Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà
|
|
- Hector Malone
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 SOTER (87) ISSN (Print), ISSN (Online) TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Telðiø kunigø seminarija Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà Šiame tyrime rekonstruojamas Editos Stein požiūris į Martino Heideggerio ontologinę filosofiją. Remiantis naujausiomis apžvalgomis, bandoma atsakyti į Stein darbuose Baigtinė būtis ir amžinoji būtis (Endliches und ewiges Sein), Žmogiškojo asmens struktūra (Der Aufbau der menschlichen Person), Galimybė ir aktas (Potenz und Akt) bei straipsniuose Fenomenologinė pasaulėžiūra (Die weltanschauliche Bedeutung der Phänomenologie), keliamus čia-būties (vok. Dasein) probleminius klausimus, ypatingai jos straipsnyje Martino Heideggerio egzistencinė filosofija (Martin Heideggers Existential philosophie) analizuojamo veikalo Būtis ir laikas (Sein und Zeit) atžvilgiu. Remiantis Stein autentiškosios egzistencijos samprata išryškinamos pašauktosios, baigtinės ir amžinosios būties koncepcijos. This research reconstructs Edith Stein s approach to Martin Heidegger s ontological philosophy in respect of the thesis Being and Time (Sein und Zeit). According to the latest surveys, it is attempted to answer the being-inthe-world (Dasein) problem issues addressed in Stein s works Finite and Eternal Being (Endliches und ewiges Sein), The Structure of the Human Person (Der Aufbau der menschlichen Person), Potency and Act (Potenz und Akt), and articles Phenomenological Outlook (Die weltanschauliche Bedeutung der Phänomenologie), Martin Heidegger s Existential Philosophy (Martin Heideggers Existential philosophie). The concepts of the vocation, finite and eternal being are highlighted based on Stein s concept of authentic being. Ávadas Pagrindinė problema, kurią Martinas Heideggeris iškelia studijoje Būtis ir laikas (Sein und Zeit, 1927 m.), yra būties prasmė per čia-būtį (vok. Dasein). Edita Stein, tokiuose darbuose kaip Baigtinė būtis ir amžinoji būtis (Endliches und ewiges Sein, 1937 m.), Žmogiškojo asmens struktūra (Der Aufbau der menschlichen Person, m.), Galimybė ir aktas (Potenz und Akt, 1931 m.), taip pat nagrinėja būties prasmę. Mąstytoja, nuo fenomenologijos pereidama prie metafizikos, žmogiškąją būtį ir jos prasmę analizuoja ne per čia-būtį, o per pašauktosios ir amžinosios būties scholastinę sampratą. Šia analize sieksime rekonstruoti Stein požiūrį į Heideggerio egzistencinę filosofiją. Remsimės
2 10 naujausiomis šių mąstytojų pozicijų apžvalgomis. Akcentuodami Mettės Lebech, Marijos Chiaros Teloni, Marco Paolonellio įžvalgas, bandysime atsakyti į šiuos probleminius klausimus: 1. Kiek Heideggerio individualizuojama būties prasmė, vertinant Stein filosofijos požiūriu, yra tas pats jo deklaruojamas laikiškumas ir ta pati žmogiškoji būtis? 2. Kodėl Heideggerio būties samprata, anot Stein, laikytina uždara savyje (t. y. kaip tokia, pagal it. in quanto tale)? 3. Ar, lyginant Stein ir Heideggerio žmogiškosios būties koncepcijas (baigtinė, laikina, laikiška) amžinosios būties ir būties myriop interpretavimo aspektu bei implikuojant esaties prigimties ir baigties problemų metafizinius sprendimus, Stein pozicija nepasirodo aiškesnė nei paties Heideggerio? Pagrindinė problema, kurią keliame, yra Stein ir Heideggerio požiūrio į antropologinės filosofijos projektą skirtumai plėtojant būties prigimties, baigties ir pilnatvės aspektus tradicinės metafizikos atžvilgiu. Tikslas rekonstruoti Stein požiūrį į Heideggerio ontologiją, ypač į jo veikalą Būtis ir laikas. Uždaviniai: 1. Glaustai apžvelgti Stein keliamas Heideggerio čia-būties interpretavimo problemas remiantis jos straipsnyje Martino Heideggerio egzistencinė filosofija ir studijose Baigtinė ir amžinoji būtis bei Žmogiškojo asmens struktūra pateiktomis kritinėmis įžvalgomis. 2. Palyginti Stein žmogiškosios būties analizės aspektus su Heideggerio čia-būties filosofija remiantis tokių autorių kaip Mettės Lebech, Annos Piazza, Marco Paolonellio, Acquavivos Marcello, Italo Mancinio, Angelos Ales Bello, taip pat Marijos Chiaros Teloni, Franco Volpio ir Sofijos Vanni Rovighi teorine kritika. 3. Atskleisti Stein požiūrį į Heideggerio egzistencinę filosofiją. Tyrimo metodai teorinė analizė ir interpretacija. Tyrinėjimų apžvalga. Stein fenomenologinė-ontologinė žmogiškosios būties analizė plėtojama trijuose reikšmingiausiuose jos veikaluose: Žmogiškojo asmens struktūra, Baigtinė ir amžinoji būtis ir Galimybė ir aktas. Šiuose darbuose atsispindi scholastinių studijų persmelkta autorės metafizikos, ontologijos, fenomenologijos ir krikščioniškosios filosofijos samprata, dažnai artikuliuojama konfrontacija su Edmundo Husserlio transcendentaliniu idealizmu (ypač kvestionuojant jo darbą Loginiai tyrinėjimai (Logische Untersuchungen. Zweiter Teil: Untersuchungen zur Phänomenologie und Theorie der Erkenntnis, m.) bei Heideggerio egzistencinės filosofijos vizija (akcentuojant veikalo Būtis ir laikas neišbaigtumą dėl nepakankamai išryškintų būties prasmės sąsajų su amžinybės idėja bei tomistine filosofija; čia verta prisiminti jos verstą ir komentuotą Tomo Akviniečio tekstą De Veritate, kuris pateikiamas Stein studijų rinkinyje Tiesos tyrinėjimai (La ricerca della verita ( m.), naudojant L itinerario teologico-fondamentale in Edith Stein (2009 m.)) remiantis paskutiniųjų metų kritine literatūra, būtent Annos Piazza straipsniu Fenomenologija ir ontologija Editos Stein filosofijoje (Fenomenologia e ontologia nel pensiero di Edith Stein, 2015 m.), Acquavivos Marcello Edita
3 EDITOS STEIN POÞIÛRIS Á MARTINO HEIDEGGERIO EGZISTENCINÆ FILOSOFIJÀ 11 Stein. Nuo būties prasmės iki baigtinės būties amžinumo pagrindo (Edith Stein. Dal senso dell essere al fondamento eterno dell essere finito, 2002 m.), Marco Paolonellio Edita Stein ir Martino Heideggerio neatpirktas žmogus (Edith Stein e «l uomo non redento» di Martin Heidegger, 2011 m.) ir Mettės Lebech Editos Stein filosofija: nuo fenomenologijos iki metafizikos (The Philosophy of Edith Stein: from Phenomenology to Metaphysics, 2015 m.), kurių duomenimis Stein pozicija (prieš tai minėtuose trijuose veikaluose) reiškiasi kaip teocentrinė opozicija Heideggerio egocentrinei būties sampratai. Lietuviškoje filosofijoje Stein ir Heidegerio konfrontaciją atliepia Juozo Girniaus magistro darbas Martinas Heideggeris (1936 m.). Girnius, kaip ir Stein, egzistencializmą kritikavo iš tomistinių pozicijų, plėsdamas krikščioniškąją žmogiškosios būties analizės direktyvą. Tačiau Girniaus kritika Heideggerio atžvilgiu buvo daugiau metafizinė, o Stein labiau fenomenologinė-metafizinė. Geriausiai Stein kritinį požiūrį į Heideggerio žmogiškosios būties interpretaciją atskleidžia du jos straipsniai Fenomenologinė pasaulėžiūra (Die weltanschauliche Bedeutung der Phänomenologie, 1932 m.) ir Martino Heideggerio egzistencinė filosofija (Martin Heideggers Existential philosophie, 1936 m.) kurių antrąjį plačiau nagrinėjo tik keli fenomenologinės antropologijos atstovai Marija Chiara Teloni, Italas Mancinis ir Angela Ales Bello. Heideggerio studiją Būtis ir laikas ir Stein fenomenologinę-metafizinę poziciją lyginamuoju aspektu savo darbuose tiria Francas Volpis ( Martino Heideggerio būtis ir laikas (Martin Heidegger Essere e tempo, 2010 m.)) ir Sofija Vanni Rovighi ( Filosofijos pagrindai (Elementi di filosofia, Vol. 2, 2013 m.)), pabrėždami Stein nuopelnus labiau scholastinei metafizinei nei kontinentinei fenomenologinei-egzistencinei filosofijai. Štai Marijos Chiaros Teloni daktaro disertaciją Būties samprata Editos Stein laikiškumo ir amžinumo filosofijoje (Il dispiegamento vitale dell essere in Edith Stein tra temporalita ed eternita, m.) ir minėtą Mettės Lebech kritinę apžvalgą Editos Stein filosofija: nuo fenomenologijos iki metafizikos galima laikyti vienais iš naujausių solidžių darbų, kuomet sintetiniu būdu aiškiai aptariama Stein metafizinės filosofijos raida bei analizuojami laikiškumo ir būties prasmės klausimai, ypatingą dėmesį skiriant Stein konfrontacijai su Heideggerio egzistencialistine pozicija bei implikuojant jos straipsnių Fenomenologinė pasaulėžiūra ir Martino Heideggerio egzistencinė filosofija kritinius tyrinėjimus bei šiuolaikines rekonstrukcijas. Šiame tyrime, be minėtos kritinės literatūros ir Editos Stein darbų, kurie yra išspausdinti rinkinyje Editos Stein darbai (Edith Stein Werke, 1962 m.), taip pat remsimės jos tekstu Prigimtis. Asmuo. Mistika (Natura. Persona. Mistica) 1. I. Editos Stein straipsnio Martino Heideggerio egzistencinė filosofija pirmojoje dalyje ir studijos Žmogiškojo asmens struktūra įvade išsakoma kritika Martino Heideggerio egzistencinei filosofijai atsispindi ir vėlesnio jos veikalo Baigtinė būtis ir amžinoji būtis pagrindinėse tezėse. Ypatingas dėmesys skiriamas Heideggerio tekstų Kantas ir metafizikos problema (Kant und das Problem der Metaphysik, 1929 m.) ir Kas yra metafizika? (Was ist Metaphysik? 1929 m.)) analizei scholastinės metafizikos požiūriu.
4 12 Tekstuose Martino Heideggerio egzistencinė filosofija ir Baigtinė būtis ir amžinoji būtis išryškėja pagrindiniai Stein būties interpretavimo akcentai: 1. būtis artikuliuojama kaip transcendentinė (ne trascendentalinė), subjektyvi ir gryna; 2. būties pagrindas yra dvasinis ir absoliutus buvimas; 3. būtis yra dieviškosios Trejybės atspindys kūrinijoje; 4. būties grynumas bei pilnatvė negali būti redukuojami į jos esmę, tos esmės suvokimą bei prasmę. Heideggerio būties sampratoje teocentrinė žiūra atmetama, tuo tarpu Stein požiūryje į baigtinę ir amžinąją būtį visai kitaip pastebime galimybę apčiuopti pačią būtį ir išsiaiškinti jos prasmę atskirai, neredukuojant į žmogiškąją būtį. Stein pripažįsta, kad nėra aiškesnio būdo interpretuoti būties nei čia-būties aspektu, tačiau pabrėžia, jog čia-būties koncepcija negali būti taikoma visiems žmogiškojo buvimo būdams paaiškinti. Todėl vadovaujantis šiuo požiūriu Heideggerio būties projektas laikomas nepavykusiu. Anot mąstytojos, Heideggerio būties modulių perskyra kasdienė ir autentiškoji būtis traktuotina kaip būties pilnatvės karikatūra. Stein pastebi, kad Heideggeris apleidžia Aš, subjekto, sielos ir asmens fenomenologinę analizę ir šio apleidimo rezultatas bandymas klausti, kas yra žmogiškoji būtis neidentifikuojant svarbiausių žmogiškosios būties elementų veda į neišvengiamą ontologijos ir antropologijos bei egzistencijos kaip tokios ir paties egzistavimo konfrontaciją. Todėl Stein Heideggerio projektą suvokia kaip bandymą atlikti tris neįmanomas redukcijas: 1. būties prasmės į žmogiškąją būtį; 2. žmogiškosios būties į būties baigtinumą; 3. į laikinumą ir laikiškumą. Stein ir Heideggerio egzistencinės antropologijos konfrontacija leidžia iš naujo kelti klausimą apie žmogiškąją būtį pačios Stein filosofijoje. Tokiu būdu giliau bei plačiau galime pažvelgti ir į Heideggerio būties prasmės konstrukcijas. Sekdami Mettės Lebech kritine apžvalga Editos Stein filosofija: nuo fenomenologijos iki metafizikos, susiduriame su teiginiu, jog Heideggeris, dažnai sugrįždamas prie žmogiškosios būties kaip kasdienės būties pasaulyje interpretavimo ir dėl to plėtodamas būties suvokimo problemą, pakliūva į racionalizmo spąstus. Jo argumentai atliepia neokantinę filosofiją, to pasekmė žmogiškosios būties pažinumo uždarumas pačiame pažinime 2. Mettės Lebech požiūriui pritaria ir Marija Chiara Teloni. Ji savo disertacijoje Būties samprata Editos Stein laikiškumo ir amžinumo filosofijoje tikina, jog Heideggerio veikale Būtis ir laikas keliamos filosofinės problemos ir išvados, vertinant jas Stein studijų Martino Heideggerio egzistencinė filosofija ir Baigtinė būtis ir amžinoji būtis požiūriu, pasirodo kaip neturinčios savo aiškios baigties 3, jos neišsprendžiamos, joms tik suteikiamas konceptualus pavidalas. Tokiu būdu pateikiamas naujas egzistencialistinės filosofijos intelektualinis turinys, reikalaujantis papildomo išaiškinimo žmogiškosios būties prigimties, baigties ir amžinumo traktuotės atžvilgiu. Pirmojoje straipsnio Martino Heideggerio egzistencinė filosofija dalyje 4 išryškėja pagrindiniai Stein teiginiai apie Heideggerio čia-būtį. Visų pirma, anot autorės, studijos Būtis ir laikas išvadose sudėtinga pastebėti aiškų sprendimą dėl būties pilnatvės ir amžinumo traktuotės. Stein veikalo Baigtinė būtis ir amžinoji būtis 6-ajame skyriuje, kuriame
5 EDITOS STEIN POÞIÛRIS Á MARTINO HEIDEGGERIO EGZISTENCINÆ FILOSOFIJÀ 13 labiausiai atsispindi straipsnio Martino Heideggerio egzistencinė filosofija minčių tęstinumas 5, pažymima, kad šio straipsnio analizėje didžiausias dėmesys skiriamas pabrėžti ne tiek Heideggerio egzistencinės filosofijos sudėtingumą ir painumą, kiek iš naujo kelti lemiamos reikšmės klausimus. Juos, remiantis straipsnyje Martino Heideggerio egzistencinė filosofija pateiktomis kritinėmis pastabomis ir veikalo Baigtinė būtis ir amžinoji būtis 6-ame skyriuje išdėstytomis įžvalgomis, sintetiniu būdu formuluojame taip: 1. Ką reiškia Heideggerio čia-būtis? 2. Ar jo čia-būties interpretacija patikima? 3. Ar veikale Būtis ir laikas pateikti argumentai yra pakankamai svarūs kelti adekvačius klausimus apie būties ir buvimo esmę? 6 Pradėkime nuo klausimo, kas yra čia-būtis? Stein studijos Žmogiškojo asmens struktūra įvade nurodo pakankamai konkretų Heideggerio atsakymą į šį klausimą: čiabūtis yra konkretus žmogiškasis asmuo 7. Tačiau Edmundo Husserlio fenomenologijoje, remiantis Annos Piazza, Marco Paolonellio ir Angelos Ales Bello įžvalgomis, Heideggerio čia-būtis gali būti identifikuojama kaip grynasis Aš, priešingai nei Stein antropologijoje, kur čia-būtis žmogiškojo asmens ontologinės struktūros analizės atžvilgiu įgyja teocentrinę prasmę. Marcas Paolonellis, palaikydamas straipsnyje Martino Heideggerio egzistencinė filosofija pateiktą kritiką Heideggeriui, įžvelgia, jog veikalo Būtis ir laikas autorius aiškiai nurodo, kad žmogaus esmė yra jo egzistencija, ties tuo ir sustoja. Visai kitaip Stein darbuose žmogaus esmės redukavimas į egzistenciją pasirodo teisingas tiek, kiek veikale Būtis ir laikas didžiausias dėmesys galėjo būti skiriamas esmės ir buvimo (kitur buvinio) tapatumo analizei. Tai pat Italas Mancinis, atliepdamas į Stein dėstomą kritiką Heideggeriui pabrėžia, kad didžioji Heideggerio klaida yra esmės ir egzistencijos sutapatinimas 8. Tačiau, kaip pastebi Marija Chiara Teloni, remiantis tradicine metafizika nesudėtinga suvokti, kad, jeigu žmogaus esmė ir egzistencija yra vienas ir tas pats, tai žmogų turėtume vadinti mažuoju Dievu 9 tiek, kiek žmogiškoji esatis svarstoma kaip išskirtinis egzistencijos modulis, esantis aukščiau už visas kitas galimas buvimo formas. Apie tą patį kalba ir pati Edita Stein straipsnio Martino Heideggerio egzistencinė filosofija 1-oje dalyje 10. Šiam pastebėjimui taip pat atliepia Mettė Lebech ir Angela Ales Bello. Remiantis šiomis autorėmis kyla kitas klausimas kodėl, žiūrint iš Stein teocentrinės perspektyvos, galima teigti, jog Heideggeris iki galo nepaaiškina čia-būties prasmės? Stein studijose Žmogiškojo asmens struktūra bei Galimybė ir aktas pažymi, jog Heideggerio egzistencinė antropologija turi didelių trūkumų, nes, pasak jos, mąstytojas apeina žmogaus kūno ir sielos analizę 11. Kritikuodama veikalo Būtis ir laikas neišbaigtumą, straipsnyje Martino Heideggerio egzistencinė filosofija autorė teigia: [...] dieviškoji būtis, kuri turėtų atidengti žmogiškosios egzistencijos prasmės šydą, paliekama už diskusijos ribų 12, taip pat ji pažymi: [...] kad žmogus turi kūną, yra neginčytina, tačiau ši tema čia visiškai neplėtojama; o siela kaip terminas jo interpretacijose neturi aiškaus apibrėžimo: visiškai neaišku, į ką juo nurodoma 13. Tokia Stein žiūra įneša sumaišties į Heideggerio ontologinės filosofijos analizę. Iš tikrųjų, pasirodo, yra sudėtinga suvokti bei apibrėžti, kaip įmanomas žmogiškosios būties esmės ir buvimo pasaulyje (vok. in der Welt sein) bendrumas, kurį turėtų įgalinti ir garantuoti visų pirma asmens kūniškumas
6 14 ir to kūniškumo fenomenologinė traktuotė. Stein teigia, kad Heideggeris buvimo pasaulyje interpretacijose ištraukia subjektą iš jo unitarinės vidujinės dimensijos ir iš jo esmės siekdamas, kad individo sąsaja su pasauliu įgytų grynai egzistencinę apibrėžtį. Tokiu būdu išvengiama ir fenomenologinio kūniškumo klausimo bei nutolstama nuo Husserlio filosofijos metodologinių aspektų, išryškėjusių jo Loginių tyrinėjimų antroje dalyje ir ypač jo veikalo Idėjos antrajame tome, kurį redagavo ir paruošė spaudai pati Stein. Francas Volpis, atliepdamas į straipsnio Martino Heideggerio egzistencinė filosofija pagrindines mintis, studijoje Martino Heideggerio būtis ir laikas terminą buvimas pasaulyje interpretuoja kaip abipusę, būtiną, neperskiriamą čia-būties ir pasaulio vienovę: žmogiškoji egzistencija nėra tai, ką būtų galima izoliuoti nuo pasaulio, ji taip pat neužsidaro savyje kartu su pasauliu, bet pagal savo prigimtį visada yra kam nors atvira 14. O štai Angela Ales Bello ir Marija Chiara Teloni, analizuodamos paties Heideggerio interpretacijas pastebi, kad buvimo pasaulyje traktuotė Stein kritikos atžvilgiu įgyja dualumo aspektą. Nors, vertinant iš Heideggerio pozicijos, ir atrodo, kad naudodami buvimo pasaulyje argumentą įveikiame res cogitans ir res extensa, subjekto ir objekto, psichinės dimensijos ir išorinės realybės, proto ir kūno perskyrą, labiau įsigilinę suvokiame, kad mąstytojas neišsprendžia šios moderniosios filosofijos problemos, bet nuolat spekuliuoja, ieškodamas originalių būties idėjų ir išorinio pasaulio, egzistencijos kaip tokios ir asmens egzistavimo pasaulyje bendrų sąsajų 15. Analogiškai tvirtina ir Sofija Vanni Rovighi. Ji, sekdama Stein dėstoma kritika Heideggeriui, teigia, jog jis neįveikia moderniaisiais laikais vyravusios res cogitans ir res extensa perskyros. Tai, anot jos, patvirtina ir straipsnyje Martino Heideggerio egzistencinė filosofija dėstomas požiūris: visa Būtis ir laikas studija yra neatsiejamai įsišaknijusi į res cogitans ir res extensa kontrapoziciją, o tai ir sukuria būties prasmės problematiką bei primityvią, paviršutinišką esmės ir egzistencijos perskyrą 16. Jau skaitydami veikalo Būtis ir laikas įvadą esame vedami į destrukciją. Kas yra čiabūtis, ar tai ne ta pati dekartiškoji dvasinė substancija? Akivaizdu, kad čia-būtis savyje talpina prieš-ontologinę esaties sąvoką, išgautą analizuojant laiką. Tuo pat metu čia-būties esmė apibrėžiama kaip grynoji egzistencija, o tai reiškia, jog ši koncepcija kaip naujadaras kyla pati iš savęs. Pats žmogiškasis buvimas čia yra nuosprendis atsigręžti į save kaip į asmenį, kaip į laisvą savo racionalių aktų subjektą. Suabsoliutinta čia-būtis įgyja dvasinės reikšmės charakteristikų. Tuo remiantis egzistencija (vok. vorhandensein), aprašyta kaip čia-būtis, nurodo į masyvumą ir į dekartiško kūniškumo inertiškumą. Stein tiesiogiai nekomentuoja čia-būties ir sudaiktintosios būties supriešinimo, o Marija Chiara Teloni, taip pat ir Anna Piazza bei Marcas Paolonellis priešingai nori tai pabrėžti. Stein, kalbėdama apie Heideggerio dualistines argumentacijas, siekia tik pastebėti, jog Skirtumas tarp egzistencijos, modifikuotos į čia-būtį, ir būties kaip tokios, atskirtos nuo čia-būties, yra neaiškus ir nesuprantamas 17. Remiantis Stein, Heideggeris pasirodo kaip mąstytojas, kuriam nepavyksta išgryninti ir iki galo aprašyti žmogaus būties esmės 18, kadangi jo deklaruojama būties esmė sutapatinama su egzistencija. Ir tai daroma ne todėl, kad čia-būties naujadaras apipinamas kantine bei tradicinės metafizikos kritika su originaliomis argumentacijomis apie laikiškumą, bet todėl, kad nepaliekama vietos žmogiškojo asmens fenomenologinei struktūrai
7 EDITOS STEIN POÞIÛRIS Á MARTINO HEIDEGGERIO EGZISTENCINÆ FILOSOFIJÀ 15 išryškinti. Dėl šių priežasčių Stein straipsniuose Martino Heideggerio egzistencinė filosofija bei Fenomenologinė pasaulėžiūra ir iškelia būties pilnatvės problemą, išryškintą paties Heideggerio veikale Būtis ir laikas. Tačiau autorė visa tai daro atsiribodama nuo būties esmę uždarančių bei determinuojančių mąstytojo argumentacijų, atsiverdama scholastinės metafizikos tendencijoms, ypatingai pašauktosios ir amžinosios būties idėjoms ( Baigtinė būtis ir amžinoji būtis ). Šiuo aspektu išsakytose Stein pastabose galima įžvelgti metodologinę kritiką Heideggeriui. Taigi, dabar galime atsakyti į klausimą, kodėl, Stein požiūriu, Heideggerio čia-būties analizė nėra patikima. Ne tik todėl, kad veikale Būtis ir laikas Heideggerio egzistencializmas pasirodo neišbaigtas, bet ir dėl to, kad jis grynai analitinis. Žmogaus individualumo konstitucija jo analizėje išlieka kaip pagrindas, tačiau ji yra konstruojama atskiriant kasdienę egzistenciją nuo autentiškosios. Tačiau 1-oje straipsnio Martino Heideggerio egzistencinė filosofija dalyje, taip pat ir studijoje Fenomenologinė pasaulėžiūra išryškėjęs Stein požiūris į čia-būtį provokuoja kelti kitą klausimą, kodėl Heideggerio būties ir laiko interpretacijose išryškintas žmogaus būties egzistencinis pagrindas, Stein požiūriu, nėra tinkamiausias aiškinti žmogiškosios būties prasmę? II. Pradėkime nuo įmesties (vok. geworfenheit) temos. Remiantis Marijos Chiaros Teloni svarstymais, jei žmogiškąją esatį suvoktume kaip įmestą į egzistenciją (o tai Heideggerio filosofijoje traktuotina kaip neišvengiama žmogaus lemtis), žmogaus esmės analizė, išplaukianti iš čia-būties koncepcijos, turėtų būti laikoma pagrindu, nors ji, Stein požiūriu, ir nėra atskleidžiama 19. Angela Ales Bello, studijoje Editos Stein fenomenologija ir ontologija, interpretuodama Stein požiūrį į Heideggerio žmogiškosios būties prasmę, svarsto: žmogus neegzistuoja vien tik iš savęs, per save ir tik su savimi pačiu, ir jo esatis savaime nepaaiškina jo prigimties 20. Taigi, nors negalime kelti klausimo apie žmogaus būties prigimtį atsiriboję nuo pasaulio, galime prie žmogaus esaties prisiliesti dirbtinai ir jos esmę apibrėžti be galutinės prasmės, tai ir daro Heideggeris. Tokiu būdu Stein teiginys, kad būties esmė negali būti siejama tik su naujadaro čia-būtis argumentacijomis, leidžia teigti, kad žmogiškoji egzistencija nėra nuolatiniame santykyje vien tik su štai arba čia, o tai, anot Heideggerio, turėtų savaime nurodyti į pačią esatį. Asmens autentiškąją būtį bei jo būties prasmę visų pirma įtvirtina ir įgalina būties prigimties analizė 21. Kodėl? Heideggeris Stein pozicijos atžvilgiu pasirodo kaip nematantis būtinybės specifikuoti žmogiškosios būties prigimties bei būties galimybės po mirties. Dėl to iškyla kita heideggeriškosios čia-būties problema tai būties myriop aiškinimas Aš, subjekto, sielos ir asmens pilnatvės atžvilgiu. Veikalo Būtis ir laikas 52 paragrafe teigiama, kad mirtis yra žmogiškosios čia-būties baigtis 22. Tačiau Mettė Lebech klausia, [...] kaip galima tvirtinti, jog mirtis yra čia-būties baigtis, jei nė vienas iš mūsų negalime to patikrinti; kokiu būdu galima kalbėti apie čia-būties perspektyvą, užčiuopti jos visumą bei prasmę, jei ji užsiveria mirtyje, [...] ar yra būdas kaip tai patikrinti? 23. Jei nėra būdo, kaip tai patikrinti, vadinasi nėra ir būdo patvirtinti, kad žmogiškoji būtis užsiveria mirtyje. Nors
8 16 ir atrodo, kad būties myriop prasmę galėtume taikyti kasdienės būties interpretacijoms, o ne autentiškosios egzistencijos aprašymui, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju Heideggerio argumentacijos būties myriop atžvilgiu neapima žmogiškosios būties prasmės kaip visumos. Štai kodėl Stein, patvirtindama ištikimybę tradicinei metafizikai, savo teocentrinėse analizėse atmeta naujadarą čia-būtis. Tai, kas leidžia užčiuopti egzistencijos pilnatvę, yra laisva, neredukuota, autentiška žmogiškoji būtis. Šiuo aspektu Heideggerio dėstoma būties pozicija pasirodo kaip tokia, kurioje neįmanoma užčiuopti žmogiškojo asmens pajėgumo įveikti savąjį laikiškumą, išsilaisvinti nuo įmesties determinizmo galimybės analizės. Studijoje Būtis ir laikas nekalbama apie tai, kas užpildo žmogiškąją egzistenciją būties myriop aspektu. Todėl Heideggerio čia-būties prasmės koncepcija, kuri teocentrinėje perspektyvoje pasirodo redukuotina į procesą iš nieko į nieką, išprovokuoja Stein opoziciją. Stein egzistencinė filosofija geriausiai atsiskleidžia veikalo Būtis ir laikas interpretacijose. Studijos Baigtinė ir amžinoji būtis 2-ajame skyriuje autorė primena Aš analizės neišvengiamą svarbą kaip žmogiškosios egzistencijos tyrimo atskaitos tašką. Stein, pažymėdama Aš būties fenomenologijos išskirtinę reikšmę, tikina, jog negalima vien tik čia-būties aspektu apibrėžti žmogiškojo Aš, nurodančio į asmens egzistenciją 24. Reikia pripažinti, kad žmogus gauna suvokimą ne tik iš savivokos kylančio pasiryžimo kupinos akimirkos atsigręžti į buvimą čia ir dabar, bet ir iš empatinio santykio su kitu Aš (priešingai nei vok. mitsein aspektu). Žmogiškasis asmuo nėra susietas vien tik su savąja egzistencija taip, kad jo būtis jam leistų užčiuopti Aš esmę savaime. Pats žmogiškasis asmuo kalba apie savo išskirtinį buvimo būdą pasaulyje, kurį kvestionuodami fenomenologiniu metodu suvokiame žmogaus esmę. Žmogiškoji čia-būtis be paties žmogaus asmens ir jo esmės yra niekas. Todėl grynosios žmogiškosios būties suvokimas turėtų būti kvestionuojamas kaip metafizikos objektas, išplaukiantis ne iš čia-būties ar būties myriop aspektų, bet iš būties prigimties ir amžinumo analizės projekto. Mettė Lebech iš Stein metafizikos bei materialiosios ontologijos pozicijų kviečia pažvelgti plačiau: [...] būtis kaip tokia negali būti redukuojama į būties esmę. Būtį mes patiriame a posteriori, kaip faktą, ne a priori 25. Vadinasi, jei norime apibrėžti Stein būties sampratą Heideggerio čiabūties aspektu, negalime pasilikti vien tik būties prasmės lygmenyje, būtina išsiaiškinti, kas yra bendra tarp būties prasmės ir jos realumo. Stein metafizika siekia apimti visą materialiąją ontologiją bei visus konkrečius patirties objektus ir viską, ką išgyvena asmuo. Jos metodologijos pirminis atskaitos taškas yra patirties neabejotinumas. Mąstytoja, sugrįždama prie Aš būties klausimo vis iš naujo, fenomenologiniu būdu bando išsiaiškinti pačios patirties išgyvenimą, kad kuo detaliau nusakytų žmogiškosios būties pilnatvę ir jį išsaugotų kaip pagrindinį metafizikos objektą. Heideggeris stengiasi iš filosofijos išstumti bet kokią amžinosios tiesos sampratą veikalo Būtis ir laikas 44-ajame paragrafe apibūdindamas tai tik kaip krikščioniškosios teologijos likutį, kritikuodamas viduramžių klasikinę filosofiją kaip ėjusią klaidingu keliu, kur, pasak jo, klausimas apie būtį buvęs visiškai prarastas 26. Tuo tarpu Stein, recenzuodama jo veikalą, pabrėžia: Apibendrindami šį darbą, visų pirma atkreipiame dėmesį į tai, kad bandymas parodyti žmogiškosios būties prasmės pilnatvę, reikalauja sugrįžimo prie paties buvimo modelių analizės, tačiau galiausiai analizės atskaitos taškas lieka
9 EDITOS STEIN POÞIÛRIS Á MARTINO HEIDEGGERIO EGZISTENCINÆ FILOSOFIJÀ 17 neišdiskutuotas. Būtų naudinga sulyginti Heideggerio baigiamuosius teiginius su klausimu apie būtį iš esmės, kad patvirtintume jo argumentų teisingumą 27. Negalima vienprasmiškai teigti, kad Heideggeris, remiantis Stein įžvalgomis, visiškai atsisakė tradicinės metafizikos, aiškindamas žmogiškosios būties prasmę savaip. Jis, kaip ir pati Stein, buvo vedamas vilties, jog tik išsiaiškinus būties prasmę galima konstruoti naują metafiziką. Tačiau šio Heideggerio siekio pasigendame paskutiniuose Būtis ir laikas paragrafuose. Pasak Stein, Heideggeris būties prasmę redukuoja į pačios prasmės esmę ir jos kaip tokios suvokimą, ir tuo remdamasis analizuoja žmogiškosios būties baigtinumą bei pilnatvę tik kaip prielaidą ar galimybę 28. Todėl visų pirma turėtume atriboti du skirtingus klausimus: į ką mes nurodome kalbėdami apie būtį ir kaip įvyksta (vok. geschehe) tai, ką vadiname būties suvokimu. Taigi klausimas apie būties esmę yra parengiantis klausimui apie būties prasmę bei suvokimą. Kol nėra aišku, kas yra būties esmė, tol negalima kelti klausimo apie jos suvokimą. III. Heideggeris atsigręžia į būtį arba būties esmę per čia-būties egzistencialistinę struktūrą (kaip originalią būties prasmės patikslinimo koncepciją) pratęsdamas Husserlio transcendentalinę fenomenologiją ir ignoruodamas senąją metafiziką, o Stein tokį eidetikos subordinavimą transcendentalinei fenomenologijai ir, šiuo atžvilgiu, ir vėlyvesnės Husserlio filosofijos atžvilgiu, laiko klaidingu. Ji pastebi, kad fenomenologijos mokslo esminės struktūros ir pagrindas reikalauja vis iš naujo pradėti nuo dekartiškojo mokymo. Stein požiūriu, formalioji ontologija buvo įkinkyta kaip transcendentalinio Aš konstitucinė funkcija dėl paties Aš formalaus konstitavimo tokia prasme, kiek pati konstitavimo funkcija reikalavo identifikuoti Aš formalumą. Šis formalumas, kad ir kaip būtų, turėjo remtis transcendentalinio Aš konstitavimu pagal jo būtį savyje (arba savastį), o tai įmanoma tik tuo atveju, jei Aš yra begalinis. Remdamasis tokiomis idėjomis Heideggeris, analizuodamas laikiškumą ir interpretuodamas žmogiškąją būtį, redukuoja būtį į čia-būtį ir į laiką. Stein teocentrinės čia-būties sampratos atžvilgiu Heideggerio būtis pasirodo kaip egocentrinė, nes Heideggeris neišskiria esmės ir egzistencijos, arba ši perskyra išryškėja labai paviršutiniškai. Tačiau, pasak Stein, esmės ir egzistencijos vieningumas yra išimtinai deklaruojamas Dievo sampratos analizėje žmogiškosios būties prasmės ir amžinumo atžvilgiu. Heideggeris čia-būties neredukuoja į grynosios būties esmę, bet būties prasmę redukuoja į žmogiškąją būtį šias koncepcijas traktuodamas kaip ypatingą egzistenciją, atskirtą nuo visų kitų buvimo modelių. Tačiau tokie buvimo būdai kaip turima būtis (vok. vorhandensein) ir pasiekiama būtis (vok. zuhandensein) bei jų skirtumai yra nepaaiškinami (palyginti Marco Paolonelli, Angela Ales Bello). Čia-būtį mąstytojo filosofijoje galima individualizuoti kaip visų esmių tyrinėjimo atskaitos tašką. Heideggeris kalba apie būtį iš čia-būties (vok. sein des daseins) kaip apie tai, kas esmiškai priklauso nuo čia-būties, tačiau
10 18 pati egzistencija ir jos prasmė žmogaus būties baigties ir amžinumo perspektyvoje lieka neapibrėžta (palyginti Italo Mancini, Maria Chiara Teloni). Iš šių pastebėjimų kyla ir kita savasties tema. Autentiškoji savastis nurodo į žmogiškąjį asmenį. Remiantis Stein, tai turėtų būti bet kurios egzistencinės antropologijos centras, priešingai nei yra Heideggerio filosofijoje. Heideggeris, būties poetinių interpretacijų vedamas, supriešina kasdienės ir autentiškosios esaties idėjas, provokuodamas teigti, kad nekvestionuojamas esmės ir egzistencijos skirtumas leidžia atmesti pačios esmės idėjos klausimą. Žmogiškoji esmė Stein filosofijoje visada yra baigtinė esmė, autentiška, ne primityvi, pašaukta vystytis, realizuotis laike. Heideggerio svarstymuose apie individo grynąją esmę kaip savastį žmogaus primityvioji ir autentiškoji esatys nėra griežtai išskiriamos. Taip pat studijoje Būtis ir laikas tiesiogiai nesutinkame asmens traktavimo kaip pašauktosios būties realizuotis laike per prigimtinį gebėjimą vystytis savaime. Stein, nagrinėdama būties myriop tematiką, akcentuoja apsisprendimą, o Heideggeris apspręstumą (vok. entschlossenheit) kaip tam tikrą habitus, per kurį čia-būtis paklūsta savimonei ir perauga į pasiryžimo aktą. Tačiau Stein klausia, kaip įmanoma šį aspektą interpretuoti be savirealizacijos klausimo, atmetant žmogaus autentiškąją esmę (vok. eigenart), susijusią su tuo, kad žmogus yra įmestas į egzistenciją ir tuo pat metu pašauktas sąmoningai realizuotis kiekvienoje savo gyvenimo akimirkoje? 29 Žmogaus būtis negali būti padalyta į kasdienę ir autentišką, priešingu atveju asmuo negalėtų būti traktuojamas kaip laisvas. Asmens savimonė, savižina, savivoka, savirealizacija ir pati savastis pasirodytų kaip visiškai neutralios koncepcijos, užsiveriančios pačiame suvokime. Taigi jei žmogiškoji esmė ir egzistencija suponuoja čia-būties sąryšį su grynąją egzistencija, kuri nėra jo, bet, kaip teigia Juozas Girnius, per patį gyvenimą tampa jo paties fundamentu ir tikslu 30, tai turime pripažinti, kad tokiu būdu suvokiamas žmogiškasis asmuo ir jo būtis suponuoja save kaip kūrinį ir Dievą kaip Kūrėją 31. Iðvados Pagrindiniai Stein egzistencinės filosofijos klausimai apie būties prasmę (vok. den Sinn), bandantys išteisinti metafiziką iš esmės labai panašūs į Heideggerio. Tačiau ar yra įmanoma kelti klausimą, į ką mes nurodome kalbėdami apie būtį, prieš tai neatsakius į esminį klausimą kaip žmogaus suvokimas apie būtį užsipildo (vok. sich vollziehe)? Apibendrinant šį aspektą yra svarbus šis Stein pastebėjimas: norėdami suvokti esmę, pirmiausia atkreipiame dėmesį būtent į esmę, o ne į patį suvokimą. Priešingu atveju esmės suvokimo tyrimas būtų neįmanomas, neapimantis būties prasmės. Todėl iš analizės pašalinę suvokimu užčiuopiamą esmę, pašaliname ir patį suvokimą. Jei visa ko pagrindu (vok. grundfrage) tampa būties prasmės suvokimas, o ne būties esmė, tuomet iš analizės eliminuojama ir pati būtis 32. Stein kritinė analizė yra nukreipta į būties ir būties prasmės suvokimo perskyrą (vok. auseinandergerissen) tam, kad būtų surastas būdas apibrėžti esaties grynumą, išryškinant būties amžinumo aspektą tradicinės metafizikos atžvilgiu.
11 EDITOS STEIN POÞIÛRIS Á MARTINO HEIDEGGERIO EGZISTENCINÆ FILOSOFIJÀ 19 Stein Heideggerio egzistencialistinės filosofijos tyrinėjimus apibendrina teigdama, jog mąstytojo deklaruojama būties prasmė yra pats laikiškumas, o tai reiškia, kad būtis kaip tokia jo filosofijoje laikytina uždara savyje arba kaip tokia (it. in quanto tale) uždara laikiškumo horizonte, be atvirumo į amžinumą. Heideggeris nagrinėja būtį daugiau kaip baigtinę, laikiną ir laikišką, o Stein kaip priešpriešą pateikia žmogiškosios būties amžinumo ir pilnatvės teocentrinius aspektus. Tačiau, kad ir kaip būtų, šios pozicijos yra nukreiptos į vieną bendrą tikslą užčiuopti fenomenologinę ir ontologinę būties esmę. Stein ir Heideggerio ontologinių pozicijų skirtumai labiausiai išryškėja jų antropologinės filosofijos projekte, ypač keliant klausimus apie žmogaus pilnatvę, jo prasidėjimą iš nieko ir egzistencijos baigtį. Heideggerio deklaruojama autentiškoji žmogaus esatis, apibrėžiama kaip gyvenanti tiesoje, tačiau neturi pomirtinio gyvenimo aspekto, todėl užsiveria nieke. Stein, oponuodama tokiai žmogiškosios būties sampratai, žmogaus esatį analizuoja jo kūriniškumo šviesoje. Ji, implikuodama Husserlio fenomenologiją, atspindi tomistinės antropologijos nuopelnus. Stein filosofijos požiūriu, Heideggerio kasdienės ir autentiškos būties interpretacijoms yra būtina pačios prasmės sampratos korekcija. Stein žmogiškasis asmuo traktuojamas kaip baigtinis kūrinys, turintis atvirumo į amžinumą dovaną, pašauktas realizuotis laike ir tokiu būdu užčiuopti savo individualumo prasmę. Žmogus kiekvieno sprendimo momentu suvokia, jog renkasi tik apsispręsdamas, su pasiryžimu atsigręždamas į esaties pilnatvę, į kurią ir yra pašauktas. Būties pilnatvė Stein filosofijoje prilyginama asmens esaties substancijai ir grynajai jo būties esmei. NUORODOS 1 Straipsniai Die weltanschauliche Bedeutung der Phänomenologie ir Martin Heideggers Existential philosophie išspausdinti rinkinio Edith Stein Werke (Louvain, Freiburg, 1962) VI tome (P ir P ), tačiau tyrime naudosime jų vertimus į italų kalbą (Bello A. A., Teloni M. Ch., Mancini I., Paolonelli M.). Tame pačiame rinkinyje pateikiamos ir nepublikuotų Stein tekstų ištraukos: Potenz und Akt, Natura, persona, mistica (P ) ir La ricerca della verita (P ). 2 Pagal Lebech M. The Philosophy of Edith Stein: From Phenomenology to Metaphysics. Bern: Peter Lang P Pagal Teloni M. Il dispiegamento vitale dell essere in Edith Stein tra temporalita ed eternita. Università degli studi di Macerata. Roma P Stein savo studiją Martin Heideggers Existential philosophie padalija į dvi dalis: pirmojoje pateikiama veikalo Sein und Zeit analizė, atspindinti ruošiamos studijos Endliches und ewiges Sein esmę; antrojoje apžvelgiami pagrindiniai M. Heideggerio 1929 metų darbai (Kant und das Problem der Metaphysik, Vom Wesen des Grundes ir Was ist Metaphysik?). 5 Stein E. Essere finito e Essere eterno (Endliches und ewiges Sein. Versuch eines Aufstiegs zum Sinn des Seins). Red. Bello A. A. Vert. Vigone L. Roma: Città Nuova P Pagal Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P Pagal Stein E. La struttura della persona umana (Der Aufbau der menschlichen Person). Vert. M. D Ambra. Red. Bello A. A. Roma: Citta Nuova P. 13.
12 20 8 Mancini I. Frammento su Dio. Brescia. Morcelliana P Pagal Teloni M. Il dispiegamento vitale dell essere in Edith Stein tra temporalita ed eternita. Università degli studi di Macerata. Roma P Stein E. La ricerca della verita, in Dalla fenomenologia alla filosofia cristiana. Red. Bello A. A. Roma: Citta Nuova P Stein E. Ten pat. P Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P Stein E. Ten pat. P Volpi F. Martin Heidegger Essere e tempo. Milano: Longanesi P Pagal Teloni M. Il dispiegamento vitale dell essere in Edith Stein tra temporalita ed eternita. Università degli studi di Macerata. Roma P Pagal. Vanni Rovighi S. Elementi di filosofia. Vol. 2. Varese: Eupress P Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P Pagal Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P Pagal Teloni M. Il dispiegamento vitale dell essere in Edith Stein tra temporalita ed eternita. Università degli studi di Macerata. Roma P Pagal Bello Ales A., Alfieri F., Shahid M. // Fenomenologia e ontologia: Edith Stein. Hedwig Conrad- Martius. Gerda Walther. Fenomenologia della persona, della vita e della comunità. Laterza: Bari P Pagal Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P Stein E. Ten pat. P Lebech M. The Philosophy of Edith Stein. From Phenomenology to Metaphysics. Bern: Peter Lang P Pagal Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P Pagal Lebech M. The Philosophy of Edith Stein. From Phenomenology to Metaphysics. Bern: Peter Lang P E. Stein stebisi, kad M. Heidegeris, kalbėdamas apie tiesą tradicine prasme, ją supaprastina iki tiesos dėl teisumo. Tačiau jau T. Akvinietis veikalo De veritate I skyriuje tiesą nurodo kaip turinčią skirtingas reikšmes, ir, remdamasis Ilario di Poiters veikalo De Trinitate V dalimi, jis išskiria declarativum et manifestativum tiesos apibūdinimo prasmes, o tai labai primena ir paties M. Heideggrio interpretacijas. 27 Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P Stein vartojami terminai baigtinis (vok. geschehe) ir pilnatvė (vok. sich vollziehe) yra sutinkami ir Heideggerio studijose, tačiau Stein juos artikuliuoja labiau fenomenologine prasme. O štai Heideggerio egzistencinės antropologijos argumentacijose, vadovaujantis Stein požiūriu bei remiantis Marijos Chiara Teloni ir Angelos Ales Bello darbais, taip pat ir Marcello Aquavivos studija Edita Stein. Nuo būties prasmės iki baigtinės būties amžinumo pagrindo (Edith Stein. Dal senso dell essere al fondamento eterno dell essere finito), užčiuopiamas atkrytis į psichologizmą, mat kai kur būties esmė Heideggerio traktuojama kaip savaime suprantama. 29 Pagal. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P Pagal Girnius J. Žmogus be Dievo. Čikaga: Morkūno spaustuvė P
13 EDITOS STEIN POÞIÛRIS Á MARTINO HEIDEGGERIO EGZISTENCINÆ FILOSOFIJÀ Ši klasikinės filosofijos idėja, kurią Stein plėtoja savo paskutiniuose veikaluose, randama ir Sarto polemikoje prieš pasaulietinės moralės palaikytojus, t. y. moralės be Dievo (kur pamirštama žmogiškoji prigimtis ir jos amžinumo aspektas). Plačiau Stein pašauktosios esmės koncepcija, kurią randame straipsnio Martino Heideggerio egzistencinė filosofija 2-oje dalyje ir studijoje Žmogiškojo asmens struktūra, ontologiniu pagrindu yra plėtojama veikalo Baigtinė būtis ir amžinoji būtis temoje Žmogiškasis apsisprendimas, kur žmogaus būties prigimtis tyrinėjama remiantis autentiškosios esaties scholastine samprata ir Husserlio fenomenologija. 32 Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke VI. Freiburg: Louvain P LITERATÛRA 1. Aquaviva M. Edith Stein. Dal senso dell essere al fondamento eterno dell essere finito. Roma: Armando Bello A. A., Alfieri F., Shahid M. In Fenomenologia e ontologia: Edith Stein. Hedwig Conrad-Martius. Gerda Walther. Fenomenologia della persona, della vita e della comunità. Laterza: Bari Girnius J. Žmogus be Dievo. Čikaga: Morkūno spaustuvė Heidegger M. Sein und Zeit. Tübingen: Max Niemeyer Verlag Husserl E. Idee per una fenomenologia pura e per una filosofia fenomenologica (Ideen zu einer reinen Phänomenologie und phänomenologischen Philosophie). Vol. I II. Italian translation by Filippini E., Costa. V. Torino: Einaudi Husserl E. Ricerche logiche (Logische Untersuchungen). Ed. by Piana G. Milano: Net Lebech M. The Philosophy of Edith Stein. From Phenomenology to Metaphysics. Bern: Peter Lang Mancini I. Frammento su Dio. Brescia: Morcelliana Piazza A. Fenomenologia e ontologia nel pensiero di Edith Stein. Roma Stein E. Die weltanschauliche Bedeutung der Phänomenologie. Vol. VI. Freiburg: Louvain Naudojant it. k. versiją L itinerario teologico-fondamentale in Edith Stein. Red. Bello A. A. Roma: Citta Nuova Stein E. Essere finito e Essere eterno (Endliches und ewiges Sein. Versuch eines Aufstiegs zum Sinn des Seins). Italian translation by Vigone L. Ed. by Ales Bello A. Roma: Città Nuova Stein E. Gesamtausgabe: Potenz und Akt: Studien zu einer Philosophie des Seins. Red. Hans Rainer Sepp. München: Bearbeitung Stein E. La struttura della persona umana (Der Aufbau der menschlichen Person). Italian translation by D Ambra M. Ed. Ales Bello A. Roma: Citta Nuova Stein E. La ricerca della verita // L itinerario teologico-fondamentale in Edith Stein. Red. Bello A. A. Roma: Citta Nuova Stein E. Martin Heideggers Existential philosophie in Edith Stein Werke. Vol. VI. Freiburg: Louvain Naudojant it. k. versiją L itinerario teologico-fondamentale in Edith Stein. Red. Bello A. A. Roma: Citta Nuova Teloni M. Il dispiegamento vitale dell essere in Edith Stein tra temporalita ed eternita. Università degli studi di Macerata. Roma Vanni-Rovighi S. Elementi di filosofia. Vol. 2. Varese: Eupress Volpi F. Martin Heidegger Essere e tempo. Milano: Longanesi Gauta: Parengta spaudai:
14 22 EDITH STEIN S APPROACH TO MARTIN HEIDEGGER S EXISTENTIAL PHILOSOPHY Summary This research aims to reconstruct Edith Stein s approach to Martin Heidegger s ontological philosophy, especially in respect of his thesis Being and Time (Sein und Zeit). The research is based on the latest surveys. In order to answer the being-in-the-world (Dasein) problem issues, we interpret the concepts of the finite and eternal being presented in such works as Finite and Eternal Being (Endliches und ewiges Sein), The Structure of the Human Person (Der Aufbau der menschlichen Person) and Potency and Act (Potenz und Akt), where human existence is explored based on the scholastic conception and Husserl s phenomenology. The main problem posed is the differences in Stein and Heidegger s positions in their project of anthropological philosophy when developing the aspects of the nature of being and completeness in respect of traditional metaphysics. Both Stein and Heidegger from different viewpoints seek to reanalyse existence so that would it be understood and its meaning would be defined. If the main question in the study Being and Time (Sein und Zeit) is the meaning of being with regard to the neologism being-in-the-world, than in Stein s articles Phenomenological Outlook (Die weltanschauliche Bedeutung der Phänomenologie) and Martin Heidegger s Existential Philosophy (Martin Heideggers Existential philosophie) the essence of being from the perspective of the phenomenological and metaphysical analysis of human person. Stein concludes her research about Heidegger s existentialist philosophy by arguing that the essence of being declared by the thinker is temporality, which means that being as such in his philosophy is to be considered in quanto tale, closed in the horizon of temporality and without being open to interpretations of eternal existence. According to Stein and critical reconstructions of her studies, such being whose analysis does not imply the issue of origin and nature will never have a clear concept. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: būtis, žmogiškasis asmuo, fenomenologija, metafizika. KEY WORDS: being, the human person, phenomenology, metaphysics. filosofijos licenciatas ir religijos mokslų magistras, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas, VDU filosofijos doktorantas. Mokslinių interesų sritys: krikščioniškasis personalizmas, fenomenologija, antropologija. El. paštas pasauliux@inbox.lt. Philosophy licensee at Pontifical Lateran University and the Master of Science in religion, a lecturer at the seminary in Telšiai, PhD student at VMU in Kaunas. Research interests: Christian personalism, phenomenology, anthropology. pasauliux@inbox.lt.
REKVIZITAI.
REKVIZITAI VšĮ Litvakų kapinių katalogas MACEVA Į/k: 302660894 el. paštas: info@litvak-cemetery.info Banko sąskaita: LT88 7044 0600 0773 9987 (SEB bankas, SWIFT: CBVILT2X) www.litvak-cemetery.info MACEVA
More informationBūties teorija ir filosofija. the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 77 Būties teorija ir filosofija Nihilism, Performativity and the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė Vilniaus universitetas, Religijos studijų ir tyrimų centras Center
More informationOnline ISSN PROBLEMOS DOI: Justas Bujokas
Online ISSN 2424-6158. PROBLEMOS 2017 91 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.91.10498 Constructive Empiricism without the Epistemic Community Justas Bujokas Vilnius University Department of
More informationSENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT
Santalka. Filosofija. 2010, t. 18, nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 17 SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Rashmika Pandya The American University in Cairo, Department of
More informationTHEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY
Santalka. Filosofija. 2007, T. 15, Nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 25 THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Mindaugas Briedis Dept of Philosophy and Political
More informationHanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas
Gauta 2010 01 07 Dalia marija StančienĖ Klaipėdos universitetas Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Social Ethics of Hans Jonas: the responsibility principle Summary The article discusses
More informationKALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA
Gauta 2011 11 10 Žilvinas Vareikis Vytauto Didžiojo universitetas KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Language as a Writing and as a Speech SUMMARY The article discusses a nature of the distinction between
More informationRytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose
Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Doc., dr. Agnė Budriūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas Pagrindinės sąvokos: Rytų filosofija, daoizmas, intelektualinis kolonializmas, patirtinis žinojimas Santrauk
More informationJosé María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain
https://doi.org/10.24101/logos.2017.67 Gauta 2017 10 25 José María Zamora Calvo Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain Kelios pastabos apie plotiniškąjį logos: emanacinė
More informationS i l v a n o P e t r o s i n o
ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 2 9 S i l v a n o P e t r o s i n o LEV I NAS CONCEPT OF F I RST PH I LOSOPH Y Catholic University of Milan in Piacenza Department of Semiotic and Moral
More informationLIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS
LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS Vilnius, 2012 MINISTRY OF NATIONAL DEFENCE REPUBLIC OF LITHUANIA
More informationANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY
TILTAI, 2014, 4, 71 79, ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online) ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY Skaidrīte Gūtmane Latvian Christian Academy Abstract Current
More informationBetween Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity
Gauta 2012 03 06 Tomas Kiauka Klaipėdos universitetas Tarp tikėjimo ir proto: protestantiškoji teologija modernybės laikais Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary Invoking theological
More informationEtinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai
Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Vytauto Didžiojo Universitetas HMF Filosofijos katedra Donelaičio g. 52, Kaunas
More informationTHE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS
THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS Marija Barkauskaitė, Ona Tijūnėlienė Introduction Factors forming views of J. A. Comenius. In the 15th
More informationMÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA
Gauta 2006-04-12 JUOZAS ÞILIONIS Vilniaus pedagoginis universitetas MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Thinking and Language: Jacques Derrida and Antanas Maceina SUMMARY The phenomena
More informationDEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY
Santalka. Filosofija. 2009, t. 17, nr. 3. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 83 DEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY Tomas Kačerauskas Vilnius Gediminas Technical University, Department
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU)
1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas Peleckis MULA SADRO شیرازی) (مالصدرای BŪTIES FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) Disertacija Humanitariniai mokslai, filosofija (01 H) Vadovas: prof. Algis Uždavinys
More informationKalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje
SOTER 2017.64 (92) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.64(92).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Kauno kolegija Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos
More informationHuman dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life
Strengthening Families, eds. by J. Stala, J. Garmaz, The Pontifical University of John Paul II in Krakow Press, Kraków 2016, p. 97 108 ISBN 978-83-7438-563-3 (print), ISBN 978-83-7438-564-0 (online) DOI:
More informationEDITH STEIN S CRITIQUE OF MARTIN HEIDEGGER: BACKGROUND, REASONS AND SCOPE
ANGLIA RUSKIN UNIVERSITY EDITH STEIN S CRITIQUE OF MARTIN HEIDEGGER: BACKGROUND, REASONS AND SCOPE LIDIA RIPAMONTI A thesis in partial fulfillment of the requirements of Anglia Ruskin University for the
More informationSTOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?
MOKSLINË MINTIS Gauta 2006 10 05 MINDAUGAS BRIEDIS Vilniaus Gedimino technikos universitetas STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?
More informationPSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY
16 ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 2, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 S i l v i a B e n s o PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY Siena College Department of Philosophy 515 Loudon Rd. Loudonville,
More informationGenius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)
Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Wladimir Gilmanov Anotacija Šis straipsnis skirtas Donelaičio Metų vadinamosioms gyvenimo pamokoms, o drauge ir
More informationThe Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 3, p. 194 203, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary ANA MARTA GONZÁLEZ Institute for Culture and Society, University
More informationHIGHER ORDER PERSONS: AN ONTOLOGICAL CHALLENGE?
EMANUELE CAMINADA Universität zu Köln emanuele.caminada@googlemail.com HIGHER ORDER PERSONS: AN ONTOLOGICAL CHALLENGE? abstract The concepts of superindividual mind and superindividual person represent
More informationThe Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 73 83, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla GRZEGORZ HOLUB The Pontifical University of John Paul
More informationAlvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology
Gauta 2015 09 09 Alvydas Noreika Lietuvos kultūros tyrimų institutas VYTAUTO KAVOLIO SOCIOLOGIJOS RAIDOS LOGIKA The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Summary The article deals with the
More informationDOSSIER Luca De Giovanni, Existence and Life LUCA DE GIOVANNI. 1. Straus s Criticism of Heidegger 2. The Allon and the Primal Animal Situation
LUCA DE GIOVANNI EXISTENCE AND LIFE. ERWIN STRAUS S CRITICISM OF HEIDEGGER S DASEINSANALYTIK 1. Straus s Criticism of Heidegger 2. The Allon and the Primal Animal Situation ABSTRACT: Erwin Straus was a
More informationHEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA
HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA Ingo W. Schröder ABSTRACT The essay introduces the Gramscian concept of hegemony to the study of identity politics, with a
More informationBudriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai
Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra Laiminga žuvis Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 Mokslų šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota
More informationAnapus laiko ir erdvės
Anapus laiko ir erdvės Jo Dieviškoji Kilnybė A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada. AUTORINĖS TEISĖS: Tai yra elektroninė šios spausdintos knygos versija, skirta susipažinimui, ir neskirta PERPARDAVIMUI.
More informationIntroduction. Andrius Bielskis
ISSN 1392 1274. PROBLEMOS 2009 75 Power, History and Genealogy: Friedrich Nietzsche and Michel Foucault Andrius Bielskis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Arklių g. 18, LT-01129 Vilnius El. paštas:
More informationMoralės filosofija. Rationalist Internalism. Ieva Vasilionytė
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2012 82 Moralės filosofija RATIONALITY: NORMAL MENTAL FUNCTIONING OR PSYCHOLOGICAL COHERENCE? * Ieva Vasilionytė Vilnius University Department of Logic and History of Philosophy
More informationSaint Pope John Paul II s Notion of the Experience of a Personal Relationship with Jesus Christ
SOTER 2017.63 (91) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.63(91).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Vytautas Magnus University Saint Pope John Paul II s Notion of the
More informationIntroduction. Irina Poleshchuk
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 Unfolding Flesh towards the Other: Levinas Perspective of Maternity and the Feminine Irina Poleshchuk Department of Social Sciences University of Helsinki irina.poleshchuk@helsinki.fi
More informationp.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...)
R. D. Laing The Divided Self [en] p.9 The present book is a study of schizoid and schizophrenic persons; its basic purpose is to make madness, and the process of going mad, comprehensible. p.11 I wrote
More informationMarija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą
ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78 34 El. paštas:
More informationKO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1
ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Marija Oniščik Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78
More informationSPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA
RÛTA MARIJA VABALAITË Gauta 2008 03 12 RÛTA MARIJA VABALAITË Vilniaus pedagoginis universitetas KELYJE Á ÞMOGAUS TOBULUMÀ: SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA On the Way to Human Perfection: Spinoza s moral philosophy
More informationABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING Arto Mutanen Adjunct Professor Finnish National Defence University P.O. Box 7 FI-00861 Helsinki, Finland E-mail: arto.mutanen@gmail.com
More informationMedijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 78 Medijų filosofija Komunikacijos filosofijos genezė Kęstutis Kirtiklis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra Saulėtekio al. 11,
More informationMOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI
ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2013 31 MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI Teacher in Oneself and with Oneself Margarita Kozhevnikova, Ph.D. Institute of Teacher and Adult Education, Russian
More informationTradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?
Filosofija. Sociologija. 2012. T. 23. Nr. 3, p. 196 204, Lietuvos mokslų akademija, 2012 Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? AGNIEŠKA JUZEFOVIČ Vilniaus Gedimino
More informationLanguage in Zhuangzi: How to Say Without Saying?
AUŠRA VRUBLIAUSKAITĖ. Language in Zhuangzi DOI: 10.2478/ijas-2014-0005 75 AUŠRA VRUBLIAUSKAITĖ VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY Language in Zhuangzi: How to Say Without Saying? Abstract The paper is concerned
More informationALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA *
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2015 87 ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * Laura Junutytė-Galvanauskienė Lietuvos edukologijos universitetas T. Ševčenkos g. 31, 228 kab., LT-08106 Vilnius El. paštas: junutyte@yahoo.com
More informationIntroduction. Peeter Müürsepp
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 The Aim of Science Knowledge or Wisdom* Peeter Müürsepp Tallinn University of Technology Akadeemia tee 3 12618 Tallinn, Estonia E-mail: peeter.muursepp@ttu.ee Abstract.
More informationARTICLES AND TREATISES / ARTYKUŁY I ROZPRAWY
Vol. 6 (2/2016) pp. 271 282 e ISSN 2084 1043 p ISSN 2083 6635 ARTICLES AND TREATISES / ARTYKUŁY I ROZPRAWY On the divine in Husserl Angela ALES BELLO* ABSTRACT The paper deals with the ways in which Edmund
More informationSPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING
SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING JUŠKIENĖ Vaineta Klaipėda University, Klaipėda, Lithuania Klaipėda State University of Applied Sciences, Klaipėda, Lithuania Abstract The aim
More informationŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS
Acta Academiae Artium Vilnensis / 69 2013 ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Vaiva Klajumaitė Vilniaus universiteto muziejus Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius vaiva.klajumaite@muziejus.vu.lt
More informationAudronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi
ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) Nec ut interpres, sed ut orator: Ciceronas vertėjas Audronė Kučinskienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros lektorė Cicerono vardas visų pirma mums
More informationKLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ
KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Dovilė TROSKOVAITĖ FORMATION OF POLISH AND LITHUANIAN KARAITE IDENTITY IN THE 19 th 20 th CENTURIES: BETWEEN SEPARATION AND ADAPTATION Summary of Doctoral
More informationNatûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2005. Nr. 3. P. 14 19 Lietuvos mokslø akademija, 2005 14 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje Vilniaus Gedimino
More informationthe soul in limbo 2016 The Cobra Museum of 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen TEE TEE TEE sources work Jennifer 01/15
the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of Modern Art, NL 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen The exhibition highlights various thematic aspects of Tee s work over the past decade including the most
More informationFor example brain science can tell what is happening in one s brain when one is falling in love
Summary Husserl always characterized his phenomenology as the only method for the strict grounding of science. Therefore phenomenology has often been criticized as an obsession with the system of absolutely
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS Jonas Vilimas GRIGALIŠKOJO CHORALO TRADICIJOS BRUOŽAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE. XV-XVIII AMŽIŲ ATODANGOS IR REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS Daktaro disertacija Humanitariniai
More informationTHE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES
THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES Silva Pocytė, Rimantas Sliužinskas ABSTRACT The complex research works on Klaipėda Region Lutheran
More informationEdith Stein's Thomism Mette Lebech
Edith Stein's Thomism Mette Lebech ABSTRACT: After her baptism at the age of 32, Stein engaged with Aquinas on several levels. Initially she compared his thought with that of Husser!, then proceeded to
More informationTopic Page: Heidegger, Martin,
Topic Page: Heidegger, Martin, 1889-1976 Definition: Heidegger, Martin from Philip's Encyclopedia German philosopher. A founder of existentialism and a major influence on modern philosophy, his most important
More informationIntroduction: Categories and the Question of Being
Notes Introduction: Categories and the Question of Being 1. Ernst Cassirer, Kant und das Problem der Metaphysik: Bemerkungen zu Martin Heideggers Kant-Interpretation, Kant-Studien, 36 (1931), 17 (translation
More informationJOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA
ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2016, 14(1), p. 105 121. JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA Dr. Aušra Kolbergytė Mykolo Romerio universitetas Socialinės gerovės fakultetas
More informationCatastrophic Idealism: The case of Fichte
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2015. T. 26. Nr.1, p. 12 19, Lietuvos mokslų akademija, 2015 Catastrophic Idealism: The case of Fichte NICOLAE RÂMBU Faculty of Philosophy, University Alexandru Ioan Cuza Iaşi
More informationIntroduction. Burt C. Hopkins
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2012 82 Unity in Ancient and Modern Philosophy and the Hypothesis of Universal History Burt C. Hopkins College of Arts and Sciences Seattle University 901 12th Ave, P.O. Box 222000
More informationPreface. Attendant the original meaning of therapist (lydintis asmuo?)
Ernesto Spinelli Tales of Un knowing Preface. Attendant the original meaning of therapist (lydintis asmuo?) p.2 When assisting my students in the preparation of case studies as part of their training requirements,
More informationChristian Lotz, Commentary, SPEP 2009 Formal Indication and the Problem of Radical Philosophy in Heidegger
Christian Lotz, Commentary, SPEP 2009 Formal Indication and the Problem of Radical Philosophy in Heidegger Introduction I would like to begin by thanking Leslie MacAvoy for her attempt to revitalize the
More informationRosmini and phenomenology
ROSMINI STUDIES 3 (2016) 7-11 Rosmini and phenomenology With this editorial we inaugurate a line of research on Rosmini and phenomenology, a perspective which (as will also emerge from the Focus), appeared
More informationRENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2003 11 Straipsniai ir pranešimai RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO Marius Ščavinskas Istorijos magistrantas Vilniaus universiteto
More informationARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS
MOKSLINË MINTIS Gauta 2009 04 09 DALIA MARIJA STANÈIENË Vilniaus pedagoginis universitetas ARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS The Arabian Peripatetizm of Ibn Rushd SUMMARY The article reveals the influence
More informationD ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)
THE GREAT PRIMAEVAL CONTRACT OF ETERNAL SOCIETY: EDMUND BURKE S VIEWS ON THE SOCIAL CONTRACT PIERRE LURBE Université Paul Valéry Montpellier D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis)
More informationMokslo darbai (84); 25 32
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2006 6(84); 25 32 CONSTITUTION & REMARKS ON RELIGION: THE PROBLEM OF THE COMPATIBILITY IN XX XXI CENTURIES Assoc. Prof. Dr. Gediminas Mesonis Mykolas Romeris
More informationThe Value of Sacredness in Mythical Attitude
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 38 46, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Value of Sacredness in Mythical Attitude LAIMA MONGINAITĖ Department of Philosophy and Communication, Vilniaus
More informationDECLINAZIONI DEL NULLA. NON ESSERE E NEGAZIONE TRA ONTOLOGIA E POLITICA
DECLINAZIONI DEL NULLA. NON ESSERE E NEGAZIONE TRA ONTOLOGIA E POLITICA (a cura di Miriam Aiello, Luca Micaloni, Giacomo Rughetti) INDICE DEGLI ABSTRACT p. 11, Franca D Agostini, Il nulla e la nascita
More informationDIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE
Prano Dovydaièio premijai Gauta 2007 02 14 Vilniaus Gedimino technikos universitetas DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE Naming God in the Phenomenology of Creativity SUMMARY The question of naming
More informationAn Introduction to Husserl's Marginal Remarks in Kant and the Problem of Metaphysics
An Introduction to Husserl's Marginal Remarks in Kant and the Problem of Metaphysics by Richard E. Palmer 1 Husserl's marginal remarks in Kant und das Problem der Metaphysik clearly do not reflect the
More informationDasein's Fulfillment: The Intentionality of Authenticity
Dasein's Fulfillment: The Intentionality of Authenticity Leslie MacAvoy McGill University The reader who attempts a hermeneutic understanding of Heidegger's Being and Time (SZ) has traditionally faced
More informationThinking the Future. Death and Redemption. Heidegger and Rosenzweig
. Revista Internacional de Filosofía, Suplemento 3, 2010, 249-256 ISSN: 1130-0507 Thinking the Future. Death and Redemption. Heidegger and Rosenzweig BENIAMINO FORTIS * Abstract: Embedded within the leading
More informationEpigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė E P I G R A M O S D Ė S T Y M O M O D E L I S X V I I X V I I I A M Ž I A U S L D K J Ė Z
More informationcomparative philosophy
2002 9 141 170 1 Dialog religiöse Begegnung comparative philosophy religiöser confrontation - - 1 Abgrund Dynamik 2 homology Nichts religiöse Homogenität, religious Idee nyat 2 H.Bergson H. Bergson, The
More informationToward a Metaphysical Freedom: Heidegger s Project of a Metaphysics of Dasein i François Jaran
Toward a Metaphysical Freedom: Heidegger s Project of a Metaphysics of Dasein i François Jaran International Journal of Philosophical Studies Vol. 18(2), 205 227 [Pre-print] Abstract The Metaphysics of
More informationPhilanthropy Perception in Lithuania: Attitudes of Civil Servants and Community Leaders
ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2012, T. 11, Nr. 3 / 2012, Vol. 11, No 3, p. 434 446 Philanthropy Perception in Lithuania:
More informationKlasterio Praktinės filosofijos tyrimai tyrimų rezultatų. Prof. dr. Gintautas Mažeikis
Klasterio Praktinės filosofijos tyrimai tyrimų rezultatų pristatymas Prof. dr. Gintautas Mažeikis Klasterio veiklos: Projektinė (Piterio Sloterdijkofilosofijos tyrinėjimai: ats. Prof. Gintautas Mažeikis,
More informationChristian Spiritual Experience as a Model of a Culture of Dialogue
Adam Rybicki* DOI: 10.1515/pepsi-2016-0004 Christian Spiritual Experience as a Model of a Culture of Dialogue ABSTRACT A space for dialogue between people and the cultures is a focus of this article. To
More informationKULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More informationVytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS. Final Master thesis
VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF POLITICAL SCIENCE AND DIPLOMACY DEPARTMENT OF PHILOSOPHY AND SOCIAL CRITIQUE Vytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS (TIES PRODUKTYVUMO
More informationWHAT IS LIFE? THE CONTRIBUTIONS OF HEDWIG CONRAD- MARTINUS AND EDITH STEIN
WHAT IS LIFE? THE CONTRIBUTIONS OF HEDWIG CONRAD- MARTINUS AND EDITH STEIN Angela Ales Bello (Pontifical Lateran University) Translated by Antonio Calcagno The phenomenological movement originates with
More informationUpės Atharvavedoje : keli bruožai
Upės Atharvavedoje : keli bruožai Šarūnas ŠIMKUS Čia bus aptariama viena iš mitinių vandens sampratų vedose, įvardijama žodžiu ap- tekantis vanduo, upė. Tiksliau, vienoje iš vedų liturginiame sąvade Atharvaveda.
More informationTHE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW*
ISSN 1392 6195 (print) ISSN 2029 2058 (online) JURISPRUDENCIJA JURISPRUDENCE 2011, 18(3), p. 841 857. THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW* Dalia Vitkauskaitė-Meurice
More informationFAMILY RESEMBLANCES BETWEEN CONTEMPORARY POST-SUBJECTIVIST PHILOSOPHY AND ANIMISTIC RELIGIONS
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 FAMILY RESEMBLANCES BETWEEN CONTEMPORARY POST-SUBJECTIVIST PHILOSOPHY AND ANIMISTIC RELIGIONS Leo Luks, Argo Moor Institute of Economics and Social Sciences Estonian University
More informationRELIGIOUS PLURALISM IN THE POST-SOCIALIST SOCIETIES OF EAST-CENTRAL EUROPE: THEORETICAL REFLECTIONS ON A LITHUANIAN RESEARCH PROJECT
RELIGIOUS PLURALISM IN THE POST-SOCIALIST SOCIETIES OF EAST-CENTRAL EUROPE: THEORETICAL REFLECTIONS ON A LITHUANIAN RESEARCH PROJECT Ingo W. Schröder ABSTRACT In this article I present the rudiments of
More informationPUTTING ART TO WORK: FRIEDRICH NIETZSCHE
Sergiu SAVA Al.I. Cuza University of Iasi PUTTING ART TO WORK: FRIEDRICH NIETZSCHE Abstract The question of my study concerns the viability of Nietzsche s theory of art as it is configured in his last
More informationWhitehead s Unique Approach. to the Topic of Consciousness
Whitehead s Unique Approach 137 4 Whitehead s Unique Approach to the Topic of Consciousness Anderson Weekes Granting the reader a foretaste of his cosmological scheme, Whitehead announces at the end of
More informationEdith Stein s Philosophy of Education in The Structure of the Human Person 1
METTE LEBECH Edith Stein s Philosophy of Education in The Structure of the Human Person 1 Abstract: Because the image we have of the human person determines educational practice, Stein s philosophy of
More informationWhat Does Heidegger Mean by the Transcendence of Dasein?
International Journal of Philosophical Studies, 2014 Vol. 22, No. 4, 491 514, http://dx.doi.org/10.1080/09672559.2014.948717 What Does Heidegger Mean by the Transcendence of Dasein? Dermot Moran Abstract
More informationIŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA
Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Mokslo studija Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ
More informationPiero Martinetti, filosofo europeo a cura di Francesco e Guido Ghia ISBN ABSTRACTS E KEYWORDS
HUMANITAS (ISSN 0018-7461) ANNO LXXIII - n. 3/2018 Piero Martinetti, filosofo europeo a cura di Francesco e Guido Ghia ISBN 9788837232443 S E Francesco e Guido Ghia Memoria «Un cittadino europeo nato per
More informationDainora Pociūtė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra Universiteto g. 5, LT Vilnius, Lietuva El. paštas:
(Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2015. 64 Kintančio pasaulio refleksija Kristijono Donelaičio Metuose : antikinės ir protestantiškosios gamtos filosofijos kontekstai Dainora Pociūtė Vilniaus universiteto
More informationAgazzi has studied scientific objectivity in its relations to the social reality, from a system theoretic viewpoint: the scientific-technological
Preface This volume is a tribute to Evandro Agazzi and his work by Italian and international scholars, former direct or indirect pupils, friends, colleagues or associates who esteem him and are grateful
More informationSTRUMENTI DI STUDIO E RICERCA
UUP_Zuccaro_impaginato.qxd:Manuale_Bresciani.qxd 24-03-2015 19:23 Pagina 1 MANUALI TEOLOGIA STRUMENTI DI STUDIO E RICERCA 41 UNIVERSITY PRESS ITALIANE Opera sottoposta a peer review secondo il protocollo
More informationGiorgio Lando CV Born: April 22, 1977, Bassano del Grappa (VI), Italy E-mail: giorgio.lando@gmail.com, giorgio.lando@univaq.it Telefono: +390862432972 Website: www.giorgiolando.it Indirizzo: Dipartimento
More informationcac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart
c/ 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas Valentinas Klimašauskas 4 5 From Debbie: An Epic Iš Debė: epas A toast by Lisa Robertson Lisos Robertson tostas 6 Mais où sont les
More information