KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE
|
|
- Emil Carpenter
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS Vilma Gradinskaitė KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE Straipsnyje tyrinėjamas Kristaus žydo paveikslas pasaulietinėje žydų dailėje. Aptariama Kristaus ikonografija krikščioniškosios ir žydų dailės kontekste. Atskleidžiamos simbolinės Kristaus žydo paveikslo reikšmės, kuriomis perteikiamas žydų tautos santykis su pasauliu. Raktažodžiai: Kristus, Nukryžiuotasis, holokaustas, žydų dailė Tradiciškai Kristaus paveikslas tapatinamas su krikščioniškąja daile. Iki modernizmo Jėzaus gyvenimo scenos - gimimas, mokymas, stebuklai, paskutinė vakarienė, nukryžiavimas, mirtis ir prisikėlimas - išimtinai buvo krikščioniškosios sakralinės dailės pagrindinė tema. Šie meno kūriniai reiškė tikėjimą aukštesnėmis galiomis, tikinčiųjų pamaldumą ir nuolankumą, dažniausiai buvo skirti bažnyčių puošybai ir apeigoms [Francis A., 1973, p. 15-І 7]. Tačiau nuo renesanso, suklestėjus racionalizmui, sakralinio meno galia ir įtaka ėmė silpti. Religiniai motyvai suvešėjo pasaulietiniame mene, kai simbolistai iš naujo atrado" religiją. J.Ensoras nutapė paveikslą Kristaus žengimas į Briuselį" (1888), P.Gauguinas Geltonasis Kristus" (1889), O.Redonas Kristus ir samarietė", M.Denis Kelias į Kalvarijų kalną". Šie menininkai jau nebuvo praktikuojantys krikščionys. Suasmenindami religinius motyvus, jie išreiškė pasąmonėje glūdinčią patirtį, žmogaus 155
2 M. M.Antokolskis. Kristus prieš teisėjus, Marmuras. Valstybinė Tretjakovo galerija ryšį su visata. Modernizmo epochoje religinė tematika tapo ypač artima ekspresionistams 1 dėl jų noro gilintis į socialines ir moralines problemas. Dievo sūnaus figūra tapo visų atstumtųjų, nuskriaustųjų ir paniekintųjų simboliu. Minėtina E.Muncho ir O.Dixo kūryba, E.Nolde's devynių dalių ciklas Kristaus gyvenimas", G.Rouault paveikslas Tyčiojimasis iš Kristaus" (1932). Krikščioniškuosius motyvus naudojo ir siurrealistai S.Dali, M.Ernstas, metafizinės tapybos atstovas G. De Chirico. Visiška religinio meno sekuliarizacija įvyko postmodernizme. XX a. 6-ajame dešimtmetyje kilusi romanų banga apie Jėzų bei dailininkų F.Bacono, J.Beuyso, A.Hrdlicko, B.Vilikeno kūryba visiškai atsiejo religinius siužetus nuo ikonografinių kanonų ir tuo sukėlė ne vieną skandalą krikščionių bendruomenėj e. Dar tik prieš porą šimtmečių krikščioniškojo meno vaizduojamasis pradas žydams atrodė mirtinas antrojo Dievo įsakymo Nesusikurk stabų" pažeidimas. Šiandien ne tik biblinių įvykių, bet ir krikščioniškų simbolių vaizdavimas žydų mene yra bemaž savaime suprantamas dalykas. Tai išplaukia iš nuolatinio gyvenimo diasporoje, šviečiamojo Haskalos sąjūdžio užmojų, kultūrinių kontaktų ir pan. Tačiau vis dėlto tam tikrą nuostabą ir susidomėjimą kelia Kristaus žydo paveikslas dailėje ir naujų prasmių suteikimas Nukryžiuotajam. Pasaulinėje bibliografijoje rasime tūkstančius knygų ir straipsnių, skirtų Kristaus ikonografijai krikščioniškosios dailės kontekste. Kitaip yra su Kristaus paveikslu nekrikščioniškojoje dailėje. Nėra literatūros ir apie Jėzaus paveikslą žydų mene ar Kristaus kaip žydo vaizdavimą. Vaizduojamojo prado draudimas lėmė pasaulietinės žydų dailės atsiradimą tik XIX a. pradžioje, todėl dar ir šiandien jaučiama literatūros apie žydų dailę ir ypač dailininkus stoka, o labiau specifinės temos visai nėra nagrinėtos. Keliais sakiniais yra aptarta Nukryžiuotojo figūra kalbant apie 1 Ekspresionizmo branduolį sudarė žydų dailininkai. Iš čia bent iš dalies kyla ekspresionistų dėmesys socialinėms ir etinėms problemoms
3 M.Chagallo kūrybą ar holokausto dailę. Todėl nagrinėjant Kristaus žydo paveikslą žydų dailėje svarbiausiais šaltiniais tampa vizualinė medžiaga bei pačių menininkų pasisakymai dailės, religijos, filosofijos klausimais. Žydų dailininkai Kristų vaizdavo dvejopai: tradiciškai kaip krikščionį ir netradiciškai kaip žydą. Pirmuoju atveju Jėzaus prasmė išlieka nepakitusi: jis yra Dievo sūnus, krikščionybės įkūrėjas, pasiaukojęs dėl nuodėmingo pasaulio, nukryžiuotas ir vėl prisikėlęs iš mirusiųjų. Antruoju - išreiškiamas žydų tautos santykis su pasauliu. Pagrindinis šio darbo tikslas yra pristatyti Kristaus žydo vaizdavimo istoriją žydų dailėje. Palyginti Kristaus ir Kristaus žydo ikonografinius panašumus ir skirtumus. Atskleisti simbolines Kristaus žydo paveikslo reikšmes žydų dailėje. Beje, žydų daile" čia bus vadinama žydų kilmės dailininkų, tiek praktikavusių judaizmą, tiek ne, kūryba. Daugelį šimtmečių krikščioniškasis menas kūrė įtampą tarp krikščionių ir žydų, pastaruosius vaizduodamas kaip tamsuolius ir eretikus. Atsakydami įtai žydai neigė pagrindinį krikščionybės simbolį-nukryžiuotąjį. Tendencija vaizduoti Kristų kaip žydą atsirado apie 1870 metus. Tai lėmė politinio antisemitizmo suvešėjimas Vakarų Europoje, ypač Prancūzijoje, bei prasidėję pogromai Rusijoje. Ilgus šimtmečius niekinami ir nekenčiami žydai buvo kaltinami nužudę Kristų aisiais Solomonas Alexandras Hartas ( ), išrinktas į Londono Karališkąją menų akademiją, buvo taip pristatytas: Čia Mr. Hartas, kurį mes ką tik išrinkome akademiku... Mr. Hartas yra žydas, o žydai, kaip žinome, nukryžiavo mūsų Išganytoją, bet, nepaisant to, jis yra labai geras žmogus..." [The Reminiscences..., 1882, p. 7]. Bene pirmasis žydų tautybės dailininkas, suteikęs Kristui semitų bruožų, buvo Markas Antokolskis 2, gimęs Vilniuje metais marmure 2 Markas Antokolskis (1843 Vilnius-1902 Homburgas prie Hėlės) studijavo Sankt Perterburge, paskui Berlyne. Gyveno Romoje, Paryžiuje, Berlyne (Plačiau: Кузнецова Э. В., M. M. Антокольский. Жизнь и творчество, Москва, 1989). M.Gottlieb. Kristaus mokymai Kafarnaume Drobė, aliejus. 271,5x209. Varšuvos nacionalinis muziejus
4 iškaltoje skulptūroje Kristus prieš teisėjus" Jėzus vaizduojamas užsidėjęs šlikę (kipą), o jo veido bruožai yra labai panašūs į skulptoriaus personažus, atstovaujančius žydams: "Ginčas dėl Talmudo", Natanas išminčius". Žydų kilmės lenkų tapytojo Maurycy'aus Gottliebo 3 kūrybą inspiravo Naujojo Testamento temos metais tapytame paveiksle Kristus prieš Pilotą" (Mt 27,1-26; Mk 5,1-5; Jn 18, 29-19,16) Kristus yra apgaubtas tradiciniu žydų maldos šalių. Panašiai jis yra vaizduojamas darbuose Kristus sako pamokslą" (eskizas, 1878), Kristaus mokymai Kafarnaume" ( ) (Mk 1,21-34; Mt 8,14-17), kur Jėzus nutapytas sinagogoje stovįs pakyloje, skirtoje rabinams. Įdomu tai, kad šiame paveiksle dailininkas nutapo ir save, atidžiai besiklausantį Kristaus pamokslo. Taip jis akcentuoja nuolatinę krikščionybės įtaką bei kai kurių žydų blaškymąsi tarp krikščioniškosios ir judaistinės tradicijų. Žydų kilmės vokiečių impresionisto Maxo Liebermanno 4 darbe Jėzus šventykloje" (1879) Jėzus nutapytas kaip žydas berniukas, pamokslaujantis sinagogoje, o jo gestai primena žydų išminčių gestus diskutuojant m. vykusioje parodoje Miunchene šis darbas sukėlė nemažų diskusijų ir iš prestižinės vietos buvo perkabintas į tamsiausią kampą [Kampf A., 1990, p. 83]. Leonas Bakstas 5 buvo išmestas iš Sankt Peterburgo dailės akademijos už konkursinį paveikslą Dievo Motina, apraudanti Kristų", kuriame Maurycy Gottlieb (1856 Drohobyczas-1879). Studijavo Vienos dailės akademijoje, Ecole des Beaux Arts Paryžiuje. Dirbo Lenkijoje (Plačiau: Malinowski J., Maurycy Gottlieb, Warszaw, 1997). 4 Max Liebermann (1847 Berlynas-1935 Berlynas) studijavo Berlyno universitete filosofiją, o Veimaro meno akademijoje. Dirbo Paryžiuje, Romoje, Olandijoje, bet daugiausia laiko praleido Berlyne (Plačiau: Josten G., Max Liebermann, Dresden, 1973; MeissnerG., Max Lieberman, Leipzig, 1974). 5 Leon Bakst (1866 Grodnas-1924 Paryžius). Mokėsi Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Nuo 1891 apsistojo Paryžiuje (Plačiau: Spencer Ch., Leon Bakst, New York, 1973; Pružan I.N., L.S.Bakst, Leningrad, 1975). M.Gottlieb. Kristaus mokymai Kafarnaume, Fragmentas, M. Gottliebo autoportretas. Varšuvos nacionalinis muziejus jis nutapė minią Lietuvos geto žydų. Taip tapytojas pabrėžė Kristaus ir jo motinos žydiškumą. Pasipiktinusi akademijos komisija subraukė jo drobę raudonu pieštuku. Tendencija traktuoti Kristų kaip žydą tęsiama ir XX amžiuje. Samuelis Hirszenbergas 6 pavaizdavo Kristų kaip rabiną. 6 Samuel Hirszenberg (1866 Lodzė-1908 Jeruzalė) mokėsi A.Vagnerio mokykloje Miunchene, po to Lodzėje, Krokuvoje, Paryžiuje m. apsigyveno Jeruzalėje (Plačiau: Naphtalie В., Samuel Hirszenberg, Berlin, 1929). 161
5 Marko Chagallo 7 darbuose Nukryžiuotojo figura gana dažna, ypač kai kartojasi žydų tautos persekiojimai. Ją matome darbuose Golgota" (1912), Pasipriešinimas" ( ), Kankinys" (1940), Baltasis nukryžiavimas" (1938). Žydiškumas čia pabrėžiamas žydų maldos šalių gaubiančiu Nukryžiuotojo klubus. Panašus motyvas matyti ir tarpukario Lietuvos žydo Žalės Bckerio 8 kūryboje metais Kaune surengtoje parodoje buvo demonstruotas tapybos darbas Žydas ant kryžiaus", į kurį gana skaudžiai reagavo lietuvių kritikai. V. Bičiūnas rašė: Su kai kurių Z.Bekerio paveikslų tendencija objektingam stebėtojui sunkoka sutikti. Sakysime, Žydas ant kryžiaus" atvaizduotas lietuviškos gamtos fone. Kur kur, bet jau Lietuvoje žydo niekas prie kryžiaus iki šiol nekalė" [V. В., 1933, p. 385]. Nukryžiuotojo motyvas žydų dailėje išlieka populiarus ir po karo. Jį taip pat naudoja ir Izraelio menininkai, pavyzdžiui, Marianas Marinelis 9, Mordechai Morenas 10. Pastarasis yra sukūręs visą Nukryžiuotojo ciklą. Ankstyvosios krikščionybės laikais Kristus buvo vaizduojamas netiesiogiai, jį keitė simbolis - žuvis, inkaras, monograma ar kryžius. Ankstyviausi jo asmens atvaizdai yra išlikę iš II-III amžiaus. Bėgant laikui susiformavo du pagrindiniai Kristaus tipai: bebarzdis, jaunas ir barzdotas, Marc Chagall ( 1887 Vitebskas-1985 Vencas). Mokėsi J.Peno meno mokykloje Vitebske, po to St. Peterburge. Jo pastangomis egzistavo Vitebsko dailės akademija. Gyveno Maskvoje, Berlyne, Paryžiuje, Vence (Plačiau: Compton S., Chagall, London, 1985; Walther F.I., Metzger R., Marc Chagall, Koln, 2000). 8 Žalė Bekeris (1896 Mažeikių raj., genocido auka) mokėsi Kauno meno mokykloje. Gyveno ir dirbo Kaune. Paskutinį kartą savo darbus eksponavo 1940 m. (Plačiau: Gradinskaitė V, Žydų dailė metų Lietuvos dailės kontekste, Diplominis darbas magistro laipsniui įgyti, Vilniaus dailės akademija, 2000). 9 Marian Marinei ( ). Mokėsi Bezalelio meno mokykloje Jeruzalėje. Nusižudė (Plačiau: Ofrat G., One Hundred Years of Art in Israel, USA, 1998). 10 Mordechai Moreh (g. I937 Bagdadas). Mokėsi Bezalelio meno mokykloje Jeruzalėje, Florencijoje ir Ecole des Beaux-Arts Paryžiuje (Plačiau: Ofrat G. One Hundred Years of Art in Israel. USA, 1998). Д/.Liebermann. Jėzus šventykloje, Drobė, aliejus, 151x131. Privati kolekcija. Hamburgas vyresnis, pailgo veido gerasis ganytojas [Sachs H., Badstubner E., 1980, p. 114]. Žydų dailininkų kūryboje dažnesnis yra antrasis tipas.' Iki VI a. nukryžiavimo scenos buvo vengiama tiek tapyboje, tiek žodiniuose pasakojimuose apie Kristaus kančią, nes tai buvo žeminantis mirties būdas: taip buvo baudžiami nusikaltėliai. Vėliau atsirado krucifiksas - prie kryžiaus prikaltas Kristus. Iš pradžiųjis buvo vaizduojamas su ilga ir siaura tunika, prikaltas prie kryžiaus keturiomis vinimis - rankų plaštakos ir kojų pėdos atskirai. Nuo IX a. figūra apnuoginama, jo klubus dengė tik perizonijus-baltas drobinis klubų raištis. Nuo XIII a. Kristaus pėdos jau sukryžiuotos ir prikaltos viena vinimi, kūnas išsekintas kančių, galva su erškėčių vainiku nusvirusi ant peties. [Schnabel N., 1995, p ; Krikščioniškosios..., 1997, p. 169; Иконография Христа, 1999, с. 7-10]. 163
6 Vaizduodami Kristų žydą, modernizmo menininkai žydai paprastai jo neišlaisvina iš krikščioniškos ikonografijos kanonų. Jie tik suteikia jam Žydiškumo. Daugelyje minėtų darbų Kristaus žydiškumas reiškiamas veido bruožais, drabužiais, galvos apdangalu ar gestais. Perizonijus puošiamas juodom ar mėlynom juostom ir virsta žydų maldos šalių - tallit, paprastai dėvimu per rytines pamaldas. Erškėčių vainikas, skausmo ir patyčių simbolis krikščionybėje, transformuojamas į šlikę (kipą) - mažą Kepuraitę ant viršugalvio, kurią krikščionių ir musulmonų kraštuose nuo viduramžių privalėjo dėvėti žydai [Ouaknin M. A., 1997, p. 71]. Nelaužant ikonografijos kanonų, Kristus vaizduojamas ir poezijoje. Hebrajų ir jidiš kalbomis rašantis poetas Uri Zvi Greenbergas pavaizdavo jį kaip brolį, kuris sugrįš pas žmones apsisiautęs tradicinį žydų maldos šalį: \(A Kas atsitiko Jėzui mūsų broliui nukryžiuotajam ištremtam į įvairias pasaulio vietas? Ar tai tiesa, kad tūkstančiai varpų iš tūkstančių varpinių skambina jam? Turi jis erškėčių vainiką ant galvos ir jo nuogumas yra atviras vėjui lietui karščiui ir žmonių lūpoms kad jie galėtų pabučiuoti jį....jis kabo čia ant stulpų dieną ant akmenų per naktį ir niekas jo negelbsti... Jis sugrįš apsiautęs maldų šalį apie savo pečius atpirkimo dieną ir nuimtoji karūna vėl bus jam ant šventos galvos..." Minėti meno kūriniai negali būti laikomi religiniais paveikslais, nors juose nutapytos scenos iš Naujojo Testamento ar Kristaus gyvenimo. Religinė tema čia praranda ikoninę prasmę. Žydų menininkai vaizduoja Jėzų tik kaip istorinę asmenybę, atsisako sentimentalumo ir misticizmo, būdingo sakraliniams Jėzaus paveikslams. Kristaus figūra jiems tampa konkrečių istorinių įvykių ir šiuolaikinių problemų atspindžiu. M.Antokolskis Kristaus figūrą prilygina Sokratui ar Spinozai. Visi jie yra kankiniai dėl savo įsitikinimų. Tai mano idealai, žmonijos draugai, aukštų dvasinių įsitikinimų žmonės, siekiantys tarnauti kilniai lygybės, gėrio ir teisingumo idėjai" [Антокольский M.M., 1905, c. 745]. Kristaus prikalimas prie kryžiaus yra viena dramatiškiausių krikščioniškosios istorijos akimirkų (Mt 27, 33 43; Mk 15,22-41; Lk 23, 33-49; Jn 19, 17-37). Su ja žydų dailininkai sutapatina savo tautos kelių tūkstantmečių egzistenciją. Nukryžiuotasis tarytum įkūnija žydų tautos istoriją, pasakoja apie pirmuosius trėmimus, prasidėjusius dar VI a. pr. Kr., suvarymus į getus XV a., XIX a. pogromus, XX a. karus ir holokaustą. Modernios visuomenės Golgota yra Auschwitzas. Kryžius ir Romos kartuvės buvo pakeistos dujų kamera" [Maybaum L, 1995, p. 9]. Maxas Beckmannas 12 Pirmojo pasaulinio karo įspūdžius, patirtus dirbant sanitaru kariuomenėje, 1 ' Vilmos Gradinskaitės vertimas iš Kampf A., Chagall to Kitaj. Jewish Experience in 20th Century Art, London, Max Beckmann (1884 Leipcigas-1950 Niujorkas). Studijavo Veimaro akademijoje. Gyveno ir dirbo Berlyne, Amsterdame. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, 1915 m. atleistas iš tarnybos dėl nervų ligos. Nuo 1947 m. apsigyveno Amerikoje. 165
7 įamžino paveiksle Nuėmimas nuo kryžiaus" (1917). M.Chagallo darbas Baltasis nukryžiavimas" - tai reakcija į žydų pogromą, vadinamą Kristal- Inacht- Krištolinė naktis, įvykusį 1938 m. lapkričio 9-Ю naktį. Holokaustas - tai tema, kurios pokario dailininkas negali nepaisyti [Rico LeBrun, 1988, p. 22]. Ši tema išprovokuoja vienodą menininkų reakciją - skausmą, šiurpą, baimę, nusivylimą, nors šie jausmai įvelkami į skirtingus apdaras. Dailininkai ieško naujos meninės kalbos ir simbolių šiems jausmams išreikšti. Ekspresionistas Jackas Levines' 3 yra prisipažinęs, kad tiesiogiai negali vaizduoti holokausto žiaurumų, todėl: Kristus ant kryžiaus man simbolizuoja tik žydų tautos persekiojimus ir nieko daugiau" [Baigell M., 1997, p. 32]. Amerikos skulptoriaus Leonardo Baskino 14 reakcija į holokaustąbuvo nuolatinis nuogos sužalotos figūros vaizdavimas. Taigi nukryžiuotojo Kristaus žydo tema yra pasisakoma prieš žydų tautos persekiojimą ir naikinimą, o pokarį gimusius menininkus, bandančius vaizduoti Šoa žiaurumus, nors jie jų ir nepatyrė, galima sugretinti su ankstyvosios krikščionybės dailininkais, mėginusiais įsivaizduoti Jėzaus nukryžiavimą. Paniekinta ir nuolanki Nukryžiuotojo figūra sutampa su kenčiančia ir mokančia atsiriboti nuo realybės žydų tauta. Tačiau Kristus skleidžia ir išganymą, nuodėmių atleidimą bei pasaulio išgelbėjimą (Mt 21, 1-27; Mk 11, 1-33; Jn 12, 12-16). Diasporą žydai suvokė kaip bausmę, priverstinį išsklaidymą už tautos nuodėmes. Naujo Mesijo laukimu ir išsigelbėjimo iš diasporos viltimi, sugrįžimo į Šventąją žemę ir Izraelio valstybės sukūrimo lūkesčiu persmelkta visa žydų būtis. Todėl ir dailininkų kūryboje Kristus yra žydas, kalbantis žydams ir jų suprastas" [Wojciechowski J., 1879, p. 387]. Nukryžiuotasis dažnai vaizduojamas paveikslo centre, apie jį Jack Levine (g Bostonas). Studijavo Harvardo universitete. Nuo 1945 m. gyvena ir dirba Niujorke. 14 Leonard Baskin (g Niu Bransvikas, Niu Džersis). Studijavo grafiką ir skulptūrą Jeilio universitete, Paryžiaus ir Florencijos meno akademijose. M. Chagall. Baltasis nukryžiavimas, Drobė, aliejus, 155x140. Čikagos meno institutas sukasi visas žmogiškasis gyvenimas. Kristaus figūra vienija visus paveikslo elementus, tampa laukimo ir vilties simboliu. Ir visai nesvarbu, ko laukiama ar tikimasi: valdžios, laisvės, lygybės ar kad viskas gerai baigsis ir 167
8 tauta išsigelbės. Nusivylimo, nepasitenkinimo ar net agresijos metu laukimas ir viltis nedingsta. Tai prislopsta, bet egzistuoja. Nukryžiuotojo figūra praplečia laukimą padarydama jį amžinuoju ir lydi ne tik pavienį individą, bet visą žydų tautą ištisą jos gyvavimo laiką. Žydų menininkų darbuose, vaizduojančiuose teisiamą Kristų, nėra aktyvaus protesto ar pasipriešinimo. Pasaulio atstumtas Jėzus užsidaro savy, tiki savo teisumu ir aukojasi. Lygiai taip pat susispietusi į diasporą ir nuolatos engiama žydų bendruomenė užsisklendžia, besąlygiškai laikosi įstatymų ir laukia Mesijo. Žydų tautos nuolatinis plūduriavimas patikliai laukiant yra suformuotas įgytos patirties. Nepasitenkinimo, besikaitaliojančios prievartos laikais ir netikrumo atmosferoje žydų bendruomenė kaip visada atsiduria priešiškumo židinyje, tampa atpirkimo ožiu. Prie to žydai įprato. P. Johnsonas puikiai apibūdina žydų tautos pasyvumo ir patiklumo ištakas. Jis rašo: Pusantro tūkstantmečio metų žydai kentėjo persekiojimus, ir įgytoji patirtis juos išmokė, kad pasipriešinimas kainuoja daugiau gyvybių, negujųišgelbsti. Jų istorija, teologija, folkloras, socialinė struktūra, netgi žodynas išmokė derėtis, mokėti, maldauti, o ne kovoti... Istorija juos mokė, kad visiems persekiojimams, kad ir kokie žiaurūs jie būtų, ateina galas" [Johnson R, 1999, p ]. Nukryžiuotojo prisikėlimas sulaužo tradicinę egzistencijos sampratą, paversdamas ją ne tik biologiniu išlikimu (Mt 22, 23-33, 28, 1-8; Mk 12, 18-27, 16, 1-8; Jn20,1-Ю). Prisikėlimo stebuklą galima prilyginti jau kelis tūkstančius metų diasporoje gyvenančiai žydų bendruomenei, kuri, veikiama išorinių jėgų ir vidinių prieštaravimų, sugeba išlikti, o amžinoji ICristaus žydo figūra tampa žydų tautinio atgimimo ir emancipacijos simboliu. Simbolistai suasmenino Dievo sūnaus paveikslą, įpynė jį į autobiografinius pasakojimus. Pavyzdžiui, P.Gauguino darbas Autoportretas su aureole" ar biblinių scenų perkėlimas į Taitį. Žydų dailininkai sutautina Kristų ir suteikia jam žydiškumo bruožų, nes individą jie suvokia vienyje su visa tauta. 168 M-Marinel. Nukryžiavimas, Ofortas, 17x25. Privati kolekcija. Jeruzalė XX a. pradžioje užuojautą kelianti Kristaus figūra tampa ypač populiariu kontempliacijos objektu. Dar XVIII a., Šviečiamojo sąjūdžio paveikti, jaunieji žydai ėmė žavėtis gojim 15 skleidžiamomis idėjomis: mokslu, technologija, menu. Jie siekė įveikti fiziškai ar simboliškai juos skyrusią uždangą nuo pasaulio ir patirti naujus išgyvenimus. Taip krikščioniškosios religijos simbolis virsta dar ir žydų menininkų pasaulietiškumo, laisvamaniškumo ir išsivadavimo iš judaizmo dogmų 15 Goj, dgs. gojim - ne žydas. 169
9 simboliu. Kristus, gerbiamas aplinkinio pasaulio, tampa žydų broliu ir menininkų draugu. Apibendrinant reikia paminėti, kad Kristus žydųdailininkųnevaizduojamas kaip Dievo sūnus ir antrasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo. Jo vaizdavimas žydų mene įgauna savitas ir naujas prasmes. Jis tampa istorine asmenybe, novatoriumi, išreiškiančiu žydų tautos santykį su pasauliu. Sutautinta ir įgavusi žydo bruožų Kristaus figūra virsta protestu prieš antisemitizmą, žydų tautos tragizmo simboliu, išsivadavimo iš judaistinės tradicijos siekiu. Literatūra Baigell M., Baigell M., Jewish-American Artists and the Holocaust, New Jersey, Johnson P., 1999-Johnson P., Žydų istorija, Vilnius, Kampf A., Kampf A., Chagall to Kitaj. Jewish Experience in 20th Century Art, London, Krikščioniškosios..., Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius, Sud. D.Ramonienė. Maybauml., 1995-MaybaumI., Witness and Legacy, Minnesota, Ed. C.Feinstein. OuakninM. A., Ouaknin M. A., Symbols of Judaism, Paris, RicoLeBrun, 1988-Baskin L., Iconologia, London, The Reminiscences..., 1882-The Reminiscences of A.S.Hart, London, Ed. A.Brodie. Sachs H., Badstubner E., Sachs H., Badstubner E., Christliche Ikonographie in Stichworten, Leipzig, Schnabel N., Schnabel N., Christsein heute, V.B., 1933-V.B. Z. Bekerio paroda//židinys, 1933,nr. 4. Wojciechowski J., Wojciechowski J., Salon sztuk pięknych Ungra w Warszawie // Tygodnik Ilustrowany, 1879, nr Антокольский M.M., Антокольский M. M., Его жизнь, творение, письма и статьи, Москва, Иконография Христа, Иконография Христа // Юный художник, 1999, No Gauta The Image of Christ as a Jew in Jewish Art Summary Traditionally, the image of Christ is identified with Christian art. The tendency to depict Christ as a Jew appears in the 1870s as a result of the rise of political anti-semitism. In most works, created by Jewish artists, Jesus is pictured in accordance with traditional Christian iconographie canon. Christ's Jewishness is marked by garment, headdress or gesture. M. Antokolsky carved Christ wearing a skullcap. In some paintings, created by M. Gottlieb and M. Chagall, Christ is wrapped in the traditional Jewish prayer shawl - tallit. In M. Liebermann's work, the young Christ supports his argument with strong gestures of his hand in a synagogue. S. Hirszenberg portrayed the head of Christ as a rabbi. These art works can not be treated as religious art due to the religious theme losing it's iconic meaning. Jewish artists depict Christ as a historical person but not as the Son of God. Jesus turns into the symbol of connection between Jewish community and the rest of the world. The Holocaust was a subject that a Jewish artist could not neglect. For many of them the Christ on the Cross was to become the symbol of Jewish martyrdom and persecution. Some artists, for instance, J. Levine or L. Baskin could not deal directly with the Holocaust. They expressed the terror of the Holocaust and the horror of the war through the Crucifixion. As far back as 18th century, Jews were powerfully attracted by the light, which shone from the West. Its science, technology, and art were like a magnet. Young Jews strove to climb the fence, which physically or symbolically encircled many of the Jewish towns and separated them from the rest of the word. At the beginning of the 20th century the 171
10 figure of Christ became a popular object of contemplation. He was conceived as a Jewish religious reformer and partly a breaker of the Jewish tradition. The main symbol of Christianity - the figure of the Christ - was converted to the symbol of the liberation and secularisation of Jews. Vilma Gradinskaitė Vilniaus dailės akademija Maironio g. 6, Vilnius vilmela@centras. lt 173
REKVIZITAI.
REKVIZITAI VšĮ Litvakų kapinių katalogas MACEVA Į/k: 302660894 el. paštas: info@litvak-cemetery.info Banko sąskaita: LT88 7044 0600 0773 9987 (SEB bankas, SWIFT: CBVILT2X) www.litvak-cemetery.info MACEVA
More informationLIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS
LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS Vilnius, 2012 MINISTRY OF NATIONAL DEFENCE REPUBLIC OF LITHUANIA
More informationIntroductory and Methodological Statements
The Problem of Christian Images in Contemporary Lithuanian Poetry Radvyda Vaišvilaitė, LCC International University, Lithuania Abstract: An interdisciplinary study of literary works and a Christian perception
More informationKLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ
KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Dovilė TROSKOVAITĖ FORMATION OF POLISH AND LITHUANIAN KARAITE IDENTITY IN THE 19 th 20 th CENTURIES: BETWEEN SEPARATION AND ADAPTATION Summary of Doctoral
More informationMokslo darbai (84); 25 32
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2006 6(84); 25 32 CONSTITUTION & REMARKS ON RELIGION: THE PROBLEM OF THE COMPATIBILITY IN XX XXI CENTURIES Assoc. Prof. Dr. Gediminas Mesonis Mykolas Romeris
More informationLEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT
ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 81 A u š r a P a ž ė r a i t ė LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT Vilnius University Center for Religious Studies and Researc Universiteto
More informationBetween Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity
Gauta 2012 03 06 Tomas Kiauka Klaipėdos universitetas Tarp tikėjimo ir proto: protestantiškoji teologija modernybės laikais Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary Invoking theological
More informationŽydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose
ISSN 2029-3208. TRADICIJA IR DABARTIS, 10. 185 194. Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose RIMANTAS SLIUŽINSKAS Klaipėdos universitetas Anotacija. Straipsnyje pateikiami Biržų
More informationBudriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai
Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra Laiminga žuvis Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 Mokslų šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota
More informationPAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE
Dainius SobecHs PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius Sobeckis Klaipėdos universitetas Anotacija Rašytojo Donaldo Kajoko kūryboje gausu biblinių personažų,
More informationTHE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS
THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS Marija Barkauskaitė, Ona Tijūnėlienė Introduction Factors forming views of J. A. Comenius. In the 15th
More informationEtinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai
Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Vytauto Didžiojo Universitetas HMF Filosofijos katedra Donelaičio g. 52, Kaunas
More informationŽmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai
Articles ISSN 1392-8600 E-ISSN 1822-7805 Žmogus ir žodis / Literatūrologija Man and the Word / Literary Criticism 2017, t. 19, Nr. 2, p. 51 64 / Vol. 19, No. 2, pp. 51 64, 2017 Žmogų išbandantis blogis
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS Jonas Vilimas GRIGALIŠKOJO CHORALO TRADICIJOS BRUOŽAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE. XV-XVIII AMŽIŲ ATODANGOS IR REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS Daktaro disertacija Humanitariniai
More informationp.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...)
R. D. Laing The Divided Self [en] p.9 The present book is a study of schizoid and schizophrenic persons; its basic purpose is to make madness, and the process of going mad, comprehensible. p.11 I wrote
More informationRENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2003 11 Straipsniai ir pranešimai RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO Marius Ščavinskas Istorijos magistrantas Vilniaus universiteto
More informationHEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA
HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA Ingo W. Schröder ABSTRACT The essay introduces the Gramscian concept of hegemony to the study of identity politics, with a
More informationRytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose
Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Doc., dr. Agnė Budriūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas Pagrindinės sąvokos: Rytų filosofija, daoizmas, intelektualinis kolonializmas, patirtinis žinojimas Santrauk
More informationLITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS
FOLIA SCANDINAVICA VOL. 20 POZNAŃ 2016 DOI: 10.1515/fsp-2016-0035 LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS NORBERT OSTROWSKI Jagiellonian University, Cracow
More informationGenius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)
Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Wladimir Gilmanov Anotacija Šis straipsnis skirtas Donelaičio Metų vadinamosioms gyvenimo pamokoms, o drauge ir
More informationANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY
TILTAI, 2014, 4, 71 79, ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online) ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY Skaidrīte Gūtmane Latvian Christian Academy Abstract Current
More informationOnline ISSN PROBLEMOS DOI: Justas Bujokas
Online ISSN 2424-6158. PROBLEMOS 2017 91 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.91.10498 Constructive Empiricism without the Epistemic Community Justas Bujokas Vilnius University Department of
More informationEditos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà
SOTER 2016.59 (87) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.59(87).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Telðiø kunigø seminarija Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio
More informationPAMALDUMAS ŠVENTIESIEMS VALDOVAMS. VALSTYBIŲ GLOBĖJAI ŠV. STEPONAS, ŠV. VACLOVAS, ŠV. VLADISLOVAS, ŠV KAZIMIERAS
ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS / 60 2011 PAMALDUMAS ŠVENTIESIEMS VALDOVAMS. VALSTYBIŲ GLOBĖJAI ŠV. STEPONAS, ŠV. VACLOVAS, ŠV. VLADISLOVAS, ŠV KAZIMIERAS Sigita Maslauskaitė VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
More informationJosé María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain
https://doi.org/10.24101/logos.2017.67 Gauta 2017 10 25 José María Zamora Calvo Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain Kelios pastabos apie plotiniškąjį logos: emanacinė
More informationMūsų dienomis pastebimai suintensyvėjo krikščionybės Lietuvoje
b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Katalikiškojo pamaldumo raiška Vilniuje
More informationHanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas
Gauta 2010 01 07 Dalia marija StančienĖ Klaipėdos universitetas Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Social Ethics of Hans Jonas: the responsibility principle Summary The article discusses
More informationDėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai
ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March 2012 WEEKEND MASSES: Sundays 9:00 a. m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in Rectory chapel, exceptions listed in schedule No
More informationТатьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Aušra Tamošiūnienė L i t e r at ū r i n ė s t r a d i c i j o s i r i s t o r i n ė s t i k r o v ė s b r u o
More informationGruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3
Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr.3 2015 December Vol 43, No. 3 Žynys is the official award-winning newsletter of the Colorado Lithuanian-American Community Pirmininko Ţodis L (CLAC) and is published
More informationSENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT
Santalka. Filosofija. 2010, t. 18, nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 17 SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Rashmika Pandya The American University in Cairo, Department of
More informationIŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA
Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Mokslo studija Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ
More informationŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS
Acta Academiae Artium Vilnensis / 69 2013 ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Vaiva Klajumaitė Vilniaus universiteto muziejus Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius vaiva.klajumaite@muziejus.vu.lt
More informationArt History & Criticism Meno istorija ir kritika 13
VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY / VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS FACULTY OF ARTS / MENŲ FAKULTETAS ISSN 1822-4555 (Print) ISSN 1822-4547 (Online) Art History & Criticism Meno istorija ir kritika 13 Kaunas,
More informationLietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje
Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje Lietuvos istorijos institutas Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje Sudarytojas Darius Staliūnas STRAIPSNIŲ RINKINYS UAB Baltijos kopija
More informationKrikščioniškojo. Revealing Christian Life in Lithuania: 14 th 20 th centuries
lietuvių katalikų mokslo akademija / lithuanian catholic academy of science b a ž n y č i o s is t o r i j o s st u d i j o s, viii Krikščioniškojo gyvenimo Lietuvoje atodangos: XIV XX a. s t u d i e s
More informationThinking about religious space
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2007. T. 18. Nr. 4, p. 95 104, Lietuvos mokslų akademija, 2007, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Thinking about religious space A N E L Ė V O S YL I Ū T Ė Institute for
More informationKam reikalingas Žalgiris sovietmečiu?
GITANA NOTRIMAITĖ Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu? Anotacija: Straipsnyje nagrinėjamas Žalgirio mitas, kuris yra viena iš sovietmečiu (per)kuriamos Lietuvos istorijos dalių. Svarbi jo sema yra atkakli
More informationPSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY
16 ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 2, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 S i l v i a B e n s o PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY Siena College Department of Philosophy 515 Loudon Rd. Loudonville,
More informationTHE IMAGE OF GOD IN THE WORKS OF FRANZ WERFEL
ISSN 2029-2236 (print) ISSN 2029-2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2018, 9(2), p. 221 229. THE IMAGE OF GOD IN THE WORKS OF FRANZ WERFEL Natalia Volokitina South Ural State Humanitarian
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU)
1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas Peleckis MULA SADRO شیرازی) (مالصدرای BŪTIES FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) Disertacija Humanitariniai mokslai, filosofija (01 H) Vadovas: prof. Algis Uždavinys
More informationTradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?
Filosofija. Sociologija. 2012. T. 23. Nr. 3, p. 196 204, Lietuvos mokslų akademija, 2012 Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? AGNIEŠKA JUZEFOVIČ Vilniaus Gedimino
More informationSPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA
RÛTA MARIJA VABALAITË Gauta 2008 03 12 RÛTA MARIJA VABALAITË Vilniaus pedagoginis universitetas KELYJE Á ÞMOGAUS TOBULUMÀ: SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA On the Way to Human Perfection: Spinoza s moral philosophy
More informationthe soul in limbo 2016 The Cobra Museum of 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen TEE TEE TEE sources work Jennifer 01/15
the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of Modern Art, NL 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen The exhibition highlights various thematic aspects of Tee s work over the past decade including the most
More informationKALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA
Gauta 2011 11 10 Žilvinas Vareikis Vytauto Didžiojo universitetas KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Language as a Writing and as a Speech SUMMARY The article discusses a nature of the distinction between
More informationD ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)
THE GREAT PRIMAEVAL CONTRACT OF ETERNAL SOCIETY: EDMUND BURKE S VIEWS ON THE SOCIAL CONTRACT PIERRE LURBE Université Paul Valéry Montpellier D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis)
More informationRELATION BETWEEN NOVATION AND TRADITION IN CONTEMPORARY LITHUANIAN SACRED ARCHITECTURE
VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Linas KRŪGELIS RELATION BETWEEN NOVATION AND TRADITION IN CONTEMPORARY LITHUANIAN SACRED ARCHITECTURE SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION HUMANITIES, HISTORY AND THEORY
More informationMedijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 78 Medijų filosofija Komunikacijos filosofijos genezė Kęstutis Kirtiklis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra Saulėtekio al. 11,
More informationŠia publikacija visų pirma siekiama paskelbti Trijų Vilniaus kankinių
b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Bazilijonų redakcijos Trijų Vilniaus
More informationTHE PROBLEM OF RESEARCH OF RELIGIOUS TENSIONS IN THE SOCIAL FIELD. Introduction
ISSN 0132 3156 Geografijos metraštis 38(2) t., 2005 66 THE PROBLEM OF RESEARCH OF RELIGIOUS TENSIONS IN THE SOCIAL FIELD Giedrė Paltanavičiūtė Vilnius University, Departmen of General Geography, M. K.
More information- pats induizmas su visais savo kultais, galima sakyti, Cia yra tik "tarp kitko". Domejimasis Indija tik
Regimantas TamoSaitk Santrauka Gali susidaryti jspiidis, kad indiskosios epistemos tyrinejimas, gilinimasis i klasikinq vedinio ir induistinio laikotarpio ragtijq esqs specifillis istoriko darbas, asmeniiko
More informationBRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA
ISSN 1392-3781. Þiemgala. 2014/1 INGA STEPUKONIENĖ BRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA Anotacija: Straipsnyje apžvelgiama dviejų iškilių Biržų krašto literatų Broniaus Krivicko
More informationVytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS. Final Master thesis
VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF POLITICAL SCIENCE AND DIPLOMACY DEPARTMENT OF PHILOSOPHY AND SOCIAL CRITIQUE Vytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS (TIES PRODUKTYVUMO
More informationKULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More informationAn offprint from S T U D I E S I N P O L I S H J E W RY. Jews in the Former Grand Duchy of Lithuania since Edited by. and
An offprint from P O L I N S T U D I E S I N P O L I S H J E W RY ccccccccccccccccdxxxxxxxxxxxxxxxx V O L U M E T W E N T Y - F I V E Jews in the Former Grand Duchy of Lithuania since 1772 Edited by š
More informationIntroduction. Andrius Bielskis
ISSN 1392 1274. PROBLEMOS 2009 75 Power, History and Genealogy: Friedrich Nietzsche and Michel Foucault Andrius Bielskis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Arklių g. 18, LT-01129 Vilnius El. paštas:
More informationLoreta Ulvydiene Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Lithuania
Loreta Ulvydiene Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Lithuania E-mail: loreta.ulvydiene@vukhf.lt IMAGERY OF WATER IN J. UPDIKE S RABBIT NOVELS John Updike might be regarded as a towering
More informationALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA *
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2015 87 ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * Laura Junutytė-Galvanauskienė Lietuvos edukologijos universitetas T. Ševčenkos g. 31, 228 kab., LT-08106 Vilnius El. paštas: junutyte@yahoo.com
More informationCURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA:
CURRICULUM VITAE Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: Date of Birth: August 10, 1978 Place of Birth: Kaunas Family state: married, two daughters E-mail address: zyykai@gmail.com EDUCATION 2006-2011 VYTAUTAS
More informationŠILUVOS ŠVENTOVĖS ADMINISTRAVIMAS PAGAL KANONŲ TEISĖS KODEKSĄ
Gauta 2015 02 18 NERIJUS VYŠNIAUSKAS Popiežiškasis Romos Saleziečių universitetas ŠILUVOS ŠVENTOVĖS ADMINISTRAVIMAS PAGAL KANONŲ TEISĖS KODEKSĄ Administration of Šiluva Sanctuary According to the Code
More informationTHE BIBLICAL SYMBOL OF LIGHT IN J.R.R. TOLKIEN S THE SILMARILLION AND THE LORD OF THE RINGS
ISSN 2029-2236 (print) ISSN 2029-2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2017, 9(2), p. 171 186. THE BIBLICAL SYMBOL OF LIGHT IN J.R.R. TOLKIEN S THE SILMARILLION AND THE LORD OF THE
More informationAnapus laiko ir erdvės
Anapus laiko ir erdvės Jo Dieviškoji Kilnybė A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada. AUTORINĖS TEISĖS: Tai yra elektroninė šios spausdintos knygos versija, skirta susipažinimui, ir neskirta PERPARDAVIMUI.
More informationVilniaus arkikatedros Sv. Kazimiero koplyčia
ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 141 2006 MISCELLANEA VILNIAUS ARKIKATEDROS ŠV KAZIMIERO KOPLYČIOS VALDOVŲ STA TUL ŲIDENTIFIKA VIMAS Alfredas Širmulis Vilniaus dailės akademija The article discusses the
More informationAR GALIME PRISKIRTI PRETEKSTĄ OKTAVIJĄ SENEKAI?
ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) AR GALIME PRISKIRTI PRETEKSTĄ OKTAVIJĄ SENEKAI? Jovita Dikmonienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros lektorė Vienintelė išlikusi romėnų preteksta
More informationUpės Atharvavedoje : keli bruožai
Upės Atharvavedoje : keli bruožai Šarūnas ŠIMKUS Čia bus aptariama viena iš mitinių vandens sampratų vedose, įvardijama žodžiu ap- tekantis vanduo, upė. Tiksliau, vienoje iš vedų liturginiame sąvade Atharvaveda.
More informationLietuvių atgimimo studijos
LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 7 2002 ISSN 1392-2343 pp. 139 144 Lietuvių atgimimo studijos. T. 17: Nacionalizmas ir emocijos: (Lietuva ir Lenkija XIX XX a.) [Lithuanian National Revival Studies. Vol. 17:
More informationDainora Pociūtė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra Universiteto g. 5, LT Vilnius, Lietuva El. paštas:
(Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2015. 64 Kintančio pasaulio refleksija Kristijono Donelaičio Metuose : antikinės ir protestantiškosios gamtos filosofijos kontekstai Dainora Pociūtė Vilniaus universiteto
More informationNatûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2005. Nr. 3. P. 14 19 Lietuvos mokslø akademija, 2005 14 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje Vilniaus Gedimino
More informationVilnius University Faculty of Philology Department of English Philology. Raminta Rimkienė
Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology Raminta Rimkienė The Theme of Stupidity in Kurt Vonnegut s Novel Cat s Cradle Thesis submitted in partial fulfilment of requirements
More informationDeivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius
vytautas ališauskas Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius Abstract: Goddesses are one of the least investigated deities of ancient religion of the Lithuanians. The sources mentioning
More informationTHEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY
Santalka. Filosofija. 2007, T. 15, Nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 25 THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Mindaugas Briedis Dept of Philosophy and Political
More informationTHE CONTRIBUTION OF ECCLESIAL COMMUNITIES TO THE DEVELOPMENT OF COMMUNITY WORK: WORKING RELIGIOUS CAPITAL
TILTAI, 2018, 1, 27 47 ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online) THE CONTRIBUTION OF ECCLESIAL COMMUNITIES TO THE DEVELOPMENT OF COMMUNITY WORK: WORKING RELIGIOUS CAPITAL Valters Dolacis, Dace Dolace
More informationVILNA GAON STATE JEWISH MUSEUM TOP STORIES
VILNA GAON STATE JEWISH MUSEUM TOP STORIES 2017 / 1 Dear friends of the Museum, We are almost half way through 2017 already and we are delighted to announce that the first six months of the year were generous
More informationSTOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?
MOKSLINË MINTIS Gauta 2006 10 05 MINDAUGAS BRIEDIS Vilniaus Gedimino technikos universitetas STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?
More informationThe Value of Sacredness in Mythical Attitude
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 38 46, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Value of Sacredness in Mythical Attitude LAIMA MONGINAITĖ Department of Philosophy and Communication, Vilniaus
More informationALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA
SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 27 KNYGA, 2009 ISSN 1822-3656 Roma Bončkutė ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA Anotacija. Straipsnyje
More informationŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MUZIKOS PEDAGOGIKOS KATEDRA TATSHATUHI ZIROYAN
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MUZIKOS PEDAGOGIKOS KATEDRA TATSHATUHI ZIROYAN Muzikos pedagogikos studijų programos IV kurso studentė ARMĖNŲ MUZIKOS TAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO
More informationMarija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą
ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78 34 El. paštas:
More informationKO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1
ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Marija Oniščik Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78
More informationStraipsniai ir pranešimai PAELBIO SLAVŲ IR VAKARŲ BALTŲ UŽKARIAVIMŲ MODELIS BALTŲ GENČIŲ CHRISTIANIZACIJOS POŽIŪRIU. Įvadas.
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2010 25 Straipsniai ir pranešimai PAELBIO SLAVŲ IR VAKARŲ BALTŲ UŽKARIAVIMŲ MODELIS BALTŲ GENČIŲ CHRISTIANIZACIJOS POŽIŪRIU Marius Ščavinskas Humanitarinių
More informationAlvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology
Gauta 2015 09 09 Alvydas Noreika Lietuvos kultūros tyrimų institutas VYTAUTO KAVOLIO SOCIOLOGIJOS RAIDOS LOGIKA The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Summary The article deals with the
More informationIntroduction. Peeter Müürsepp
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 The Aim of Science Knowledge or Wisdom* Peeter Müürsepp Tallinn University of Technology Akadeemia tee 3 12618 Tallinn, Estonia E-mail: peeter.muursepp@ttu.ee Abstract.
More informationSaint Pope John Paul II s Notion of the Experience of a Personal Relationship with Jesus Christ
SOTER 2017.63 (91) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.63(91).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Vytautas Magnus University Saint Pope John Paul II s Notion of the
More informationHuman dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life
Strengthening Families, eds. by J. Stala, J. Garmaz, The Pontifical University of John Paul II in Krakow Press, Kraków 2016, p. 97 108 ISBN 978-83-7438-563-3 (print), ISBN 978-83-7438-564-0 (online) DOI:
More informationOna, palaimintoji Darata iš Montau, Jonas iš Marienverderio.
(Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2016. 66 MOTERS LEKTŪRA VIDURAMŽIŲ LIETUVOJE: KUNIGAIKŠTIENĖ ONA IR DARATOS IŠ MONTAU GYVENIMAS Gita Drungilienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Žygimantų
More informationIŠ POPULIARIOSIOS MUZIKOS Į FOLKLORĄ: VIENOS DAINOS ISTORIJA
TRADICIJOS TĖKMĖ ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXIX 2010 IŠ POPULIARIOSIOS MUZIKOS Į FOLKLORĄ: VIENOS DAINOS ISTORIJA RŪTA ŽARSKIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas S t r a i p s n i
More informationMokslo darbai (101); 33 41
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 11(101); 33 41 XII LENTELIŲ ĮSTATYMAI: BENDRŲJŲ ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS PRINCIPŲ PRADMENYS Stasys Vėlyvis * Marius Jonaitis ** Mykolo Romerio universiteto
More informationSPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING
SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING JUŠKIENĖ Vaineta Klaipėda University, Klaipėda, Lithuania Klaipėda State University of Applied Sciences, Klaipėda, Lithuania Abstract The aim
More informationA fulbrighter observes Lithuania going West
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 1. P. 20 24 Lietuvos moksl akademija, 2006 20 Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2006 A fulbrighter observes Lithuania going West Center for Thomistic Studies, University
More informationINFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS
INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS Edmundas Jasinskas 1, Zenonas Kazakevičius 2 1 Lietuvos kūno kultūros akademija, 2 Lietuvos Žemės ūkio universitetas Nors neoklasikinės
More informationapie lietuvių religiją ir christianizaciją*
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2011 28 Jeronimo Prahiškio pasakojimas apie lietuvių religiją ir christianizaciją* Mangirdas Bumblauskas Doktorantas (01 H) Lietuvos kultūros tyrimų institutas
More informationVILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ
VILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ CATHOLIC HAGIOGRAPHY OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA: RECEPTION, DISSEMINATION AND ELEMENTS OF THE SAINTS CULT IN THE LATE 14 TH EARLY 17 TH CENTURY Summary of Doctoral
More informationPRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ BERNARDINŲ GYVENIMAS IR VEIKLA LIETUVOJE XV IR XVI AMŽ. ĮVADAS*
PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ BERNARDINŲ GYVENIMAS IR VEIKLA LIETUVOJE XV IR XVI AMŽ. ĮVADAS* Šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurtasis Mažesniųjų Brolių ordinas (1210), besikivirčydamas dėl griežtesnio ar laisvesnio
More informationDAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ
21 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 20. VILNIUS, 2002 DR. ROMA BONČKUTĖ Klaipėdos universitetas DAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ Apie Simono Daukanto ir
More informationBūties teorija ir filosofija. the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 77 Būties teorija ir filosofija Nihilism, Performativity and the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė Vilniaus universitetas, Religijos studijų ir tyrimų centras Center
More informationPhilanthropy Perception in Lithuania: Attitudes of Civil Servants and Community Leaders
ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2012, T. 11, Nr. 3 / 2012, Vol. 11, No 3, p. 434 446 Philanthropy Perception in Lithuania:
More informationLIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI
IKONOGRAFIJOS TYRIMAI SALTINHJ TYRIMAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI ROTA GUZEVH':rOTE Lietuvos istorijos institutas Ruta GuzeviCiute - Europos kostiumo
More informationMÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA
Gauta 2006-04-12 JUOZAS ÞILIONIS Vilniaus pedagoginis universitetas MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Thinking and Language: Jacques Derrida and Antanas Maceina SUMMARY The phenomena
More informationIŠRANKIOJI ATMINTIS ARBA PRISIMINIMAI APIE VYTAUTĄ, IŠKILIAUSIĄ BEI ŽIAURIAU- SIĄ VALDOVĄ, KURĮ LIETUVA YRA TURĖJUSI"
More information
Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis
Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250 Išleido Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia Solt Leik Sitis, Jutos valstija Būsime dėkingi už atsiliepimus ir pastabas.
More information