MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA

Save this PDF as:
 WORD  PNG  TXT  JPG

Size: px
Start display at page:

Download "MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA"

Transcription

1 Gauta JUOZAS ÞILIONIS Vilniaus pedagoginis universitetas MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Thinking and Language: Jacques Derrida and Antanas Maceina SUMMARY The phenomena of thinking and language are newly approached by the 20th century European and Lithuanian philosophers. Relaying on the grammatology of Jean-Jacque Rousseau, Jacques Derrida inquires relations between speech and script. In his work he employs the concepts of writing, trace, and supplement, which replenish and interpret each other regularly reappearing in different contexts. In transforming the metaphysics of voice Derrida relays on Saussure s structural linguistics in which the principles of speech and language are formulated. It appears that in his philosophy Derrida treats language as the system of abstract rules and the social phenomenon, which represents and transforms reality by means of different languages of different people. Maceina studies the influence of national language on national thinking. He treats language as a set of various interpretations of reality, directed towards the understanding of global openness of the world. Maceina s theory of language is founded on the concept of perspective. Each nation sees reality from its own perspective and interprets it by means of its own language. Therefore the pluralism of understanding and interpretation is unavoidable. ÁÞANGA Màstymo ir kalbos fenomenai naujai nuðvinta moderniø XX a. Europos ir Lietuvos filosofø darbuose, skirtuose giliau paþvelgti á ðiø reiðkiniø unikalumà bei jø dimensijas. Toks akivaizdus pavyzdys yra Jacques o Derrida ir Antano Maceinos interpretacijos ir samprotavimai apie màstymo ir kalbos sanklodà, jø ryðius ir tarpusavio priklausomybæ. Derrida, remdamasis XVIII a. ðvietëjo J.-J. Rousseau filosofiniu gramatolo- RAKTAÞODÞIAI. Derrida, Maceina, màstymas, kalba, gramatologija, interpretacija. KEY WORDS. Derrida, Maceina, thinking, language, grammatology, interpretation. 149

2 JUOZAS ÞILIONIS gijos mokslu, konstruoja kalbos ir raðto kultûrinæ sàveikà visuomenës gyvenime, paþymëdamas, kad Rousseau neabejotinai yra vienintelis ir pirmasis, kuris raðto redukavimà tà gelminæ visos epochos prielaidà pavertë tema bei sistema. Jis kartoja Faidro bei De interpretatione pradþios judesá, taèiau ðá kartà remdamasis nauju esaties modeliu: subjekto esatis sau sàmonës arba jausmo ribose. Tai, kà jis iðstûmë daug arðiau nei kas nors kitas, savaime suprantama, turëjo já þavëti ir kankinti labiau nei kitus. Descartes as uþ cogito ir aiðkaus bei ryðkaus akivaizdumo ribø iðvijo þenklà ir ypaè raðytiná þenklà; cogito ir akivaizdumas buvo pati idëjos esatis sieloje, o þenklas èia buvo pagalbinis, atiduotas jusliðkumo bei vaizduotës srièiai 1. Filosofinë gramatologija suprantama kaip ypatinga paþinimo disciplina, kurios pagrindinë uþduotis tirti raðtijos ir kultûros sàveikà visuomenës gyvenime. Tad norëdamas suprasti ðiandieniná Europos kelià ir europieèiø tikslus, Derrida siûlo per gramatologijà iðsiaiðkinti jø poþiûrá á raðtà, o Maceina ðià idëjà kreipë tautinës tapatybës linkme. DERRIDA: KALBOS IR MÀSTYMO REKONSTRUKCIJA Derrida analizuoja Platonà parodydamas dvilypá Sokrato 2 santyká su raðtu. Sokratas tvirtina, kad þmogus atsako uþ pasakytus þodþius, o raðtas, jo nuomone, yra nuodai (pharmakon) ir negali paliudyti tikrosios tiesos, tik atspindi jos simuliakrà. Tad patyræs Heideggerio átakà, Derrida, analizuodamas Platonà, paþymi, kad jo dialoguose yra konstatuoti Vakarø metafizikos pradai ir sàvokos, kaip eidos, archè, telos, energeia, ousia (esmë, egzistencija, substancija, subjektas), aletheia, transcendentalumas, sàmonë, Dievas, þmogus, kt. 3, kuriø prasmiø ieðkojimas kiekvienà kartà patvirtina bûtá kaip nekintantá Dasein, t. y. jos laikiðkàjá dabar. Taigi metafizikos pagrindas yra Dasein, kuris skleidþiasi istoriniame matmenyje kalba, tai yra jos gramatinëmis konstrukcijomis, iðreiðkianèiomis tiesà, kuri iðnyra daiktuose iki bet kokio jø pasireiðkimo. Analizuodamas Platono dialogus, Derrida pabrëþia, kad tariamas þodis prieðprieðinamas raðtui, kad egzistuoja santykis tarp tariamo þodþio (logos)ir tarianèio subjekto. Apibûdindamas Logos metafora s entendre-parler 4 (savæs-girdëjimo-kalbant), Derrida nori pabrëþti fonologinio ir nefonologinio skirtumø svarbà: Tokia bent jau yra balso savæs-girdëjimo-kalbant patirtis, arba sàmonë. Ji iðgyvenama ir iðsakoma kaip raðto paðalinimas 5. Transformuodamas balso metafizikà, Derrida remiasi F. De Saussure o struktûrine lingvistika, kurioje suformuluoti kalbos ir kalbëjimo principai. Kalba Derrida filosofijoje ryðkëja kaip abstrakti taisykliø sistema ir socialinis reiðkinys, kuris audþia, atkuria ir transformuoja tikrovæ, ávesdamas jà á skirtingø tautø ir kalbø sritá. Kaip paþymi Johannesas B. Lodz, su kalba tikràja prasme turime reikalà tik ten, kur atsiveria bûtis, vadinasi, þmoguje 6. Pagrásdamas Rousseau þodi- 150

3 næ minties reprezentacijà, Derrida teigia tokià idëjà, jog pirminiai motyvai, privertæ þmones kalbëti, buvo jø aistros, o ne poreikiai. Aistros buvo pirmosios kalbos raiðkos priemonës, jos funkcionavo perkeltine prasme kaip tropai 7. Vadinasi, perkeltinës prasmës kalba turëjo rastis pirmoji kaip þmogaus ëjimas ið natûros á kultûrà. Tokia kalba iðlaikë suverenià sakytinæ tradicijà balsu reikðti garsai tapo sielos bûsenø simboliais. Laipsniðkai garsas tapo ðalutiniu dalyku, kalbos kuriamàja medþiaga. Evoliucijos procese kalba natûraliai formavosi pagal þmoniø poreikius ji keitësi priklausomai nuo poreikiø kaitos ir skatino þmoniø paðnekesá. Paðnekesys tarp þmoniø, kaip paþymi Derrida, tapo komunikacija dviejø absoliuèiø kilmiø, kurios abipusiðkai jaudina viena kità, netarpiðkai aidu atkartodamos viena kitos savijautas 8. Pasitelkæs filosofinæ gramatologijà kaip specifiná tikrovës paþinimo metodà, Derrida jos padedamas bando atskleisti þmogaus poþiûrá á raðtà, kuris tarsi prieðprieðinamas tariamam þodþiui. Filosofas remiasi Sokrato teiginiu, kad þmonës atsako uþ iðtartus þodþius (esaties atsakomybë), o raðtas negali paliudyti tikrosios tiesos, nes atspindi tik jos simuliacijà, ir já interpretuodamas logocentrizmo pavyzdþiu pasirenka Husserlio kalbinæ subjektyvumo sandarà, kuri paremta vidinio balso prioritetu. Husserliui balsas tampa ne tik empiriniu kalbëjimu, kadangi tikroji fenomenologinë balso struktûra tampa paèiu tikriausiu paèios esaties árodymu, kai vidinio monologo metu konstruojama gryna savikomunikacija nedalyvaujant paðaliniam signifikantui ið iðorës. Balso prioritetà pagrindþia tas faktas, kad kalbëjimo metu tai, kas kalba, ir tai, kas tà kalbëjimà suvokia, visiðkai sutampa. Vidinio monologo metu sàmonës artimumas sau laikomas subjektyvumo pagrindu: per foninæ substancijà sàmonë prezentuoja save paèiai sau, patvirtina ir uþtikrina savo esatá 9. Pasak Derrida, kalbinës sàmonës ámantrumas galimas todël, jog paties kalbëjimo bei suvokimo struktûra, kuri bûdinga vidiniam asmens kalbëjimui su savimi, nereikalauja pakeisti tikrovës objekto þenklu ar simboliu. Tai, jog balsas girdisi manyje, visiðkai panaikina signifikantà, ði grynoji auto-afektacija, turinti laiko formà, neskolinta niekur ið iðorës, ið pasaulio ar tikrovës. 10 Balsu formuluojama ir reiðkiama mintis leidþia ne tik atspindëti, bet ir kontroliuoti perteikiamà prasmæ atskleisdama tai, kas slëpësi sàmonës gelmëje ir kà sàmonës protrûkis tuo metu norëjo iðreikðti. Tæsdamas ðià mintá, Derrida teigia, jog balsu formuluojama ir iðsakoma mintis, kaip vidinio balso aidas iðorëje, leidþia patikslinti, praplësti, redukuoti ar kontroliuoti skelbiamà mintá esatyje. Formali signifikato esmë, kaip paþymi Derrida, yra esatis, o jo privilegija reikðti Logosà garsu (phone) yra esaties privilegija. 11 Tad balso pirmenybë siejama tiesiogiai su ta mintimi, jog norëjimas iðsakyti ar iðsisakyti tapo subjektyvaus egzistavimo pagrindu: að norëjau tai padaryti ir man pavyko. Grásdamas balso fonologijà, Derrida gráþta prie F. de Saussure o struktûrinës 151

4 JUOZAS ÞILIONIS lingvistikos argumentø. Vienas ið jø siejamas su kalbos (lingue) ir kalbëjimo kaip kalbos raiðkos (parole) skirtybe. Kalba F. de Saussure o teorijoje funkcionuoja kaip tam tikrø þenklø ir taisykliø abstrakti sistema, kaip idealus bûties fonas iki konkretaus kalbëjimo proceso. Tuo tarpu konkretus kalbëjimas jau transformuoja paèià kalbos sistemà, kadangi jis tampa vienkartiniu socialiniukultûriniu aktu, nuðvieèianèiu asmens vidinës bûtybës prasiverþimà á iðoræ laukiant reakcijos ar atsako á ðá proverþá. Antrasis svarbus F. de Saussure o teiginys, kurio pagrindu Derrida rekonstruoja balso metafizikà, yra tas, jog kalbà iðreiðkia aibë tam tikrø diskretiðkø elementø, kurie tarpusavyje siejami loginiais ryðiais. F. de Saussure o kalbos þenklo struktûroje ryðkëja du elementai, juos reiðkia sàvoka arba tam tikras turinys ir ji þyminti materialioji raiðka, todël galima teigti, jog ryðys tarp kalbos þenklo turinio ir jo materialiosios raiðkos yra individualiai pasirenkamas tam tikro susitarimo bûdu. Kaip paþymi Þukauskaitë, tokia kalbos þenklo idëja kartu su diferenciacijos principu tapo svarbiausiais Derrida rekonstrukcijos postulatais 12. Toks Derrida konstruojamos lingvistinës teorijos funkcionavimo modelis pleèia erdvæ tarp màstymo ir kalbos ribø ir suteikia joms realybës ir skirtybës pojûtá. MACEINA: KALBOS IR MÀSTYMO SAVASTIS Maceina, apibûdindamas kalbos fenomenà, remiasi metafizine teorija, pasak kurios, filosofija yra bûtybës interpretacija, o kalba interpretuoja paèià bûtybæ. Vadinasi, kalba tampa tikrovës simboliu, þenklu, net þodis iðreiðkia ar talpina tam tikrà prasmæ. Remdamasis H. G. Gadameriu, Maceina aiðkina, kad þodis visada yra pirmykðtis; jis yra màstymo pradþioje, nes màstymas prasideda màstomojo objekto pavadinimu, kadangi tuðèio màstymo niekad nëra, be to, þodis, áprasminæs bûtybæ kalbos raiðka, leidþia jà apmàstyti ir iðtarti. Taigi màstymas, pasak Maceinos, vyksta, kai verbaline, grafine ar mnemine raiðka suteikiame bûèiai tam tikrà vardà. Pasak tokios kuriamosios teorijos, kaip paþymi Maceina, kalba tikrovës daiktus gali pavadinti ávairiai, grásdama juos savo regëjimo kampu. Tø regëjimo kampø, t. y. interpretacijø, gali bûti ávairiø. Kalbos pradþià Maceina sieja su tariamu garsu ar þodþiu. Aptardamas santyká tarp þmogaus þodþio ir gyvûno garso, Maceina akcentuoja, kad þodis yra garsas, bet ne kiekvienas garsas tampa þodþiu. Garsas tampa þodþiu, kai jis pavadina tikrovës daiktà arba reiðkiná, kai ið subjektyvaus pasaulio jis pereina á objektyvià plotmæ, kurioje funkcionuoja daiktai ir reiðkiniai. Gyvûnai á aplinkà reaguoja jaustukais, nors ir þmoniø kalboje jaustukas yra jø vidinës bûsenos raiðka, kaip emociniø reakcijø bei valios aktø perteikimo priemonë. Vadinasi, jaustukai tampa bevarde garsine emocija. Remiantis evoliucijos teorija, galima teigti, jog jaustukas buvæs pirmykðtis bûdas bendrauti ir 152

5 þodþiu tapæs tik tada, kai þmogus pradëjæs juo þymëti daiktus ar reiðkinius, t. y. kai ið subjektyvaus prado jis perëjo á objektyvià plotmæ. Kalbos kilmë tapatinama su þmogaus kilme, ðiuo poþiûriu kalba neatsiskiria nuo religijos, meno ar net filosofijos, nes þmogus visados yra meldæsis, kûræs ir màstæs, o kartu ir kalbëjæs 13. Kalba yra ne þodþiø suma, bet visuma, kaip tam tikras organinis vienetas, kaip struktûra. Kalba turi kilmæ ji ne kaip praëjæs ávykis, o kaip ávykiø tëkmë. Þmogus, pradëdamas kalbëti, iðmoksta ne þodþius, bet daiktus ir juos pavadina tam tikrais þodþiais, kurie byloja, kiek objektyvus pasaulis priëjæs ligi mûsø. Ne veltui Heideggeris kalbà apibûdina kaip paèios bûties atvykà bûtis atvyksta pas mus su þodþiu. Þodis prakalbina bûtybæ, o bûtybë prabyla þodþiu. Vadinasi, kalbos turinys atspindi mus supantá pasaulá. Kalba nusako ne tai, kad mes pasaulyje esame, bet tai, kaip mes esame pasaulyje arba jau jame buvome. Pasaulis sudaro þmogaus bûdingumà, kurio pagrindà sudaro antroji jos prigimtis, arba kultûra. Pasaulis þmogui prasideda tada, kai já áprasmina kalba kalbos ribos ir tampa þmogui pasaulio ribomis. Bûti pasaulyje tai suvokti ryðá, kuris kuriamas ir iðlieka dël kalbos. Kita vertus, kalba apreiðkia tautos poþiûrá á pasaulá. Kalbø skirtingumas yra þmogaus santykio su pasauliu skirtingumas. Tauta, kuri dainuoja maþybiniais bei maloniniais daiktavardþiais ir keikiasi ðliuþø vardais, turi kitoká pasaulá, nei tauta, kuri dainuoja grubiais daiktavardþiais ir keikiasi ðventenybëmis. 14 Kalba sutvarko pasaulio atvirybæ arba, Kanto þodþiais tariant, áspûdþiø chaosà paverèia tam tikru organiniu vienetu ir þodis tampa tokio vieneto pagrindu. Þodis lieka garsine medþiaga, o mintis ðià medþiagà áprasmina forma. Kalbos stebuklas, kaip paþymi Gadameris, yra ne tai, kad þodis tampa kûnu ir iðnyra bûties pavirðiun, o tai, kad ði þodþio regimybë visados jau yra þodis. Màstymas yra kalbos gimdytojas, o kalba yra màstymo gimdinys. Þodis yra ertmë, kurioje vyksta màstymas. Màstymo procese daiktui apibûdinti pasitelkiamas poþiûris, o poþiûris yra tam tikras kampas, kuriuo þvelgiame á daiktà ir ðá savo þvilgsná iðtariame þodþiu kaip daikto vardà. Kalbinis regëjimo kampas kaip tik ir padaro, kad pasaulis virsta þmogaus buveine: þmogus á daiktà þvelgia vienu kampu, þmogus nëra verèiamas þvelgti á já visais kampais. Kalba apibrëþia þmogui pasaulio atvirybæ tam tikru kampu. Iðtartas daiktas áeina á þmogaus bûvá ir tampa jo savastimi, o nebylë visata prabyla þodþiu ðitaip kalba pasidaro tarpininke tarp mûsø ir pasaulio. Kalboje ryðkëja þmogaus vidus ir iðorinio pasaulio atspindys nekeisdamas daiktø ir reiðkiniø prasmës. Pati kalba yra mûsø buvimas pasaulyje jo suvokimas, iðraiðka ir interpretacija, turinti objektyvià prasmæ ir subjektyvumo atspalvá, nes kiekviena tauta ir kalba vadina daiktus kitaip, kadangi þvelgia á juos kitu regëjimo kampu ir ádeda á þodá tam tikrà prasmæ. Ið èia kyla ir kalbø ávairovë, pasireiðkianti specifine sistema, kurioje telpa ir þodis, ir gramatinës priemonës. O kalbø skirtumas ryðkëja kaip prasmës 153

6 JUOZAS ÞILIONIS skirtumas. Vadinasi, tikrasis kalbø skirtumas ryðkëja ne ið jos garsø ar þenklø ávairovës, o ið poþiûrio á pasaulio sandarà skirtumo, tautø màstymo ypatumø. Maceina kaip pavyzdá pateikia girios ir tiesos sàvokø ávairovæ, kurià savitai traktuoja Europos tautos. Tad kyla iðvada, jog kalbø ávairovëje, apibûdinant pasaulio daiktus, atsispindi tautinë pasaulio interpretavimo ávairovë, nes kiekviena kalba orientuota á vienkartiná bûdà artëti prie pasaulio daiktø. Svetima kalba vien dël to yra nesava, nes joje ákûnyta kitos tautos bûties interpretacija. Kalbà iðmokti galima, bet kitos kalbos vidinës dvasios, Humboldto vadinamos paþiûra á pasaulá, niekad negalima iðmokti, nes ðià paþiûrà kûrë ir istorijos tëkmëje puoselëjo kita kalbinë bendruomenë. Kalboje gyvas þodis niekad nëra terminas, kadangi þodþio prasmës plotas yra tam tikro poþiûrio plotas á pasaulá, o pats pasaulis yra globali atvirybë, kuri gali bûti suvokiama daugeliu regëjimo kampø ir pavadinama aibe daugiaprasmiø vardø. Þodis iðlieka atviras pasauliui, jis nurodo pasaulyje glûdinèià prasmës begalybæ. Jeigu þmogus bandytø þodá, kaip prasmës begalybæ, padaryti tikslø, tada þodis netektø gyvybës ir taptø dirbtiniu daikto vardu. Pasak St. Ðalkauskio, kalbos prigimtis visai nereikalauja taip grieþtai nustatyti þodþiø prasmæ bei reikðmæ, kad nebeliktø laisvës savotiðkai vartoti ðituos þodþius pagal tai, kaip to gali reikalauti naujø kontekstø ypatybës 15. Þodþio atvirumas prasmei gali pakilti iki aukðtumø, metaforos lygmens, kuri atspindi paèià máslingiausià ir unikaliausià minties apraiðkà. Þodþio prasmës atvirumui paklûsta ir sinonimai kaip galimybë iðlaikyti savo prasmës atðvaistà. Taèiau vienas þodis savo sinoniminës prasmës neatskleidþia, ji atsiskleidþia tik sakinio sandaroje, kada ásibëgëja ir nuspalvinama mintis. Kalbos tikroji prasmë atsiskleidþia ten, kur atsiveria bûtis, vadinasi, þmoguje 16, taèiau bûtis gali byloti ir be kalbos bûtent vaizdu, judesiu ar skambesiu. O tai ryðku meno kûrinyje. Kalba kartu yra pati filosofija ir poezija paèioje kalboje iðryðkëja filosofijos esmë, o pati kalba yra uþkodavusi pirmykðtæ poezijos prasmæ. Filosofinis kalbos savitumas atsiskleidþia tuo, kad filosofas màsto tardamas, ir filosofinis þodis visada bûna atviras jis visada priima tam tikrà reikðmæ, regëjimà tam tikru kampu. Tarimas lieka bûties plotmëje ir já gali valdyti ávairios jos interpretacijos, nes filosofinë kalba neturi ribos ir pabaigos, niekada nëra uþbaigta savo reikðme ir negali bûti terminu. Kalba tampa màstymo interpretacija, nes interpretuoti galima visa tai, kas atvira. Filosofas, interpretuodamas tà atvirumà, tarsi uþdaro tikrovæ ir þvelgia á jà savo regëjimo kampu, kuriuo jo màstymas atspindi bûties atvirumo konkretø uþskleidimà. Vadinasi, kalba nurodo konkretø bûdà, kuris padeda mums artëti prie pasaulio daiktø, reiðkiniø, faktø ar ávykiø. Taigi, moduliuodamas kalbos ir màstymo fenomenà, Maceina remiasi metafizine teorija, kad filosofija yra bûties interpretacija, o jos signalai yra þmogaus màstymas ir kalba. 154

7 UÞSKLANDA. MÀSTYMAS IR KALBA: TARP BÛTIES IR ÞAISMËS Dviejø filosofø Derrida ir Maceinos þvilgsnis ir refleksija á amþinàsias þmogaus esybës realijas gaivina tà mintá, jog màstymo ir kalbos fenomenø unikalumas suteikia þmogaus bûèiai prasmæ. O ði prasmë apvainikuojama tikrove, kurià kiekvienas savaip suvokia, interpretuoja suteikdamas jai savità þaismæ. Ta þaismë tikrosios mûsø esatys laiko tëkmëje. Literatûra ir nuorodos Autorius dëkoja dr. Nijolei Kerðytei uþ galimybæ susipaþinti su Jacques Derrida veikalo De la grammatologie lietuviðko vertimo rankraðèiu. 11 Jacques Derrida. De la grammatologie. Paris: Minuit, 1967, p Þr. ten pat, p Jacques Derrida. La structure, le signe et le jeu dans le discours des sciences humaines, in L écriture et la différence. Paris: Seuil, 1967, p Jacques Derrida. De la grammatologie, p Ten pat, p Johanes B. Lodz. Sein und Existenz, p Þr. Jacques Derrida. De la grammatologie. Paris: Minuit, 1967, p Ten pat, p Audronë Þukauskaitë. Anapus signifikanto principo: rekonstrukcija, psichoanalizë, ideologijos kritika. Vilnius, Aidai, 2001, p Jacques Derrida. De la grammatologie, p Ten pat, p Audronë Þukauskaitë. Anapus signifikanto principo: rekonstrukcija, psichoanalizë, ideologijos kritika, p Ten pat, p Ten pat, p St. Ðalkauskis. Rinktiniai raðtai, t. 1. Roma, 1986, p Þr. Martynas Heideggeris. Apie humanizmà, in Gërio kontûrai. Vilnius, Mintis, 1989, p

Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà

Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà SOTER 2016.59 (87) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.59(87).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Telðiø kunigø seminarija Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio

More information

KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA

KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Gauta 2011 11 10 Žilvinas Vareikis Vytauto Didžiojo universitetas KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Language as a Writing and as a Speech SUMMARY The article discusses a nature of the distinction between

More information

BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI

BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI DAVID BANON Gauta 2006-02-27 DAVID BANON Marc Bloch universitetas Strasbûre (Prancûzija) Þenevos universitetas (Ðveicarija) BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI Brotherhood and Substitution.

More information

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Gauta 2012 03 06 Tomas Kiauka Klaipėdos universitetas Tarp tikėjimo ir proto: protestantiškoji teologija modernybės laikais Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary Invoking theological

More information

SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT

SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Santalka. Filosofija. 2010, t. 18, nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 17 SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Rashmika Pandya The American University in Cairo, Department of

More information

Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai

Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Vytauto Didžiojo Universitetas HMF Filosofijos katedra Donelaičio g. 52, Kaunas

More information

THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY

THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Santalka. Filosofija. 2007, T. 15, Nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 25 THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Mindaugas Briedis Dept of Philosophy and Political

More information

KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1

KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Marija Oniščik Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78

More information

LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES ISSN PP

LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES ISSN PP LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 18 2013 ISSN 1392-2343 PP. 225 229 Dominic Rubin, The Life and Thought of Lev Karsavin: Strength made perfect in weakness (On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom,

More information

S i l v a n o P e t r o s i n o

S i l v a n o P e t r o s i n o ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 2 9 S i l v a n o P e t r o s i n o LEV I NAS CONCEPT OF F I RST PH I LOSOPH Y Catholic University of Milan in Piacenza Department of Semiotic and Moral

More information

Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?

Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? Filosofija. Sociologija. 2012. T. 23. Nr. 3, p. 196 204, Lietuvos mokslų akademija, 2012 Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? AGNIEŠKA JUZEFOVIČ Vilniaus Gedimino

More information

GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA

GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA ISSN 0258 0802. LITERATÛRA 2006 48(3) GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA Tomas Veteikis Vilniaus universiteto Klasikinës filologijos katedros lektorius Tiriant daugiakalbæ

More information

Introduction. Burt C. Hopkins

Introduction. Burt C. Hopkins ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2012 82 Unity in Ancient and Modern Philosophy and the Hypothesis of Universal History Burt C. Hopkins College of Arts and Sciences Seattle University 901 12th Ave, P.O. Box 222000

More information

Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)

Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Wladimir Gilmanov Anotacija Šis straipsnis skirtas Donelaičio Metų vadinamosioms gyvenimo pamokoms, o drauge ir

More information

Dėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai

Dėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March 2012 WEEKEND MASSES: Sundays 9:00 a. m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in Rectory chapel, exceptions listed in schedule No

More information

Introduction. Andrius Bielskis

Introduction. Andrius Bielskis ISSN 1392 1274. PROBLEMOS 2009 75 Power, History and Genealogy: Friedrich Nietzsche and Michel Foucault Andrius Bielskis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Arklių g. 18, LT-01129 Vilnius El. paštas:

More information

The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla

The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 73 83, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla GRZEGORZ HOLUB The Pontifical University of John Paul

More information

Žmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai

Žmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai Articles ISSN 1392-8600 E-ISSN 1822-7805 Žmogus ir žodis / Literatūrologija Man and the Word / Literary Criticism 2017, t. 19, Nr. 2, p. 51 64 / Vol. 19, No. 2, pp. 51 64, 2017 Žmogų išbandantis blogis

More information

ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING

ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING Arto Mutanen Adjunct Professor Finnish National Defence University P.O. Box 7 FI-00861 Helsinki, Finland E-mail: arto.mutanen@gmail.com

More information

KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE

KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 30 2003 Vilma Gradinskaitė KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE Straipsnyje tyrinėjamas Kristaus žydo paveikslas pasaulietinėje žydų dailėje. Aptariama Kristaus ikonografija

More information

RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO

RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2003 11 Straipsniai ir pranešimai RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO Marius Ščavinskas Istorijos magistrantas Vilniaus universiteto

More information

Heidegger Introduction

Heidegger Introduction Heidegger Introduction G. J. Mattey Spring, 2011 / Philosophy 151 Being and Time Being Published in 1927, under pressure Dedicated to Edmund Husserl Initially rejected as inadequate Now considered a seminal

More information

Mokslo darbai (101); 33 41

Mokslo darbai (101); 33 41 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 11(101); 33 41 XII LENTELIŲ ĮSTATYMAI: BENDRŲJŲ ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS PRINCIPŲ PRADMENYS Stasys Vėlyvis * Marius Jonaitis ** Mykolo Romerio universiteto

More information

cac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart

cac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart c/ 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas Valentinas Klimašauskas 4 5 From Debbie: An Epic Iš Debė: epas A toast by Lisa Robertson Lisos Robertson tostas 6 Mais où sont les

More information

SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING

SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING JUŠKIENĖ Vaineta Klaipėda University, Klaipėda, Lithuania Klaipėda State University of Applied Sciences, Klaipėda, Lithuania Abstract The aim

More information

Epigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens.

Epigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens. S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė E P I G R A M O S D Ė S T Y M O M O D E L I S X V I I X V I I I A M Ž I A U S L D K J Ė Z

More information

DEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY

DEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY Santalka. Filosofija. 2009, t. 17, nr. 3. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 83 DEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY Tomas Kačerauskas Vilnius Gediminas Technical University, Department

More information

FAMILY RESEMBLANCES BETWEEN CONTEMPORARY POST-SUBJECTIVIST PHILOSOPHY AND ANIMISTIC RELIGIONS

FAMILY RESEMBLANCES BETWEEN CONTEMPORARY POST-SUBJECTIVIST PHILOSOPHY AND ANIMISTIC RELIGIONS ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 FAMILY RESEMBLANCES BETWEEN CONTEMPORARY POST-SUBJECTIVIST PHILOSOPHY AND ANIMISTIC RELIGIONS Leo Luks, Argo Moor Institute of Economics and Social Sciences Estonian University

More information

Devynioliktoji pamoka Lesson 19

Devynioliktoji pamoka Lesson 19 Devynioliktoji pamoka Lesson 19 selma M6kytojas: Kas m il.l1 gali pasakyti, kas yra seima? Vytautas: Mokytojas: Labai gerai. As zinaii, kas yra seima: tevai if vaikai yra seima. MUS4 seimoj e dar yra if

More information

ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS

ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Acta Academiae Artium Vilnensis / 69 2013 ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Vaiva Klajumaitė Vilniaus universiteto muziejus Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius vaiva.klajumaite@muziejus.vu.lt

More information

ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA

ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 27 KNYGA, 2009 ISSN 1822-3656 Roma Bončkutė ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA Anotacija. Straipsnyje

More information

CHAPTER IV DECONSTRUCTION

CHAPTER IV DECONSTRUCTION CHAPTER IV DECONSTRUCTION Deconstruction is one of the approaches to literary criticisms that emerged in the late 1960 s. It has been the subject of controversy in contemporary literary theory. There are

More information

IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA

IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Mokslo studija Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ

More information

Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius

Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius vytautas ališauskas Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius Abstract: Goddesses are one of the least investigated deities of ancient religion of the Lithuanians. The sources mentioning

More information

Mūsų dienomis pastebimai suintensyvėjo krikščionybės Lietuvoje

Mūsų dienomis pastebimai suintensyvėjo krikščionybės Lietuvoje b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Katalikiškojo pamaldumo raiška Vilniuje

More information

F i losof ijos st u dijos

F i losof ijos st u dijos At h ena K u l t ū r o s, f i l o s o f i j o s i r m e n o i n s t i t u t a s At hena F i losof ijos st u dijos 20 06 N r.2 REDAKCINĖ KOLEGIJA Editorial Board Vyriausiasis redaktorius Editor-in-Chief

More information

Šia publikacija visų pirma siekiama paskelbti Trijų Vilniaus kankinių

Šia publikacija visų pirma siekiama paskelbti Trijų Vilniaus kankinių b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Bazilijonų redakcijos Trijų Vilniaus

More information

VILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ

VILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ VILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ CATHOLIC HAGIOGRAPHY OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA: RECEPTION, DISSEMINATION AND ELEMENTS OF THE SAINTS CULT IN THE LATE 14 TH EARLY 17 TH CENTURY Summary of Doctoral

More information

apie lietuvių religiją ir christianizaciją*

apie lietuvių religiją ir christianizaciją* ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2011 28 Jeronimo Prahiškio pasakojimas apie lietuvių religiją ir christianizaciją* Mangirdas Bumblauskas Doktorantas (01 H) Lietuvos kultūros tyrimų institutas

More information

THE PHENOMENON OF DAOISM IN CHINESE CIVILIzATION

THE PHENOMENON OF DAOISM IN CHINESE CIVILIzATION 172 Limes, 2009, Vol. 2, No. 2. ISSN 2029-0187 print/issn 2029-0209 online THE PHENOMENON OF DAOISM IN CHINESE CIVILIzATION Agnieška Juzefovič Department of Philosophy and Political Theory, Vilnius Gediminas

More information

Jacques Derrida. Katlyn Graupner Patrick Henry College. have had specific influence on literary theory and criticism, but have also addressed broad

Jacques Derrida. Katlyn Graupner Patrick Henry College. have had specific influence on literary theory and criticism, but have also addressed broad Jacques Derrida Katlyn Graupner Patrick Henry College Jacques Derrida is the founder of a school of thought termed deconstruction. His views have had specific influence on literary theory and criticism,

More information

Krikščioniškojo. Revealing Christian Life in Lithuania: 14 th 20 th centuries

Krikščioniškojo. Revealing Christian Life in Lithuania: 14 th 20 th centuries lietuvių katalikų mokslo akademija / lithuanian catholic academy of science b a ž n y č i o s is t o r i j o s st u d i j o s, viii Krikščioniškojo gyvenimo Lietuvoje atodangos: XIV XX a. s t u d i e s

More information

LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI

LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI IKONOGRAFIJOS TYRIMAI SALTINHJ TYRIMAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI ROTA GUZEVH':rOTE Lietuvos istorijos institutas Ruta GuzeviCiute - Europos kostiumo

More information

Publikacijos SAMUELIO BOGUSLAVO CHILINSKIO BIBLIJOS VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ PAGRINDIMAS" Įvadas

Publikacijos SAMUELIO BOGUSLAVO CHILINSKIO BIBLIJOS VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ PAGRINDIMAS Įvadas ISSN 0204-2061. KNYGOTYRA. 2000. 36 Publikacijos SAMUELIO BOGUSLAVO CHILINSKIO BIBLIJOS VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ PAGRINDIMAS" INGĖ LUKŠAITĖ Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedra, S. Daukanto

More information

The textual influences of Jacob Ledesma s catechism and the catechism of Mikalojus Daukša on the anonymous catechism of 1605

The textual influences of Jacob Ledesma s catechism and the catechism of Mikalojus Daukša on the anonymous catechism of 1605 ISSN 1392 1517. Online ISSN 2029 8315. KALBOTYRA. 2016 68 DOI: https://doi.org/10.15388/klbt.2016.10322 The textual influences of Jacob Ledesma s catechism and the catechism of Mikalojus Daukša on the

More information

Vilnius Poker by Ričardas Gavelis

Vilnius Poker by Ričardas Gavelis Vilnius Poker by Ričardas Gavelis The Reception of a Soviet Novel in the North American Market Gabrielė Gailiūtė Abstract In 1989, Vilniaus Pokeris by Ričardas Gavelis was first published in Lithuanian.

More information

VILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS?

VILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS? moksliniai straipsniai Vilniaus miesto ir pilių tyrimai VILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS? Eduardas Remecas Lietuvos nacionalinis muziejus Numizmatikos

More information

CHRISTIANITY AS A PROBLEM IN FOLK CULTURAL STUDIES

CHRISTIANITY AS A PROBLEM IN FOLK CULTURAL STUDIES FOLKLORO TYRINĖJIMAI DABAR: NAUJOJI EUROPA ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXI 2006 CHRISTIANITY AS A PROBLEM IN FOLK CULTURAL STUDIES DAVID ELTON GAY School of Continuing Studies, Indiana University

More information

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, ISSN

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, ISSN Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009. ISSN 1392-0502 Kun. Jan Kosmowski, MIC Kunigas Kristupas Švirmickas Sibiro tremtinių sielovadininkas Keturis dešimtmečius būdamas vienos

More information

Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje

Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje Sigita Kraniauskienė Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje Santrauka. Svarstant išsivysčiusių valstybių socialinės politikos prielaidas vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad intensyvūs

More information

DAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ

DAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ 21 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 20. VILNIUS, 2002 DR. ROMA BONČKUTĖ Klaipėdos universitetas DAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ Apie Simono Daukanto ir

More information

Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius

Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius Devintoji pamoka Lesson 9 SEKMADIENIS Rytoj sekmadienis. Man nereikes eiti i universitetq. Rytoj mes visi eisime i baznyciq, kuf mes melsimes if giedosime. Jeigu

More information

A Non-dialectical Temporality in the Works of Maurice Blanchot. Zoltán Popovics

A Non-dialectical Temporality in the Works of Maurice Blanchot. Zoltán Popovics Counter-time : A Non-dialectical Temporality in the Works of Maurice Blanchot Maurice Blanchot s works characterise time as something which is without present, without presence [sans présent, sans présence]

More information

Noreen Khawaja Curriculum Vitae

Noreen Khawaja Curriculum Vitae Curriculum Vitae Dept. of Religious Studies 451 College St. New Haven, CT 06511 noreen.khawaja@yale.edu EMPLOYMENT 2012, Assistant Professor, Religious Studies, Yale University VISITING POSITIONS 2015,

More information

Searching for the Lost Donkeys (1 Sam 9)

Searching for the Lost Donkeys (1 Sam 9) SOTER 2017.62 (90) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.62(90).2 Valdas MACKELA Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus universitetas Janis PRIEDE University

More information

The Concept of Law in Biblical Narrative Vaidotas A. Vaičaitis Vilnius University, Vilnius, Lithuania

The Concept of Law in Biblical Narrative Vaidotas A. Vaičaitis Vilnius University, Vilnius, Lithuania The Concept of Law in Biblical Narrative Vaidotas A. Vaičaitis Vilnius University, Vilnius, Lithuania According to Charles Montesquieu (1689-1755), who was one of the first modern legal comparativists,

More information

pasireikšdavęs nepastovios Fortūnos įvaizdžiais ir metaforiniu kalbėjimu. Svarbiausias poeto tikslas ir siekiamybė tapo ne pamokyti, bet nustebinti

pasireikšdavęs nepastovios Fortūnos įvaizdžiais ir metaforiniu kalbėjimu. Svarbiausias poeto tikslas ir siekiamybė tapo ne pamokyti, bet nustebinti S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 5 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė K A N O N I N I A I O D Ė S I R E P I G R A M O S A U T O R I A I X V I I X V I I I A M Ž

More information

Taikomoji ekonomika: Applied economics: systematic research

Taikomoji ekonomika: Applied economics: systematic research Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai Applied economics: systematic research Tomas 9 Numeris 1 Volume 9 Issue 1 2015 ISSN 1822-7996 (PRINT), ISSN 2335-8742 (ONLINE) http://dx.doi.org/10.7220/aesr.2335.8742.2015.9.1

More information

Jesus Christ Edict of Milan emperor worship paganism religio illicita = illegal religion ❶ the apostolic age (33 100) ❷ the persecuted age ( )

Jesus Christ Edict of Milan emperor worship paganism religio illicita = illegal religion ❶ the apostolic age (33 100) ❷ the persecuted age ( ) Humanism in History Theism in History The Roman Empire 33 313 Christianity Evangelical Jesus Christ Edict of Milan emperor worship paganism religio illicita = illegal religion ❶ the apostolic age (33 100)

More information

Paolo Diego Bubbio. I. What is Philosophy according to Girard?

Paolo Diego Bubbio. I. What is Philosophy according to Girard? Mimetic Theory and Hermeneutics The thought of René Girard has been object of much interest in the last few years, both in the Continental and in the English-speaking philosophical areas. 1 Nevertheless,

More information

Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą)

Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą) LITUANISTICA. 2014. T. 60. Nr. 4(98), p. 225 237, Lietuvos mokslų akademija, 2014 Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą) OLGA MASTIANICA

More information

Aušra Zalepūgienė / Tyrinėjimai J. Basanavičiaus g. 15 / Mindaugo g. 3

Aušra Zalepūgienė / Tyrinėjimai J. Basanavičiaus g. 15 / Mindaugo g. 3 Three 2 2.2x2.9 3 m test pits (a total area of 18.48 m²) were excavated during the evaluation. A cultural layer with 7 1 horizons was recorded. Sterile soil was reached at a depth of 2.65 4 m. The cultural

More information

Witnessing Deconstruction in Education: Why Quasi- Transcendentalism Matters

Witnessing Deconstruction in Education: Why Quasi- Transcendentalism Matters PLEASE NOTE THIS IS THE MANUSCRIPT VERSION (AUTHOR PREPRINT VERSION) OF THIS PAPER IT HAS BEEN PUBLISHED IN THE FOLLOWING THREE WAYS: Biesta, G.J.J. (2009). Witnessing deconstruction in education. Why

More information

PAMALDUMAS ŠVENTIESIEMS VALDOVAMS. VALSTYBIŲ GLOBĖJAI ŠV. STEPONAS, ŠV. VACLOVAS, ŠV. VLADISLOVAS, ŠV KAZIMIERAS

PAMALDUMAS ŠVENTIESIEMS VALDOVAMS. VALSTYBIŲ GLOBĖJAI ŠV. STEPONAS, ŠV. VACLOVAS, ŠV. VLADISLOVAS, ŠV KAZIMIERAS ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS / 60 2011 PAMALDUMAS ŠVENTIESIEMS VALDOVAMS. VALSTYBIŲ GLOBĖJAI ŠV. STEPONAS, ŠV. VACLOVAS, ŠV. VLADISLOVAS, ŠV KAZIMIERAS Sigita Maslauskaitė VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

More information

Vilniaus arkikatedros Sv. Kazimiero koplyčia

Vilniaus arkikatedros Sv. Kazimiero koplyčia ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 141 2006 MISCELLANEA VILNIAUS ARKIKATEDROS ŠV KAZIMIERO KOPLYČIOS VALDOVŲ STA TUL ŲIDENTIFIKA VIMAS Alfredas Širmulis Vilniaus dailės akademija The article discusses the

More information

Schrift, Twentieth-century French Philosophy _5_con Revise Proof page :13am. 6 Conclusion

Schrift, Twentieth-century French Philosophy _5_con Revise Proof page :13am. 6 Conclusion Schrift, Twentieth-century French Philosophy 1405132175_5_con Revise Proof page 75 15.3.2005 12:13am 6 Conclusion If there is a single conclusion that I hope this story of the unfolding of philosophy in

More information

YOUNG LIVING (EUROPE), LIMITED. Taisyklės ir procedūros Jungtinė Karalystė

YOUNG LIVING (EUROPE), LIMITED. Taisyklės ir procedūros Jungtinė Karalystė YOUNG LIVING (EUROPE), LIMITED Taisyklės ir procedūros Jungtinė Karalystė Publikuota 2014 m. balandžio mėn., TURINYS 1 skyrius: Įvadas 1,1. Sveikiname prisijungus 1.2 Tikslas 1.3 Į Platinimo sutartį įtraukta

More information

Abdennour Bidar, L islam face à la mort de Dieu: actualité de Mohammed Iqbal

Abdennour Bidar, L islam face à la mort de Dieu: actualité de Mohammed Iqbal South Asia Multidisciplinary Academic Journal Book Reviews Abdennour Bidar, L islam face à la mort de Dieu: actualité de Mohammed Iqbal Denis Matringe Electronic version URL: http://samaj.revues.org/3130

More information

2 nd Edition : A Short Film Treatment

2 nd Edition : A Short Film Treatment 2 nd Edition : A Short Film Treatment Ben Brown uses the writings of Jacques Derrida as inspiration for a film that addresses concepts concerning the ever changing nature of human beings and how everything

More information

INTERPRETATIONS OF MATTHAEUS PRAETORIUS MYTHICAL MATERIAL ON PERDOYTUS

INTERPRETATIONS OF MATTHAEUS PRAETORIUS MYTHICAL MATERIAL ON PERDOYTUS Žydrūnas Vičinskas INTERPRETATIONS OF MATTHAEUS PRAETORIUS MYTHICAL MATERIAL ON PERDOYTUS, WEJOPATTIS, GARDOUTEN, BANGPJTJS, LUOBGELDA IN THE WORKS OF LITHUANIAN AND PRUSSIAN MYTHOLOGY RESEARCHERS OF THE

More information

Structuralism, Anti-Structuralism and Objectivity

Structuralism, Anti-Structuralism and Objectivity Philosophic Exchange Volume 40 Number 1 Volume 40 (2009-2010) Article 1 12-1-2010 Structuralism, Anti-Structuralism and Objectivity Derk Pereboom Cornell University Follow this and additional works at:

More information

Heidegger and Science and Postmodernism By Richard Capobianco

Heidegger and Science and Postmodernism By Richard Capobianco Heidegger and Science and Postmodernism By Richard Capobianco Stonehill College Public Address On the Cambridge side of the venerable Charles River in Boston stands a temple, a temple dedicated not to

More information

Islandijos gatvė 3/18

Islandijos gatvė 3/18 tų radinių, XVII a. datuojamame kultūriniame sluoksnyje aptikti 2 iš rąstų suręsti šuliniai (3 ir 5). Šio laikotarpio horizonte aptikta daug buitinės keramikos šukių, gyvulių kaulų, koklių fragmentų, vinių,

More information

Straipsniai ir pranešimai PAELBIO SLAVŲ IR VAKARŲ BALTŲ UŽKARIAVIMŲ MODELIS BALTŲ GENČIŲ CHRISTIANIZACIJOS POŽIŪRIU. Įvadas.

Straipsniai ir pranešimai PAELBIO SLAVŲ IR VAKARŲ BALTŲ UŽKARIAVIMŲ MODELIS BALTŲ GENČIŲ CHRISTIANIZACIJOS POŽIŪRIU. Įvadas. ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2010 25 Straipsniai ir pranešimai PAELBIO SLAVŲ IR VAKARŲ BALTŲ UŽKARIAVIMŲ MODELIS BALTŲ GENČIŲ CHRISTIANIZACIJOS POŽIŪRIU Marius Ščavinskas Humanitarinių

More information

Adam Rosenthal, Emory University. simply writing on the death penalty? As though from a point of mastery, beyond or outside its

Adam Rosenthal, Emory University. simply writing on the death penalty? As though from a point of mastery, beyond or outside its Derrida Seminars Translation Project IMEC Workshop Peine de mort (1999-2000) Session Eleven July 9, 2011 Scenes of Mortality in Derrida s Peine de mort Adam Rosenthal, Emory University How to hold a seminar

More information

SCHLEIERMACHER'S HERMENEUTICS AND THE MYTH OF THE GIVEN

SCHLEIERMACHER'S HERMENEUTICS AND THE MYTH OF THE GIVEN Vol. XXXIV No. 2, Winter, 1979 71 SCHLEIERMACHER'S HERMENEUTICS AND THE MYTH OF THE GIVEN CORNEL WEST Friedrich Schleiermacher is the father of modern philosophical hermeneutics. His Copernican Revolution

More information

Rel 660: A Theology of Flesh Syracuse University - Fall, 2008 Dr. John D. Caputo

Rel 660: A Theology of Flesh Syracuse University - Fall, 2008 Dr. John D. Caputo Rel 660: A Theology of Flesh Syracuse University - Fall, 2008 Dr. John D. Caputo Prospectus In this course I raise the question of what I will call a theology of the flesh. By theology I mean secular or

More information

Derrida. Western Metaphysics

Derrida. Western Metaphysics Derrida On Western Metaphysics Madhusudan Baxi Gujarati Sahitya Parishad, 30 June 2012 7:00 pm 1. Three Great Philosophers of the 20th Century. 2. Three Orientations of Contemporary Western Philosophy.

More information

IR GAMTOS MOKSLŲ KLAUSIMAI

IR GAMTOS MOKSLŲ KLAUSIMAI 34 METODOLOGINIAI VISUOMENES IR GAMTOS MOKSLŲ KLAUSIMAI A. BURAČAS EKONOMINĖS VEIKLOS KRITERIJAI IR JOS TYRINĖJIMO PRINCIPAI (Skirtingi teorinės interpretacijos lygmenys) Ekonominės veiklos sferos išskyrimo

More information

ON THE CO-RESPONDENCE BETWEEN DERRIDA AND GRANEL

ON THE CO-RESPONDENCE BETWEEN DERRIDA AND GRANEL ON THE CO-RESPONDENCE BETWEEN DERRIDA AND GRANEL INTRODUCTION: HELLO AND GOODBYE Salut can be the gesture of a wave (geste), a greeting (parole), the military salute and the religious salvation. And it

More information

Heidegger and Deep Ecology. Michael E. Zimmerman. The noted German philosopher, Martin Heidegger ( ), took

Heidegger and Deep Ecology. Michael E. Zimmerman. The noted German philosopher, Martin Heidegger ( ), took 1 Heidegger and Deep Ecology Michael E. Zimmerman The noted German philosopher, Martin Heidegger (1889-1976), took phenomenology down a different road than that envisaged by his mentor, Edmund Husserl.

More information

TAREK R. DIKA 1/16/2018

TAREK R. DIKA 1/16/2018 TAREK R. DIKA Assistant Professor, Program of Liberal Studies Concurrent Assistant Professor, Program in History and Philosophy of Science Concurrent Assistant Professor, Department of Philosophy Fellow,

More information

Agreed statement on the Holy Trinity

Agreed statement on the Holy Trinity Semper Reformanda World Alliance of Reformed Churches Agreed statement on the Holy Trinity Orthodox-Reformed dialogue, Kappel-am-Albis, Switzerland, March 1992 The self-revelation of God as Father, Son

More information

The Age of Enlightenment

The Age of Enlightenment The Age of Enlightenment By History.com, adapted by Newsela staff on 10.13.17 Word Count 927 Level 1040L A public lecture about a model solar system, with a lamp in place of the sun illuminating the faces

More information

Dr. Gerasimos KAKOLIRIS

Dr. Gerasimos KAKOLIRIS CURRICULUM VITAE Dr. Gerasimos KAKOLIRIS Assistant Professor in Contemporary Continental Philosophy Τel. (office): 210 7277542, Fax: 210 7277535 Ε-mail: gkakoliris@ppp.uoa.gr http://uoa.academia.edu/gerasimoskakoliris

More information

A s we showed in the first part of this essay, Heidegger conducts

A s we showed in the first part of this essay, Heidegger conducts Heidegger's Nietzsche' A s we showed in the first part of this essay, Heidegger conducts his discussion of Nietzsche's thought in the light of what he believes are the fundamental articulations of philosophy:

More information

AP Euro Unit 5/C18 Assignment: A New World View

AP Euro Unit 5/C18 Assignment: A New World View AP Euro Unit 5/C18 Assignment: A New World View Be a History M.O.N.S.T.E.R! Vocabulary Overview Annotation The impact of science on the modern world is immeasurable. If the Greeks had said it all two thousand

More information

Rousseau, Stiegler and the Aporia of Origin

Rousseau, Stiegler and the Aporia of Origin This is a pre-press version of Roberts, Ben. 2006. Rousseau, Stiegler and the Aporia of Origin. Forum for Modern Language Studies, 42(4), pp.382 394. DOI: 10.1093/fmls/cql071 Rousseau, Stiegler and the

More information

SOME THOUGHTS ON RELIGIONS AND RELIGIOUS FESTIVALS AT PRESENT Đỗ Quang Hưng 1 Introduction In recent years, festive problem has attracted so much

SOME THOUGHTS ON RELIGIONS AND RELIGIOUS FESTIVALS AT PRESENT Đỗ Quang Hưng 1 Introduction In recent years, festive problem has attracted so much SOME THOUGHTS ON RELIGIONS AND RELIGIOUS FESTIVALS AT PRESENT Đỗ Quang Hưng 1 Introduction In recent years, festive problem has attracted so much people s attention. In present society with social, economic

More information

Free ebooks ==>

Free ebooks ==> Free ebooks ==> www.ebook777.com www.ebook777.com Free ebooks ==> www.ebook777.com www.ebook777.com heidegger the seminars of jacques derrida Edited by Geoffrey Bennington and Peggy Kamuf Heidegger: The

More information

Phenomenology: a historical perspective. The purpose of this session is to explain the historical context in which

Phenomenology: a historical perspective. The purpose of this session is to explain the historical context in which 1 Phenomenology: a historical perspective The purpose of this session is to explain the historical context in which phenomenology arises as a philosophy in the twentieth century. Etymology is the study

More information

This Is Not Sufficient: The Question of Animals in Derrida. LEONARD LAWLOR, University of Memphis

This Is Not Sufficient: The Question of Animals in Derrida. LEONARD LAWLOR, University of Memphis This Is Not Sufficient: The Question of Animals in Derrida LEONARD LAWLOR, University of Memphis Is it possible to define Derrida's thought in a simple sentence? Perhaps one could say this: Derrida has

More information

Heidegger, pride and national Socialism

Heidegger, pride and national Socialism International Journal of Philosophy 2013; 1(1): 1-5 Published online June 10, 2013 (http://www.sciencepublishinggroup.com/j/ijp) doi: 10.11648/j.ijp.20130101.11 Heidegger, pride and national Socialism

More information

All My Days for Assembly, Two-part Choir, Keyboard, Guitar, and Flute. œ œ # œ œ

All My Days for Assembly, Two-part Choir, Keyboard, Guitar, and Flute. œ œ # œ œ Based on Psalm 8 Adapted y J-Glenn Murray, SJ Melody Harmony Keyoard for Assemly, To-part Choir, Keyoard, Guitar, lute INTRO Joyfully (h = ca 88) days, O Lord, Dan Schutte Keyoard accompanint y Rick Modlin

More information

mother nature Michael Plastow 1

mother nature Michael Plastow 1 mother nature Michael Plastow 1 In January this year, immediately following the Haiti earthquake, on the radio I heard an eyewitness refer to this disaster in the following way: It s Mother Nature speaking.

More information

CH 15: Cultural Transformations: Religion & Science, Enlightenment

CH 15: Cultural Transformations: Religion & Science, Enlightenment CH 15: Cultural Transformations: Religion & Science, 1450-1750 Enlightenment What was the social, cultural, & political, impact of the Scientific Revolution & Enlightenment? The Scientific Revolution was

More information

Official Cipher of the

Official Cipher of the No: Official Cipher of the Most Worshipful Grand Lodge of Ancient Free & Accepted Masons of the State of Maine Not to be consulted in any Lodge or exemplification while in session. (By participating officers.)

More information

Have you heard of the Four Spiritual Laws?

Have you heard of the Four Spiritual Laws? Have you heard of the Four Spiritual Laws? Naw; aw; to co ha hta[ ca? da[ ve aw; lawn (4 ) ceu; hta[ ka: jaw peu; la:? God made the sun, moon, stars and the earth. God made the animals, the trees, mountains,

More information