė kažkam gaudyti. Dar svarbiau tai, kad tinklus galime apibūdinti kaip kažką, kas mus vilioja ar trukdo sekti Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo Sūnaus, kvietimu. Šiame kontekste tinklai gali būti mūsų darbas, hobiai, siekiami malonumai ir, visų svarbiausia, mūsų pagundos bei nuodėmės. Trumpai tariant, tinklas gali būti bet kas, kas mus atitraukia nuo mūsų santykių su Dangiškuoju Tėvu ir nuo Jo atkurtos Bažnyčios. [ ] Būtų galima išvardyti daugybę supančiojančių ir trukdančių sekti Gelbėtoju tinklų. Tačiau jei nuoširdžiai trokštame sekti Jį, turime tuojau pat palikti įpainiojusius pasaulio tinklus ir pradėti sekti Jį. [ ] Mūsų gyvenimus taip lengva užpildyti susitikimais, susirinkimais ir darbais. Taip lengva pakliūti į daugybę tinklų, kad kartais net menkiausias pasiūlymas iš jų išsivaduoti gali mums atrodyti grėsmingas ir net baisus. Kartais manome, kad kuo labiau užimti esame, tuo svarbesni tampame. Toks vaizdas, kad mūsų užimtumas apibrėžia mūsų vertę. Broliai ir seserys, galime visą gyvenimą praleisti skubėdami nežmonišku greičiu, pažymėdami aibes atliktų darbų, kurie galų gale nieko nereiškia. Visai nesvarbu, kiek daug darome. Svarbiausia yra tai, kad savo proto, širdies ir sielos energiją sutelktume į tai, kas svarbiausia amžinybėje ( Follow Me, Ensign, May 2002, 15 16). Jeigu žuvys, tinklai ir valtys, kuriuos žvejai paliko, simbolizuoja laikinus rūpesčius, ką Gelbėtojas galėtų jus paprašyti palikti, kad sektumėte Juo? Kodėl kartais sunku palikti laikinus rūpesčius? Kaip žmogus gali suvokti, kad yra patekęs į kažkokį sunarpliojusį tinklą, apie kurį kalbėjo vyresnysis Virtlinas? Pakvieskite mokinius papasakoti epizodą iš savo gyvenimo, kai jie atsiliepė į Gelbėtojo kvietimą sekti Juo (galbūt net teko palikti senus įpročius ar priimti pašaukimą Bažnyčioje). Tada paklauskite: Kaip buvote palaiminti dėl to, kad atsiliepėte į Jo kvietimą? Pateikite šias Raštų eilutes ir klausimus arba užrašykite juos lentoje: Luko 9:57 62 Kas mums gali trukdyti sekti Gelbėtoju? 34

49 10 PAMOKA. ATEIK IR SEK PASKUI MANE! Luko 14:25 27, 33 Ko Gelbėtojas tikisi iš Savo mokinių? Luko 14:28 32 Kaip žodis užbaigti susijęs su mokiniui iškeltais reikalavimais? Suskirstykite mokinius į tris grupes. Kiekvienai grupei paskirkite vieną iš lentoje užrašytų Raštų eilučių ir jai skirtą klausimą. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite mokinius papasakoti, kaip perskaityta eilutė atsako į jų klausimą. Aptarę visas tris eilutes paklauskite: Kokį reikalavimą iliustruoja Gelbėtojo palyginimai? (Mokiniams aptarinėjant šį klausimą, padėkite jiems suvokti tokią tiesą: mokinystė reikalauja mūsų nuolatinio pasiryžimo palikti viską ir sekti Jėzumi Kristumi.) Paaiškinkite, kad nors mokinystė reiškia nuolat stiprinamą mūsų atsidavimą Gelbėtojui ir pasiryžimą sekti Juo, Jis nereikalauja, kad bėgtume greičiau, nei tai daryti mums leidžia mūsų jėgos (žr. Mozijo 4:27). Kiekvienam mokiniui duokite po kopiją prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginio ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti. Laimei, pirmasis žingsnis Kristaus mokinio keliu prasideda kaip tik ten, kur stovime! Mums nereikia tapti tinkamiems, kad žengtume tą pirmąjį žingsnį. Nėra svarbu, ar esame turtingi, ar vargšai. Nėra reikalavimo būti išsilavinusiems, iškalbingiems ar intelektualiems. Neturime būti tobuli ar taisyklingai kalbėti, nebūtina netgi laikytis visų gerų manierų. Jūs ir aš galime eiti šiuo mokinystės keliu jau šiandien. Nusižeminkime ir visa širdimi melskimės savo Dangiškajam Tėvui, parodykime troškimą artintis prie Jo bei Jį pažinti. Tikėkite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir bus jums atidaryta [žr. Mato 7:7]. Tarnaukime Viešpačiui tarnaudami kitiems. Tapkime aktyviais savo apylinkės ar skyriaus veiklų dalyviais. Stiprinkime savo šeimas pasiryžimu gyventi pagal Evangelijos principus. Būkime vienos širdies ir vienos minties savo santuokoje ir šeimoje. Atėjo metas taip sutvarkyti savo gyvenimus, kad galėtumėte turėti šventyklos rekomendaciją ir ja naudotis. Atėjo metas rengti prasmingus šeimos namų vakarus, skaityti Dievo žodį ir karštoje maldoje kalbėtis su Dangiškuoju Tėvu. Atėjo metas pripildyti savo širdis dėkingumo už Jo Bažnyčios atkūrimą, už gyvuosius pranašus, Mormono Knygą ir kunigystės galią, laiminančią mūsų gyvenimus. Atėjo metas priimti Jėzaus Kristaus Evangeliją, tapti Jo mokiniais ir eiti Jo keliu ( Mokinio kelias, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kur, pasak prezidento Uchtdorfo, prasideda mokinystės kelias? Kada, pasak prezidento Uchtdorfo, derėtų pradėti eiti mokinystės keliu? Lentoje užrašykite: Atėjo metas man Paprašykite mokinius apmąstyti, kaip jie užbaigtų šį sakinį nurodydami, ką jie darys, kad būtų Jėzaus Kristaus mokiniai. Padrąsinkite juos tuojau pat imtis veiksmų įgyvendinant tai, ką sugalvojo, nes labai tikėtina, kad tą mintį jiems pakuždėjo Šventoji Dvasia. Paliudykite, kad kai jie žengs šį pirmą žingsnį, Viešpats padės jiems būti Jo mokiniais. 35

50 10 PAMOKA. ATEIK IR SEK PASKUI MANE! Mokiniams skirti skaitiniai Jono 1:35 47; 2 Nefio 26:33; Almos 5:33 34; Mato 4:18 22; Luko 5:11; 9:57 62; 14: Dyteris F. Uchtdorfas, Mokinio kelias, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Joseph B. Wirthlin, Follow Me, Ensign, May 2002,

51 Jėzus Kristus vaikščiojo darydamas gera 11 Įvadas Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas moko, kad [Jėzus] vaikščiojo, darydamas gera (Apaštalų darbų 10:38), tačiau buvo niekinamas už tai (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Kaip Jėzaus Kristaus mokiniai turime sekti Jo pavyzdžiu ir daryti gera neatsižvelgdami į gresiantį persekiojimą. Šioje pamokoje mokiniai aptars, kodėl su tais, kurie dėl mūsų įsitikinimų blogai su mumis elgiasi, turėtume elgtis su tokia meile ir pagarba, kokią Jėzus parodė Savo persekiotojams. Sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu būsime palaiminti narsa gyventi ir ginti savo tikėjimą ir galėsime padėti kitiems priartėti prie Viešpaties. Pagalbiniai skaitiniai Dalinas H. Ouksas, Mylėti kitus ir sugyventi nepaisant skirtumų, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Džefris R. Holandas, Mokinystės kaina ir palaimos, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Robertas D. Heilsas, Krisčioniška drąsa mokinystės kaina, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Mato 5:43 47; 9:9 13; 12:22 30; Morkaus 3:1 6; 11:15 19; Jono 11:43 53 Jėzus Kristus buvo persekiojamas už tai, kad darė gera Pamoką pradėkite mokiniams užduodami tokį klausimą: Kai galvojate apie pavyzdingą Gelbėtojo gyvenimą, kuris iš Jo mirtingo gyvenimo gerų darbų yra ryškiausias jūsų atmintyje? Mokiniams atsakius perskaitykite (arba atpasakokite savais žodžiais) šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimą apie dvi misionieres seseris: Žavėdamasis visais, kuriems reiks išlikti tvirtiems šiomis paskutinėmis dienomis, ir drąsindamas juos sakau visiems, o ypač Bažnyčios jaunimui, kad kada nors turėsite galimybę, jei iki šiol dar neturėjote, ginti savo tikėjimą ar gal net iškęsti tam tikrus asmeniškus užgauliojimus vien dėl to, kad esate Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys ar narė. Tokios akimirkos iš jūsų pareikalaus tiek drąsos, tiek ir mandagumo. Pavyzdžiui, neseniai viena sesuo misionierė man rašė: Mudvi su porininke pamatėme miesto aikštėje ant suoliuko sėdintį ir pietaujantį vyriškį. Mums priartėjus jis pakėlė akis ir pamatė mūsų misionieriškas vardo korteles. Su baisiu žvilgsniu akyse jis pašoko ir, norėdamas man trenkti, užsimojo ranka. Pačiu laiku staigiai pasilenkiau, bet jis visą mane apspjaudė maistu ir pradėjo mus keikti bjauriausiais žodžiais. Nieko nesakydamos mes nuėjome tolyn. Dar nespėjau nusivalyti maisto nuo veido, kai pajutau, kad man į pakaušį tėškėsi sauja bulvių košės. Kartais sunku būti misioniere, kadangi tą akimirką norėjau sugrįžti, griebti tą mažą žmogelį ir pasakyti: DOVANOKITE! Bet nepadariau to ( Mokinystės kaina ir palaimos, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). 37

52 11 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VAIKŠČIOJO DARYDAMAS GERA Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 5:43 47 ir įžvelgti principą, kurio Jėzus mokė Savo Kalno pamoksle, principą, kurį seserys misionierės pritaikė praktiškai. (Galite pasiūlyti, kad skaitydami šias eilutes mokiniai pasitelktų Raštų studijavimo įgūdį, kai norint suasmeninti žinią pakeičiamas vardas. Taikydami šį įgūdį mokiniai turėtų įterpti savo vardą kaskart pamatę žodį jūs ir jus.) Kokio principo šiose eilutėse mokė Jėzus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: jei norime sekti Jėzaus Kristaus mokymais, turime išmokti pamilti savo priešus ir būti malonūs su tais, kas mus persekioja.) Kodėl gali būti sunku gyventi pagal šį Evangelijos principą? Lentoje užrašykite tokį teiginį: [Jėzus] vaikščiojo, darydamas gera (Apaštalų darbų 10:38), tačiau buvo niekinamas už tai (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Paaiškinkite, kad nors daugelis žmonių Galilėjoje ir Judėjoje priėmė Gelbėtoją ir matė Jo gerus darbus, liudijančius apie Jo dieviškumą, buvo ir tokių, kurie niekino ir persekiojo Jį už Jo gerus darbus. Lentoje po antrašte Jėzus vaikščiojo darydamas gera užrašykite šias Raštų eilutes: Mato 9:9 13 Mato 12:22 30 Morkaus 3:1 6 Morkaus 11:15 19 Jono 11: Mokinius suskirstykite į mažas grupeles. Kiekvienai grupelei paskirkite vieną iš lentoje surašytų Raštų eilučių. Paprašykite, kad kiekvienoje ištraukoje mokiniai rastų paminėtą Jėzaus gerą darbą ir kaip žmonės į jį reagavo. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite jų papasakoti, ką rado. Atkreipkite mokinių dėmesį į tai, kad šiose eilutėse apreiškiamas Viešpaties gyvenimo modelis, iš kurio galime pasimokyti. Paklauskite: Koks buvo Gelbėtojo atsakas į patirtus persekiojimus? Paraginkite mokinius įsivaizduoti įvykius, aprašytus išstudijuotoje eilutėje. Tada paklauskite: Ką būtumėte pagalvoję ar pajautę, jei aprašytoje situacijoje savo akimis būtumėte matę Jėzų? Ko, jūsų manymu, Jėzus norėtų, kad išmoktumėte iš Jo tuometinių žodžių ir veiksmų? (Mokiniai gali atpažinti tokį principą: stengdamiesi sekti Gelbėtojo pavyzdžiu daryti gera, kartais patirsime persekiojimų.) Mato 5:9 12, 21 24, 38 41; 6:14 15; 7:1 5, 12 Kaip reaguoti į persekiojimus Mokiniams paaiškinkite, kad Kalno pamoksle Jėzus Kristus Savo mokiniams patarė, kaip reaguoti į persekiojimus. Lentoje užrašykite frazę ir Raštų nuorodas. Mokiniams paskirkite perskaityti bent po vieną iš užrašytų eilučių. Paprašykite mokinių skaitomose

53 11 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VAIKŠČIOJO DARYDAMAS GERA eilutėse rasti principą, kurio mokė Jėzus ir kuris padėtų jiems bendrauti su kitais žmonėmis. Kaip reaguoti į persekiojimus Mato 5:9 12 Mato 5:21 24 (taip pat žr. 3 Nefio 12:22) Mato 5:38 41; 7:12 Mato 6:14 15 (taip pat žr. DS 64:9 10) Mato 7:1 5 Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių paaiškinti atpažintus principus ir kaip jie gali būti pritaikyti mūsų santykiuose su kitais žmonėmis. Mokiniams pasakojant apie principus, kuriuos atpažino Mato 5:21 24 eilutėse, galite užsiminti, kad 3 Nefio 12:22 ir Džozefo Smito Mato 5 skyriaus vertime nėra žodžių kas be reikalo, kaip tam tikruose Biblijos vertimuose (žr. Mato 5:22, Tikėjimo žodžio Biblijos vertimas). (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite tokią tiesą: Dangiškasis Tėvas tikisi, kad seksime Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, kai esame persekiojami dėl savo įsitikinimų.) Tada pateikite šiuos vyresniojo Džefrio R. Holando ir vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginius: Ginkite savo įsitikinimus mandagiai ir su užuojauta, bet ginkite juos! (Džefris R. Holandas, Mokinystės kaina ir palaimos, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.) Kristaus pasekėjai turėtų būti mandagumo pavyzdžiai. Turėtume mylėti visus žmones, būti geri klausytojai ir domėtis jų nuoširdžiais įsitikinimais. Net jei nesutinkame, neturime būti užgaulūs. Mūsų teiginiai ir bendravimas ginčytinomis temomis neturėtų būti vaidingi. Turėtume būti išmintingi aiškindami ir laikydamiesi savo pozicijos bei naudodami savo įtaką. [ ] Kai mums nepavyksta pergalėti pasaulio pozicijos, turėtume pagarbiai susitaikyti su nepalankiais rezultatais ir mandagiai elgtis su savo priešininkais (Dalinas H. Ouksas, Mylėti kitus ir sugyventi nepaisant skirtumų, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Su mokiniais aptarkite sunkumus ir palaiminimus, kuriuos patiriame sekdami vyresniųjų Holando ir Oukso patarimu. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 5:9 12. Remdamiesi šiomis eilutėmis pasakykite, koks Jėzaus pažadas gali pagelbėti elgtis taip, kaip tai darytų pats Kristus, kai esame persekiojami dėl mūsų religinių įsitikinimų. Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip jie galėtų savo esamuose santykiuose pritaikyti vieną ar kelis Gelbėtojo Kalno pamokslo mokymus arba kaip jie būtų galėję juos pritaikyti praeityje. Paklauskite, ar kas norėtų pasidalinti savo mintimis su visais. Kiekvienam mokiniui duokite vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio kopiją. 39

54 11 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VAIKŠČIOJO DARYDAMAS GERA Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad tyla, nuolankumas, atlaidumas ir nuolankaus liudijimo išsakymas reiškia pasyvumą ar silpnumą. Bet mylėti savo priešus, laiminti keikiančius, daryti gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melstis už savo skriaudėjus bei persekiotojus (žr. Mato 5:44) reikalauja tikėjimo, stiprybės, o labiausiai krisčioniškos drąsos. [ ] Kai nekerštaujame kai atsukame kitą skruostą ir užgniaužiame pykčio jausmus, mes elgiamės taip, kaip elgtųsi Gelbėtojas. Mes parodome Jo meilę, kuri yra vienintelė jėga, galinti pavergti priešininką ir taip atsakyti mūsų kaltintojams be kaltinimų iš mūsų pusės. Tai nėra silpnumas. Tai krisčioniška drąsa. [ ] Mūsų atsakymai bus skirtingi, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Laimei, Viešpats žino mūsų kaltintojų širdis ir kaip galime veiksmingiausiai jiems atsakyti. Jei tikri mokiniai sieks Dvasios vadovavimo, tai jie gaus atsakymą, geriausiai tinkantį konkrečiam susidūrimui. O kiekvieno susidūrimo metu tikri mokiniai atsako taip, kad pakviestų Viešpaties Dvasią. [ ] Mūsų, kaip tikrųjų mokinių, svarbiausias siekis turėtų būti kitų gerovė, o ne savęs teisinimas. Klausinėjimai ir kritika suteikia mums progų padėti kitiems ir parodyti jiems, kad jie rūpi mums ir mūsų Dangiškajam Tėvui. Mūsų tikslas turėtų būti padėti jiems suprasti tiesą, o ne ginti savo ego ar rinkti taškus debatuose apie teologiją. Mūsų širdingi liudijimai yra galingiausi atsakymai mūsų kaltintojams ( Krisčioniška drąsa mokinystės kaina, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Skirkite laiko, kad mokiniai galėtų perskaityti ir pasižymėti principus, kurių moko vyresnysis Heilsas. Pakvieskite juos pasidalinti tuo, ko išmoko. Jei reikia, aptarkite kelis arba visus šiuos klausimus: Kaip mūsų elgesys su žmonėmis veikia jų santykius su Dievu? (Padėkite mokiniams atpažinti tokį principą: kai sekame Kristaus pavyzdžiu mums prieštaraujantiems rodydami meilę ir gerumą, galime sustiprinti tiek jų, tiek ir savo santykius su Dievu.) Kodėl toks elgesys su kitais yra mūsų krikšto sandoros, kurią sudarėme su Dangiškuoju Tėvu, dalis? (Tai vienas svarbus būdas, kaip galime būti Dievo liudytojai visada, visame ir visur [žr. Mozijo 18:9].) Paklauskite mokinių, ar jiems yra tekę patirti, kai sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu ir mokymais jie galėjo padėti žmonėms priartėti prie Viešpaties. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo išgyvenimais. Paraginkite mokinius ištirti savo santykius su žmonėmis ir atpažinti tokius, kuriuos galėtų pagerinti, tada užsirašyti, kaip jie tuose santykiuose pritaikys šiandien aptartus principus. Mokiniams skirti skaitiniai Apaštalų darbų 10:38; Mato 5:9 12, 21 24, 38 41, 43 47; 6:14 15; 7:1 5. Dalinas H. Ouksas, Mylėti kitus ir sugyventi nepaisant skirtumų, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Džefris R. Holandas, Mokinystės kaina ir palaimos, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 40

55 Stebuklai Palestinos keliuose 12 Įvadas [Jėzus Kristus] keliavo Palestinos keliais, gydydamas ligonius, įgalindamas akluosius praregėti, prikeldamas mirusiuosius (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Stebuklai buvo svarbi Gelbėtojo gailestingos žemiškosios tarnystės dalis, tačiau jie taip pat liudijo apie Jo galią ir valdžią, patvirtindami Jo žodžius, kad Jis yra Mesijas. Naudodami tikėjimą Jėzumi Kristumi, mes taip pat galime pamatyti arba patirti Gelbėtojo meilę, gailestingumą, užuojautą ir galią, ateinančią stebuklų pavidalu. Pagalbiniai skaitiniai Dallin H. Oaks, Miracles, Ensign, June 2001, Sydney S. Reynolds, A God of Miracles, Ensign, May 2001, Pasiūlymai, kaip mokyti Morkaus 1:39 42; 2:1 12; 5:1 8, 19, 22 43; 8:1 9; Luko 7:11 15; 3 Nefio 17:5 9 Savo žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojas darė stebuklus Lentoje užrašykite tokias frazes: nuramino jūrą, prikėlė mirusiuosius ir išvijo piktąsias dvasias. Paklauskite mokinių, kuris iš šių trijų Gelbėtojo stebuklų, jų manymu, yra didžiausias. Mokiniams atsakius prie sąrašo lentoje parašykite sukūrė žemę ir paklauskite, kuris stebuklas didžiausias. Tą patį padarykite prie sąrašo parašę atvertė sielas ir galiausiai kentėjo ir numirė už mūsų nuodėmes. Paklauskite mokinių, kaip jie apibrėžtų žodį stebuklas. Mokiniams atsakius pateikite šį apibūdinimą ir pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti: [Stebuklas tai] nepaprastas įvykis, sukeltas Dievo galia. Stebuklai yra svarbus veiksnys Jėzaus Kristaus darbe. Jie apima išgydymus, mirusiųjų grąžinimą į gyvenimą ir prisikėlimą iš mirusiųjų. Stebuklai yra Jėzaus Kristaus Evangelijos dalis. Kad įvyktų stebuklas, būtinas tikėjimas (Raštų rodyklė, Stebuklas ; scriptures.lds.org). Kokius kitus stebuklus Jėzus atliko Savo žemiškojoje tarnystėje? (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje.) Kodėl svarbu suvokti, kokia beribė yra Gelbėtojo galia? Lentoje surašykite šias Raštų nuorodas ir paprašykite mokinius pasirinkti ir išstudijuoti vieną iš jų: Morkaus 1:40 42; Morkaus 5:1 8, 19; Morkaus 8:1 9; Luko 7:11 15 ir 3 Nefio 17:5 9. Paprašykite, kad perskaitytose eilutėse rastų aprašytą Gelbėtojo įvykdytą stebuklą ir pagalvotų, ką tas stebuklas liudija apie Jo galią. Skyrę pakankamai laiko aptarkite šiuos klausimus: Apie kokį stebuklą skaitėte, ir ką jis byloja apie Gelbėtojo galią? Kaip supratimas apie Gelbėtojo galią daryti stebuklus padeda jums tikėti Juo? (Mokiniams atsakinėjant galite paminėti, kad daug šimtmečių prieš Gelbėtojo gimimą pranašai numatė, jog Jis savo žemiškojoje tarnystėje darys stebuklus [žr. 1 Nefio 11:31; Mozijo 3:5 6]. Šis supratimas padėjo prieš Jo gimimą gyvenusiems žmonėms tvirčiau tikėti Juo.) 41

56 12 PAMOKA. STEBUKLAI PALESTINOS KELIUOSE Paprašykite mokinius dar kartą peržvelgti studijuotą eilutę ir išsiaiškinti, kodėl Jėzus padarė aprašytą stebuklą. Aptarkite tokius klausimus: Kokia buvo Gelbėtojo stebuklo, apie kurį skaitėte, priežastis? (Keliems mokiniams leiskite atsakyti į jūsų klausimą. Kiekviename pavyzdyje minima Gelbėtojo atjauta. Mokiniams paaiškinkite, kad kai jie išmoks atpažinti besikartojančius modelius ir temas, panašias į esančias šiose eilutėse, jie pagilins savo Raštų žinias.) Kaip šie stebuklai parodė Gelbėtojo atjautą? Kodėl svarbu suvokti, kad Gelbėtojas stebuklus kartais darė dėl to, kad užjautė žmones? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite, kad naudodami tikėjimą Jėzumi Kristumi galime gauti Jo didžiulės galios ir pajusti Jo užuojautą mums.) Šią pamokos dalį baikite paprašydami kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 10:38, o likusiuosius sekti skaitomą eilutę. Paklauskite mokinių: Ką reiškia, kad Jėzus gydė visus velnio pavergtuosius? (Ši frazė susijusi ne tik su velnių išvarymo, bet ir su didžiausiu stebuklu dvasiniu gydymu, kurį Jėzus suteikdavo kankinamiems nuodėmės. Paminėkite, kad nors fizinis gydymas buvo svarbi Gelbėtojo tarnystės dalis, jo poveikis buvo laikinas. Dvasinio gydymo palaimos buvo ir yra amžinos.) Morkaus 2:1 12; 5:22 43 Tikėjimas Jėzumi Kristumi į mūsų gyvenimą atneša stebuklus Mokiniams paaiškinkite, kad nors ir svarbu žinoti, kad keliaudamas Palestinos keliais (žr. Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ) Jėzus darė daug stebuklų, bet galbūt dar svarbiau yra suprasti, jog Jis ir šiandien toliau daro stebuklus. Paprašykite mokinius tyliai perskaityti Etero 12:12, 18 ir tada užsirašyti Evangelijos principą, kurį įžvelgė šiose eilutėse. Pakvieskite kelis mokinius perskaityti, ką parašė. (Atsakymuose turėtų nuskambėti tokia tiesa: naudodami tikėjimą Jėzumi Kristumi galime pamatyti Jo stebuklingą galią savo gyvenime.) Kad padėtumėte mokiniams ištirti šią tiesą, lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Morkaus 2:1 12; Morkaus 5:22 24, ir Morkaus 5: (Pastaba. Galite paminėti, kad šiose eilutėse slypi dar vienas Raštuose besikartojančio modelio arba temos pavyzdys.) Mokinius suskirstykite į tris grupes. Kiekvienai grupei paskirkite po vieną eilutę, kurioje jie turėtų atrasti, kaip joje pasireiškė tikėjimas Jėzumi Kristumi. Kai praeis pakankamai laiko, paklauskite: Kokius tikėjimo Jėzumi Kristumi įrodymus radote? Mokiniams išdalinkite medžiagą Ligonių gydymas. 12 pamokos padalomoji medžiaga Ligonių gydymas Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad stebuklams būtinas tikėjimas: Išgydymui naudojant dangaus galias būtinas tikėjimas. Mormono Knygoje netgi mokoma, kad jei tarp žmonių vaikų nėra tikėjimo, Dievas negali padaryti jokio stebuklo tarp jų (Etero 12:12) [taip pat žr. 1 Nefio 7:12; DS 35:9]. Žinomoje kalboje apie ligonių gydymą prezidentas Spenseris V. Kimbolas sakė: Tikėjimo poreikis dažnai nepakankamai vertinamas. Ligonis ir šeima, regis, dažnai pasikliauja vien kunigystės galia ir išgydymo dovana, kurią, jų manymu, turi patarnaujantys broliai. Tuo tarpu didesnė atsakomybė tenka laiminamajam. [ ] Kai žmogus turi sąmonę ir yra sąmoningas, svarbiausias dalykas yra jo tikėjimas. 42

57 12 PAMOKA. STEBUKLAI PALESTINOS KELIUOSE Mokytojas taip dažnai kartodavo tavo tikėjimas išgydė tave [Mato 9:22], kad tai beveik tapo priežodžiu [ President Kimball Speaks Out on Administration to the Sick, New Era, Oct. 1981, 47] ( Ligonių gydymas, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Vyresnysis Dalinas H. Ouksas taip pat mums priminė, kad svarbi tikėjimo dalis yra pasiryžimas priimti Dievo valią: Kadangi naudojamės neabejotina Dievo kunigystės galia ir branginame Jo pažadą, kad Jis išklausys ir atsakys į tikėjimo maldą, turime visada atminti, kad tikėjimas ir gydanti kunigystės galia negali kažko padaryti prieš valią To, kuriam kunigystė priklauso. Šis principas aprašytas apreiškime, nurodančiame, kad Bažnyčios vyresnieji uždės savo rankas ant ligonių. Viešpats pažadėjo: Tas, kuris turi tikėjimą manimi, kad būtų išgydytas, ir nėra paskirtas mirčiai, bus išgydytas (DS 42:48; kursyvas pridėtas). Kitame šiuolaikiniame apreiškime Viešpats sako, kad kai žmogus prašo pagal Dievo valią; padaroma taip, kaip jis prašo (DS 46:30) [taip pat žr. 1 Jono 5:14; Helamano 10:5]. Iš viso to matome, kad net Viešpaties tarnai, naudojantys Jo dievišką galią aplinkybėmis, kur yra pakankamas tikėjimas išgyti, negali suteikti kunigystės palaiminimo, dėl kurio ligonis pasveiks, jei tas pasveikimas nėra Viešpaties valia. Kaip Dievo vaikai, pažįstantys didžią Jo meilę ir tobulą žinojimą, kas geriausia mūsų amžinai gerovei, mes pasitikime Juo. Pirmasis Evangelijos principas yra tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi. O tikėjimas reiškia pasitikėjimą. Jaučiau tą pasitikėjimą savo pusbrolio kalboje, pasakytoje per paauglės, mirusios nuo rimtos ligos, laidotuves. Jis ištarė šiuos žodžius, kurie iš pradžių pribloškė mane, bet po to sustiprino: Žinau, jog tai buvo Viešpaties valia, kad ji mirtų. Ji gavo gerą medicininę priežiūrą. Ji gavo kunigystės palaiminimus. Jos vardas buvo maldos sąraše šventykloje. Buvo sukalbėta šimtai maldų, kad ji pasveiktų. Ir žinau, jog ši šeima turi pakankamai tikėjimo, kad ji būtų buvusi išgydyta. Tačiau Viešpaties valia buvo pasiimti ją namo dabar. Tokį patį pasitikėjimą jaučiau kitos neseniai nuo vėžio mirusios nuostabios paauglės tėvo žodžiuose. Jis sakė: Mūsų šeima tiki Jėzumi Kristumi, kas benutiktų. Sutinku su šiais mokymais. Mes padarome viską, ką galime, kad išgydytume mylimąjį, o tada dėl baigties pasitikime Viešpačiu ( Ligonių gydymas, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kad padėtumėte mokiniams suprasti tikėjimo reikalavimus darant stebuklus, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Tada paklauskite: Kokių svarbių tiesų mokė vyresnysis Ouksas apie tikėjimą? Papildomų vyresniojo Oukso įžvalgų rasite perskaitę arba atpasakoję antrąjį jo teiginį. Galite paminėti, kad vyresnysis Ouksas šioje kalboje kreipėsi į kunigiją. Aptarkite tokius klausimus: Ko, pasak vyresniojo Oukso, mums reikia, kai tikėdami meldžiame stebuklo? Kodėl svarbu atminti, kad tai, ko siekiame, turi sutapti su Dangiškojo Tėvo valia? Paliudykite, kad stebuklai vyksta ir mūsų dienomis. Perskaitykite šį Vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Mūsų Bažnyčios darbe ir mūsų narių gyvenimuose kasdien vyksta stebuklai. Daugelis iš jūsų matėte stebuklų galbūt daugiau, nei suvokiate ( Miracles, Ensign, June 2001, 6). Kodėl, jūsų manymu, kartais neatpažįstame mūsų gyvenime vykstančių stebuklų? (Mokiniams atsakinėjant galite paminėti, kad stebuklai retai būna įspūdingi 43

58 12 PAMOKA. STEBUKLAI PALESTINOS KELIUOSE Viešpaties galios pasireiškimai. Daugelis stebuklų būna ganėtinai maži ir įvyksta individualiai. [Žr. Sydney S. Reynolds, A God of Miracles, Ensign, May 2001, ]) Ką tie maži, individualūs stebuklai mums atskleidžia apie Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus rūpestį mumis? Kokius mažus arba kasdienius stebuklus galėtumėte paminėti? (Jei nesulauksite atsakymų, galite pasidalinti sesers Sidnės S. Reinolds iš visuotinės Pradinukų organizacijos prezidentūros pastebėjimais straipsnyje A God of Miracles (vert. Stebuklų Dievas ) [Ensign, May 2001, 12 13].) Pakvieskite mokinius raštu atsakyti į šį klausimą: Ką galite daryti, kad savo gyvenime geriau atpažintumėte Viešpaties stebuklus tiek mažus, tiek ir didelius ir pajustumėte gilesnę padėką už juos? Paraginkite mokinius pamaldžiai apsvarstyti, kaip jie pritaikys tai, ką užsirašė. Pamoką baikite paklausdami, ar kuris nors iš jūsų mokinių norėtų pasidalinti savo liudijimu apie Gelbėtoją, Jo meilę jiems ir jų meilę Jam. Mokiniams skirti skaitiniai Morkaus 1:39 42; 2:1 12; 5:1 8, 19, 22 43; 8:1 9; Luko 7:11 15; 1 Nefio 11:31; Mozijo 3:5 6; 3 Nefio 17:5 9. Sydney S. Reynolds, A God of Miracles, Ensign, May 2001,

59 Jėzus Kristus pašaukė Dvylika Apaštalų 13 Įvadas Savo mirtingosios tarnystės metu Gelbėtojas pašaukė, įšventino ir įgaliojo dvylika apaštalų. Jis suteikė jiems kunigystės raktus, o jie gavo liudijimą apie Jo dieviškumą. Vadovaujami Gelbėtojo apaštalai padėjo vadovauti Bažnyčios darbui ir buvo ruošiami tam metui, kai Jo jau nebebus žemėje. Šioje pamokoje studijuosite apie Gelbėtojo kunigystės įgaliojimą ir Jo apaštalų paruošimą vadovauti Bažnyčiai. Pagalbiniai skaitiniai Boidas K. Pakeris, Dvylika, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Edward J. Brandt, And He Gave Some, Apostles, Liahona, Sept. 2001, Pasiūlymai, kaip mokyti Mato 10:1 8; 16:15 19; 17:1 8; Jono 15:16 Jėzus Kristus suteikė kunigystės raktus Savo apaštalams Pamoką pradėkite užduodami tokius klausimus: Kaip galime atpažinti asmenis, kurie mūsų bendruomenėje turi įgaliojimą vadovauti? Kaip žmogus, gyvenęs Jėzaus Kristaus laikais, galėjo atpažinti Jo valdžią? (Galimi atsakymai: per Jo galią, stebuklus ir mokymus.) Paprašykite mokinių apsvarstyti tokį klausimą: Kaip, kada ir iš ko Gelbėtojas gavo Melchizedeko kunigystę? Tada pasidalinkite šiais vyresniojo B. H. Robertso ( ) iš Septyniasdešimties ir vyresniojo Briuso R. Makonkio ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiais: Šios Raštų eilutės [DS 107:2 4] aiškiai įtvirtina faktą, kad Melchizedeko kunigystė egzistavo dar prieš aukštąjį kunigą Melchizedeką, tačiau ji buvo kitaip vadinama, o būtent šventoji kunigystė pagal Dievo Sūnaus tvarką. Tai reiškia, kad ji buvo ta pati kunigystė, ta pati kunigystės tvarka, kurią turėjo Dievo Sūnus. Tai buvo dar prieš Melchizedeko, prieš Abraomo dienas, šimtus metų prieš Kristaus gimimą pasaulyje. [ ] Taigi Jėzus turėjo, ką dabar vadiname Melchizedeko kunigyste, dar prieš ateidamas į šį pasaulį, neabejotina, kad Jis tai turėjo prieš tai, kai buvo suformuotas šis pasaulis, [ ] tačiau kaip, kur ir kas Jam suteikė kunigystę, niekas nežino, išskyrus paskiausią klausimą, t. y. kas suteikė. Žinoma, Jis turėjo ją gauti iš Dievo (B. H. Roberts, Improvement Era, May, 1908, 557). Tačiau kalbant apie Jo mirtingojo gyvenimo misiją, Kristus [ ] Melchizedeko kunigystę gavo čia žemėje ir buvo įšventintas į aukštojo kunigo pareigybę, taip parodydamas pavyzdį kitiems ir visame būdamas išgelbėjimo Pavyzdys (Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, vol. 3 [1973], 157). Lentoje užrašykite pateiktus klausimus ir paprašykite, kad mokiniai atsakymų ieškotų Mato 10:1 8 ir Jono 15:16 eilutėse: 45

60 13 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS PAŠAUKĖ DVYLIKA APAŠTALŲ Kokį įgaliojimą Jėzus Kristus suteikė Savo apaštalams? Ką šis įgaliojimas leido jiems daryti? Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių susiskirstyti poromis ir aptarti, ką sužinojo. Tada kelių mokinių paprašykite savo atsakymais pasidalinti su likusiais klasės nariais. Padėkite mokiniams suvokti, kad Jėzus Savo apaštalams suteikė kunigystės įgaliojimą, kurio pagalba jie galėtų daryti tuos pačius darbus, kuriuos matė Jį darant. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 16: Paklauskite: Kaip Petras atpažino Jėzaus valdžią? (Per apreiškimą, kurio pagalba pastarųjų dienų mokiniai taip pat atpažįsta Jo valdžią.) Ką Jėzus pažadėjo duosiąs Petrui? Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 17:1 8. Tada paklauskite: Kodėl Petrui, Jokūbui ir Jonui apsireiškė Mozė ir Elijas? Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, perskaitykite šiuos pranašo Džozefo Smito ( ) ir prezidento Džozefo F. Smito ( ) teiginius: Gelbėtojas, Mozė, Elijas [Elija] suteikė raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui ant kalno, kai jie buvo atmainyti priešais Jį (Bažnyčios Prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007 m.], p. 101). Plačiąja prasme kunigystė yra vyrui suteiktas įgaliojimas veikti Dievo vardu. Vyras, įšventintas bet kuriam kunigystės laipsniui, turi šį jam pavestą įgaliojimą. Tačiau būtina, kad kiekvienas šia kunigyste atliekamas veiksmas būtų daromas deramu metu, deramoje vietoje, deramu būdu ir vadovaujantis deramu įgaliojimu. Galia, kuria vadovaujama šiems darbams, sudaro kunigystės raktus (Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith [1998], 141). Paminėkite, jog Doktrinos ir Sandorų 110 skyriuje sužinome, kad Mozė ir Elijas taip pat apsireiškė pranašui Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui Kirtlando šventykloje ir jiems suteikė kunigystės raktus. Šis Doktrinoje ir Sandorose aprašytas pasakojimas padeda mums suprasti, kas vyko ant atsimainymo kalno. Mokiniams galite pasiūlyti Doktrinos ir Sandorų 110:13 16 ir Mato 17:1 8 eilutes savo Raštų paraštėje sujungti daline nuoroda. Patikrinkite, kaip mokiniai suprato, užduodami tokius klausimus: Kodėl svarbu, kad Jėzaus apaštalai turėtų kunigystės raktus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų išreikšti tokią tiesą: Jėzus Savo apaštalams suteikė kunigystės raktus, kad šie turėtų įgaliojimą vadovauti Bažnyčiai tiek prieš Jo mirtį, tiek ir po jos. Galite akcentuoti, kad, žvelgiant iš amžinosios perspektyvos, raktai yra gyvybiškai svarbūs steigiant ir palaikant tvarką Viešpaties Bažnyčioje, jie padeda įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.) 46

61 13 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS PAŠAUKĖ DVYLIKA APAŠTALŲ Kaip Petro, Jokūbo ir Jono patyrimas ant atsimainymo kalno padėjo jiems pasiruošti vadovauti Bažnyčiai po Gelbėtojo mirties? Galite paaiškinti, jog iš Mato 18:18 19 eilučių sužinome, kad kunigystės raktai buvo suteikti visiems Jėzaus apaštalams. Mato 18:21 22; 26:51 56; Morkaus 4:35 41; 5:25 43; 9:25 29; Luko 9:51 56; 24:44 48; Jono 13:4 17; 21:15 17 Jėzus Kristus paruošė Savo apaštalus vadovauti Bažnyčiai Lentoje užrašykite šį teiginį: Prieš savo mirtį Jėzus Kristus paruošė Savo apaštalus vadovauti Bažnyčiai. Tada paklauskite: Ką Jėzaus apaštalai turėjo išmokti, kad galėtų vadovauti Bažnyčiai? Lentoje užrašykite visas arba keletą iš šių Raštų nuorodų: Mato 18:21 22 Mato 26:51 56 Morkaus 4:35 41 Morkaus 5:25 34 Morkaus 5:35 43 Morkaus 9:25 29 Luko 9:51 56 Luko 24:44 48 Jono 13:4 17 Jono 21:15 17 Suskirstykite mokinius darbui poromis ir paprašykite, kad išstudijuotų vieną ar kelias Raštų eilutes ir aptartų, kokių principų apaštalai galėjo išmokti iš drauge su Gelbėtoju praleisto laiko ir įgautos patirties. Tada pakvieskite kelis mokinius pasidalinti su visais tuo, ką aptarė. Jų atsakymus galite užrašyti lentoje. Tada patikrinkite, ar jie tikrai supranta, užduodami tokius klausimus: Kodėl svarbu, kad apaštalai įsisavintų šiuos principus? Kaip, jūsų manymu, Gelbėtojas paruošė pastarųjų dienų Apaštalus jų tarnystei? Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus vadovauja Savo Apaštalams, padeda jums pasitikėti jų patarimu? Apaštalų darbų 1:8, 21 22; Doktrinos ir Sandorų 107:23 Pastarųjų dienų Apaštalai liudija tiesą apie Jėzų Kristų Mokiniams paaiškinkite, kad Apaštalų darbų 1 skyriuje aprašytas pasakojimas apie tai, kaip po Gelbėtojo prisikėlimo apaštalai išsirinko, kas pakeis Judą Iskarijotą. Paprašykite mokinių perskaityti Apaštalų darbų 1:21 22 ir surasti, kokie reikalavimai buvo iškelti naujajam apaštalui. 47

62 13 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS PAŠAUKĖ DVYLIKA APAŠTALŲ Kokios savybės naująjį apaštalą darė tinkamą pašaukimui? (Jis su [jais] vaikščiojo visą laiką ir tapo [Gelbėtojo] prisikėlimo liudytoju.) Remdamiesi 22 eilute pasakykite, kam buvo paskirtas naujasis apaštalas? (Galite paprašyti mokinių perskaityti Apaštalų darbų 1:8, kad būtent tokį pavedimą Jėzus davė visiems Savo apaštalams.) Paprašykite mokinių peržvelgti šias Raštų eilutes ir surasti tai, kas jas sieja: Apaštalų darbų 2:22 24, 32; Apaštalų darbų 3:12 16; Apaštalų darbų 4:31 33; Apaštalų darbų 5: Skyrę pakankamai laiko, paprašykite aptarti tai, ką rado. (Įsitikinkite, kad mokiniai suvokia, jog apaštalai įvykdė jiems skirtą pavedimą liudyti apie Jėzų Kristų.) Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip pastarųjų dienų Apaštalų įgaliojimas yra lygiai toks pat, kaip ir apaštalų pirminėje Bažnyčioje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 107:23. Po to mokinių paklauskite: Kokios doktrinos esame mokomi šioje eilutėje? (Mokiniai turėtų pastebėti, kad Apaštalams pavesta būti ypatingais Kristaus vardo liudytojais visame pasaulyje.) Kaip pastarųjų dienų Apaštalai vykdo šią pareigą? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Po visų mano gyvenimo metų, mokymų ir tarnystės, po visų milijonų aplink pasaulį nukeliautų kilometrų, po viso, ką patyriau, norėčiau pasidalinti viena didžia tiesa. Tai yra mano liudijimas apie Gelbėtoją Jėzų Kristų. [ ] Liudiju, kad Gelbėtojas gyvas. Aš pažįstu Viešpatį. Esu Jo liudytojas. Žinau Jo didžią auką ir amžiną meilę visiems Dangiškojo Tėvo vaikams. Su visu nuolankumu ir visišku tikrumu palieku savo ypatingą liudijimą ( Liudijimas, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kada esate pajutę Apaštalo liudijimo apie Jėzų Kristų galią, ir kaip jis paveikė jūsų liudijimą? Kaip galite žinoti, kad pastarųjų dienų Apaštalų liudijimas apie Jėzų Kristų yra tiesa? (Mokiniai turėtų išreikšti tokią tiesą: per Šventąją Dvasią galiu žinoti, kad gyvųjų Apaštalų liudijimas apie Jėzų Kristų yra tikras.) Pakvieskite mokinius išsirinkti vieną pastarųjų dienų Apaštalo liudijimą ir maldoje nuspręsti, su kuo jie galėtų pasidalinti tuo liudijimu. Paraginkite juos asmeniškai paliudyti, kad Apaštalų žinioje skamba tiesa. Mokiniams skirti skaitiniai Mato 10:1 8; 16:15 19; 17:1 8; Apaštalų darbų 1:21 22; 2:22 24, 32; 3:12 16; 4:31 33; 5:29 32; Doktrinos ir Sandorų 107:23. Boidas K. Pakeris, Dvylika, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 48

63 Jėzus Kristus yra pažadėtasis Mesijas 14 Įvadas Senojo Testamento pranašai liudijo apie ateisiantį Mesiją karaliaus Dovydo palikuonį, kuris išgelbės Savo žmones. Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Jehova, Naujojo Mesijas (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Šioje pamokoje mokiniai ištirs keletą Senojo Testamento pranašysčių apie Jėzų Kristų ir sužinos, kaip kai kurie žmonės elgėsi, kai reikėjo priimti arba atmesti Jėzų Kristų kaip Mesiją. Pagalbiniai skaitiniai G. Homer Durham, Jesus the Christ: The Words and Their Meaning, Ensign, May 1984, The Divine Mission of Jesus Christ: Messiah, Ensign arba Liahona, Aug. 2014, 7. Pasiūlymai, kaip mokyti Izaijo 61:1 2; Luko 4:16 24 Jėzus praneša, kad Jis yra Mesijas Paklauskite mokinių, ar jiems kada nors yra tekę išgirsti seniai lauktą pranešimą arba matyti seniai laukto draugo ar šeimos nario atvykimą. Pasakykite, kad šiandienos pamokoje bus aptarinėjamas panašus įvykis tarp senovės žydų. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Izaijo 61:1 2. Tada paklauskite: Apie ką ši pranašystė? Parodykite 3 min. 24 sek. trunkantį filmuką Jesus Declares He Is the Messiah (vert. Jėzus pareiškia esąs Mesijas ) iš The Life of Jesus Christ Bible Videos (vert. Biblijos filmukai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą). (Parsisiųskite ir peržiūrėkite filmuką prieš pamoką.) Paprašykite, kad žiūrėdami mokiniai sektų Luko 4:16 21 eilutes. Peržiūrėję filmuką, paklauskite: Kaip apibendrintumėte Gelbėtojo žinią tądien Nazarete? (Mokiniams atsakinėjant įsitikinkite, kad diskusija sutelkta į 18 ir 21 eilutes.) Jūsų manymu, kuo svarbios frazės jis patepė mane ir šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai? (Kad padėtumėte mokiniams suprasti, jog žodžiai Mesijas ir Kristus reiškia Pateptasis, pakvieskite juos perskaityti Raštų rodyklės temą Mesijas (žr. scriptures.lds.org). Kaip Jėzus įvykdė Izaijo pranašystę, kurią pacitavo (žr eilutės)? Mato 21:1 11 Jėzus Kristus atėjo kaip pažadėtasis Mesijas Pateikite arba lentoje užrašykite šias Raštų ištraukų poras ir paprašykite, kad mokiniai išsirinktų vieną ar kelias ir jas išstudijuotų. Mokiniams lyginant ir sugretinant pasirinktas eilutes, paprašykite jų pamąstyti, kodėl jos pateiktos poroje ir ko jos moko apie Jėzų Kristų. Izaijo 7:14; Mato 1:

64 14 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA PAŽADĖTASIS MESIJAS Michėjo 5:2; Luko 2:4 7 Zacharijo 9:9; Mato 21:6 11; Jono 12:12 15 Psalmyno 22:16, 18; Mato 27:35 Izaijo 53:9; Mato 27:59 60; Jono 19:18, Paprašykite mokinius papasakoti, ko išmoko. (Nors jie gali atsakyti kitais žodžiais, mokiniai turėtų suprasti, kad Jėzus Kristus atėjo, gyveno ir mirė įvykdydamas mesijiškas pranašystes.) Akcentuokite, kad būtent šią tiesą Gelbėtojas paskelbė Nazarete. Garsiai perskaitykite Luko 4: Tada paklauskite: Kaip žmonės Nazareto sinagogoje reagavo į Jėzaus pareiškimą? Papasakokite, kad po kelių metų Jėzus susilaukė labai skirtingos žmonių Jeruzalėje reakcijos. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 21:1 11. Prieš skaitant paraginkite mokinius įsivaizduoti, kad jie yra šiose eilutėse aprašytų įvykių dalyviai. Paaiškinkite, kad išmokę įsivaizduoti Raštuose aprašytus įvykius jie suteiks Šventajai Dvasiai papildomų mokymo galimybių. Kodėl žmonės Jeruzalėje taip elgėsi? (Jie pripažino Jėzų kaip ilgai lauktąjį Mesiją.) Jūsų manymu, kaip jūs būtumėte pasielgę? Atkreipkite mokinių dėmesį į žodį osana, užrašytą 9 eilutėje, tada perskaitykite šį apibūdinimą: [Osana] iš hebrajų kalbos kilęs žodis, reiškiantis prašom, išgelbėk mus ir vartojamas garbinimui ir maldavimui. [ ] Viešpaties triumfinio įžengimo į Jeruzalę metu minios šaukė Osana ir klojo palmių šakas po jojančio Jėzaus kojomis, tuo parodydamos, jog supranta, kad Jėzus yra tas pats Viešpats, kuris senovėje išvadavo Izraelį (Ps 118:25 26; Mato 21:9, 15; Mk 11:9 10; Jn 12:13). Tie žmonės pripažino Kristų kaip ilgai lauktąjį Mesiją. Žodis osana tapo Mesijo sveikinimu visais laikais (1 Nef 11:6; 3 Nef 11:14 17). Šūksnis Osana buvo įtrauktas į Kirtlando šventyklos pašventinimą (DS 109:79) ir dabar yra šiuolaikinių šventyklų pašventinimo dalis (Raštų rodyklė, Osana ; scriptures.lds.org). Pateikite šiuos mesijiškų pranašysčių tikslus (paimta iš Bruce R. McConkie, The Promised Messiah: The First Coming of Christ [1978], 28 32): 1. Mesijiškos pranašystės leido gyvenusiems prieš Jėzaus Kristaus gimimą Juo tikėti ir taip padėjo gauti išgelbėjimą (žr. 1 Nefio 10:4 6; 2 Nefio 25:18 20, 26; Mozijo 3:13). 2. Mesijiškos pranašystės padėjo gyvenusiems Kristaus dienomis pripažinti, kad Jis yra tų pranašysčių išsipildymas ir taip padėjo jiems gauti išgelbėjimą (žr. Jono 4:25, 29). 3. Mesijiškos pranašystės padeda gyvenantiems po Jėzaus Kristaus mirtingosios tarnystės žinoti, kad Jis buvo tų pranašysčių išsipildymas ir taip padeda jiems gauti išgelbėjimą (žr. Apaštalų darbų 3:12 18; 26:22 23). Pamąstykite, kaip šie trys tikslai gali padėti jums išmokti Raštuose atpažinti mesijiškas pranašystes ir suvokti, kad Kristus yra tų pranašysčių išsipildymas? 50

65 14 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA PAŽADĖTASIS MESIJAS Jono 6:5 69 Sekite Jėzumi Kristumi kaip pažadėtuoju Mesiju Dar kartą pakartokite, kad Naujojo Testamento dienomis žydai tikėjo, kad Mesijas bus Dovydo palikuonis ir išvaduos Savo žmones. Daugelis tikėjo, kad Jis išvaduos juos iš Romos gniaužtų taip, kaip Jehova išvadavo izraelitus iš Egipto vergijos. Paprašykite, kad mokiniai greitai peržvelgtų Jono 6:5 15. Paklauskite: Kokius stebuklus šiame pasakojime padarė Jėzus? Kaip apibūdintumėte žmonių reakciją, aprašytą eilutėse? Kodėl, jūsų manymu, jie taip reagavo? Pasidalinkite šia vyresniojo Briuso R. Makonkio ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo įžvalga: Tradicija, kurios mokė rabinai ir kuri buvo giliai įsišaknijusi visuomenės protuose, teigė, kad atėjęs Mesijas maitins juos duona iš dangaus (The Mortal Messiah, 4 vols. [ ], 2:367). Paaiškinkite, kad labai panašiai kaip Jehova pavalgydino Izraelio vaikus mana (žr. Išėjimo 16), taip ir Jėzui pamaitinus minią penkiais kepalėliais miežinės duonos ir dviem žuvimis daugelis Jo stebuklą aiškino kaip ženklą, kad Jis yra pažadėtasis Mesijas. Paprašykite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 6:31 32, 49 53, 60, 66. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kokios žmonių reakcijos Jėzus susilaukė kitą dieną ir kaip Jis atsakė jiems. Kodėl, jūsų manymu, tądien Jėzų daugelis atstūmė? Ko jie nesuprato? (Jėzus buvo dvasinio gyvenimo šaltinis; Jis buvo gyvybės duona.) Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 6: Po to mokinių paklauskite: Ką patvirtino Petro liudijimas, užrašytas 69 eilutėje? Kaip Petro liudijimas apie Gelbėtoją paveikė jo gyvenimą? Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį ir paprašykite mokinių pasakyti, kaip jie jį užbaigtų: Jei Jėzų Kristų priimame kaip pažadėtąjį Mesiją, tai. Išklausę kelis atsakymus, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Deivido O. Makėjaus ( ) teiginį: Tai, ką savo širdyje nuoširdžiai manote apie Kristų, nulems, kokie būsite, didele dalimi tai nulems, kaip elgsitės. Žmogus negali studijuoti apie šią dievišką asmenybę, negali priimti Jo mokymų nesuvokęs, kad Jame viešpatauja pakylėjanti ir tyrinanti galia (Teachings of Presidents of the Church: David O. McKay [2003], 7). Mokiniams skirkite laiko užsirašyti, ką jie mano apie Kristų. Pakvieskite kelis mokinius perskaityti, ką užsirašė. 51

66 14 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA PAŽADĖTASIS MESIJAS Paraginkite mokinius susimąstyti, ką jie gali daryti šią savaitę, kad parodytų savo tikėjimą Jėzumi Kristumi. Mokiniams skirti skaitiniai Mato 21:1 11; Luko 4:16 24; Jono 6:5 15, 31 32, 49 53, Raštų rodyklė: Mesijas ; scriptures.lds.org. G. Homer Durham, Jesus the Christ: The Words and Their Meaning, Ensign, May 1984,

67 Jėzus Kristus įsteigė sakramentą 15 Įvadas Dokumente Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas skaitome: [Jėzus Kristus] įsteigė sakramentą kaip savo didžiosios apmokančios aukos priminimą (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Kai priimame sakramentą, mums primenama, kad Gelbėtojas kraujavo iš kiekvienos poros ir mirė už mus; per sakramentą mes taip pat atnaujiname savo sandoras su Viešpačiu. Pagalbiniai skaitiniai Dalinas H. Ouksas, Sakramento susirinkimas ir sakramentas, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Jeffrey R. Holland, This Do in Remembrance of Me, Ensign, Nov. 1995, Pasiūlymai, kaip mokyti Mato 26:26 28; Luko 22:15 Jėzus Kristus įtvirtino naująją sandorą Parodykite pateiktą arba kitą paveikslą, kuriame būtų pavaizduota paskutinė vakarienė, ir pakvieskite kurį nors mokinį paaiškinti, koks įvykis vaizduojamas: Mokinių paklauskite: Kaip jaustumėtės, jeigu pats Gelbėtojas paruoštų, palaimintų ir duotų jums sakramentą? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 22:15. Paraginkite mokinius per pamoką mąstyti, kodėl Gelbėtojas norėjo Paschą praleisti drauge su Savo apaštalais. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Mato 26:26 28, o likusiųjų sekti skaitomas eilutes. Aptarkite tokį klausimą: Jei Jėzus įsteigė naująją sandorą, tai kokią senąją sandorą ji turėjo pakeisti? Toliau pateikta informacija atskleis kontekstą, kurį būtų pravartu aptarti. Senovėje, kai Jehova sudarė sandorą su Izraelio vaikais, Mozė juos mokė Jehovos žodžių, ir šie sudarė sandorą paklusti tiems žodžiams. Sudarius sandorą Mozė atnašavo gyvulių auką, paėmė gyvulio kraujo ir pašlakstė juo žmones sakydamas: Tai kraujas Sandoros, kurią Viešpats sudarė su jumis. (Žr. Išėjimo 24:3 8.) Jėzus priminė Mozės žodžius mokydamas apie tai, kad praliedamas Savo kraują Jis sudarys naująją sandorą su Dievo vaikais (kaip ir Izraelio vaikų pašlakstymas gyvulio krauju simbolizavo, kad Izraelio vaikai sudaro sandorą su Jehova). Pateikdamas vyno taurę savo Apaštalams, Jėzus davė ženklą, kad senoji sandora įvykdyta ir įsteigiama naujoji (žr. Hebrajams 9:12 15). Mozės įstatymas (senoji sandora) daugeliu atžvilgių buvo didinga pranašystė apie ateisiantį Mesiją. Jėzus Kristus buvo tos pranašystės išsipildymas (žr. 2 Nefio 11:4; Jokūbo knygos 4:5; Almos 34:13 14), ypač ta prasme, kad per Savo apmokančiąją auką Jis pasiekė galutinį to įstatymo tikslą. Į ką sutelkiamas mūsų dėmesys, kai senojoje ir naujojoje sandoroje aukojamas kraujas? (Į Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Jo kraujo praliejimą, kad mūsų nuodėmės būtų atleistos.) 53

68 15 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS ĮSTEIGĖ SAKRAMENTĄ Pateikite vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti: Sakramentas tai apeigos, kurios pakeitė Mozės įstatymo kraujo aukas ir deginamąsias atnašas, o kartu su juo buvo duotas Gelbėtojo pažadas: Ir kas tik ateina pas mane su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia, tą aš pakrikštysiu ugnimi ir Šventąja Dvasia. (3 Nefio 9:20) ( Sakramento susirinkimas ir sakramentas, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga ). Kaip apibendrintumėte jau aptartas tiesas apie paskutinę vakarienę? (Mokiniams atsakinėjant, pabrėžkite, kad Jėzus Kristus įvykdė senąją sandorą ir įsteigė naująją per sakramentą.) Luko 22:14 20; 3 Nefio 18:7, 11 Sakramentas padeda mums prisiminti Gelbėtoją Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite porų perskaityti Luko 22:19 20 ir 3 Nefio 18:7, 11. Paprašykite jų įvardyti dar vieną priežastį (be naujosios sandoros įtvirtinimo), kodėl Gelbėtojas įsteigė sakramentą. Aptarkite tokius klausimus: Kodėl, pasak Gelbėtojo, Jis įsteigė sakramentą? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: priimdami sakramentą turėtume prisiminti Gelbėtoją.) Kodėl svarbu stengtis atminti Gelbėtoją priimant sakramentą? Kokia bus sakramento prasmė, jei pamiršime atminti Gelbėtoją ir tai, ką Jis dėl mūsų padarė? Kiekvienam mokiniui galite paruošti po lapelį su vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbos ištraukomis. Paprašykite mokinius tyliai perskaityti išdalintus lapelius. Skyrę pakankamai laiko aptarkite šiuos klausimus: Ką patartumėte žmogui, kuriam per sakramento apeigas sunku sutelkti savo mintis į Gelbėtoją ir Jo auką? (Mokiniams atsakinėjant, galite paminėti, kad jeigu per savaitę ieškosime galimybių galvoti apie Gelbėtojo gyvenimą ir tarnystę, sekmadienį per sakramento apeigas bus daug lengviau susikaupti ir mintis sutelkti į Jį.) Kaip buvote palaiminti dėl to, kad priimdami sakramentą stengėtės atminti Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą? 1 Korintiečiams 11:27 30; 3 Nefio 18:28 29; 20:8 9 Vertai priimant sakramentą atnaujinamos mūsų sandoros Paprašykite mokinius tyliai perskaityti 1 Korintiečiams 11:27 30 ir 3 Nefio 18:28 29; 20:8 9 eilutes ir jas palyginti. Paprašykite jų rasti perspėjimą, susijusį su sakramentu. Tada paklauskite: Kodėl derėtų vertai priimti sakramentą? Gali būti pravartu perskaityti vyresniojo Džono H. Grobergo iš Septyniasdešimties teiginį, aiškinantį, ką reiškia vertai priimti sakramentą: 54

69 15 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS ĮSTEIGĖ SAKRAMENTĄ Jei trokštame pasitaisyti (tai yra atgailauti), ir mums neuždraudę kunigystės vadovai, tada, mano nuomone, esame verti. Tačiau jeigu neturime noro taisytis, jei neketiname sekti Dvasios nurodymais, turime savęs paklausti: ar esame verti priimti sakramentą, o gal savo veiksmais šaipomės iš esminio sakramento tikslo būti asmeninės atgailos ir permainos katalizatoriumi? ( The Beauty and Importance of the Sacrament, Ensign, May 1989, 38.) Kokius palaiminimus gauna vertai priimantys sakramentą? (Žr. 3 Nefio 20:8 9.) (Įsitikinkite, jog mokiniai supranta šitai: jeigu pamaldžiai ir su atgailaujančia dvasia priimsime sakramentą, galėsime gauti nuodėmių atleidimą lygiai taip pat, kaip jį gavome per krikštą.) Pateikite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Jei nebūtų paruošta priemonė, kuria galėtume apsivalyti ir po krikšto, kiekvienas pražūtume dvasiškai. Negalėtume jausti Šventosios Dvasios artumo ir paskutinio teismo dieną būtume atmesti amžinai (1 Nefio 10:21). Esame be galo dėkingi, kad Viešpats kiekvienam Jo Bažnyčioje pasikrikštijusiam nariui parūpino procesą, kuriuo galėtume periodiškai apsivalyti nuo nuodėmės purvo. Sakramentas yra būtina to proceso dalis ( The Aaronic Priesthood and the Sacrament, Ensign, Nov. 1998, 38). Kodėl, pasak vyresniojo Oukso, sakramentas yra tokios gyvybiškai svarbios Evangelijos apeigos? Perskaitykite ir šį vyresniojo Oukso teiginį: Mums įsakyta atgailauti dėl savo nuodėmių ir ateiti pas Viešpatį su sudužusia širdimi bei atgailaujančia dvasia ir priimti sakramentą paklūstant jo sandorai. Kai tokiu būdu atnaujiname savo krikšto sandoras, Viešpats atnaujina apvalantį mūsų krikšto poveikį. Tada tampame švarūs ir galime su savimi nuolatos turėti Jo Dvasią. Viso to svarba matoma Viešpaties įsakyme kas savaitę priimti sakramentą (žr. DS 59:8 9) ( The Aaronic Priesthood and the Sacrament, Ensign, Nov. 1998, 38). Galite paaiškinti, kad vertai priimdami sakramentą mes atnaujiname visas su Viešpačiu sudarytas sandoras (Delbert L. Stapley, iš Conference Report, Oct. 1965, 14; kursyvas pridėtas; taip pat žr. L. Tomas Peris, Kai dabar priimame sakramentą, 2006 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga ). Paprašykite mokinių iš naujo perskaityti Luko 22:15. Tada paklauskite: Jei kas nors paklaustų jūsų nuomonės, kodėl Jėzus taip norėjo Paschą praleisti su Savo Apaštalais, kaip į tai atsakytumėte? Apie ką paliudytumėte? Paliudykite, kad atmindami Jėzų Kristų bei Jo apmokančiąją auką ir vertai priimdami sakramentą mes atnaujiname su Dievu sudarytas savo sandoras. Paraginkite mokinius apmąstyti, kaip priimdami sakramentą kiekvienas asmeniškai gali atnašauti sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią. Pakvieskite juos sakramentą paversti nuolatiniu dvasiniu potyriu. Mokiniams skirti skaitiniai Mato 26:26 28; Luko 22:17 20; 1 Korintiečiams 11:27 30; 3 Nefio 18:1 11, 28 29; 20:8 9; Doktrinos ir Sandorų 20:

70 15 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS ĮSTEIGĖ SAKRAMENTĄ Dalinas H. Ouksas, Sakramento susirinkimas ir sakramentas, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Padalomoji medžiaga Ištraukos iš vyresniojo Džefrio R. Holando kalbos Darykite tai mano atminimui Jei atminimas yra svarbiausia mums iškelta užduotis, ką turėtume atminti, kai mums pateikiami tie paprasti ir brangūs simboliai? Mes galėtume prisiminti Gelbėtojo ikimirtingąjį gyvenimą ir visa, ką Jis kaip didysis Jehova, dangaus ir žemės bei visa, kas juose, sutvėrėjas, padarė. Mes galėtume prisiminti, kad net didžiojoje dangaus taryboje Jis jau mylėjo mus ir buvo nepaprastai tvirtas, kad ten būdami Kristaus ir mūsų tikėjimo Avinėlio kraujo galia pasiekėme pergalę (žr. Apreiškimo 12:10 11). Galėtume prisiminti Jo gimimo kūne paprastą didingumą. [ ] Galėtume prisiminti Kristaus stebuklus ir mokymus, Jo gydymus ir ištiestą pagalbos ranką. Galėtume atminti, kad Jis padarydavo taip, kad neregiai praregėdavo, kurtieji imdavo girdėti, paralyžuotieji, luošiai ir su sudžiūvusiomis galūnėmis pasveikdavo. Tada, kai jaučiame, kad nustojome tobulėti arba išblėso mūsų džiaugsmas ir viltis, galime žengti pirmyn būdami nepajudinami Kristuje. [ ] Mes galėtume atminti, kad net turėdamas tokią didingą Jam pavestą misiją Gelbėtojas patyrė gyvenimo džiaugsmą, Jam patiko bendrauti su žmonėmis, ir Jis liepė Savo mokiniams neliūdėti. Jis sakė, kad turėtume džiaugtis Evangelija taip, lyg prie savo durų būtume radę didžiulį lobį, tikrą brangųjį perlą. [ ] Mes galime prisiminti, kad savo mokinius Kristus vadino draugais. [ ] Mes galime, mums derėtų atminti nuostabius savo gyvenimo dalykus ir tai, kad viskas, kas gera, ateina iš Kristaus (Moronio 7:24). [ ] Kartais būsime priversti prisiminti, kaip nemaloniai su Juo buvo elgiamasi, kaip Jis buvo atstumtas ir kokį baisų neteisumą Jam reikėjo ištverti. O tada, kai ir mes savo gyvenime susidursime su panašiais dalykais, galėsime atminti, kad ir Kristus iš visų pusių buvo spaudžiamas, bet nesugniužo, Jis svyravo, bet nenusiminė, buvo persekiojamas, bet neapleistas, buvo parblokštas, bet nežuvo (žr. 2 Korintiečiams 4:8 9). Kai mus užklups tos sunkios akimirkos, galime prisiminti, kad prieš pakildamas aukštybėn Jėzus nusileido žemiau visko, Jis kentė mūsų skausmus ir suspaudimus, ir visokiausius gundymus, ir tai tam, kad galėtų prisipildyti gailestingumo ir žinotų, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse (žr. DS 88:6; Almos 7:11 12). Jis gali prilaikyti ir sustiprinti tuos, kas svyruoja ar klumpa. Galiausiai Jis yra mūsų išgelbėjimas ir būtent dėl to Jis paaukojo savo gyvybę. [ ] Visa tai galime prisiminti, kai klūpantys jauni kunigai kviečia mus visuomet atminti Kristų (Ensign, Nov. 1995, 67 69). 56

71 Gelbėtojas apmokėjo visos žmonijos nuodėmes 16 Įvadas [Jėzus Kristus] atidavė Savo gyvybę, kad apmokėtų žmonijos nuodėmes. Tai buvo didi Jo išpirka už visus žemės gyventojus (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Apmokėjimas yra pagrindinis Dangiškojo Tėvo laimės plano komponentas, be jo šis planas liktų neįgyvendintas ( Jis gyvas! Te visur skambės!, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Šioje pamokoje bus aptariamos didžiulės Gelbėtojo kančios, kurios prasidėjo Getsemanėje ir baigėsi kančiomis ant kryžiaus. Taip pat pamokoje aprašoma, kaip Jėzus Kristus per Savo Apmokėjimą gali padėti mums nugalėti mūsų nuodėmes ir mus sustiprinti. Pagalbiniai skaitiniai Deividas A. Bednaris, Apmokėjimas ir žemiškoji kelionė, Liahona, 2012 m. balandis, p Džefris R. Holandas, Jėzaus Kristaus apmokėjimas, Liahona, 2008 m. kovas, p Pasiūlymai, kaip mokyti Morkaus 14:33 36; Luko 22:39 44; 2 Nefio 9:21 Jėzus Kristus laisva valia iškentė Apmokėjimo agoniją Pamoką galite pradėti giesme Apstulbintas Jėzaus malonės (Giesmynas, p. 100) arba kokia kita giesme apie Gelbėtoją. Pradėję pamoką paklauskite: Kaip giesmė Apstulbintas Jėzaus malonės (arba kita giesmė apie Gelbėtoją) paruošė jus studijuoti apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą? Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Morkaus 14:33 36 ir rasti frazes, apibūdinančias Gelbėtojo kančias Getsemanėje. Lentoje užrašykite mokinių paminėtas frazes. Kokią mintį šios frazės jums perteikia? Paprašykite mokinių išstudijuoti Luko 22:39 44; 2 Nefio 9:21 ir Mozijo 3:7, kad rastų papildomos informacijos apie tai, ką kentė Gelbėtojas atnašaudamas Save kaip apmokančiąją auką. Galite mokiniams pasiūlyti tas Raštų eilutes sujungti daline nuoroda. Kokių svarbių tiesų šitos eilutės moko apie skausmus, kuriuos Jėzus kentėjo už mus? (Atsakymuose turėtų nuskambėti tokia tiesa: Jėzaus Kristaus kančios Getsemanėje privertė Jį kraujuoti iš kiekvienos poros.) Paminėkite, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimą apima Jo kančios Getsemanėje ir ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, Jo kraujo praliejimas, Jo mirtis ant kryžiaus ir Jo prisikėlimas iš kapo. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Mes nežinome, negalime nusakyti, iki galo nesuvokiame svarbumo to, ką Getsemanėje padarė Kristus. Žinome, kad, iki dugno geriant Tėvo įduotą karčią taurę, iš visų porų Jam pradėjo sunktis [dideli] kraujo lašai. 57

72 16 PAMOKA. GELBĖTOJAS APMOKĖJO VISOS ŽMONIJOS NUODĖMES Žinome, kad kūnu ir dvasia Jis iškentė tiek, kiek neįmanoma iškęsti žmogui, nebent tai būtų myriop. [ ] Žinome, kad Jis gulėjo paslikas ant žemės, nes nesibaigiančios naštos agonija vertė Jį drebėti iš skausmo ir kėlė norą negerti tos karčios taurės ( Apvalanti Getsemanės galia, Liahona, 2011 m. balandis, p. 17). Kokie jausmai užplūsta jus dėl Jėzaus Kristaus patirtų kančių Getsemanėje ir ant kryžiaus? Jono 15:13; 1 Petro 3:18; Doktrinos ir Sandorų 19:15 19 Jėzus kentė, kad mums netektų taip kentėti Paklauskite: Kaip manote, kodėl Jėzus buvo pasiryžęs tiek daug kentėti už mus? Paprašykite mokinių tyliai išstudijuoti Jono 15:13; 1 Petro 3:18 bei Doktrinos ir Sandorų 19:15 19 ir rasti paaiškinimą, kodėl Jėzus Kristus laisva valia pasiryžo kęsti Apmokėjimo skausmus. Skyrę mokiniams pakankamai laiko paprašykite jų papasakoti, ką sužinojo. Mokinių atsakymus galite užrašyti lentoje ir apibendrinti šitaip: Kad parodytų Savo didžią meilę mums. Kad apsaugotų mus nuo pilnos nuodėmės agonijos. Kad leistų mums atgailauti ir gauti nuodėmių atleidimą. Kad pašlovintų Tėvą. Kad padėtų mums sugrįžti pas Dievą. Kad atvestų mus pas Dievą. Uždavę toliau pateiktus klausimus, leiskite mokiniams apmąstyti savo atsakymus ir tik tada paprašykite juos atsakyti. (Priminkite mokiniams, kad kai jie išmoks apmąstyti tai, ką randa Raštuose, Dvasia jiems apreikš papildomų tiesų.) Ko išmokstame apie Jėzų Kristų sužinoję apie Jo kančių priežastis? Kaip tos priežastys susiję su jumis? Mokiniams akcentuokite, kad per Apmokėjimą Jėzus Kristus tapo mūsų Vaduotoju, vietoj mūsų prisiėmė mūsų naštas ir kentėjo už mūsų nuodėmes. Apaštalas Paulius štai ką sakė: Tą [Jėzų Kristų], kuris nepažino nuodėmės, jis [Dievas Tėvas] dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu (2 Korintiečiams 5:21). Atrodo, kad Viešpats ir mūsų Gelbėtojas kiekvienam iš mūsų sako: Ateik pas mane. Aš paimsiu tavo nuodėmę ir tau suteiksiu savo teisumą. Paliudykite, kad dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galime gauti savo nuodėmių atleidimą, jei tik atgailausime. Dėl Jo aukos mūsų labui mums yra paruoštas kelias, padėsiantis sugrįžti gyventi su mūsų Dangiškuoju Tėvu amžinoje šeimoje. Jėzus Kristus atsidavė Apmokėjimui, nes labai mylėjo Dangiškąjį Tėvą ir mus. Paraginkite mokinius apmąstyti, kaip savo gyvenime jie galėtų stropiau ieškoti Apmokėjimo palaimų ir jomis mėgautis. 58

73 16 PAMOKA. GELBĖTOJAS APMOKĖJO VISOS ŽMONIJOS NUODĖMES Almos 7:11 13 Jėzaus Kristaus Apmokėjimas mums suteikia Jo malonę ir įgalinančią galią Pateikite šį vyresniojo Nylo A. Maksvelo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Kai agonija pasiekė aukščiausią laipsnį, ji buvo daug, daug stipresnė, nei Jis, būdamas išskirtinio intelekto asmenybė, galėjo tai įsivaizduoti! [ ] Bendra visų praeities, dabarties ir ateities mirtingųjų nuodėmių našta pradėjo spausti tą tobulą, nekaltą ir jautrią sielą! Visos mūsų silpnybės ir ligos taip pat kažkokiu būdu prisidėjo prie tos žiaurios Apmokėjimo aritmetikos. (Žr. Almos 7:11 12; Izaijo 53:3 5; Mato 8:17.) [ ] Jo kančios baisumas pasidaugino iš begalybės ir paskatino Jo sielą, jau vėliau ant kryžiaus, sušukti dėl to, kad Jis buvo paliktas vienui vienas. (Žr. Mato 27:46.) ( Willing to Submit, Ensign, May 1985, 72 73). Kaip manote, ką norėjo pasakyti vyresnysis Maksvelas fraze žiauri Apmokėjimo aritmetika? Kas, be mūsų nuodėmių, pasak vyresniojo Maksvelo, prisidėjo prie Gelbėtojo kančių? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 7: Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, už kokius mirtingojo gyvenimo aspektus Gelbėtojas kentėjo. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado, ir jų atsakymus surašykite lentoje. (Galimi atsakymai: skausmai, suspaudimai, pagundos, ligos, silpnybės ir mirtis.) Aptarkite, ką reiškia minėti išgyvenimai ir kaip Jėzus Kristus gali palaiminti mus per Šventąją Dvasią, kai tai patiriame savo gyvenime. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Gelbėtojas kentė ne vien už mūsų nedorybes, bet ir už nelygybę, neteisybę, skausmą, sielvartą, emocines taip dažnai mus apninkančias kančias. Nėra tokio fizinio skausmo, sielvarto, dvasinių kančių, negalios ar silpnybės, kurias jūs ar aš patirsime žemiškoje kelionėje, kurių pirma nebūtų patyręs Gelbėtojas. Jūs ir aš silpnumo akimirką galime sušukti: Niekas nesupranta. Niekas nežino. Galbūt joks žmogus ir nežino. Tačiau Dievo Sūnus tobulai žino ir suvokia, nes Jis patyrė ir nešė mūsų naštas anksčiau už mus. Kadangi sumokėjo aukščiausią kainą ir nešė tą naštą, Jis tobulai atjaučia ir gali mums ištiesti Savo gailestingumo ranką įvairiuose mūsų gyvenimo tarpsniuose. Jis gali paguosti, paremti, pagelbėti, [ ] ir padaryti mus tokius stiprius, kokie patys niekada negalėtume būti, ir padėti padaryti tai, ko niekada nesugebėtume padaryti, pasikliaudami vien savo jėgomis ( Apmokėjimas ir žemiškoji kelionė, Liahona, 2012 m. balandis, p. 12). Paprašykite mokinių apibendrinti vyresniojo Bednario mokymus. Tada paklauskite: Kaip šie per Apmokėjimą prieinami palaiminimai parodo mums kelią, vedantį atgal Dangiškojo Tėvo akivaizdon? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite, kad dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo per Šventąją Dvasią galime gauti paguodos ir jėgų, padėsiančių mums ištverti visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus [Almos 7:11].) 59

74 16 PAMOKA. GELBĖTOJAS APMOKĖJO VISOS ŽMONIJOS NUODĖMES Kad padėtumėte mokiniams suprasti įgalinančią Gelbėtojo galią arba malonę, paprašykite, kad kiekvienas išstudijuotų toliau pateiktas eilutes ir pasiruoštų apie tai papasakoti. (Šias nuorodas galite užrašyti lentoje.) 2 Korintiečiams 12:7 10 Mozijo 3:19 Mozijo 24:10 15 Almos 31:24 25, 31 33, 38 Etero 12:27 Skyrę pakankamai laiko, paklauskite: Apmąstykite, kaip šiose eilutėse aprašytus žmones per Apmokėjimą sustiprino Jėzus Kristus. Kokiose situacijose jūs ar jūsų pažįstami buvote panašiai sustiprinti? Kodėl svarbu suprasti, kad kiekvienas galime gauti įgalinančią Jėzaus Kristaus galią? Pateikite šį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Mums visiems būtina stiprinti savo supratimą apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimo reikšmę, kad tai taptų nepajudinamu pamatu, ant kurio reikia statyti savo gyvenimą. [ ] Aktyviai raginu jus susidaryti asmeninį studijų planą, pagal kurį galėtumėte geriau suprasti, labiau branginti nesulyginamas, amžinas ir nesibaigiančias Jėzaus Kristaus tobulai įvykdyto ir dieviškai paskirto pašaukimo būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju pasekmes ( Jis gyvas! Te visur skambės!, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Baigdami pamoką paraginkite mokinius susidaryti asmeninį studijavimo apie Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą planą. Mokiniams skirti skaitiniai Morkaus 14:33 36; Luko 22:39 46; Jono 15:13; 1 Petro 3:18; 2 Nefio 9:21; Mozijo 3:7; Almos 7:11 13; Doktrinos ir Sandorų 19: Deividas A. Bednaris, Apmokėjimas ir žemiškoji kelionė, Liahona, 2012 m. balandis, p

75 Gelbėtojas kentėjo ir mirė ant Kalvarijos kryžiaus 17 Įvadas Savo žemiškosios tarnystės pabaigoje Gelbėtojas buvo suimtas ir apkaltintas nebūtais dalykais, pripažintas kaltu, norint įtikti miniai, ir pasmerktas mirti ant Kalvarijos kryžiaus (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Šioje pamokoje pabrėžiame svarbią tiesą, kad Jėzus Kristus leidosi kankinamas ir kitų pasmerkiamas myriop; niekas iš Jo gyvybės neatėmė, Jis pats ją atidavė. Pagalbiniai skaitiniai Džefris R. Holandas, Nė vienas nebuvo su Juo, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Mato 27:26 54; Jono 10:11 18; 19:10 11; 1 Nefio 19:9 Jėzus Kristus turėjo galią atiduoti Savo gyvybę Parodykite paveikslėlį Nukryžiavimas (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], nr. 57; taip pat žr. LDS.org). Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kad jie yra tie ištikimi liudininkai, pavaizduoti paveikslėlyje, o jūs garsiai perskaitykite Mato 27: Paraginkite mokinius sekti skaitomą tekstą ir apmąstyti, kaip jie būtų jautęsi to žmogaus vietoje ir galėję savo akimis matyti Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Baigę skaityti paprašykite mokinius papasakoti, ką jie įsivaizdavo apie to žmogaus patirtus jausmus ir mintis. Išklausę kelių atsakymų, paklauskite: Ką jaučiate Gelbėtojui po to, kai perskaitėme ir aptarėme šį pasakojimą? Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jono 10:11, Skyrę pakankamai laiko, paklauskite: Ko šios eilutės moko apie Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir mirtį? (Įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog Jėzus Kristus turėjo Tėvo duotą galią atiduoti Savo gyvybę ir ją vėl pasiimti.) Pateikite vyresniojo Džeimso E. Talmidžo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokymą ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti: Suprantama, nemirtingos [Jėzaus] prigimties pasekmė (Jis juk yra žemėje gimęs nemirtingo Tėvo Sūnus) buvo ta, kad mirtis negalėjo Jo paliesti, nebent Jis pats jai pasiduotų. Jėzaus Kristaus gyvybės niekas negalėjo paimti, Jis pats turėjo panorėti ją atiduoti ir leisti tam įvykti. Jis buvo paveldėjęs galią atiduoti gyvybę, kaip ir galią prikelti Savo kūną nemirtingumo būsenoje (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 418). Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 26:53 54, o kito Jono 19: Likusiųjų paprašykite sekti, palyginti ir sugretinti tas dvi ištraukas. Pagal Mato pasakojimą, kokią pagalbą Jėzus Kristus galėjo gauti? 61

76 17 PAMOKA. GELBĖTOJAS KENTĖJO IR MIRĖ ANT KALVARIJOS KRYŽIAUS Ką sužinote iš Jono ištraukos? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų pabrėžti tokią tiesą: joks žmogus negalėjo paimti Jėzaus Kristaus gyvybės; Jis sąmoningai ją atidavė.) Jei Jėzus galėjo pasikviesti į pagalbą angelų legionus, kaip manote, kodėl Jis leidosi nukryžiuojamas? Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 1 Nefio 19:9. Paprašykite mokinių paaiškinti, ką reiškia žodis iškęsti. (Šiame kontekste žodis iškęsti reiškia leisti ar leistis. Galite mokiniams pasiūlyti savo Raštų paraštėje prie 1 Nefio 19:19 užsirašyti žodį leistis.) Kodėl Gelbėtojas leidosi nukryžiuojamas? Galite pateikti šį vyresniojo Aleksandro B. Morisono iš Septyniasdešimties teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti: Tai meilė visiems Dievo vaikams motyvavo Jėzų, išsiskiriantį Savo unikaliu nenuodėmingu tobulumu, atiduoti Save kaip išpirką už kitus. [ ] Ji buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Jėzus atėjo į žemę kentėti, kraujuoti ir mirti už mus [ Tis Sweet to Sing the Matchless Love, Hymns, no. 176]. Jis atėjo [ ] apmokėti mūsų nuodėmes, kad po to, kai buvo iškeltas ant kryžiaus, galėtų visus žmones traukti pas Save (žr. 3 Nefio 27:14) ( For This Cause Came I into the World, Ensign, Nov. 1999, 26). Paminėkite, kad Jėzus leidosi nukryžiuojamas, nes labai mylėjo Savo Tėvą ir mus visus. Tada paklauskite: Kaip žinojimas, kad iš meilės Savo Tėvui ir mums visiems Gelbėtojas sąmoningai leidosi nukryžiuojamas, padeda jums ištverti sunkius gyvenimo išbandymus? Mato 27:46; Luko 23:34 46; Jono 19:26 30 Jėzus Kristus užbaigė savo mirtingojo gyvenimo misiją Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką reiškė mirti ant kryžiaus, perskaitykite šią ištrauką: Mirtis ant kryžiaus apimdavo bene visa, ką skausmas ir mirtis gali aprėpti, tai, kas baisu ir šiurpu: svaigulį, mėšlungį, troškulį, alkį, nemigą, mirtiną karščiavimą, stabligę, viešą pažeminimą, ilgai trunkančią kankynę, laukimo baimę, gangrenuojančias marinančias žaizdas visa tai buvo taip intensyvu, kad vos galima ištverti, tačiau nepasiekdavo tokio momento, kad kenčiantysis prarastų sąmonę ir išsivaduotų iš skausmo. Nenatūrali kūno padėtis menkiausią judesį paversdavo tikra agonija, perplėštos venos ir nutrauktos sausgyslės be perstojo tvinkčiodavo su vis intensyvėjančiu skausmu, žaizdos palaipsniui imdavo gangrenuoti nuo uždegimo, arterijos, ypač galvos ir pilvo srityje, sutindavo ir apsunkdavo nuo vidinio kraujavimo. Kiekvienai agonijai palaipsniui vis didėjant, dar prisidėdavo nepakeliamas, svilinantis troškulio skausmas. Visos šios fizinės komplikacijos sukeldavo vidinį nerimą, kuris mirtį, baisų ir nežinomą priešą, kuriam artinantis žmonės labiausiai ima drebėti, paversdavo nepaprastai laukiamu išsilaisvinimu. Tokiai mirčiai buvo pasmerktas Kristus (Frederic W. Farrar, The Life of Christ [1964], 641). Mokiniams pasakykite, kad kabėdamas ant kryžiaus Gelbėtojas ištarė septynis teiginius. Lentoje užrašykite toliau pateiktas Raštų nuorodas (informacijos skliausteliuose nerašykite) ir paprašykite mokinių jose surasti, ką Jėzus pasakė: Luko 23:34 ( Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą. ) 62

77 17 PAMOKA. GELBĖTOJAS KENTĖJO IR MIRĖ ANT KALVARIJOS KRYŽIAUS Luko 23:43 ( Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje. ) Jono 19:26 27 ( Moterie, štai tavo sūnus! [ ] Štai tavo motina! ) Mato 27:46 ( Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? ) Jono 19:28 ( Trokštu! ) Jono 19:30 ( Atlikta! ) Luko 23:46 ( Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią. ) Mokinių rastas ir pasakytas frazes savais žodžiais užrašykite prie kiekvienos eilutės. Mokinių paklauskite: Ko šie teiginiai moko apie Gelbėtoją ir apie tai, ką Jis patyrė ant kryžiaus? Ką Jėzus turėjo omeny sakydamas Atlikta!? (Jis užbaigė beribes kančias, kurių reikalavo Apmokėjimas. Galite paminėti, kad Džozefo Smito vertime, Mato 27:54, parašyta: Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, tarė: Tėve, atlikta, tavo valia įvykdyta ir atidavė dvasią [taip pat žr. Mato 27:50, a išnaša angliškame PDŠ Biblijos vertime]. Jėzus mirė tik po to, kai suprato, kad įvykdė viską, ko iš Jo norėjo Tėvas.) Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Kai buvo sumokėtas paskutinis grašis, kada Kristaus pasiryžimas likti ištikimam buvo toks aiškus, kad tai buvo visiškai nepaneigiama, tada galiausiai ir gailestingai viskas buvo atlikta [žr. Jono 19:30]. Prieš didžiausią pasipriešinimą, be niekieno pagalbos ar palaikymo, Jėzus iš Nazareto, gyvasis gyvojo Dievo Sūnus, sugrąžino fizinę gyvybę ten, kur valdė mirtis, ir įgyvendino džiaugsmingą dvasinį išpirkimą iš nuodėmės, pragaro tamsos ir nevilties. Tikėdamas Dievą, kuris žinojo, buvo ten, Jėzus galėjo pergalingai pasakyti: Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią [Luko 23:46] ( Nė vienas nebuvo su Juo, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kito mokinio paprašykite garsiai perskaityti šį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Jėzus pasirinko neišeiti iš šio pasaulio tol, kol iki galo neištvėrė ir neužbaigė misijos, kurią žmonijos labui buvo atsiųstas įvykdyti. Ant Kalvarijos kryžiaus Jėzus atidavė Savo dvasią Tėvui ištardamas šiuos paprastus žodžius: Atlikta! (Jono 19:30). Ištvėręs iki galo Jis paliko mirtingąjį gyvenimą. Mes taip pat turime ištverti iki galo ( The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom, Ensign, Nov. 2000, 6). Ką šių dviejų apaštalų dėka galime geriau suprasti apie tai, ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas: Atlikta!? (Mokiniams atsakius, lentoje galite užrašyti tokią tiesą: Jėzus Kristus ištikimai atliko viską, ką Dangiškasis Tėvas įsakė Jam padaryti mirtingajame gyvenime.) Kaip savo sunkumuose galėtume pasisemti jėgų prisimindami, ką patyrė Gelbėtojas ir kaip Jis ištikimai visa ištvėrė, kad įvykdytų Savo mirtingojo gyvenimo misiją? Kaip atmindami Jėzaus pavyzdį galite pasisemti jėgų įvykdyti tai, kam gimėte? 63

78 17 PAMOKA. GELBĖTOJAS KENTĖJO IR MIRĖ ANT KALVARIJOS KRYŽIAUS Kaip galime parodyti savo dėkingumą už visa, ką Gelbėtojas dėl mūsų kentėjo? (Mokiniai gali panaudoti kitus žodžius, tačiau turėtų įvardyti tokį principą: savo dėkingumą už Gelbėtojo kančias ant kryžiaus rodome sekdami Jo pavyzdžiu ištikimai ištveriant iki galo.) Paprašykite mokinių socialiniuose tinkluose pasidalinti savo jausmais Gelbėtojui ir tuo, ką jie yra pasiryžę daryti, kad būtų ištikimi tiems jausmams. Mokiniams skirti skaitiniai Mato 27:26 54; Luko 23:34 46; Jono 10:11 18; 19:10 11, 19 37; 1 Nefio 19:9. Džefris R. Holandas, Nė vienas nebuvo su Juo, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 64

79 Gelbėtojas tarnavo dvasių pasaulyje 18 Įvadas Kalbėdami apie Gelbėtoją mūsų dienų Apaštalai liudijo: Jis atidavė Savo gyvybę, kad apmokėtų žmonijos nuodėmes. Tai buvo didi Jo išpirka už visus žemės gyventojus (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Dėl Gelbėtojo apmokančiosios aukos ir Jo tarnystės dvasių pasaulyje visi kada nors žemėje gyvenę Dievo vaikai turės progą priimti arba atstumti Evangeliją. Šioje pamokoje mokiniai sužinos, ką Gelbėtojas darė dvasių pasaulyje ir ką mes turime daryti, kad mirusieji būtų išgelbėti. Pagalbiniai skaitiniai Spencer J. Condie, The Savior s Visit to the Spirit World, Ensign, July 2003, Ričardas G. Skotas, Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Luko 23:39 43; Doktrinos ir Sandorų 138:11 24 Jėzus Kristus apsilanko dvasių pasaulyje Galite parodyti paveikslą Jėzaus palaidojimas (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], nr. 58; taip pat žr. LDS.org) bei Marija ir prisikėlęs Jėzus Kristus (Evangelijos paveikslų knyga, nr. 59). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Spenserio Dž. Kondžio iš Septyniasdešimties teiginį: Įvykiai, susiję su Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu, krikščioniškų denominacijų vieningai skelbiami esminėmis krikščionybės doktrinomis. Tačiau tai, ką nemirtinga Jėzaus dvasia darė po Jo mirties ir prieš prisikėlimą, yra mįslė visiems, išskyrus pastarųjų dienų šventuosius. Tai, ką Jis padarė per tas kelias valandas, yra taip svarbu, kad tai suteikia doktrininį pagrindą visoje žemėje statyti šventyklas. Be to, liudijimas apie tai, ką Jis ten veikė, gali išties paguosti gedinčius dėl savo artimųjų netekties ( The Savior s Visit to the Spirit World, Ensign, July 2003, 32). Vėl parodykite paveikslus ir užduokite tokius klausimus: Ką Jėzus darė per tas valandas tarp Jo palaidojimo ir prisikėlimo? Norėdami suteikti konteksto, paprašykite mokinių perskaityti Luko 23: Ką Gelbėtojas atsakė nukryžiuotam nusikaltėliui? (Paminėkite, jog pranašas Džozefas Smitas mokė, kad tikslesnis Gelbėtojo žodžių vertimas būtų šiandien su manimi būsi dvasių pasaulyje [ History of the Church, 5:424 25]. Daugelis krikščionių klaidingai supranta Gelbėtojo žodžius, ištartus nusikaltėliui, jie mano, kad žmogus gali atgailauti už rimtas nuodėmes ir pačiame savo gyvenimo saulėlydyje. Tačiau Raštai moko, kad neturėtume atidėlioti savo atgailos.) Apie kokią Gelbėtojo veiklą, kol Jo kūnas gulėjo kape, užsimena šie žodžiai? (Taip pat žr. 1 Petro 4:6.) Kristaus palaidojimas, aut. Karlas Heinrichas Blokas. Panaudota Frederiksborg Kestl Nacionaliniam istorijos muziejui Hilerode, Danijoje, leidus. Nekopijuoti. 65

80 18 PAMOKA. GELBĖTOJAS TARNAVO DVASIŲ PASAULYJE Ko verki? 2015 aut. Saimonas Djuvis. Naudojama gavus Altus Fine Art (altusfineart.com) leidimą. Mokiniams pasakykite, kad prezidentas Džozefas F. Smitas gavo apreiškimą, kuriame aprašomas Jėzaus Kristaus apsilankymas dvasių pasaulyje. Kad padėtumėte mokiniams suprasti šio apreiškimo kontekstą, apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 138 skyriaus įvadą ir pirmąsias 10 eilučių. Tada paprašykite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:11 12, 15 16, 18 19, Aptarkite tokius klausimus: Remdamiesi šiuo regėjimu pasakykite, ką Gelbėtojas darė tarp Jo palaidojimo ir prisikėlimo? (Mokiniai turėtų paminėti, kad Jo kūnui gulint kape, Jėzus aplankė teisiųjų dvasias dvasių pasaulyje.) Kodėl šios teisiųjų dvasios buvo pilnos džiaugsmo ir linksmybės? (Mokiniams atsakinėjant pabrėžkite tokią tiesą: mirusieji, kurie buvo ištikimi mirtingajame gyvenime, sulig Dievo planu, po Jėzaus Kristaus prisikėlimo gali būti išpirkti iš mirties. Galite paminėti, kad tik po Gelbėtojo mirties ir prisikėlimo buvo pradėta siųsti misionierius į dvasių pasaulį pamokslauti ten esančioms dvasioms [žr. Luko 16:19 31; Mozės 7:36 39].) Doktrinos ir Sandorų 138:20 37 Visi Dievo vaikai turės galimybę išgirsti Evangeliją Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:20 21, ir surasti klausimą, kurį apmąstė prezidentas Smitas. (Pastaba. Kad padėtumėte mokiniams suvokti, kodėl svarbu užduoti gerus klausimus ir studijuojant Raštus ieškoti jų atsakymų, paminėkite, kad daugelis Raštuose esančių apreiškimų yra nuoširdžių klausimų vaisius.) Mokiniams atsakius, paprašykite jų perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:29 30 ieškant atsakymo, kaip dvasių kalėjime esančios dvasios išgirs Evangeliją. Paklauskite: Ką lankydamasis dvasių pasaulyje Gelbėtojas darė būdamas tarp teisiųjų? (Įsitikinkite, kad mokiniai atpažino tokią tiesą: dvasių pasaulyje Jėzus suorganizavo mirusiųjų išgelbėjimo darbą.) Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite jų išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 138:30 37 ir aptarti 30, 31 ir 37 eilutėse esančių žodžių visoms, visiems svarbą. Skyrę pakankamai laiko, paklauskite: Koks buvo Gelbėtojo tarnystės dvasių pasaulyje tikslas? (Mokiniai turėtų išreikšti tokią tiesą: Gelbėtojas paruošė būdą, kuriuo visi Dievo vaikai galėtų išgirsti Evangeliją ir gauti džiaugsmo pilnatvę.) Kodėl Evangelija turi būtų skelbiama visiems Dievo vaikams? (Žr. DS 138:33 34; 1 Petro 3:18 20.) Ko iš to išmokstame apie Jėzaus Kristaus apmokėjimo poveikį? (Apmokėjimo poveikiai apima ir dvasių pasaulį.) Galite perskaityti šį prezidento Džozefo Fildingo Smito ( ) teiginį: [K]as nutiks nesuskaičiuojamiems tūkstančiams žmonių, kurie mirė taip ir neišgirdę apie Kristų, neturėję galimybės atgailauti ir gauti savo nuodėmių atleidimo, taip ir nesutikę įgalioto Bažnyčios vyresniojo? Kai kurie brangūs mūsų artimieji krikščionys pasakytų, kad tie žmonės amžiams pražuvę. [ ] Ar tai būtų pelnyta? Teisinga? Ne! Viešpats kiekvienam suteiks galimybę išgirsti Evangeliją ir gauti amžinąjį gyvenimą, t. y. vietą Jo karalystėje (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [ ], 2:132). 66

81 18 PAMOKA. GELBĖTOJAS TARNAVO DVASIŲ PASAULYJE Kodėl šios tiesos apie dvasių pasaulį tokios svarbios? Koks skirtumas, ar žmogus žino šias tiesas apie dvasių pasaulį, ar ne? Kaip žinojimas, kad Gelbėtojas tarnavo dvasių pasaulyje esančioms dvasioms, gali paguosti jus? Mes galime padėti mirusiesiems gauti išgelbėjimą Kiekvienam mokiniui atspausdinkite medžiagą Pastarųjų dienų darbas už mirusiuosius. Suskirstykite mokinius į mažas grupeles arba poromis. Paprašykite jų perskaityti išdalintoje medžiagoje esančius teiginius ir surasti, kokie palaiminimai pažadėti dalyvaujantiems mirusiųjų išpirkimo darbe, o tada juos aptarti. Skyrę pakankamai laiko, užduokite šiuos klausimus: Kaip dalyvavimas šventyklos ir šeimos istorijos darbe padeda mirusiesiems gauti Jėzaus Kristaus apmokėjimo palaimas? Kaip dalyvavimas vikarinėse apeigose už mirusiuosius padeda mums tapti panašesniems į Gelbėtoją? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite tokį principą: dalyvaudami šventyklos apeigose už savo artimus mirusiuosius padedame jiems gauti išgelbėjimą, o patys esame sustiprinami atsispirti priešininkui.) Galite perskaityti tokį prezidento Gordono B. Hinklio ( ) paaiškinimą apie tai, kodėl vikarinis darbas už mirusiuosius neatskiriamas nuo Gelbėtojo išperkamojo darbo: Tai, kas vyksta Viešpaties namuose, [ ] daug labiau prilygsta Viešpaties aukos dvasiai nei bet kuris kitas, man žinomas, užsiėmimas. Kodėl? Dėl to, kad tai daro žmonės, kurie dosniai aukoja savo laiką ir turtą nesitikėdami jokios padėkos ar atlygio atlikdami už kitus tai, ko šie negali padaryti už save ( A Century of Family History Service, Ensign, Mar. 1995, 62 63; taip pat žr. Abdijo 1:21). Priminkite apie išdalintoje medžiagoje perskaitytus teiginius ir paklauskite: Kada esate matę ar pajutę vieną iš palaimų, pažadėtų tiems, kurie dalyvauja mirusiųjų išpirkimo darbe? Paprašykite mokinių tyliai apsvarstyti tokį klausimą: Kurios iš išvardytų palaimų jau dabar norėtumėte savo gyvenime ir ką esate pasiryžę daryti, kad ją gautumėte? Pakvieskite mokinius susitikti su savo apylinkės šeimos istorijos konsultantu ir pasimokyti, kaip atlikti darbą už savo mirusiuosius. Garsiai perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 128:22 ir paliudykite apie Jėzaus Kristaus amžinąją tarnystę bei šventą, prieš pasaulio sutvėrimą įsteigtą, darbą už mirusiuosius. Mokiniams skirti skaitiniai Luko 23:39 43; 1 Petro 3:18 20; 4:6; Doktrinos ir Sandorų 128:15, 22; 138:1 37. Spencer J. Condie, The Savior s Visit to the Spirit World, Ensign, July 2003,

82 18 PAMOKA. GELBĖTOJAS TARNAVO DVASIŲ PASAULYJE Padalomoji medžiaga Pastarųjų dienų darbas už mirusiuosius Vyresnysis Džonas A. Vidsou ( ) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai ko mokė apie mums dar prieš gimimą paskirtą misiją padėti išgelbėti Dievo sūnus ir dukteris: Mūsų ikižemiškajame būvyje, didžios tarybos dieną, su Visagaliu sudarėme sandorą. Viešpats pasiūlė Jo sugalvotą planą. Mes jį priėmėme. Kadangi planas skirtas visiems žmonėms, mes tapome kiekvieno tą planą priėmusio žmogaus išgelbėjimo šalininkais. Tą akimirką sutikome tapti ne tik savo, bet ir [ ] visos žmonijos gelbėtojais. Mes tapome Viešpaties partneriais. Taigi, plano vykdymas tapo ne tik Tėvo ir Gelbėtojo, bet ir mūsų darbu. Mažiausias, nuolankiausias iš mūsų yra Visagalio partneris siekiant įgyvendinti amžinojo išgelbėjimo plano tikslą ( The Worth of Souls, Utah Genealogical and Historical Magazine, Oct. 1934, 189) (paimta iš Doctrine and Covenants and Church History: Gospel Doctrine Teacher s Manual [1999], 173). Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paragino Bažnyčios jaunimą atlikti šventyklos darbą už savo mirusius protėvius: Bet kuris šventykloje jūsų atliekamas darbas yra turiningai praleistas laikas. Bet jei už savo pačių protėvius vikariškai priimsite apeigas, tai tas praleistas laikas taps daug šventesnis, ir patirsite dar didesnių palaimų. [ ] Ar jūs, jaunuoliai, norite patikimo būdo atsikratyti priešininko įtakos savo gyvenime? Pasinerkite į savo protėvių paiešką, paruoškite jų vardus šventoms vikarinėms apeigoms šventykloje, o tada eikite į šventyklą ir už juos vikariškai priimkite krikšto ir Šventosios Dvasios dovanos apeigas. [ ] Negaliu sugalvoti jokios kitos geresnės apsaugos nuo priešininko įtakos jūsų gyvenimui ( Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Štai ką vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kvietė daryti ir pažadėjo: Kviečiu Bažnyčios jaunuolius sužinoti apie Elijos dvasią ir patirti ją. Skatinu jus studijuoti, tyrinėti savo protėvių genealogiją ir pasiruošti atlikti vikarinius krikštus Viešpaties namuose už savo mirusiuosius (žr. DS 124:28 36). Raginu jus padėti kitiems žmonėms tyrinėti savo šeimos istoriją. Jei su tikėjimu priimsime šį kvietimą, jūsų širdys atsigręš į savo tėvus. Į jūsų širdis bus įdėti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui duoti pažadai. Jūsų patriarchalinis palaiminimas, skelbiantis kilmę, sujungs jus su tais tėvais ir bus jums prasmingesnis. Jūsų meilė savo protėviams ir dėkingumas už juos augs. Jūsų liudijimas apie Gelbėtoją ir atsivertimas sustiprės ir taps tvirtas. Ir pažadu, kad būsite apsaugoti nuo vis stiprėjančios priešininko įtakos. Jei dalyvausite šiame šventame darbe ir jį pamėgsite, būsite apsaugoti savo jaunystėje ir visą gyvenimą ( Vaikų širdys atsigręš, 2011 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga ). 68

83 Jis prisikėlė 19 Įvadas [Jėzus Kristus] prisikėlė iš kapo kaip užmigusiųjų pirmagimis (1 Korintiečiams 15:20). Kaip prisikėlęs Viešpats, Jis aplankė tuos, kuriuos mylėjo gyvenime (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Šioje pamokoje mokoma doktrinos apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą ir su juo susijusius įvykius. Supratę ir sustiprinę savo liudijimą apie prisikėlimą, mirtingojo gyvenimo sunkumuose mokiniai matys perspektyvą ir ras viltį. Pagalbiniai skaitiniai D. Todas Kristofersonas, Jėzaus Kristaus prisikėlimas, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Dallin H. Oaks, Resurrection, Ensign, May 2000, Pasiūlymai, kaip mokyti 1 Korintiečiams 15:12 29 Jėzaus Kristaus Prisikėlimas Pateikite šį pranašo Džozefo Smito ( ) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Esminis mūsų religijos principas yra apaštalų ir pranašų liudijimas apie Jėzų Kristų: kad Jis numirė, buvo palaidotas ir trečiąją dieną prisikėlė ir pakilo į dangų; o visi kiti su mūsų religija susiję dalykai tėra priedai prie to (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, [2007], p. 49). Su mokiniais aptarkite šį klausimą: Kaip manote, kodėl visi kiti Evangelijos principai tėra Jėzaus Kristaus mirties, palaidojimo ir prisikėlimo priedai? Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Izaijo 25:8; Mozijo 16:7 8 bei Almos 33:22 ir surasti, ką pranašavo senovės pranašai apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Paprašykite jų papasakoti, ką surado. Lentoje nubraižykite šią lentelę: Dėl to, kad Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų 1 Korintiečiams 15:20 28 Almos 11:43 45 Jei Jėzus nebūtų prisikėlęs iš mirusiųjų, tai 1 Korintiečiams 15:12 19, 29 2 Nefio 9:8 10 Pusės mokinių paprašykite išstudijuoti kairiajame lentelės stulpelyje pateiktas Raštų ištraukas ir surasti, kokius palaiminimus gauname dėl to, kad Jėzus Kristus prisikėlė. Kitos pusės dešiniajame lentelės stulpelyje pateiktas Raštų ištraukas ir išsiaiškinti, kas 69

84 19 PAMOKA. JIS PRISIKĖLĖ būtų nutikę, jei Jėzus nebūtų prisikėlęs iš mirusiųjų. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite savanorių papasakoti, ko išmoko. Padėkite mokiniams suformuluoti doktriną, kurios mokoma Raštų ištraukoje, užduodami šiuos klausimus: 1 Korintiečiams 15:20 Apaštalas Paulius sako, kad Jėzus buvo užmigusiųjų pirmagimis. Ką tai reiškia? (Jėzus Kristus buvo pirmasis prisikėlęs.) Paprašykite mokinių vėl perskaityti 1 Korintiečiams 15:22. Tada paklauskite: Kaip savais žodžiais apibendrintumėte, koks yra visuotinis palaiminimas, kurį gauname dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią doktriną: Dėl Jėzaus Kristaus apmokėjimo ir prisikėlimo visi gimę šiame mirtingume bus prikelti.) Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti prezidento Hovardo V. Hanterio ( ) ir prezidento Meriono Dž. Romnio ( ) iš Pirmosios Prezidentūros teiginį: Be prisikėlimo Jėzaus Kristaus Evangelija tampa išmintingų posakių ir, regis, nepaaiškinamų stebuklų litanija, tačiau posakių ir stebuklų, kurie neveda į pergalę. Didžiausia pergalė glūdi didžiausiame stebukle: pirmą kartą visos žmonijos istorijoje Tas, kuris buvo miręs, prisikėlė būdamas nemirtingas. Jis yra Dievo Sūnus, mūsų nemirtingojo Tėvo Sūnus, o Jo pergalė prieš fizinę ir dvasinę mirtį yra geroji naujiena, kuri turėtų skambėti kiekvieno krikščionio lūpose (Howard W. Hunter, An Apostle s Witness of the Resurrection, Ensign, May 1986, 16). Jis prisikėlė, jo čia nėra. (Morkaus 16:6.) Šie žodžiai, iškalbūs savo paprastumu, paskelbė patį reikšmingiausią žmonijos istorijos įvykį (Marion G. Romney, The Resurrection of Jesus, Ensign, May 1982, 6). Kodėl, jūsų manymu, Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra reikšmingiausias žmonijos istorijos įvykis? Ką galvojate arba kokie jausmai užplūsta suvokus, kad dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo visi Dangiškojo Tėvo vaikai, gimę šioje žemėje, bus prikelti? Paaiškinkite, kad per prisikėlimą esame išperkami ne vien iš fizinės, bet ir iš dvasinės mirties. Jeigu nebūtų prisikėlimo, visi žmonės galiausiai taptų kaip velnias (žr. 2 Nefio 9:6 9). Paliudykite, kad Jėzaus Kristaus prisikėlimas užbaigė apmokėjimą ir Dievo vaikams suteikė galimybę sugrįžti Jo akivaizdon. Mato 28; Morkaus 16; Luko 24; Jono 20 Jėzaus Kristaus prisikėlimo liudytojai Mokiniams išdalinkite šios lentelės kopijas: 70

85 19 PAMOKA. JIS PRISIKĖLĖ Prisikėlusio Jėzaus Kristaus pasirodymai, aprašyti Naujajame Testamente Nuoroda Aplankyti žmonės Data ar laikas Vieta Kas nutiko Jono 20:11 18; Morkaus 16:9 Mato 28:1 10 Luko 24:34; 1 Korintiečiams 15:5 Morkaus 16:12; Luko 24:13 32 Morkaus 16:14; Luko 24:33, 36 49; Jono 20:19 23 Jono 20:26 29 Jono 21:4 23 Mato 28:16 20; Morkaus 16:15 18 Morkaus 16:19 20; Luko 24:50 53; Apaštalų darbų 1: Korintiečiams 15:9 1 Korintiečiams 15:7 Apaštalų darbų 7:55 56 Apaštalų darbų 9:4 6; 1 Korintiečiams 9:1; 15:8 Apreiškimo 1:13 18 Kiekvienam mokiniui paskirkite po vieną ar porą lentelės eilučių. Paprašykite jų išstudijuoti Raštų ištraukas, užrašytas paskirtose eilutėse, ir surasti, ką aplankė prisikėlęs Gelbėtojas. Skyrę mokiniams pakankamai laiko, paprašykite jų papasakoti, ką surado. Dėl laiko apribojimų paraginkite mokinius atsakinėti glaustai. Tada aptarkite šiuos klausimus: Ką šioje veikloje sužinojote apie daugybę prisikėlusio Gelbėtojo pasirodymų ir apie tai, ką patyrė kiekvienas žmogus? Kokius dar Raštuose esančius liudijimus, be pateiktų ištraukų, turime apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą? (Mokiniai gali paminėti nefitų liudytojus ir pranašą Džozefą Smitą.) Kodėl svarbu žinoti, kad yra daug Gelbėtojo prisikėlimo liudytojų? (Įsitikinkite, kad mokiniai suvokia šią tiesą: dėl to, kad daug žmonių matė prisikėlusį Jėzų Kristų, galime būti tikri, kad Jis gyvas ir kad mes po mirties taip pat gyvensime.) 71

86 19 PAMOKA. JIS PRISIKĖLĖ Kad padėtumėte mokiniams suprasti doktrinos apie Gelbėtojo prisikėlimą prasmę ir kodėl, kaip to mokė Džozefas Smitas, visi kiti principai tėra priedai prie Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, kiekvienam mokiniui duokite po toliau pateikto vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio kopiją. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį teiginį. Jei Jėzus prisikėlė tiesiogine prasme, tai be abejonės reiškia, kad Jis tikrai yra dieviška esybė. Joks paprastas mirtingasis neturi savyje galios prisikelti po mirties. Kadangi Jėzus prisikėlė, Jis negali būti paprastas dailidė, mokytojas, rabinas ar pranašas. Kadangi Jėzus prisikėlė, tai Jis tikrai turėjo būti Dievas, Tėvo Viengimis Sūnus. Todėl tai, ko Jis mokė, tikra: Dievas nemeluoja [žr. Enoso 1:6]. Todėl Jis yra žemės Kūrėjas, kaip Pats sakė [žr. 3 Nefio 9:15]. Todėl dangus ir pragaras tikrai egzistuoja, kaip Jis mokė [žr. DS 76]. Todėl egzistuoja dvasių pasaulis, kurį Jis aplankė po Savo mirties [žr. DS 138]. Todėl, kaip angelai sakė, Jis ateis vėl [žr. Apaštalų darbų 1:10 11] ir pats viešpataus žemėje [Tikėjimo Teiginių 1:10; t. p. žr. Raštų rodyklėje Jėzus Kristus, Kristaus tūkstantmetinis viešpatavimas, p. 79]. Todėl visų laukia prisikėlimas ir paskutinis teismas [žr. 2 Nefio 9:15]. Kadangi Kristaus Prisikėlimas yra faktas, abejonės dėl Savo Viengimį Sūnų pasaulį išpirkti paaukojusio Dievo Tėvo visagalybės, visažinystės ir palankumo neturi jokio pagrindo. Abejonės dėl gyvenimo prasmės ir tikslo yra nepagrįstos. Nėra abejonių, kad Jėzaus Kristaus vardas yra vienintelis vardas ar būdas, kuriuo žmonija gali būti išgelbėta. Kristaus malonė yra reali, nes per ją atgailaujantis nusidėjėlis gali gauti atleidimą ir būti apvalytas. Tikėjimas tikrai yra daugiau nei vaizduotė ar psichologinis išradimas. Yra aukščiausioji, visuotinė tiesa, kaip ir objektyvūs bei nesikeičiantys moralės standartai, kurių Jis mokė. Kadangi Kristus prisikėlė, atgaila už bet kurį Jo įstatymo ir įsakymų sulaužymą yra įmanoma ir neatidėliotina. Gelbėtojo stebuklai yra tikri, kaip ir Jo pažadas Savo mokiniams kad ir jie gali daryti tą patį, net didesnius darbus [žr. Jono 14:12]. [ ]. Kadangi Kristaus Prisikėlimas yra faktas, tai mirtis mums ne pabaiga, ir nors mūsų kūnai suirtų, vis tiek savo kūnuose matysime Dievą [Jobo 19:26] ( Jėzaus Kristaus prisikėlimas, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip vyresniojo Kristofersono teiginys pavaizduoja Gelbėtojo prisikėlimo svarbą sugrąžintosios Evangelijos doktrinoje? Kad mokiniams padėtumėte geriau suprasti, kaip prisikėlimo faktas gali paliesti juos asmeniškai, pateikite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti: Gyva viltis, kurią duoda prisikėlimas, yra mūsų įsitikinimas, kad mirtis nėra mūsų egzistavimo pabaiga, ji tėra būtinas žingsnis mūsų perėjime iš mirtingumo į nemirtingumą. Ši viltis keičia visą mūsų mirtingojo gyvenimo perspektyvą. [ ] Prisikėlimo pažadas teikia mums stiprybės ir perspektyvos kenčiant mirtingojo gyvenimo sunkumus tokius, kaip fizinės, protinės ar emocinės negalios, kurias atsinešame gimdami arba įgyjame šiame mirtingame gyvenime, su kuriais kiekvienas, įskaitant mūsų artimuosius, susiduriame. Dėl prisikėlimo mes žinome, kad šios mirtingojo gyvenimo negalios tėra laikinos! Prisikėlimo pažadas taip pat duoda galingą stimulą laikytis Dievo įsakymų žemiškajame gyvenime ( Resurrection, Ensign, May 2000, 15). 72

87 19 PAMOKA. JIS PRISIKĖLĖ Kodėl svarbu, kad kiekvienas gautume liudijimą apie prisikėlimo tikrumą? (Mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo mūsų gyvenimo sunkumuose ir išbandymuose galime turėti viltį ir amžinąją perspektyvą.) Kaip supratę prisikėlimo doktriną jūs arba jūsų pažįstami atrado vilties ir džiaugsmo? Perskaityti šį prezidento Deivido O. Makėjaus ( ) teiginį: Kristus pustrečių metų palaikė ir įkvėpė savo [Apaštalus] būdamas drauge su jais. Tačiau po to Jo su jais nebebuvo. Jie buvo vieni ir atrodė pasimetę ir bejėgiai. [ ] Kas tuos mokinius staiga pakeitė į pasitikinčius, bebaimius, didvyriškus Jėzaus Kristaus Evangelijos skelbėjus? Tai buvo apreiškimas, kad Kristus prisikėlė iš kapo (Teachings of Presidents of the Church: David O. McKay [2003], 62). Paprašykite mokinių pagalvoti, kas iš jų pažįstamų būtų sustiprintas išgirdęs Prisikėlimo žinią. Paraginkite mokinius artimiausiu metu rasti laiko su tuo žmogumi pakalbėti ir išsakyti savo jausmus ir liudijimą. Mokiniams skirti skaitiniai Luko 24:1 48; Jono 20; 1 Korintiečiams 15:1 29, Dallin H. Oaks, Resurrection, Ensign, May 2000,

88 20 Gelbėtojas tarnavo Savo kitoms avims Įvadas Kaip liudijama dokumente Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas, Gelbėtojas taip pat mokė kitas avis (Jono 10:16) senovės Amerikoje (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ; taip pat žr. 3 Nefio 11:1 17). Studijuodami Mormono Knygos metraštį apie Gelbėtojo tarnystę sužinome, kad Jis visose tautose tarnauja Savo mokiniams ir nori kiekvieną iš jų asmeniškai pakylėti ir ugdyti. Pagalbiniai skaitiniai Ronaldas A. Resbandas, Po vieną, 2000m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Jono 10:14 16; 3 Nefio15:16 21; 16:1 3 Jėzus Kristus mokė žydus apie Savo kitas avis Parodykite gaublį arba pasaulio žemėlapį ir pakvieskite kurį nors mokinį parodyti, kur Jėzus Kristus tarnavo būdamas tarp žydų (dabartinė šalis yra Izraelis Viduriniuosiuose Rytuose). Paprašykite mokinius atsiversti Jono 10 skyrių ir peržvelgiant keletą eilučių surasti, ko Jėzus mokė apie Save ir Savo ryšį su tais, kurie Juo seka. Paprašykite jų papasakoti, ką rado. (Mokiniai turėtų paaiškinti, kad Jis yra gerasis Ganytojas, Jis pažįsta savo avis, jos pažįsta Jo balsą, Jis renka jas į kaimenę ir t. t.). Tada paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Jono 10:14 16, o likusiųjų sekti skaitomas eilutes. Mokinių paklauskite: Ką Gelbėtojas sakė apie kitas avis? Kas tos kitos avys, apie kurias užsiminė Jėzus? Paprašykite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 3 Nefio 15: Tada paklauskite: Kokias svarbias tiesas apie kitas avis Jėzus apreiškė nefitams? (Viena tiesa yra tai, kad kai Jėzus žydams kalbėjo apie kitas avis, Jis turėjo omeny kitus žmones, kurie Juo seka, įskaitant ir Lehio palikuonius, gyvenančius Amerikos žemyne.) Kodėl Jeruzalėje žydai nežinojo apie Jo kitas avis? Žemėlapyje parodykite Amerikas ir tada paprašykite mokinių tyliai perskaityti 3 Nefio 16:1 3 ir Mozijo 27:30. Skyrę pakankamai laiko, paklauskite: Kur, pasak Viešpaties, Jis dar apsireikš savo žmonėms? Kodėl svarbu žinoti, kad Gelbėtojas aplankys Savo avis, esančias kitose tautose? (Paaiškinkite, kad nors Gelbėtojas asmeniškai aplankė kitus žmones ir tautas, dažniausiai Jis apsireiškia per Šventąją Dvasią. Akcentuokite, kad tarnaudamas Savo avims Jėzus padėjo Tėvui įvykdyti sandorą jas surinkti Jo akivaizdon.) Paliudykite, kad Jėzus Kristus mus visus myli ir apsireikš visiems, kas bus priskaičiuoti prie Jo avių. Jis nori surinkti visus Dangiškojo Tėvo vaikus, kur jie bebūtų, ir parvesti juos Tėvo akivaizdon. 74

89 20 PAMOKA. GELBĖTOJAS TARNAVO SAVO KITOMS AVIMS 3 Nefio 11:8 17 Jėzus Kristus asmeniškai tarnauja Savo pasekėjams Garsiai perskaitykite 3 Nefio 11:8 17, o mokinių paprašykite sekti skaitomas eilutes ir įsivaizduoti, kad jie yra šventykloje Dosniojoje žemėje. Perskaitę paklauskite mokinių, kas Gelbėtojo žodžiuose ir veiksmuose jiems paliko didžiausią įspūdį. Jei reikia, užduokite kelis arba visus šiuos klausimus: Kaip manote, ko Jėzus Kristus norėjo, kad tą dieną susirinkusieji prie šventyklos apie Jį išmoktų? (Be kitų tiesų mokiniai turėtų įvardyti ir šią: Gelbėtojas tarnauja Savo pasekėjams po vieną [3 Nefio 11:15; taip pat žr. 3 Nefio 17:21].) Turint omenyje, kad minioje buvo apie 2500 žmonių (žr. 3 Nefio 17:25), ko Gelbėtojo kvietimas ateiti ir paliesti žaizdas Jo šone, rankose ir kojose mus moko apie Jo rūpinimąsi kiekvienu iš mūsų? Kaip Jėzaus Kristaus kvietimas 3 Nefio 11:14 tinka kiekvienam iš mūsų šiandien? Kaip pasijustumėte pamatę ir palietę Gelbėtojo žaizdas? Norėdami duoti pavyzdį, kaip kiekvienas asmeniškai rūpime Viešpačiui, galite perskaityti šį vyresniojo Ronaldo A. Resbando iš Septyniasdešimčių prezidentūros pasakojimą: Paskutiniaisiais [ ] mūsų misijos mėnesiais patyrėme atsitikimą, kuris dar kartą priminė šį gilų principą, kad Dievas pažįsta ir myli kiekvieną iš mūsų. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas rengėsi atvykti į Niujorko miestą bažnyčios reikalais, ir mums buvo pranešta, kad jis norėtų surengti misijos konferenciją. Mes džiaugėmės proga išgirsti vieną iš Viešpaties išrinktų tarnų. Manęs paprašė išrinkti misionierių sukalbėti pradžios maldą. Galėjau parinkti atsitiktinį misionierių, bet jaučiau turįs apmąstyti ir su malda parinkti tą, kurio manęs būtų prašęs Viešpats. Peržiūrinėdamas misionierių sąrašą aiškiai pamačiau pavardę: vyresnysis Džozefas Apija iš Akros, Ganos. Jaučiau, jog Viešpats nori, kad jis pasimelstų per tą susitikimą. Likus kelioms dienoms iki misijos konferencijos, aš susitikau numatytam pokalbiui su vyresniuoju Apija ir pranešiau apie prieš kelias dienas gautą raginimą, kad melstis turi jis. Su nuolankumu ir nuostaba akyse jis pravirko. Nustebintas jo reakcijos ėmiau raminti, kad nieko tokio, jam nebūtina sakyti tą maldą, tačiau jis man atsakė, jog labai norėtų sukalbėti tą pradžios maldą, o šitokiomis emocijomis prasiveržė jo meilė vyresniajam Maksvelui. Jis papasakojo man, kad šis apaštalas yra labai svarbus Ganos šventiesiems ir jo paties šeimai. Vyresnysis Maksvelas paskyrė jo tėvą apygardos prezidentu Akroje ir užantspaudavo jo mamą su tėčiu Solt Leiko šventykloje. Aš nežinojau viso to, ką išgirdau apie šį misionierių ir jo šeimą, bet Viešpats žinojo ir vieno misionieriaus labui įkvėpė misijos prezidentą suteikti prisiminimą visam gyvenimui ir liudijimą stiprinančią patirtį ( Po vieną, 2000 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Leiskite mokiniams greitai peržvelgti 3 Nefio 11: Tada paklauskite: Kada jautėte, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus pažįsta jus asmeniškai? Ką darė minia po to, kai gavo asmeninį liudijimą apie Gelbėtojo dieviškumą? Paklauskite, ar yra norinčių paliudyti apie Gelbėtoją ir meilę Jam. Paliudykite, kad nors ir negalime paliesti Gelbėtojo rankų ir kojų, Jis vis dar mums tarnauja labai asmeniniu būdu. Paraginkite mokinius apmąstyti, kaip jie gali padėkoti Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui už jų meilę, kurią kiekvienas asmeniškai jaučia. 75

90 20 PAMOKA. GELBĖTOJAS TARNAVO SAVO KITOMS AVIMS 3 Nefio Gelbėtojas tarnavo tarp nefitų Kad padėtumėte mokiniams atpažinti kitus svarbius Gelbėtojo tarnystės tarp nefitų aspektus, skirkite kelias minutes, per kurias jie galėtų peržvelgti 3 Nefio skyrių įvadus. Paprašykite, kad mokiniai rastų ir užrašytų svarbius Gelbėtojo tarnystės tarp nefitų elementus. Mokiniams vykdant užduotį prieikite prie jų ir pažiūrėkite, kaip jiems sekasi. Jei kam sunku rasti atsakymus, pasiūlykite jų ieškoti šiose ištraukose (žodžiai skliausteliuose skirti tik mokytojui): 3 Nefio 11:19 27 (Savo mokiniams suteikė kunigystės įgaliojimą) 3 Nefio 11:31 40 (paskelbė Savo doktriną) 3 Nefio (mokė Kalno pamokslo, kaip tai darė Naujajame Testamente) 3 Nefio 17:5 25 (išgydė daug ligonių ir tarnavo vaikams) 3 Nefio 18:1 12 (padalino sakramentą) 3 Nefio 19:19 29 (meldėsi už dvylika nefitų mokinių) 3 Nefio 20:24 29 (mokė apie Tėvo sandorą surinkti Izraelį) 3 Nefio 23 (įsakė įtraukti tam tikrus Raštus į nefitų metraščius) 3 Nefio 27:1 10 (įsakė, kad Jo Bažnyčia būtų vadinama Jo vardu) Skyrę pakankamai laiko paprašykite mokinių papasakoti, ką sužinojo tyrinėdami Raštus. Mokiniams papasakojus apie rastus Gelbėtojo tarnystės elementus, galite pasinaudoti keliais arba visais toliau pateiktais klausimais, kurie padės plėtoti diskusiją: Kokį poveikį šis Gelbėtojo tarnystės aspektas galėjo padaryti žmonėms? Kodėl būtų pravartu atpažinti ir studijuoti, ką Jėzus Kristus darė būdamas vadovas ar mokytojas? Paprašykite mokinius apmąstyti šį klausimą ir į jį atsakyti raštu: Prisiminkite, ką šiandien studijavome. Jūsų manymu, ką Dangiškasis Tėvas norėtų, jog darytumėte, kad sektumėte Jėzaus Kristaus pavyzdžiu tarnaudami aplinkiniams nepažįstamiems, šeimai, draugams ir tiems, kam tarnaujate Bažnyčios pašaukime? Baikite pamoką paliudydami apie tiesas, kurių šiandien mokėte pamokoje. Mokiniams skirti skaitiniai Jono 10:11 16; 3 Nefio 11:1 17; 15:16 21; 16:1 3. Ronaldas A. Resbandas, Po vieną, 2000 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 76

91 Jėzus Kristus įsteigė Savo Bažnyčią 21 Įvadas Per Savo tris metus trukusią žemiškąją tarnystę Jėzus Kristus Savo Dvylikai Apaštalų suteikė kunigystės raktus. Turėdama šiuos raktus Jėzaus Kristaus Bažnyčia buvo pastatyt[a] ant apaštalų ir pranašų pamato (Efeziečiams 2:20). Šioje pamokoje aptarsite, kaip prisikėlęs Gelbėtojas per Šventąją Dvasią toliau vadovavo Savo Apaštalams ir Savo Bažnyčiai, kad šie padėtų išpildyti Abraomo sandorą, kuria žadama surinkti išsklaidytą Izraelį. Pagalbiniai skaitiniai Džefris R. Holandas, Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Mato 10:1 4; 16:19; 17:3 7; 18:18; Efeziečiams 2:19 20; 4:11 14 Jėzus įsteigė Savo Bažnyčią ant apaštalų ir pranašų pamato Parodykite mokiniams raktą arba raktų ryšulėlį ir paklauskite, ką turime omenyje Evangelijos kontekste vartodami žodį raktai. Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti šias Raštų ištraukas. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir kiekvienoje ištraukoje rasti pagrindinį aprašomą arba menamą įvykį. Mato 10:1 4 (Apaštalai pašaukiami ir įpareigojami) Mato 16:19 (Petrui pažadami kunigystės raktai [žr. Raštų rodyklė, Kunigystės raktai, p. 99; scriptures.lds.org].) Mato 17:3 7 ( Gelbėtojas, Mozė, Elijas [Elija] suteikė raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui ant kalno, kai jie buvo atmainyti priešais Jį [Bažnyčios Prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2007 m.), p. 101].) Mato 18:18 (Eilutė, kurioje kalbama apie surišimą ir atrišimą danguje bei žemėje, susijusi su kunigystės raktais, kurie taip pat pažadėti ir kitiems Apaštalams.) Galite paaiškinti, kad raktai, apie kuriuos netiesiogiai užsimenama šiose eilutėse, yra tas pats kaip užantspaudavimo galia (žr. Boyd K. Packer, The Holy Temple [1980], 81 87). Mokinių paklauskite: Ką reiškia kunigystės raktai? Kodėl svarbu, kad Apaštalai turėtų kunigystės raktus? Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Kunigystės raktai tai [kunigijai] suteiktas Dievo įgaliojimas vadovauti, kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip Jo kunigystė naudojama žemėje [Handbook 2: Administering the Church [2010], 2.1.1]. Visi darbai ir apeigos Bažnyčioje atliekami su tiesioginiu ar netiesioginiu įgaliojimu to, kas turi raktus tam veiksmui atlikti. Kaip aiškino vyresnysis M. Raselas Balardas, turintieji kunigystės raktus [ ] tiesiogiai pasirūpina, kad visi, kurie ištikimai tarnauja ar darbuojasi jų vadovaujami, galėtų naudoti kunigystės įgaliojimą ir gauti kunigystės galią 77

92 21 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS ĮSTEIGĖ SAVO BAŽNYČIĄ [M. Russell Ballard, Men and Women in the Work of the Lord, New Era, Apr. 2014, 4; Liahona, Apr. 2014, 48] ( Kunigystės raktai ir įgaliojimai 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip kunigystės raktai laimina Bažnyčios narius? Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Efeziečiams 2: Po to mokinių paklauskite: Ką iš šių eilučių sužinome apie Gelbėtojo Bažnyčios pamatą? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: Jėzus Kristus, kertinis akmuo, įsteigė Savo Bažnyčią ant apaštalų ir pranašų pamato.) Kokią funkciją statinyje atlieka pamatas ir kertinis akmuo? (Pamatas suteikia tvirtumo ir palaiko pastatą. Kertinis akmuo, pirmasis pamato akmuo, yra kontrolinis taškas, kuriuo vadovaujamasi klojant likusius pamato akmenis, ir nulemia viso pastato išsidėstymą. Jis taip pat padeda sutvirtinti sienas.) Paprašykite mokinių su greta sėdinčiu klasės draugu aptarti tokius klausimus: Kodėl Jėzus Kristus yra Bažnyčios kertinis akmuo? Ko šioje eilutėje išmokstame apie Gelbėtojo (kertinio akmens) ryšį su apaštalais ir pranašais (pamatu)? Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Efeziečiams 4: Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, kodėl, pasak Pauliaus, mums reikia, kad apaštalai, pranašai ir kiti Bažnyčios vadovai vadovautų šventiesiems. Pateikite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti: Kad būtų įtvirtinta bažnyčia, kuri toliau dirbtų darbą Jo nurodyta kryptimi, netgi Jam pasitraukus iš žemės, Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten Jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui. Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika; juos ir pavadino apaštalais [Luko 6:12 13]. Vėliau Paulius mokė, kad Gelbėtojas, žinodamas, jog Jo mirtis neišvengiama, padarė tai, norėdamas Bažnyčią [ ] pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato [žr. Efeziečiams 2:19 20]. Šie broliai ir kiti Bažnyčios pareigūnai turėjo tarnauti vadovaujami prisikėlusio Kristaus. Kodėl? Viena iš priežasčių, kad nebebūtume maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius [Efeziečiams 4:14] ( Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip šiuolaikiniai apaštalai ir pranašai Bažnyčiai suteikia tvirtą pamatą ir stabilumą? Apaštalų darbų 2:1 6, 14 26; 4:1 13, 18 21; Apaštalų darbų 10:9 20, 25 28, 34 35, 44 48; Apaštalų darbų 15:1 20 Jėzus Kristus Apaštalams vadovavo per Šventąją Dvasią Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Apaštalų darbų 1:1 2. Po to mokinių paklauskite: Kaip, pasak Luko, prisikėlęs Jėzus Kristus po pakilimo į dangų ir toliau vadovavo Savo Apaštalams? (Jis per Šventąją Dvasią davė įsakymus ir nurodymus.) 78

93 21 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS ĮSTEIGĖ SAVO BAŽNYČIĄ Paliudykite, kad po Savo prisikėlimo ir pakilimo į dangų Jėzus Kristus Apaštalams vadovavo per Šventąją Dvasią. Kad padėtumėte mokiniams pamatyti tokio vadovavimo pavyzdžius, suskirstykite mokinius į keturias grupes ir duokite tokias užduotis: Išstudijuokite Apaštalų darbų 2:1 6, ir suraskite, kaip Šventoji Dvasia padėjo Petrui ir Apaštalams Sekminių dieną. Išstudijuokite Apaštalų darbų 4:1 13, ir suraskite, kaip Šventoji Dvasia padėjo Petrui atsakyti žydų vadovams. Išstudijuokite Apaštalų darbų 10:9 20, 25 28, 34 35, ir suraskite, kaip Petrui buvo apreikštas svarbus pakeitimas Bažnyčioje. Išstudijuokite Apaštalų darbų 15:1 20 ir suraskite, kaip ankstesni Jėzaus Kristaus apreiškimai, gauti per Šventąją Dvasią, prisidėjo prie Petro sprendimo ir kitų Bažnyčios vadovų paramos šiam sprendimui Jeruzalėje vykusioje konferencijoje. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite kiekvienos grupės narių apibendrinti, ką perskaitė, ir paaiškinti, kaip Jėzus Kristus per Šventąją Dvasią vadovavo Bažnyčios vadovams. Paaiškinkite, kad Šventoji Dvasia vykdo savo pareigas vadovaujama Gelbėtojo (žr. Jono 16:13 14). Galite naudoti 3 Nefio 19:7 9, eilutes, rodančias, kad Bažnyčios vadovai, apie kuriuos skaitome Mormono Knygoje, savo tarnystėje taip pat gavo Šventosios Dvasios pagalbą. Su mokiniais aptarkite šį klausimą: Kaip kitiems paaiškintumėte, kodėl svarbu žinoti, kad po Savo mirties Jėzus Kristus ir toliau vadovavo Savo Apaštalams? Jėzus Kristus šiandien vadovauja Bažnyčios vadovams per Šventąją Dvasią Pateikite (arba padalinkite) šiuos prezidento Tomo S. Monsono ir prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginius ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai juos perskaityti: Liudiju, kad mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus vadovauja šitai Bažnyčiai, kuri vadinasi Jo vardu. Žinau, kad šitame gyvenime maloniausia yra pajusti Jo raginimus, kai Jis mus veda toliau vykdyti Jo darbą (Tomas S. Monsonas, Pasimokę iš praeities ženkime pirmyn, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Mano akivaizdoje [prezidentui Tomui S. Monsonui] yra atėjęs apreiškimas ir įkvėpimas, kas man patvirtina, kad Dievas gerbia [pranašo turimus kunigystės raktus]. Mačiau tai savo akimis (Henris B. Airingas, Tikra ir gyva Bažnyčia, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kokį ryšį tarp Naujojo Testamento ir Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčių iliustruoja šie teiginiai? (Padėkite mokiniams suprasti tokią tiesą: kaip Jėzus Kristus vadovavo Savo Apaštalams Naujojo Testamento laikais, šiandien Jis lygiai taip pat vadovauja Bažnyčios vadovams naudodamas įvairiausias priemones, įskaitant Šventosios Dvasios vedimą.) 79

94 21 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS ĮSTEIGĖ SAVO BAŽNYČIĄ Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti ir apmąstyti, kodėl Bažnyčios vadovams reikia Gelbėtojo vadovavimo. Bažnyčios apaštalų ir pranašų pamatas skirtas laiminti visais laikais, o ypač priešiškumo ir pavojų laikais, laikais, kai jausimės kaip vaikai, susipainioję ir praradę orientaciją, galbūt truputį išsigandę, laikais, kai iškreipta žmonių ranka arba velnio apgaulė mėgins išmušti iš vėžių ar suklaidinti. Norint atsilaikyti tokiais laikais, Dievas paskyrė Pirmąją Prezidentūrą ir Dvylikos Kvorumą, kuriuos jūs palaikote pranašais, regėtojais ir apreiškėjais, tarp kurių Bažnyčios prezidentas yra palaikomas kaip Pranašas, Regėtojas ir Apreiškėjas, vyriausiasis Apaštalas, ir todėl vienintelis žmogus, įgaliotas naudoti visus apreiškimo ir vadovavimo raktus Bažnyčioje. Naujojo Testamento laikais, Mormono Knygos laikais ir dabartiniais laikais šie pareigūnai yra tarsi tikrosios Bažnyčios pamatiniai akmenys, susitelkę aplinkui vyriausiąjį kertinį akmenį, mūsų Išpirkėjo, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus, uolą [Helamano 5:12] ( Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Patikrinkite, ar mokiniai suprato tai, ką perskaitė, ir užduokite visus arba kelis iš šių klausimų: Ką, jūsų manymu, reiškia, kad pirmininkaujantys Bažnyčios pareigūnai susitelkę aplinkui kertinį akmenį Jėzų Kristų ir iš Jo gauna stiprybės? Kaip žinote arba kada pajutote, kad Gelbėtojas šiandien vadovauja pirmininkaujantiems Bažnyčioje? Kaip dalyvavimas visuotinėje konferencijoje padėjo jums ateiti pas Kristų ir statyti ant apaštalų ir pranašų pamato? Lentoje pakabinkite arba užrašykite toliau pateiktus klausimus. Paprašykite mokinių apmąstyti šiuos klausimus ir tada savo dienoraščiuose arba Raštų studijavimo žurnale sukurti planą, kaip jie galėtų padaryti pažangą tose srityse. Ką galiu daryti, kad sustiprinčiau savo liudijimą apie šių dienų Gelbėtojo Apaštalus? Kaip galiu geriau pasikliauti šiuolaikiniais pranašais, kad mano pamatas būtų pastatytas ant Jėzaus Kristaus? Mokiniams skirti skaitiniai Mato 10:1 4; 16:19; 17:3 7; 18:18; Apaštalų darbų 2:1 6, 14 26; 4:1 13, 18 21; Apaštalų darbų 10:9 20, 25 28, 34 35, 44 48; Apaštalų darbų 15:1 11, 13 19; Efeziečiams 2:19 20; 4: Džefris R. Holandas, Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 80

95 Tėvas ir Sūnus apsireiškė Džozefui Smitui 22 Įvadas Dokumente Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas rašoma: Šiais laikais [Jėzus Kristus] ir Jo Tėvas pasirodė berniukui Džozefui Smitui, pradėdami seniai pažadėtą amžių pilnatvę (Efeziečiams 1:10) (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Šioje pamokoje bus aptariamas pagrindinis Pirmojo regėjimo vaidmuo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios doktrinoje ir Gelbėtojo vaidmuo tame regėjime. Pamokoje taip pat bus pabrėžiama, kad studijuodami Pirmąjį regėjimą sustipriname savo tikėjimą Dievu Tėvu ir Jėzumi Kristumi. Pagalbiniai skaitiniai Gordonas B. Hinklis, Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Dyteris F. Uchtdorfas, Pirmojo regėjimo vaisiai, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Nylas L. Andersenas, Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Džozefo Smito Istorijos 1:14 17 Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų Apibrėžkite pamokos kontekstą perskaitydami Džozefo Smito Istorijos 1:5 12. Perskaitę paprašykite mokinių šią ištrauką pritaikyti mūsų dienoms nurodant panašumus tarp Džozefo Smito patyrimo ieškant tiesos ir išgyvenimų žmonių, kurie tiesos ieško mūsų dienomis. (Galimi atsakymai: tuomet tarp skirtingų bažnyčių buvo daug nesutarimų. Džozefas Smitas remdamasis logika ar išmintimi negalėjo sužinoti, kuri bažnyčia buvo teisinga. Skirtingų religijų vadovai tas pačias Raštų eilutes aiškindavo skirtingai.) Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1: Po to mokinių paklauskite: Kaip manote, kodėl Šėtonas bandė sutrukdyti Džozefui Smitui melstis? (Galimi atsakymai: Šėtonas pažinojo Džozefą Smitą dar ikimirtingajame pasaulyje ir žinojo, kad Džozefui buvo paskirta misija žemėn sugrąžinti tiesą. Šėtonas stengėsi tam užkirsti kelią.) Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:16 17 ir užsirašyti, kokias doktrinas sužinome iš Džozefo Smito liudijimo. Skyrę mokiniams pakankamai laiko, paprašykite perskaityti, kokias doktrinas jie rado. Galite pateikti šį vyresniojo Kristofelio Goldeno iš Septyniasdešimties teiginį: Pranašas rašė: Pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovingumo neįmanoma apsakyti, stovinčias ore virš manęs. Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk! [Džozefo Smito Istorijos 1:17]. Šis berniuko Džozefo regėjimas, po kurio sekė daug kitų regėjimų ir apreiškimų, skelbia, kad Dievas tikrai egzistuoja; Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus yra dvi atskiros ir skirtingos 81

96 22 PAMOKA. TĖVAS IR SŪNUS APSIREIŠKĖ DŽOZEFUI SMITUI esybės; žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą; mūsų Dangiškasis Tėvas yra, tiesiogine prasme, Jėzaus Kristaus Tėvas; Dievas ir toliau apsireiškia žmonėms; Dievas visada šalia, mes jam rūpime, ir Jis atsako į mūsų maldas ( Tėvas ir Sūnus, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip apibūdintumėte Džozefo Smito Pirmojo regėjimo svarbą pastarųjų dienų šventųjų teologijoje? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite tokią tiesą: per Džozefo Smito regėjimą, kuriame jis matė Tėvą ir Sūnų, žemėn buvo sugrąžinta daug svarbių tiesų.) Kaip Džozefo Smito Pirmasis regėjimas gali būti pritaikytas žmonėms, kurie šiandien ieško tiesos? Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio ( ) teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti: Mūsų kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių argumentai paremti šio šlovingo Pirmojo regėjimo tikrumu. [ ] Viskas, kuo remiame savo doktriną, ko mokome, kuo gyvename, nėra taip svarbu, kaip tas pirmasis pareiškimas. Jei Džozefas Smitas kalbėjo su Dievu Tėvu ir Jo Mylimu Sūnumi, tai visa kita, apie ką jis sakė, yra tiesa. Tai vyris, ant kurio varstosi vartai, vedantys į išgelbėjimo ir amžinojo gyvenimo kelią ( What Are People Asking about Us?, Ensign, Nov. 1998, 71). Kodėl mūsų kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių argumentai paremti šio šlovingo Pirmojo regėjimo tikrumu? (Mokiniams derėtų suprasti, kad jeigu Džozefo Smito pasakojimas yra melas, tada Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimas niekada neįvyko, tačiau jei Džozefo Smito pasakojimas yra tiesa, tada išties įvyko Sugrąžinimas, ir sugrąžinta Evangelija yra tiesa.) Kaip įgijote liudijimą apie Pirmojo regėjimo tikrumą? Paprašykite mokinių pradėti galvoti, ką jie gali daryti, kad atnaujintų gautą patvirtinimą apie Pirmojo regėjimo tikrumą. Galite perskaityti tokį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Šiandien šių žodžių besiklausančiam ar vėliau juos skaitysiančiam jaunimui duodu tokią konkrečią užduotį: įgykite asmeninį liudijimą apie Pranašą Džozefą Smitą. [ ] Perskaitykite Pranašo Džozefo Smito liudijimą, užrašytą Brangiajame Perle. [ ] Tai yra paties Džozefo liudijimas apie tai, kas iš tiesų įvyko. Dažnai jį skaitykite. Galite Džozefo Smito liudijimą įsirašyti savo paties balsu ir reguliariai to įrašo klausytis bei dalintis su draugais. Jūsų balsu įrašyto Pranašo liudijimo klausymasis padės jums įgyti siekiamą liudijimą ( Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Prieš tęsdami pamoką, mokiniams paaiškinkite, kad Pirmasis regėjimas buvo ne vienintelis kartas, kai šiame Evangelijos laikotarpyje Gelbėtojas aplankė Džozefą Smitą ar kitus. Pavyzdžiui, Jėzus Kristus keletą kartų apsireiškė Džozefui Smitui ir kitiems Bažnyčios vadovams sugrąžinimo laikotarpio pradžioje (žr. DS 76:22 24; 110:1 10). Džozefo Smito Istorijos 1:17 20 Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk! Paprašykite mokinius peržvelgti Džozefo Smito Istorijos 1:17 ir paklauskite, ką Dangiškasis Tėvas darė apsireiškęs Džozefui Smitui. (Jis pristatė savo Sūnų.) Taip pat galite mokinių paklausti, ar jie kada nors susimąstė, kodėl ši konkreti Pirmojo regėjimo 82

97 22 PAMOKA. TĖVAS IR SŪNUS APSIREIŠKĖ DŽOZEFUI SMITUI dalis tokia svarbi. Mokiniams perskaitykite šį prezidento Džozefo Fildingo Smito ( ) teiginį: Nuo nuopuolio visi apreiškimai ateina per Jėzų Kristų. [ ] Nuo nuopuolio Tėvas tiesiogiai ir asmeniškai nebendraudavo su žmogumi ir niekada nebuvo pasirodęs, išskyrus tuos atvejus, kai pristatė ir paliudijo apie Sūnų (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [ ], 1:27). Edeno sode Adomas buvo Dievo, mūsų Amžinojo Tėvo, akivaizdoje. Po nuopuolio Adomas buvo išvytas iš Tėvo akivaizdos. [ ] Tada, pasak Raštų, Jėzus Kristus tapo Adomo ir jo vaikų Užtarėju [žr. 1 Jono 2:1; DS 29:5; 110:4] ir jų Tarpininku [1 Timotiejui 2:5; Hebrajams 9:15], stovinčiu tarp visos žmonijos ir Amžinojo Tėvo, ginančiu mūsų bylą. Nuo tol Jėzus Kristus vadovavo savo tarnams žemėje ir duodavo apreiškimus ir nurodymus pranašams. Jei Džozefas Smitas būtų buvęs apgavikas [ ], jis niekad nebūtų sakęs, kad Tėvas pristatė Sūnų ir paprašė, kad klausimą užduotų Sūnui ir kad būtent Sūnus davė atsakymą (Answers to Gospel Questions, comp. Joseph Fielding Smith Jr., 5 vols. [ ], 3:58). Kuri asmenybė atsakė į Džozefo Smito klausimą Pirmajame regėjime, kai šis paklausė, kuri iš sektų buvo teisinga? Kodėl, pasak prezidento Džozefo Fildingo Smito, Džozefui Smitui buvo svarbu užrašyti, kad Dangiškasis Tėvas pristatė Jėzų Kristų ir kad būtent Jėzus Kristus atsakė į Džozefo klausimą? (Mokiniai turėtų suprasti tokią tiesą: nuo Adomo ir Ievos nuopuolio visi apreiškimai ateina per Jėzų Kristų.) Kaip tokio apreiškimo modelio suvokimas padeda jums pasitikėti pranašo pasakojimo apie gautą regėjimą tikrumu? Pirmasis regėjimas padeda mums įgyti tikėjimą Jėzumi Kristumi Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį: Taip Pirmasis Džozefo Smito regėjimas laimina mūsų asmeninius, šeimų gyvenimus ir, galiausiai, visą žmonijos šeimą mes pradedame tikėti Jėzumi Kristumi per pranašo Džozefo Smito liudijimą. Žmonijos istorijoje pranašai ir apaštalai patyrė dieviškus apsireiškimus, panašius į Džozefo. [ ] [ ] Visi tie apsireiškimai, senovės ir dabarties, vedė tikinčiuosius prie viso teisumo ir vilties šaltinio Dievo, mūsų Dangiškojo Tėvo, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus. [ ] Jei tikėsime pranašo Džozefo asmeniniu liudijimu ir Pirmojo regėjimo tikrumu, studijuosime ir melsimės giliai bei nuoširdžiai, mes būsime palaiminti tvirtu įsitikinimu apie pasaulio Gelbėtoją, kuris kalbėjo Džozefui tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimtųjų metų ankstyvą pavasarį, gražios, giedros dienos rytą (Džozefo Smito Istorijos 1:14) ( Pirmojo regėjimo vaisiai, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Pasak prezidento Uchtdorfo, kokį palaiminimą gauname mokydamiesi apie Pirmąjį regėjimą? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų suformuluoti tokį principą: mokydamiesi apie Pirmąjį regėjimą mes pradedame labiau tikėti Dievu Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.) Kaip mokymasis apie Tėvo ir Sūnaus pasirodymą Džozefui Smitui padeda mums giliau Jais tikėti? (Galimi atsakymai: Pirmasis regėjimas yra dar vienas liudijimas, kad Jie gyvena; per jį įsitikiname, kad Jiems rūpi žmonių kasdienybė; tai įrodymas, kad Jie girdi ir atsako į maldas.) 83

98 22 PAMOKA. TĖVAS IR SŪNUS APSIREIŠKĖ DŽOZEFUI SMITUI Kokią vietą Pirmasis regėjimas užima jūsų liudijime apie Sugrąžinimą? Ką per ateinančią savaitę galite daryti, kad sustiprintumėte arba gautumėte savo liudijimą apie Pirmąjį regėjimą? Pakvieskite mokinius per ateinančias dienas skirti laiko apmąstymams apie Pirmąjį regėjimą ir maldai, kurioje jie paklaustų apie jo tikrumą. Pakvieskite juos užsirašyti savo pamąstymus ir jausmus, susijusius su šventu Džozefo Smito patyrimu. Mokiniams skirti skaitiniai Džozefo Smito Istorijos 1:5 26. Dyteris F. Uchtdorfas, Pirmojo regėjimo vaisiai, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Nylas L. Andersenas, Džozefas Smitas, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. 84

99 Gelbėtojas atstatė Savo kunigystę, Bažnyčią ir Evangeliją 23 Įvadas Mūsų dienų Apaštalai liudijo: Mes iškilmingai skelbiame, kad žemėje buvo atkurta [Jėzaus Kristaus] kunigystė ir Jo Bažnyčia (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Mokydami šios pamokos padėkite mokiniams suvokti, kad dalis Gelbėtojo amžinosios tarnystės buvo susijusi su Jo vadovavimu Evangelijos sugrąžinimui ir Jo Bažnyčios atkūrimui per pranašą Džozefą Smitą. Atidžiai studijuodami Doktriną ir Sandoras sužinome, kad Jėzus Kristus vadovauja Dievo karalystei žemėje. Pagalbiniai skaitiniai Džeimsas E. Faustas, Visų dalykų atnaujinimas, 2006 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Tad R. Callister, What Is the Blueprint of Christ s Church? (2014 m. sausio 12 d. Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems); LDS.org. Pasiūlymai, kaip mokyti Džozefo Smito Istorijos 1:18 20 Jėzus Kristus atkūrė Savo Bažnyčią pastarosiomis dienomis Pamoką pradėkite paprašydami mokinių paminėti kelis svarbius klausimus, kuriuos žmonės norėtų užduoti Dangiškajam Tėvui. Išklausę kelių atsakymų, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1: Tada paklauskite: Ko Džozefas Smitas paklausė Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų? Ką Jėzus Kristus atsakė? (Galite atkreipti mokinių dėmesį į 20 eilutę, kurioje Gelbėtojas pakartojo Savo atsakymą: Jis vėl man uždraudė jungtis prie bet kurios iš jų. ) Jeigu visos bažnyčios buvo neteisios, kas turėjo įvykti, kad Viešpaties Bažnyčia vėl būtų žemėje? (Reikėjo atkurti Viešpaties Bažnyčią, egzistavusią Naujojo Testamento laikais.) Pateikite šį prezidento Džeimso E. Fausto ( ) iš Pirmosios Prezidentūros teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Mes tikime, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra atkurta pirminė, Jėzaus Kristaus įsteigta, Bažnyčia, pastatyta ant apaštalų ir pranašų pamato, turinti kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų [Efeziečiams 2:20]. Ši bažnyčia nėra atskilusi nuo jokios kitos bažnyčios ( Visų dalykų atnaujinimas, 2006 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Ką turime omeny sakydami, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra atkurta Gelbėtojo Bažnyčia, kurią Jis įsteigė Naujojo Testamento laikais? Paaiškinkite, kad pamokai neužtektų laiko, kad palygintumėte kiekvieną pirminės Viešpaties Bažnyčios elementą su atkurtąja Bažnyčia. Tačiau galite paprašyti, kad 85

100 23 PAMOKA. GELBĖTOJAS ATSTATĖ SAVO KUNIGYSTĘ, BAŽNYČIĄ IR EVANGELIJĄ mokiniai peržvelgtų Luko 6:13; 10:1; Apaštalų darbų 14:23; Efeziečiams 4:11; Filipiečiams 1:1; Tito 1:5 ir išsiaiškintų pirminės Bažnyčios organizacinius elementus, kurie yra ir šiandieninėje Bažnyčioje. (Daugiau pavyzdžių mokiniai gali rasti brolio Tedo R. Kalisterio, visuotinio Sekmadieninės mokyklos prezidento, kalboje What Is the Blueprint of Christ s Church? (vert. Koks yra Kristaus Bažnyčios projektas?), kuri nurodyta šios pamokos mokinių skaitiniuose. Paraginkite mokinius ją perskaityti.) Pateikite šį brolio Kalisterio teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti: Jei kas nors galėtų pirminės Kristaus Bažnyčios projektą palyginti su kiekviena dabar pasaulyje egzistuojančia bažnyčia, pamatytų, kad pagal kiekvieną punktą, organizaciją, mokymą, vaisių ir apreiškimą jį atitinka tik viena Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia ( What Is the Blueprint of Christ s Church? [2014 m. sausio 12 d. Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems]; LDS.org). Kodėl svarbu turėti liudijimą, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra atkurta pirminė Gelbėtojo Bažnyčia? (Toks liudijimas mums padeda suvokti, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Viešpaties tikroji Bažnyčia, šiandien egzistuojanti žemėje. Kadangi Viešpats yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius, turime tikėtis, kad Jo Bažnyčioje kiekviename Evangelijos laikotarpyje bus tie patys elementai.) Doktrinos ir Sandorų 1:17, 38; 18:34 35 Jėzus Kristus vadovauja Sugrąžinimo darbui Paprašykite mokinius greitai perskaityti Džozefo Smito Istorijos 1:17 ir surasti, ką Dangiškasis Tėvas įsakė Džozefui Smitui daryti (klausyti Jo Sūnaus). Tada garsiai perskaitykite šį prezidento Džozefo Fildingo Smito ( ) teiginį: Nuo nuopuolio visi apreiškimai gaunami per Jėzų Kristų (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [ ], 1:27). Kad pailiustruotumėte šią tiesą, paprašykite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:17, 38; 18:34 35 turint omeny tokį klausimą: kaip šios eilutės mums padeda geriau suprasti tiesą, kad Jėzus Kristus Savo Bažnyčiai vadovauja per apreiškimą? Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką jie rado. Pateikite šį vyresniojo Gario Dž. Koulmano iš Septyniasdešimties teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Doktrina ir Sandoros yra pastarųjų dienų testamentas apie Jėzaus Kristaus tarnystę Dievo vaikams per Dievo pranašus ir tarnus, joje iliustruojamas dieviškas apreiškimo modelis, kuriuo šiandien vadovaujama Bažnyčiai ir jos nariams ( You Shall Have My Word: The Personal Ministry of Jesus Christ in the Restoration, iš You Shall Have My Word: Exploring the Text of the Doctrine and Covenants, ed. Scott C. Esplin, Richard O. Cowan, and Rachel Cope, The 41st Annual Brigham Young University Sidney B. Sperry Symposium [2012], 3). 86

101 23 PAMOKA. GELBĖTOJAS ATSTATĖ SAVO KUNIGYSTĘ, BAŽNYČIĄ IR EVANGELIJĄ Kodėl, pasak vyresniojo Koulmano, Doktrina ir Sandoros yra svarbi knyga šiandieninei Bažnyčiai? (Ji yra pastarųjų dienų testamentas apie Jėzaus tarnystę ir rodo, kaip šiandieninei Bažnyčiai vadovaujama per apreiškimą.) Kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad Dangiškojo Tėvo vaikai suprastų vyresniojo Koulmano mokytą tiesą? Paliudykite, kad Gelbėtojo pasirodymai, apreiškimai ir kunigystės galios bei raktų suteikimas per Sugrąžinimą yra svarbi Jo amžinosios tarnystės dalis. Kad padėtumėte mokiniams aiškiau pamatyti, kaip Gelbėtojas vadovavo amžinosios Evangelijos sugrąžinimui ir Savo Bažnyčios atkūrimui pastarosiomis dienomis, parodykite toliau pateiktą lentelę arba ją atspausdinkite (be informacijos skliausteliuose) ir išdalinkite mokiniams: Gelbėtojas vadovauja Sugrąžinimo darbui Bažnyčios doktrinos Bažnyčios apeigos Bažnyčios vadovybė Doktrinos ir Sandorų 76 skyriaus įvadas ir apžvalga (Šlovės karalystės, gyvenimas po mirties) Doktrinos ir Sandorų 84:33 39 (Kunigystės priesaika ir sandora) Doktrinos ir Sandorų 128:1, 15, 18 (Vikarinis krikštas už mirusiuosius) Doktrinos ir Sandorų 131:1 4 (Celestialinė santuoka būtina išaukštinimui) Doktrinos ir Sandorų 137:6 10; 138:29 35 (Tie, kurie miršta nesužinoję tiesos, turės galimybę būti išpirkti) Doktrinos ir Sandorų 20:37, (Taisyklingas krikštas ir reikalavimai jam) Doktrinos ir Sandorų 20:70 (Vaikų laiminimas) Doktrinos ir Sandorų 20:75 77, 79 (Sakramento pateikimas ir išdalinimas) Doktrinos ir Sandorų 124:33 39 (Šventyklos apeigos) Doktrinos ir Sandorų 132:7, (Amžinoji santuoka) Doktrinos ir Sandorų 20:38 59 (Kunigystės pareigybes turinčiųjų pareigos) Doktrinos ir Sandorų 20:61 62 (Reguliarių Bažnyčios konferencijų organizavimas) Doktrinos ir Sandorų 26:2 (Bendras sutikimas) Doktrinos ir Sandorų 107:22 27, 33 35, 64 67, (Bažnyčios vadovų pareigos) Padalinkite mokinius į tris grupes ir kiekvienai grupei duokite po vieną lentelės dalį. Paprašykite mokinių perskaityti tris ar keturias ištraukas jiems paskirtoje lentelės dalyje ir pasiruošti atsakyti į šiuos klausimus: Ką Gelbėtojas sugrąžino žemėn per pranašą Džozefą Smitą? Kodėl jūsų atrasti principai ar veiksmai yra svarbūs? Praėjus kelioms minutėms, paprašykite mokinius papasakoti, ką rado. Jiems atsakinėjant akcentuokite, kad Jėzus Kristus vadovauja Sugrąžinimo darbui. Jei reikia, pateikite klausimus, panašius į šiuos: Kodėl svarbu suvokti, kad Jėzus ir toliau vadovauja Savo Bažnyčios darbui ir jos vadovams? Kokie patyrimai padėjo jums pažinti, kad ši Bažnyčia yra Jėzaus Kristaus Bažnyčia? Jei bus laiko, paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 1:30. Po to mokinių paklauskite: 87

102 23 PAMOKA. GELBĖTOJAS ATSTATĖ SAVO KUNIGYSTĘ, BAŽNYČIĄ IR EVANGELIJĄ Prisiminę tai, ką šiandien aptarėme, pasakykite, kodėl Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra vienintelė tikra ir gyva Bažnyčia ant visos žemės veido? (Nes tai yra vienintelė bažnyčia žemėje, kurioje yra dieviškas įgaliojimas mokyti tikrosios Jėzaus Kristaus Evangelijos, atlikti būtinas išgelbėjimo apeigas ir per Viešpaties paskirtus tarnus gauti nenutrūkstamą apreiškimą.) Baigdami pamoką galite paprašyti vieną mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:40 42, o likusiųjų sekti skaitomas eilutes. Paliudykite, kad šiose eilutėse apibendrinama Gelbėtojo amžinoji tarnystė. Pakvieskite mokinius apmąstyti, ką jie gali daryti, kad gerbtų Jėzų Kristų, kuris už juos atliko Apmokėjimą, kad visi būtume pašventinti, apvalyti ir išgelbėti Dievo karalystėje. Mokiniams skirti skaitiniai Doktrinos ir Sandorų 1:17, 38; 18:33 35; Džozefo Smito Istorijos 1: Tad R. Callister, What Is the Blueprint of Christ s Church? (2014 m. sausio 12 d. Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems); LDS.org. 88

103 Jis gyvena! 24 Įvadas Štai ką pranašas Džozefas Smitas sakė apie Gelbėtoją Jėzų Kristų: Ir dabar, po daugelio liudijimų, pateiktų apie jį, šis yra visų paskiausias liudijimas, kurį pateikiame apie jį, kad jis gyvena! (DS 76:22.) Šios pamokos tikslas yra padėti mokiniams suvokti, kad Gelbėtojas šiandien yra gyvas, kad Jis yra mūsų Užtarėjas pas Tėvą ir kad tikėdami Juo galime būti Dievui užgimę sūnūs ir dukros (DS 76:24; taip pat žr. Galatams 3:26). Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 25:1; 76:19 24; 110:1 4 Jėzus Kristus gyvas Garsiai perskaitykite pasakojimą apie prezidento Lorenco Snou ( ) patyrimą, kurį pasakojo jo anūkė Alisa Pond: Į celestialinį kambarį vedančiame plačiajame koridoriuje ėjau keliais žingsniais pirmiau savo senelio, kai jis mane sustabdė ir tarė: Luktelėk, Alisa, noriu tau kai ką papasakoti. Kai mirė prezidentas Vudrafas, būtent čia man pasirodė Viešpats Jėzus Kristus. Jis nurodė man tuojau pat imtis skubaus Pirmosios Prezidentūros reorganizavimo ir nelaukti, kaip tai buvo daroma mirus ankstesniems prezidentams, ir kad aš turiu užimti prezidento Vudrafo eitas pareigas. Senelis tuomet priėjo arčiau ir ištiesė savo kairę ranką, sakydamas: Jis stovėjo va čia, nuo grindų pakilęs maždaug metrą. Atrodė, kad Jis stovi ant gryno aukso plokštės. Senelis pasakojo apie tai, kokia šlovinga asmenybė yra Gelbėtojas, kaip atrodė Jo rankos, kojos, veidas ir gražioji baltoji mantija viskas buvo tokio šlovingo baltumo ir skaistumo, kad net akino. Senelis tuomet priėjo dar arčiau, savo dešinę ranką uždėjo man ant galvos ir tarė: Mano anūkėle, noriu, kad atmintumei šį savo senelio liudijimą, kad savo lūpomis jis tau kalbėjo apie čia, šventykloje, regėtą Gelbėtoją ir kad jis kalbėjo su Juo veidas į veidą [Alice Pond žodžiai LeRoi C. Snow straipsnyje, An Experience of My Father s, Improvement Era, Sept. 1933, 677] (Bažnyčios prezidentų mokymai. Lorencas Snou [2012], p ). Ką galvojote klausydamiesi šio pasakojimo? Paaiškinkite, kad Doktrinoje ir Sandorose yra du pasakojimai apie Gelbėtojo apsireiškimą žmonėms pastarosiomis dienomis: viename Jis apsireiškė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui Hairamo mieste, Ohajuje (žr. DS 76), o kitame Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui Kirtlando šventykloje (žr. DS 110). Lentoje užrašykite šiuos tris klausimus: Ką jie matė? Ką jie girdėjo? Ką jie sužinojo? Pakvieskite mokinius atsakymų ieškoti Raštuose. Pusės mokinių paprašykite perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:19 24, o likusiųjų Doktrinos ir Sandorų 110:1 4. Skyrę pakankamai laiko paprašykite papasakoti, ką jie sužinojo. Jų atsakymus užrašykite lentoje po atitinkamu klausimu. Tada paklauskite: 89

104 24 PAMOKA. JIS GYVENA! Ko šios eilutės moko apie Jėzų Kristų? (Mokiniai ras įvairių doktrinų, įskaitant: Jėzus Kristus yra gyva ir pašlovinta esybė; mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra atskiros asmenybės; dėl to, kad tikime Jėzų Kristų ir priimame Jo Evangeliją, mes tampame Dievui užgimusiais sūnumis ir dukromis; Jėzus Kristus yra mūsų Užtarėjas pas Tėvą.) Mokiniams suteikite progą pasidalinti savo liudijimu apie šias doktrinas užduodami tokį klausimą: Kuri iš šių tiesų yra jums ypač reikšminga? Kodėl? Paaiškinkite mokiniams, kad likusią pamokos dalį skirsite dviems doktrinoms, kurios aprašytos jų perskaitytose eilutėse: Jėzus Kristus yra mūsų Užtarėjas ir dėl to, kad tikime Jėzų Kristų ir priimame Jo Evangeliją, mes tampame Dievui užgimusiais sūnumis ir dukromis. Doktrinos ir Sandorų 29:5; 38:4; 45:3 5; Almos 33:3 11 Jėzus yra mūsų Užtarėjas pas Tėvą Lentoje užrašykite žodį užtarėjas ir paklauskite mokinių, ką jis reiškia. (Jei reikia, apibūdinkite, ką reiškia užtarėjas, paaiškindami, kad tai asmuo, kuris užstoja arba gina kito žmogaus interesus.) Paprašykite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 110:4. Tada paklauskite: Kodėl Gelbėtojas vadinamas užtarėju? (Mokiniams atsakinėjant raskite progų paliudyti, kad Jėzus Kristus yra mūsų Užtarėjas pas Tėvą.) Pateikite toliau esančius klausimus arba juos užrašykite lentoje: Kokios savybės Jėzui Kristui leidžia būti Užtarėju? Į ką Jėzus atkreipia Tėvo dėmesį gindamas mūsų bylą? Paprašykite mokinių dirbti poromis ir Hebrajams 4:15; Doktrinos ir Sandorų 29:5; 38:4; 45:3 5 eilutėse rasti atsakymus į tuos klausimus. Mokiniams perskaičius eilutes ir aptarus lentoje užrašytus klausimus, paprašykite savanorių pasakyti savo atsakymus visiems. Mokiniams aiškinant, ką išmoko, įsitikinkite, jog jie suvokia, kad Jėzus Kristus gali užtarti mūsų bylą pas Tėvą, nes Jis yra tobulai teisus ir taip gali patenkinti teisumo reikalavimus už mūsų nuodėmes. Jis gali užtarti mūsų bylą dėl savo nuopelnų, dėl savo tobulo gyvenimo ir dėl Savo pralieto kraujo už mus. Mes neturime jokių nuopelnų, kurie leistų mums teisintis (žr. Almos 22:14). Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 45:3 5, o likusiųjų sekti skaitomas eilutes. Paaiškinkite, kad Dangiškojo Tėvo darbas ir šlovė yra Jo vaikų išaukštinimas. Taigi, kai Jėzus užtaria tuos, kurie Jį tiki, Jis padeda įgyvendinti Tėvo darbą ir tuo pačiu metu atiduoda šlovę Tėvui (taip pat žr. Mato 10:32). Kad padėtumėte mokiniams suprasti Jėzaus Kristaus, kaip mūsų Užtarėjo, darbą, paprašykite jų perskaityti Zenoso žodžius, užrašytus Almos 33:3 10. Paprašykite rasti frazes, kurias Zenosas pakartojo (frazių Tu esi gailestingas ir išgirdai mano maldą įvairias formas). Tada paklauskite: Ką per nuoširdžią maldą Zenosas sužinojo apie Dievą? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 33:11. Po to mokinių paklauskite: 90

105 24 PAMOKA. JIS GYVENA! Kam Zenosas priskyrė nuopelnus už Dangiškojo Tėvo dosnų gailestingumą? Kodėl Dievas Tėvas nugręžė savo teismus nuo mūsų? Kaip Zenoso mokymai padeda jums geriau suprasti ir vertinti Gelbėtojo kaip Užtarėjo vaidmenį jūsų gyvenime? Pateikite šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti: Man labai svarbu, kad bet kada, bet kokiomis aplinkybėmis malda galiu kreiptis į malonės sostą, kad mano Dangiškasis Tėvas išklausys mano prašymą, kad mano Užtarėjas, tas, kuris nedarė nuodėmių, kurio kraujas buvo pralietas, prašys dėl manęs (žr. DS 45:3 5). ( I Know in Whom I Have Trusted, Ensign, May 1993, 83). Paprašykite kurį nors mokinį savais žodžiais paaiškinti, kokio principo mokė vyresnysis Kristofersonas. Tada paklauskite: Kaip asmeninis tokio mokymo liudijimas gali padėti jums sunkumuose? Mozijo 5:5 15 Dėl to, kad tikime Jėzų Kristų ir priimame Jo Evangeliją, tampame Dievui užgimusiais sūnumis ir dukromis Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 76:24, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomą eilutę. Atkreipkite mokinių dėmesį į žodžius juo, per jį ir iš jo [ ] [esame] Dievui užgimę sūnūs ir dukros. Mokinių paklauskite: Ką reiškia būti Dievui užgimusiais sūnumis ir dukromis? (DS 76:24; taip pat žr. DS 25:1). Įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog nors visi esame dvasiniai Dangiškojo Tėvo vaikai, terminas Dievui užgimę sūnūs ir dukros susijęs tik su tais, kurie užgimė iš naujo. Pasakykite mokiniams, kad Mormono Knygoje iliustruojamas šis užgimimo iš naujo procesas. Parodykite toliau pateiktą lentelę arba ją nukopijuokite (be informacijos skliausteliuose) lentoje: Ką karaliaus Benjamino žmonės buvo pasiryžę daryti? (Sudaryti sandorą ir paklusti visiems Dievo įsakymams) (Priimti Jėzaus Kristaus vardą) (Naudoti tikėjimą Kristumi) Koks buvo jų veiksmų rezultatas? (Jie patyrė širdžių permainą) (Jie užgimė iš Kristaus) (Kristus tapo jų sandoros Tėvu) Glaustai apibendrinkite karaliaus Benjamino žinią, užrašytą Mozijo 2 4. Tada paaiškinkite, kad karaliaus Benjamino žodžiai stipriai paveikė jo žmones, o Viešpaties Dvasios dėka jų širdyse įvyko galinga permaina (žr. Mozijo 5:2). Paprašykite mokinius 91

106 24 PAMOKA. JIS GYVENA! porose išstudijuoti Mozijo 5:2 8, 15 ir surasti atsakymus į lentelėje pateiktus klausimus. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. Tada paklauskite: Remdamiesi tuo, ką sužinojote apie karaliaus Benjamino žmones, paaiškinkite, kaip tampama užgimusiais Kristaus sūnumis ir dukromis? (Mokiniai turėtų suformuluoti tokį principą: kai priimame Jėzų Kristų ir sudarome sandorą laikytis Dievo įsakymų, mes tampame užgimusiais Kristaus sūnumis ir dukromis.) Mokiniams aptarinėjant šias eilutes, gali prireikti jiems padėti suprasti doktriną apie tai, kad tampame Kristaus vaikais. Garsiai perskaitykite šį prezidento Džozefo Fildingo Smito ( ) teiginį: Gelbėtojas tampa mūsų Tėvu [ ] todėl, kad per už mus atliktą apmokėjimą Jis mums duoda gyvybę, amžinąjį gyvenimą. [ ] Jėzaus Kristaus vaikais, sūnumis ir dukromis, tampame per savo paklusnumo Jam sandorą (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [ ], 1:29). Pagal Mozijo 5:15, kokias palaimas galime gauti kaip Jėzaus Kristaus sūnūs ir dukros? Ką manote apie tai, kad esate Jėzaus Kristaus sūnūs ir dukros? Baigdami pamoką paraginkite mokinius susimąstyti, kaip jų gyvenimai yra palaiminti žinojimu, kad Gelbėtojas gyvas, kad Jis yra mūsų Užtarėjas pas Tėvą ir kad galime būti Kristaus sandoros sūnūs ir dukros. Mokiniams skirti skaitiniai Mozijo 5:1 15; Doktrinos ir Sandorų 45:3 5; 76:19 24; 110:

107 Vieną dieną Jėzus Kristus sugrįš 25 Įvadas Visose kartose pranašai skelbė, kad Jėzus Kristus vėl sugrįš į žemę. Izaijas rašė: Tada Viešpaties šlovė bus apreikšta! Visa žmonija drauge ją išvys (Izaijo 40:5). Šios pranašystės Jėzaus Kristaus mokiniams padeda pasiruošti ir paruošti kitus šiam išskirtiniam įvykiui bei turėti vilties žinant, kad Dangiškasis Tėvas mato ateitį ir ruošia pasaulį šlovingam Jo Sūnaus sugrįžimui. Pagalbiniai skaitiniai Dalinas H. Ouksas, Pasiruošimas Antrajam atėjimui, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Gelbėtojas sugrįš galioje ir šlovėje Užduokite mokiniams toliau pateiktus klausimus ir apibendrinkite jų atsakymus lentoje: Ką pagalvojate išgirdę apie Antrąjį atėjimą? Koks, jūsų manymu, bus Antrasis atėjimas? Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 29:11. Po to mokinių paklauskite: Ką iš šios eilutės sužinote apie Antrąjį atėjimą? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite tokią tiesą: kai Gelbėtojas sugrįš, Jis ateis galioje ir didžioje šlovėje, su visais dangaus pulkais. Šią tiesą užrašykite lentoje.) Mokiniams paaiškinkite, kad Antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas apima daugybę aspektų, apie kuriuos galime studijuoti Raštuose. Pvz., galime studijuoti apie ženklus, kurie pasirodys prieš Jo atėjimą, ir apie nelabųjų sunaikinimą Jo atėjimo metu. Šioje pamokoje pagrindinis dėmesys bus skirtas Gelbėtojui, Jo atėjimui galioje ir šlovėje ir aptarimui, kaip galime pasiruošti tai nuostabiai dienai. Kiekvienam mokiniui paruoškite po lentelės Pranašystės apie Antrąjį atėjimą kopiją. Paprašykite mokinių dirbti poromis ir kiekvienai porai paskirkite dvi ar tris eilutes su Raštų ištraukomis, kurias reikės išstudijuoti (įsitikinkite, kad visos eilutės paskirtos). Kiekvienos poros paprašykite lentelėje parašyti, ko jiems paskirtose eilutėse jie išmoko apie Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių papasakoti, ką rado. 93

108 25 PAMOKA. VIENĄ DIENĄ JĖZUS KRISTUS SUGRĮŠ Antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas Pranašystės apie Antrąjį atėjimą Ką sužinome apie Antrąjį atėjimą Doktrinos ir Sandorų 49:6 7; Džozefas Smitas Mato 1:40 Izaijo 40:5; Mato 16:27 Izaijo 52:10; Doktrinos ir Sandorų 133:3 Zacharijo 13:6; 14:4; Doktrinos ir Sandorų 45:48, Izaijo 63:2; Apreiškimo 19:11 13; Doktrinos ir Sandorų 133:46 48 Apaštalų darbų 1:9 11; 1 Tesalonikiečiams 4:16 1 Tesalonikiečiams 4:17; Doktrinos ir Sandorų 88:96 98 Apreiškimo 16:20; Doktrinos ir Sandorų 133:21 24 Doktrinos ir Sandorų 5:19; 101:24 25; 133:41 2 Petro 3:10; Džozefas Smitas Mato 1:46 48 Patikrinkite, kaip mokiniams sekėsi, užduodami tokius klausimus: Remdamiesi tuo, ką studijavote, atsakykite, kaip pasireikš Jėzaus Kristaus galia ir šlovė Jo atėjimo metu? Kurios pranašystės apie Antrąjį atėjimą jums labiausiai įsiminė? Kodėl? (Pastaba. Prieš tęsdami pamoką galite vėl peržvelgti lentelę ir mokinių paklausti, kokia nauda taip studijuoti Raštus, t. y. ieškoti sąsajų, modelių ir temų.) Doktrinos ir Sandorų 1:12; 34:5 6; 39:20; 88:81 86, 92; 133:4 5, 10 Pranašai mus ruošia Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui Pateikite šį vyresniojo Sterlingo V. Silo ( ) iš Septyniasdešimties teiginį ir pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti: Antrasis Kristaus atėjimas Senajame Testamente minimas daugiau nei 1500 kartų, o Naujajame Testamente daugiau nei 300 kartų. Jeigu Dievas manė, kad ši tema yra tokia svarbi, Jis tikriausiai norėjo, kad kažką dėl to darytume (iš Conference Report, Apr. 1966, 19). Kaip manote, kodėl svarbu, kad Raštuose tiek daug pranašysčių apie Antrąjį atėjimą? Parodykite pateiktas Raštų ištraukas arba jų nuorodas užrašykite lentoje. Paprašykite mokinių tyliai palyginti ir sugretinti šias ištraukas bei rasti du skirtingus būdus, kaip turėtume ruoštis Antrajam atėjimui. 94

109 25 PAMOKA. VIENĄ DIENĄ JĖZUS KRISTUS SUGRĮŠ DS 1:12; 88:92; 133:4 5, 10 DS 34:5 6; 39:20; 88:81 84 Skyrę pakankamai laiko užduokite kelis arba visus šiuos klausimus: Kaip vienu sakiniu apibendrintumėte tiesas, kurių mokoma šiose eilutėse? (Įsitikinkite, kad mokiniai atsako maždaug taip: pranašystės apie Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą buvo duotos ir užrašytos Raštuose tam, kad galėtume pasiruošti tai dienai ir paruošti kitus.) Kodėl reikia, kad Antrajam atėjimui ne tik pasiruoštume patys, bet paruoštume ir kitus? Kaip galime padėti kitiems pasiruošti Viešpaties sugrįžimui? Ką manote, kaip padėdami kitiems ruoštis Antrajam atėjimui padėsite ir sau? Pakvieskite vieną mokinį perskaityti tokį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Nors esame bejėgiai ta prasme, kad negalime panaikinti fakto, jog Antrasis atėjimas tikrai įvyks, nors ir nežinome, kada tiksliai jis įvyks, galime paspartinti mūsų pačių pasiruošimą ir pasistengti įtakoti mus supančiųjų pasiruošimą. [ ] Kas būtų, jeigu Jo atėjimo diena būtų rytoj? Jeigu žinotume sutiksią Viešpatį rytoj dėl pirmalaikės mirties arba dėl netikėto Jo atėjimo, ką darytume šiandieną? Ką išpažintume? Ko daugiau nebedarytume? Su kuo norėtume susitaikyti? Kam atleistume? Apie ką paliudytume? Jei darytume tai tuomet, tai kodėl nepadarius to dabar? Kodėl nesiekti ramybės, kai ji dar prieinama? Jei mūsų pasiruošimo žibintai senka, tuoj pat pradėkime juos pildyti ( Pasiruošimas Antrajam atėjimui, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Ką galima daryti, kad paspartintume pasiruošimą Antrajam atėjimui? Kodėl pavojinga atidėlioti pasiruošimą? Mato 25:1 13 Pasiruošimas Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui Mokiniams paaiškinkite, kad likus kelioms dienoms iki Jėzaus Kristaus mirties Jo mokiniai klausinėjo apie ženklus, kurie pasirodys prieš Antrąjį Jo atėjimą (žr. Mato 24:3; Džozefas Smitas Mato 1:4). Gelbėtojo atsakymą rasite Mato Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 25:1 13, o likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes. Kad padėtumėte mokiniams aptarti palyginimą apie dešimt mergaičių, panaudokite keletą arba visus šiuos klausimus ir citatas: Kas, jūsų nuomone, buvo paika tų penkių mergaičių elgesyje? (Paikos mergaitės nedarė to, ko reikėjo, kad pasiruoštų Gelbėtojo atėjimui. Kai stengiamės stropiai ruoštis Gelbėtojo atėjimui darydami tai, ką žinome esant teisinga, sulaukiame didelių palaiminimų, įskaitant ir tai, kad atėjus Gelbėtojui būsime pasiruošę stoti į Jo gretas.) Kuo svarbi ši frazė išeikite pasitikti? (6 eilutė.) Kodėl tiesiog kantriai nepalaukti, kol Jis pats pas jus ateis? (Taip pat žr. DS 133:5, 10, 14, 19.) Kodėl tos protingos mergaitės negalėjo pasidalinti alyva su paikosiomis? 95

110 25 PAMOKA. VIENĄ DIENĄ JĖZUS KRISTUS SUGRĮŠ Ko šis palyginimas moko jus apie pasiruošimą pasitikti Gelbėtoją? (Nors mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, jie turėtų suformuluoti tokį principą: per paklusnumą Dievo įsakymams galime pasiruošti Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui. Taip pat žr. DS 45:56 57.) Diskusiją papildykite šiais vyresniojo Dalino H. Oukso ir vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiais: Viešpats apie šį palyginimą pasakė taip: ir tą dieną, kai aš ateisiu savo šlovėje, išsipildys palyginimas, kurį aš sakiau apie dešimt mergelių (DS 45:56). Šis palyginimas, užrašytas Mato 25-ame skyriuje, priešpastato penkių paikųjų ir penkių protingųjų mergelių aplinkybes. Visos dešimt buvo pakviestos į vestuvių puotą, bet tik pusė jų, jaunikiui atėjus, buvo pasiruošusios su žibintais, kupinais aliejaus. Penkios, kurios buvo pasiruošusios, nuėjo į vestuvių puotą, ir durys buvo uždarytos. Penkios, kurios atidėliojo pasiruošimą, pavėlavo. Durys buvo uždarytos, ir Viešpats jų nebeįleido sakydamas: aš jūsų nepažįstu! [Mato 25:12]. Taigi budėkite, tarė Viešpats, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis [Mato 25:13]. Šio palyginimo rezultatas yra bauginantis. Akivaizdu, kad dešimt mergelių simbolizuoja Kristaus Bažnyčios narius. Štai, visos buvo pakviestos į vestuvių puotą ir visos žinojo, ko reikia, kad, jaunikiui atėjus, jos galėtų įeiti. Bet tik pusė jų buvo pasiruošusios įeiti (Dalinas H. Ouksas, Pasiruošimas Antrajam atėjimui, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Ar penkios protingosios mergaitės buvo savanaudės ir nenorėjo dalintis, ar visgi jos teisingai nurodė, kad atsivertimo alyvos negalima pasiskolinti? Ar galima dvasinę stiprybę, kuri kyla iš nuolatinio paklusnumo įsakymams, perduoti kitam žmogui? Ar galima pažinimą, įgytą per uolias Raštų studijas ir apmąstymus, perduoti tam, kuriam jo prireikia? Ar galima ramybę, kurią pastarųjų dienų šventajam teikia Evangelija, perduoti žmogui, susidūrusiam su sunkumais ar dideliu iššūkiu? Aiškus atsakymas į visus tuos klausimus yra Ne. Kaip tinkamai pabrėžė protingosios mergaitės, kiekvienas iš mūsų turime nusipirkti. Tos įkvėptos moterys nekalbėjo apie verslo sandorį, tiksliau, jos pabrėžė mūsų asmeninę atsakomybę išlaikyti savo liudijimo žibintus degančius ir pasirūpinti gausiomis atsivertimo alyvos atsargomis. Ta brangi alyva gaunama po lašą [eilutė] po eilutės [ir priesakas] po priesako (2 Nefio 28:30), kantriai ir atkakliai. Nėra jokio trumpesnio kelio; neįmanoma suskubti ruoštis paskutinę minutę (Deividas A. Bednaris, Atsivertę į Viešpatį, 2012 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kodėl turėtume neatidėliodami ruoštis Antrajam Kristaus atėjimui? Lentoje galite užrašyti šį neužbaigtą sakinį ir paprašykite, kad mokiniai pamąstytų ir tada parašytų šio sakinio pabaigą: Kad paspartinčiau savo pasiruošimą Antrajam Kristaus atėjimui, aš. 96 Paraginkite mokinius sugalvoti, kaip konkrečiai jie gali padėti šeimai, draugams ar kitiems žmonėms suprasti, kodėl svarbu ruoštis Jėzaus Kristaus atėjimui. Paraginkite mokinius įsipareigoti Viešpačiui, kad jie paklus visiems per Dvasią gautiems raginimams. Mokiniams skirti skaitiniai Mato 25:1 13; Doktrinos ir Sandorų 133:3 19.

111 25 PAMOKA. VIENĄ DIENĄ JĖZUS KRISTUS SUGRĮŠ Raštų rodyklė, Antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas, p. 8; scriptures.lds.org. Dalinas H. Ouksas, Pasiruošimas Antrajam atėjimui, 2004 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. 97

112 26 Jėzus Kristus valdys kaip karalių Karalius ir teis pasaulį Įvadas Per Tūkstantmetį Jėzus Kristus valdys kaip karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, kiekvienas kelis sulinks ir kiekvienas liežuvis garbins Jį. Kiekvienas iš mūsų turės stoti į Jo teismą pagal savo darbus ir širdies troškimus (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Ši pamoka padės mokiniams suvokti, jog jiems nereikia laukti Tūkstantmečio, kad pradėtų mėgautis jo palaiminimais. Pagalbiniai skaitiniai 45 skyrius, Tūkstantmetis, Evangelijos principai [2009 m.], p skyrius, Paskutinis teismas, Evangelijos principai [2009 m.], p Jei turite, skaitykite 37 skyrių, The Millennium and the Glorification of the Earth, Doctrines of the Gospel Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2010), Pasiūlymai, kaip mokyti Doktrinos ir Sandorų 65:1 6 Jėzus Kristus pats viešpataus žemėje Paprašykite mokinius ant popieriaus lapelio užrašyti, ko jie reguliariai prašo maldoje. Jei mokiniai nesivaržo, galite jų paprašyti perskaityti, ką parašė. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 65 skyriaus įvadą. (Jei mokiniai neturi 2013 ųjų m. Raštų leidimo, paaiškinkite, kad šis skyrius yra per pranašą Džozefą Smitą gautas apreiškimas apie maldą.) Paaiškinkite, kad šiame apreiškime Viešpats nurodo, ko turėtume melsti, ypač tais atvejais, kai matome išpranašautų įvykių išsipildymą pastarosiomis dienomis. Pakvieskite du mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 65:1 2. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Viešpats apibūdino Evangelijos skleidimą. Tada paklauskite: Kaip plačiai pasklis Jėzaus Kristaus Evangelija? (Mokiniai turėtų atpažinti tokią doktriną: Jėzaus Kristaus Evangelija užpildys visus žemės pakraščius. Šią doktriną užrašykite lentoje.) Kas, pasak 2 eilutės, yra tas ne rankomis atkirstas akmuo? Mokiniams atsakius perskaitykite šį prezidento Spenserio V. Kimbolo ( ) teiginį: Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia [ ] yra dangaus Dievo žemėje įsteigta karalystė, kuri niekada nebus sunaikinta ar pakeista kita. [ ] Devynioliktojo amžiaus pradžioje išaušo diena, [ ] [kai] buvo įsteigta Bažnyčia. Maža, tik su šešiais jos nariais, Bažnyčia lyginama su akmeniu, atkirstu nuo kalno ne žmogaus rankomis, akmeniu, kuris suskaldys kitas tautas ir risis, kol pripildys visą žemę. [ ] Šiandien akmuo tebesirita, kad pripildytų visą žemę ( The Stone Cut without Hands, Ensign, May 1976, 8, 9). Ką jums reiškia tai, kad priklausote Dievo karalystei žemėje? 98

113 26 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VALDYS KAIP KARALIŲ KARALIUS IR TEIS PASAULĮ Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 65:3 4, o kito nuo 5 iki 6 eilutės. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir surasti Viešpaties patarimą apie tai, ko turėtume melsti. Tada aptarkite šiuos klausimus: Pagal šias eilutes, ko turėtume melsti ruošdamiesi Antrajam atėjimui? (Mokiniams atsakius į šį klausimą, galite juos paprašyti palyginti 6 eilutę su Viešpaties malda, užrašyta Mato 6:10.) Kokios dvi karalystės minimos 6 eilutėje? ( Dievo karalystė žemėje [arba Bažnyčia] ir dangaus karalystė.) Ką Viešpats įsakė Dievo karalystei žemėje? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite šią doktriną: Dievo karalystė žemėje, Jėzaus Kristaus Bažnyčia, paplis po visą pasaulį ir paruoš žemės gyventojus Kristaus tūkstantmečio viešpatavimui.) (Pastaba. Galite pabrėžti, kad per Tūkstantmetį Jėzus Kristus turės ir politinę, ir dvasinę valdžią visoje žemėje. [Jei turite, žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. (Church Educational System manual, 2001), ]) Lentoje nukopijuokite (be skliausteliuose esančios informacijos) toliau pateiktą lentelę arba padalinkite mokiniams atspausdintas jos kopijas: Jėzus Kristus ir Tūkstantmetis Ką Kristus darys per Tūkstantmetį? Kur Kristus bus per Tūkstantmetį? Kaip Kristus viešpataus per Tūkstantmetį? Kas bus pasiekta tokiu Kristaus viešpatavimu? Izaijo 9:6 7; 33:22; Apreiškimo 11:15; 1 Nefio 22:24 Sofonijo 3:15 17; Doktrinos ir Sandorų 29:11; 45:59 Apreiškimo 19:15; Doktrinos ir Sandorų 38:21 22 Izaijo 2:2 4; 1 Nefio 22:25 28; 2 Nefio 30:10 18 (Jis valdys Dievo karalystę žemėje. Jis bus teisėjas, įstatymų leidėjas ir išgelbės mus.) (Jis gyvens žemėje tarp Savo žmonių.) (Kristus bus karalius ir įstatymų leidėjas.) (Žemėje bus įtvirtinta taika, vienybė ir teisumas. Šėtonas neturės galios žmonių širdims.) (Pastaba. Būtų pravartu paaiškinti, kad ši veikla parodys, kodėl kartais naudinga Raštus studijuoti pagal temas. Kai Raštus studijuojame pagal temas, galime aiškiau pamatyti tokias smulkmenas kaip besikartojantys modeliai ir temos.) Suskirstykite mokinius į grupeles po keturis. Vieno mokinio iš kiekvienos grupės paprašykite išstudijuoti pirmoje lentelės eilutėje pateiktas Raštų eilutes ir atsakyti į klausimą. Kito mokinio iš kiekvienos grupės paprašykite tą patį daryti su antra lentelės eilute, ir taip toliau. Nurodykite atkreipti dėmesį į žodžius ir frazes, kurios padeda atsakyti į jiems paskirtus klausimus. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką jie randa. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite su grupės nariais aptarti, ką sužinojo. (Pastaba. Jeigu savo pasiruošime naudojote Book of Mormon Student Manual [Church Educational System manual, 2009], 48, atsiverskite komentarą apie 1 Nefio 22:26.) 99

114 26 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VALDYS KAIP KARALIŲ KARALIUS IR TEIS PASAULĮ Po to užduokite toliau pateikiamus klausimus: Iš to, ką aptarėte, ko labiausiai laukiate iš Tūkstantmečio? (Mokiniams atsakius lentoje užrašykite tokią doktriną: per Tūkstantmetį Gelbėtojas pats viešpataus žemėje.) Kaip galime leisti Gelbėtojui viešpatauti mūsų gyvenime jau dabar? Kaip pasikeistų mūsų gyvenimas, jeigu leistume Kristui jame viešpatauti? Garsiai perskaitykite šį prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį: Kai Šėtonas surišamas vienuose namuose, kai jis surišamas kažkieno gyvenime, tuose namuose ir tame gyvenime jau prasidėjo Tūkstantmetis (The Teachings of Spencer W. Kimball, ed. Edward L. Kimball [1982], 172). Leiskite mokiniams apmąstyti, ką jie darys, kad pakviestų Gelbėtoją viešpatauti jų ir jų šeimų gyvenime. Jono 5:22; Mato 12:36 37; Apreiškimo 20:12 13; Mozijo 4:30; Doktrinos ir Sandorų 137:9 Jėzus Kristus bus mūsų teisėjas Parodykite pateiktas Raštų eilutes arba jas užrašykite lentoje. Jono 5:22 Mato 12:36 37 Apreiškimo 20:12 13 Mozijo 4:30 Doktrinos ir Sandorų 137:9 Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kaip jie atsakytų į tokius draugo klausimus: Kas bus mūsų teisėjas teismo dieną? ir Pagal ką būsime teisiami? Skirkite mokiniams keletą minučių išstudijuoti Raštų eilutes, užrašytas lentoje, ir suformuluoti atsakymą į šį klausimą. Po kelių minučių paprašykite mokinių su greta sėdinčiu žmogumi aptarti savo atsakymus. Po to jų paklauskite: Ką sužinojote apie teismo dieną? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią doktriną: Jėzus Kristus bus mūsų teisėjas.) Pagal ką Gelbėtojas mus teis? (Atsakymuose turėtų nuskambėti tokia doktrina: Gelbėtojas mus teis pagal mūsų žodžius, mintis, darbus ir širdies troškimus.) Garsiai perskaitykite šį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: Mūsų Mokytojas gyveno tobulą, tyrą gyvenimą ir todėl buvo laisvas nuo teisingumo reikalavimų. Jis tobulas kiekviena savo savybe, įskaitant meilę, gailestingumą, kantrybę, paklusnumą, atlaidumą ir nuolankumą. [ ] Aš liudiju, kad neįsivaizduojamais kentėjimais ir kančiomis, neišmatuojama kaina Gelbėtojas pelnė teisę būti mūsų Išpirkėju, mūsų Užtarėju, mūsų paskutiniuoju Teisėju 100

115 26 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS VALDYS KAIP KARALIŲ KARALIUS IR TEIS PASAULĮ ( Apmokėjimas gali apsaugoti tavo ramybę ir laimę, 2006 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus bus mūsų paskutinysis Teisėjas, įtakoja jūsų savijautą dėl paskutiniojo teismo? Paraginkite mokinius toliau pateiktą klausimą užsirašyti ant kortelės ar popieriaus lapo ir pasidėti jį matomoje vietoje: Kaip leisiu Jėzui Kristui šiandien viešpatauti mano gyvenime? Mokiniams skirti skaitiniai Mato 25: skyrius, Tūkstantmetis, Evangelijos principai [2009 m.], p skyrius, Paskutinis teismas, Evangelijos principai [2009 m.], p

116 27 Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa, gyvybė ir viltis Įvadas Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa, gyvybė ir viltis (Pranešimai ir pareiškimai, Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas ). Ši pamoka padės mokiniams suvokti, kad, atėję pas Kristų, jie turės didesnę amžinojo gyvenimo viltį ir bus labiau pasiryžę ištverti gyvenimo išbandymus. Pagalbiniai skaitiniai Dyteris F. Uchtdorfas, Dievo šviesos viltis, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga. Dyteris F. Uchtdorfas, Beribė vilties galia, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga. Pasiūlymai, kaip mokyti Jono 1:1 9; Doktrinos ir Sandorų 88:6 13 Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa Garsiai perskaitykite toliau pateiktą prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Paprašykite mokinių įsiklausyti, kodėl žmonės kartais jaučiasi tarsi būtų tamsoje? Mano kabinete kabo man brangus paveikslas, kuris vadinasi Įėjimas į Šviesą. Jį nutapė mano draugas, danų dailininkas Johanas Bentinas, pirmasis kuolo prezidentas Kopenhagoje, Danijoje. Paveiksle pavaizduotas tamsus kambarys su atviromis durimis, pro kurias sklinda šviesa. Mano dėmesį patraukė tai, kad pro tas duris patenkanti šviesa apšviečia ne visą kambarį, o tik erdvę prie pat durų. Tamsa ir šviesa šiame paveiksle man yra gyvenimo metafora. Mes, kaip mirtingos būtybės, kartais jaučiamės apsupti tamsos. Galbūt netekome mylimo žmogaus; gal vaikas pasuko klystkeliais; gal sužinojome nemalonią medicininę diagnozę; gal patyrėme darbo sunkumų, ir mus apniko abejonės ar baimės; gal jaučiamės vieniši ar nemylimi. Bet nors esamomis aplinkybėmis galime jaustis pasimetę, Dievas žada Savo šviesos viltį Jis žada apšviesti kelią prieš mus ir parodyti išeitį iš tamsos ( Dievo šviesos viltis, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Kokiose situacijose žmogus gali pasijusti apsuptas tamsos? Ką, pasak prezidento Uchtdorfo, gali padaryti Dievas, kai taip pasijuntame? Mokiniams atsakius, paaiškinkite, kad šioje pamokoje aptarsite, kaip galime gauti Dievo teikiamos šviesos ir vilties visose gyvenimo aplinkybėse. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 1:1 5. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti žodžius ar frazes, kuriomis Jonas apibūdino Gelbėtoją. Mokiniams pasakojant, ką sužinojo, lentoje užrašykite tokią doktriną: Jėzus Kristus yra pasaulio šviesa. 102

117 27 PAMOKA. JĖZUS KRISTUS YRA PASAULIO ŠVIESA, GYVYBĖ IR VILTIS Kad padėtumėte mokiniams giliau suvokti šią doktriną, paprašykite jų tyliai perskaityti Jono 1:6 9. Tada paklauskite: Ko šiose eilutėse išmokstame apie Jėzaus Kristaus kaip pasaulio šviesos vaidmenį? Kaip Jono12:46 bei Doktrinos ir Sandorų 84:46 eilutės gali padėti jums suprasti, kad Jėzus gali būti pasaulio šviesa visiems žmonėms? Paaiškinkite, kad Raštuose šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų (Jono 1:9) arba Kristaus šviesa kartais dar vadinama Viešpaties Dvasia, Dievo Dvasia, Kristaus Dvasia arba Gyvenimo šviesa (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2004 m.], p. 83). Kristaus šviesa apibūdinama Doktrinos ir Sandorų 88 skyriuje. Paskirkite mokiniams darbą poromis. Paprašykite jų išstudijuoti Doktrinos ir Sandorų 88:6 13 ir atrasti, kodėl Jėzus Kristus yra šviesos ir gyvybės šaltinis. Skyrę pakankamai laiko, užduokite šiuos klausimus: Kaip Kristaus šviesa veikia visą Dangiškojo Tėvo kūriniją? Ko šiose eilutėse užrašytos tiesos moko apie tai, kaip Kristaus šviesa veikia žmogaus gyvenime? Kodėl pravartu suprasti, kad visatą valdanti šviesa yra ta pati šviesa, kuri gaivina jūsų supratimą? (DS 88:11) Pateikite šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti: Dievo šviesa yra reali. Ji prieinama visiems! Ji teikia gyvybę viskam [žr. DS 88:11 13]. Ji turi galią numalšinti giliausios žaizdos skausmą. Ji gali būti gydantis balzamas nuo mūsų sielų vienatvės ir ligų. Nevilties grioveliuose ji gali pasėti šviesesnės vilties sėklas. Ji gali apšviesti giliausius sielvarto slėnius. Ji gali apšviesti kelią prieš mus ir per tamsiausią naktį vesti mus į pažadėtą naują aušrą. Tai yra Jėzaus Kristaus Dvasia [ ] [apšviečianti] kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį [DS 84:45 46] ( Dievo šviesos viltis, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga). Aptarkite su mokiniais šiuos klausimus: Kokias, pasak prezidento Uchtdorfo, palaimas gauname iš šviesos, kurią Dangiškasis Tėvas mums teikia per Jėzų Kristų? Kada esate patyrę prezidento Uchtdorfo išvardytas palaimas? Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Pasaulio šviesa teikia Paprašykite mokinių vėl perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:13 ir surasti frazę, kuri užbaigtų lentoje užrašytą teiginį. Paklauskite: Kaip Gelbėtojo kaip pasaulio šviesos vaidmuo susijęs su Jo kaip pasaulio gyvybės vaidmeniu? Kaip šviesa susijusi su gyvybe? (Galite paminėti, kad Jėzus yra pasaulio gyvybė todėl, kad Jo prisikėlimas ir apmokėjimas išgelbėja mus nuo fizinės ir dvasinės mirties [Dallin H. Oaks, The Light and Life of the World, Ensign, Nov. 1987, 65].) 103