MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA

Save this PDF as:
 WORD  PNG  TXT  JPG

Size: px
Start display at page:

Download "MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA"

Transcription

1 Gauta JUOZAS ÞILIONIS Vilniaus pedagoginis universitetas MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Thinking and Language: Jacques Derrida and Antanas Maceina SUMMARY The phenomena of thinking and language are newly approached by the 20th century European and Lithuanian philosophers. Relaying on the grammatology of Jean-Jacque Rousseau, Jacques Derrida inquires relations between speech and script. In his work he employs the concepts of writing, trace, and supplement, which replenish and interpret each other regularly reappearing in different contexts. In transforming the metaphysics of voice Derrida relays on Saussure s structural linguistics in which the principles of speech and language are formulated. It appears that in his philosophy Derrida treats language as the system of abstract rules and the social phenomenon, which represents and transforms reality by means of different languages of different people. Maceina studies the influence of national language on national thinking. He treats language as a set of various interpretations of reality, directed towards the understanding of global openness of the world. Maceina s theory of language is founded on the concept of perspective. Each nation sees reality from its own perspective and interprets it by means of its own language. Therefore the pluralism of understanding and interpretation is unavoidable. ÁÞANGA Màstymo ir kalbos fenomenai naujai nuðvinta moderniø XX a. Europos ir Lietuvos filosofø darbuose, skirtuose giliau paþvelgti á ðiø reiðkiniø unikalumà bei jø dimensijas. Toks akivaizdus pavyzdys yra Jacques o Derrida ir Antano Maceinos interpretacijos ir samprotavimai apie màstymo ir kalbos sanklodà, jø ryðius ir tarpusavio priklausomybæ. Derrida, remdamasis XVIII a. ðvietëjo J.-J. Rousseau filosofiniu gramatolo- RAKTAÞODÞIAI. Derrida, Maceina, màstymas, kalba, gramatologija, interpretacija. KEY WORDS. Derrida, Maceina, thinking, language, grammatology, interpretation. 149

2 JUOZAS ÞILIONIS gijos mokslu, konstruoja kalbos ir raðto kultûrinæ sàveikà visuomenës gyvenime, paþymëdamas, kad Rousseau neabejotinai yra vienintelis ir pirmasis, kuris raðto redukavimà tà gelminæ visos epochos prielaidà pavertë tema bei sistema. Jis kartoja Faidro bei De interpretatione pradþios judesá, taèiau ðá kartà remdamasis nauju esaties modeliu: subjekto esatis sau sàmonës arba jausmo ribose. Tai, kà jis iðstûmë daug arðiau nei kas nors kitas, savaime suprantama, turëjo já þavëti ir kankinti labiau nei kitus. Descartes as uþ cogito ir aiðkaus bei ryðkaus akivaizdumo ribø iðvijo þenklà ir ypaè raðytiná þenklà; cogito ir akivaizdumas buvo pati idëjos esatis sieloje, o þenklas èia buvo pagalbinis, atiduotas jusliðkumo bei vaizduotës srièiai 1. Filosofinë gramatologija suprantama kaip ypatinga paþinimo disciplina, kurios pagrindinë uþduotis tirti raðtijos ir kultûros sàveikà visuomenës gyvenime. Tad norëdamas suprasti ðiandieniná Europos kelià ir europieèiø tikslus, Derrida siûlo per gramatologijà iðsiaiðkinti jø poþiûrá á raðtà, o Maceina ðià idëjà kreipë tautinës tapatybës linkme. DERRIDA: KALBOS IR MÀSTYMO REKONSTRUKCIJA Derrida analizuoja Platonà parodydamas dvilypá Sokrato 2 santyká su raðtu. Sokratas tvirtina, kad þmogus atsako uþ pasakytus þodþius, o raðtas, jo nuomone, yra nuodai (pharmakon) ir negali paliudyti tikrosios tiesos, tik atspindi jos simuliakrà. Tad patyræs Heideggerio átakà, Derrida, analizuodamas Platonà, paþymi, kad jo dialoguose yra konstatuoti Vakarø metafizikos pradai ir sàvokos, kaip eidos, archè, telos, energeia, ousia (esmë, egzistencija, substancija, subjektas), aletheia, transcendentalumas, sàmonë, Dievas, þmogus, kt. 3, kuriø prasmiø ieðkojimas kiekvienà kartà patvirtina bûtá kaip nekintantá Dasein, t. y. jos laikiðkàjá dabar. Taigi metafizikos pagrindas yra Dasein, kuris skleidþiasi istoriniame matmenyje kalba, tai yra jos gramatinëmis konstrukcijomis, iðreiðkianèiomis tiesà, kuri iðnyra daiktuose iki bet kokio jø pasireiðkimo. Analizuodamas Platono dialogus, Derrida pabrëþia, kad tariamas þodis prieðprieðinamas raðtui, kad egzistuoja santykis tarp tariamo þodþio (logos)ir tarianèio subjekto. Apibûdindamas Logos metafora s entendre-parler 4 (savæs-girdëjimo-kalbant), Derrida nori pabrëþti fonologinio ir nefonologinio skirtumø svarbà: Tokia bent jau yra balso savæs-girdëjimo-kalbant patirtis, arba sàmonë. Ji iðgyvenama ir iðsakoma kaip raðto paðalinimas 5. Transformuodamas balso metafizikà, Derrida remiasi F. De Saussure o struktûrine lingvistika, kurioje suformuluoti kalbos ir kalbëjimo principai. Kalba Derrida filosofijoje ryðkëja kaip abstrakti taisykliø sistema ir socialinis reiðkinys, kuris audþia, atkuria ir transformuoja tikrovæ, ávesdamas jà á skirtingø tautø ir kalbø sritá. Kaip paþymi Johannesas B. Lodz, su kalba tikràja prasme turime reikalà tik ten, kur atsiveria bûtis, vadinasi, þmoguje 6. Pagrásdamas Rousseau þodi- 150

3 næ minties reprezentacijà, Derrida teigia tokià idëjà, jog pirminiai motyvai, privertæ þmones kalbëti, buvo jø aistros, o ne poreikiai. Aistros buvo pirmosios kalbos raiðkos priemonës, jos funkcionavo perkeltine prasme kaip tropai 7. Vadinasi, perkeltinës prasmës kalba turëjo rastis pirmoji kaip þmogaus ëjimas ið natûros á kultûrà. Tokia kalba iðlaikë suverenià sakytinæ tradicijà balsu reikðti garsai tapo sielos bûsenø simboliais. Laipsniðkai garsas tapo ðalutiniu dalyku, kalbos kuriamàja medþiaga. Evoliucijos procese kalba natûraliai formavosi pagal þmoniø poreikius ji keitësi priklausomai nuo poreikiø kaitos ir skatino þmoniø paðnekesá. Paðnekesys tarp þmoniø, kaip paþymi Derrida, tapo komunikacija dviejø absoliuèiø kilmiø, kurios abipusiðkai jaudina viena kità, netarpiðkai aidu atkartodamos viena kitos savijautas 8. Pasitelkæs filosofinæ gramatologijà kaip specifiná tikrovës paþinimo metodà, Derrida jos padedamas bando atskleisti þmogaus poþiûrá á raðtà, kuris tarsi prieðprieðinamas tariamam þodþiui. Filosofas remiasi Sokrato teiginiu, kad þmonës atsako uþ iðtartus þodþius (esaties atsakomybë), o raðtas negali paliudyti tikrosios tiesos, nes atspindi tik jos simuliacijà, ir já interpretuodamas logocentrizmo pavyzdþiu pasirenka Husserlio kalbinæ subjektyvumo sandarà, kuri paremta vidinio balso prioritetu. Husserliui balsas tampa ne tik empiriniu kalbëjimu, kadangi tikroji fenomenologinë balso struktûra tampa paèiu tikriausiu paèios esaties árodymu, kai vidinio monologo metu konstruojama gryna savikomunikacija nedalyvaujant paðaliniam signifikantui ið iðorës. Balso prioritetà pagrindþia tas faktas, kad kalbëjimo metu tai, kas kalba, ir tai, kas tà kalbëjimà suvokia, visiðkai sutampa. Vidinio monologo metu sàmonës artimumas sau laikomas subjektyvumo pagrindu: per foninæ substancijà sàmonë prezentuoja save paèiai sau, patvirtina ir uþtikrina savo esatá 9. Pasak Derrida, kalbinës sàmonës ámantrumas galimas todël, jog paties kalbëjimo bei suvokimo struktûra, kuri bûdinga vidiniam asmens kalbëjimui su savimi, nereikalauja pakeisti tikrovës objekto þenklu ar simboliu. Tai, jog balsas girdisi manyje, visiðkai panaikina signifikantà, ði grynoji auto-afektacija, turinti laiko formà, neskolinta niekur ið iðorës, ið pasaulio ar tikrovës. 10 Balsu formuluojama ir reiðkiama mintis leidþia ne tik atspindëti, bet ir kontroliuoti perteikiamà prasmæ atskleisdama tai, kas slëpësi sàmonës gelmëje ir kà sàmonës protrûkis tuo metu norëjo iðreikðti. Tæsdamas ðià mintá, Derrida teigia, jog balsu formuluojama ir iðsakoma mintis, kaip vidinio balso aidas iðorëje, leidþia patikslinti, praplësti, redukuoti ar kontroliuoti skelbiamà mintá esatyje. Formali signifikato esmë, kaip paþymi Derrida, yra esatis, o jo privilegija reikðti Logosà garsu (phone) yra esaties privilegija. 11 Tad balso pirmenybë siejama tiesiogiai su ta mintimi, jog norëjimas iðsakyti ar iðsisakyti tapo subjektyvaus egzistavimo pagrindu: að norëjau tai padaryti ir man pavyko. Grásdamas balso fonologijà, Derrida gráþta prie F. de Saussure o struktûrinës 151

4 JUOZAS ÞILIONIS lingvistikos argumentø. Vienas ið jø siejamas su kalbos (lingue) ir kalbëjimo kaip kalbos raiðkos (parole) skirtybe. Kalba F. de Saussure o teorijoje funkcionuoja kaip tam tikrø þenklø ir taisykliø abstrakti sistema, kaip idealus bûties fonas iki konkretaus kalbëjimo proceso. Tuo tarpu konkretus kalbëjimas jau transformuoja paèià kalbos sistemà, kadangi jis tampa vienkartiniu socialiniukultûriniu aktu, nuðvieèianèiu asmens vidinës bûtybës prasiverþimà á iðoræ laukiant reakcijos ar atsako á ðá proverþá. Antrasis svarbus F. de Saussure o teiginys, kurio pagrindu Derrida rekonstruoja balso metafizikà, yra tas, jog kalbà iðreiðkia aibë tam tikrø diskretiðkø elementø, kurie tarpusavyje siejami loginiais ryðiais. F. de Saussure o kalbos þenklo struktûroje ryðkëja du elementai, juos reiðkia sàvoka arba tam tikras turinys ir ji þyminti materialioji raiðka, todël galima teigti, jog ryðys tarp kalbos þenklo turinio ir jo materialiosios raiðkos yra individualiai pasirenkamas tam tikro susitarimo bûdu. Kaip paþymi Þukauskaitë, tokia kalbos þenklo idëja kartu su diferenciacijos principu tapo svarbiausiais Derrida rekonstrukcijos postulatais 12. Toks Derrida konstruojamos lingvistinës teorijos funkcionavimo modelis pleèia erdvæ tarp màstymo ir kalbos ribø ir suteikia joms realybës ir skirtybës pojûtá. MACEINA: KALBOS IR MÀSTYMO SAVASTIS Maceina, apibûdindamas kalbos fenomenà, remiasi metafizine teorija, pasak kurios, filosofija yra bûtybës interpretacija, o kalba interpretuoja paèià bûtybæ. Vadinasi, kalba tampa tikrovës simboliu, þenklu, net þodis iðreiðkia ar talpina tam tikrà prasmæ. Remdamasis H. G. Gadameriu, Maceina aiðkina, kad þodis visada yra pirmykðtis; jis yra màstymo pradþioje, nes màstymas prasideda màstomojo objekto pavadinimu, kadangi tuðèio màstymo niekad nëra, be to, þodis, áprasminæs bûtybæ kalbos raiðka, leidþia jà apmàstyti ir iðtarti. Taigi màstymas, pasak Maceinos, vyksta, kai verbaline, grafine ar mnemine raiðka suteikiame bûèiai tam tikrà vardà. Pasak tokios kuriamosios teorijos, kaip paþymi Maceina, kalba tikrovës daiktus gali pavadinti ávairiai, grásdama juos savo regëjimo kampu. Tø regëjimo kampø, t. y. interpretacijø, gali bûti ávairiø. Kalbos pradþià Maceina sieja su tariamu garsu ar þodþiu. Aptardamas santyká tarp þmogaus þodþio ir gyvûno garso, Maceina akcentuoja, kad þodis yra garsas, bet ne kiekvienas garsas tampa þodþiu. Garsas tampa þodþiu, kai jis pavadina tikrovës daiktà arba reiðkiná, kai ið subjektyvaus pasaulio jis pereina á objektyvià plotmæ, kurioje funkcionuoja daiktai ir reiðkiniai. Gyvûnai á aplinkà reaguoja jaustukais, nors ir þmoniø kalboje jaustukas yra jø vidinës bûsenos raiðka, kaip emociniø reakcijø bei valios aktø perteikimo priemonë. Vadinasi, jaustukai tampa bevarde garsine emocija. Remiantis evoliucijos teorija, galima teigti, jog jaustukas buvæs pirmykðtis bûdas bendrauti ir 152

5 þodþiu tapæs tik tada, kai þmogus pradëjæs juo þymëti daiktus ar reiðkinius, t. y. kai ið subjektyvaus prado jis perëjo á objektyvià plotmæ. Kalbos kilmë tapatinama su þmogaus kilme, ðiuo poþiûriu kalba neatsiskiria nuo religijos, meno ar net filosofijos, nes þmogus visados yra meldæsis, kûræs ir màstæs, o kartu ir kalbëjæs 13. Kalba yra ne þodþiø suma, bet visuma, kaip tam tikras organinis vienetas, kaip struktûra. Kalba turi kilmæ ji ne kaip praëjæs ávykis, o kaip ávykiø tëkmë. Þmogus, pradëdamas kalbëti, iðmoksta ne þodþius, bet daiktus ir juos pavadina tam tikrais þodþiais, kurie byloja, kiek objektyvus pasaulis priëjæs ligi mûsø. Ne veltui Heideggeris kalbà apibûdina kaip paèios bûties atvykà bûtis atvyksta pas mus su þodþiu. Þodis prakalbina bûtybæ, o bûtybë prabyla þodþiu. Vadinasi, kalbos turinys atspindi mus supantá pasaulá. Kalba nusako ne tai, kad mes pasaulyje esame, bet tai, kaip mes esame pasaulyje arba jau jame buvome. Pasaulis sudaro þmogaus bûdingumà, kurio pagrindà sudaro antroji jos prigimtis, arba kultûra. Pasaulis þmogui prasideda tada, kai já áprasmina kalba kalbos ribos ir tampa þmogui pasaulio ribomis. Bûti pasaulyje tai suvokti ryðá, kuris kuriamas ir iðlieka dël kalbos. Kita vertus, kalba apreiðkia tautos poþiûrá á pasaulá. Kalbø skirtingumas yra þmogaus santykio su pasauliu skirtingumas. Tauta, kuri dainuoja maþybiniais bei maloniniais daiktavardþiais ir keikiasi ðliuþø vardais, turi kitoká pasaulá, nei tauta, kuri dainuoja grubiais daiktavardþiais ir keikiasi ðventenybëmis. 14 Kalba sutvarko pasaulio atvirybæ arba, Kanto þodþiais tariant, áspûdþiø chaosà paverèia tam tikru organiniu vienetu ir þodis tampa tokio vieneto pagrindu. Þodis lieka garsine medþiaga, o mintis ðià medþiagà áprasmina forma. Kalbos stebuklas, kaip paþymi Gadameris, yra ne tai, kad þodis tampa kûnu ir iðnyra bûties pavirðiun, o tai, kad ði þodþio regimybë visados jau yra þodis. Màstymas yra kalbos gimdytojas, o kalba yra màstymo gimdinys. Þodis yra ertmë, kurioje vyksta màstymas. Màstymo procese daiktui apibûdinti pasitelkiamas poþiûris, o poþiûris yra tam tikras kampas, kuriuo þvelgiame á daiktà ir ðá savo þvilgsná iðtariame þodþiu kaip daikto vardà. Kalbinis regëjimo kampas kaip tik ir padaro, kad pasaulis virsta þmogaus buveine: þmogus á daiktà þvelgia vienu kampu, þmogus nëra verèiamas þvelgti á já visais kampais. Kalba apibrëþia þmogui pasaulio atvirybæ tam tikru kampu. Iðtartas daiktas áeina á þmogaus bûvá ir tampa jo savastimi, o nebylë visata prabyla þodþiu ðitaip kalba pasidaro tarpininke tarp mûsø ir pasaulio. Kalboje ryðkëja þmogaus vidus ir iðorinio pasaulio atspindys nekeisdamas daiktø ir reiðkiniø prasmës. Pati kalba yra mûsø buvimas pasaulyje jo suvokimas, iðraiðka ir interpretacija, turinti objektyvià prasmæ ir subjektyvumo atspalvá, nes kiekviena tauta ir kalba vadina daiktus kitaip, kadangi þvelgia á juos kitu regëjimo kampu ir ádeda á þodá tam tikrà prasmæ. Ið èia kyla ir kalbø ávairovë, pasireiðkianti specifine sistema, kurioje telpa ir þodis, ir gramatinës priemonës. O kalbø skirtumas ryðkëja kaip prasmës 153

6 JUOZAS ÞILIONIS skirtumas. Vadinasi, tikrasis kalbø skirtumas ryðkëja ne ið jos garsø ar þenklø ávairovës, o ið poþiûrio á pasaulio sandarà skirtumo, tautø màstymo ypatumø. Maceina kaip pavyzdá pateikia girios ir tiesos sàvokø ávairovæ, kurià savitai traktuoja Europos tautos. Tad kyla iðvada, jog kalbø ávairovëje, apibûdinant pasaulio daiktus, atsispindi tautinë pasaulio interpretavimo ávairovë, nes kiekviena kalba orientuota á vienkartiná bûdà artëti prie pasaulio daiktø. Svetima kalba vien dël to yra nesava, nes joje ákûnyta kitos tautos bûties interpretacija. Kalbà iðmokti galima, bet kitos kalbos vidinës dvasios, Humboldto vadinamos paþiûra á pasaulá, niekad negalima iðmokti, nes ðià paþiûrà kûrë ir istorijos tëkmëje puoselëjo kita kalbinë bendruomenë. Kalboje gyvas þodis niekad nëra terminas, kadangi þodþio prasmës plotas yra tam tikro poþiûrio plotas á pasaulá, o pats pasaulis yra globali atvirybë, kuri gali bûti suvokiama daugeliu regëjimo kampø ir pavadinama aibe daugiaprasmiø vardø. Þodis iðlieka atviras pasauliui, jis nurodo pasaulyje glûdinèià prasmës begalybæ. Jeigu þmogus bandytø þodá, kaip prasmës begalybæ, padaryti tikslø, tada þodis netektø gyvybës ir taptø dirbtiniu daikto vardu. Pasak St. Ðalkauskio, kalbos prigimtis visai nereikalauja taip grieþtai nustatyti þodþiø prasmæ bei reikðmæ, kad nebeliktø laisvës savotiðkai vartoti ðituos þodþius pagal tai, kaip to gali reikalauti naujø kontekstø ypatybës 15. Þodþio atvirumas prasmei gali pakilti iki aukðtumø, metaforos lygmens, kuri atspindi paèià máslingiausià ir unikaliausià minties apraiðkà. Þodþio prasmës atvirumui paklûsta ir sinonimai kaip galimybë iðlaikyti savo prasmës atðvaistà. Taèiau vienas þodis savo sinoniminës prasmës neatskleidþia, ji atsiskleidþia tik sakinio sandaroje, kada ásibëgëja ir nuspalvinama mintis. Kalbos tikroji prasmë atsiskleidþia ten, kur atsiveria bûtis, vadinasi, þmoguje 16, taèiau bûtis gali byloti ir be kalbos bûtent vaizdu, judesiu ar skambesiu. O tai ryðku meno kûrinyje. Kalba kartu yra pati filosofija ir poezija paèioje kalboje iðryðkëja filosofijos esmë, o pati kalba yra uþkodavusi pirmykðtæ poezijos prasmæ. Filosofinis kalbos savitumas atsiskleidþia tuo, kad filosofas màsto tardamas, ir filosofinis þodis visada bûna atviras jis visada priima tam tikrà reikðmæ, regëjimà tam tikru kampu. Tarimas lieka bûties plotmëje ir já gali valdyti ávairios jos interpretacijos, nes filosofinë kalba neturi ribos ir pabaigos, niekada nëra uþbaigta savo reikðme ir negali bûti terminu. Kalba tampa màstymo interpretacija, nes interpretuoti galima visa tai, kas atvira. Filosofas, interpretuodamas tà atvirumà, tarsi uþdaro tikrovæ ir þvelgia á jà savo regëjimo kampu, kuriuo jo màstymas atspindi bûties atvirumo konkretø uþskleidimà. Vadinasi, kalba nurodo konkretø bûdà, kuris padeda mums artëti prie pasaulio daiktø, reiðkiniø, faktø ar ávykiø. Taigi, moduliuodamas kalbos ir màstymo fenomenà, Maceina remiasi metafizine teorija, kad filosofija yra bûties interpretacija, o jos signalai yra þmogaus màstymas ir kalba. 154

7 UÞSKLANDA. MÀSTYMAS IR KALBA: TARP BÛTIES IR ÞAISMËS Dviejø filosofø Derrida ir Maceinos þvilgsnis ir refleksija á amþinàsias þmogaus esybës realijas gaivina tà mintá, jog màstymo ir kalbos fenomenø unikalumas suteikia þmogaus bûèiai prasmæ. O ði prasmë apvainikuojama tikrove, kurià kiekvienas savaip suvokia, interpretuoja suteikdamas jai savità þaismæ. Ta þaismë tikrosios mûsø esatys laiko tëkmëje. Literatûra ir nuorodos Autorius dëkoja dr. Nijolei Kerðytei uþ galimybæ susipaþinti su Jacques Derrida veikalo De la grammatologie lietuviðko vertimo rankraðèiu. 11 Jacques Derrida. De la grammatologie. Paris: Minuit, 1967, p Þr. ten pat, p Jacques Derrida. La structure, le signe et le jeu dans le discours des sciences humaines, in L écriture et la différence. Paris: Seuil, 1967, p Jacques Derrida. De la grammatologie, p Ten pat, p Johanes B. Lodz. Sein und Existenz, p Þr. Jacques Derrida. De la grammatologie. Paris: Minuit, 1967, p Ten pat, p Audronë Þukauskaitë. Anapus signifikanto principo: rekonstrukcija, psichoanalizë, ideologijos kritika. Vilnius, Aidai, 2001, p Jacques Derrida. De la grammatologie, p Ten pat, p Audronë Þukauskaitë. Anapus signifikanto principo: rekonstrukcija, psichoanalizë, ideologijos kritika, p Ten pat, p Ten pat, p St. Ðalkauskis. Rinktiniai raðtai, t. 1. Roma, 1986, p Þr. Martynas Heideggeris. Apie humanizmà, in Gërio kontûrai. Vilnius, Mintis, 1989, p

Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje

Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2005. Nr. 3. P. 14 19 Lietuvos mokslø akademija, 2005 14 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje Vilniaus Gedimino

More information

SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA

SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA RÛTA MARIJA VABALAITË Gauta 2008 03 12 RÛTA MARIJA VABALAITË Vilniaus pedagoginis universitetas KELYJE Á ÞMOGAUS TOBULUMÀ: SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA On the Way to Human Perfection: Spinoza s moral philosophy

More information

REKVIZITAI.

REKVIZITAI. REKVIZITAI VšĮ Litvakų kapinių katalogas MACEVA Į/k: 302660894 el. paštas: info@litvak-cemetery.info Banko sąskaita: LT88 7044 0600 0773 9987 (SEB bankas, SWIFT: CBVILT2X) www.litvak-cemetery.info MACEVA

More information

Moralës genealogija: Friedrichas Nietzsche The Moral Genealogy: Friedrich Nietzsche

Moralës genealogija: Friedrichas Nietzsche The Moral Genealogy: Friedrich Nietzsche f ilosofiniai tyrinëjimai Moralës genealogija: Friedrichas Nietzsche The Moral Genealogy: Friedrich Nietzsche Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ðevèenkos g. 31, LT 03111 Vilnius F. Nietzsche pasitelkdamas

More information

Religijos ir kultûros filosofija SEKULIARIZACIJA IR RELIGIJOS ATEITIS. Aistë Bukevièiûtë

Religijos ir kultûros filosofija SEKULIARIZACIJA IR RELIGIJOS ATEITIS. Aistë Bukevièiûtë ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2007 72 Religijos ir kultûros filosofija SEKULIARIZACIJA IR RELIGIJOS ATEITIS Aistë Bukevièiûtë Vilniaus universiteto Filosofijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-011513 Vilnius

More information

ARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS

ARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS MOKSLINË MINTIS Gauta 2009 04 09 DALIA MARIJA STANÈIENË Vilniaus pedagoginis universitetas ARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS The Arabian Peripatetizm of Ibn Rushd SUMMARY The article reveals the influence

More information

José María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain

José María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain https://doi.org/10.24101/logos.2017.67 Gauta 2017 10 25 José María Zamora Calvo Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain Kelios pastabos apie plotiniškąjį logos: emanacinė

More information

STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?

STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS? MOKSLINË MINTIS Gauta 2006 10 05 MINDAUGAS BRIEDIS Vilniaus Gedimino technikos universitetas STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?

More information

KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA

KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Gauta 2011 11 10 Žilvinas Vareikis Vytauto Didžiojo universitetas KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Language as a Writing and as a Speech SUMMARY The article discusses a nature of the distinction between

More information

Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà

Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà SOTER 2016.59 (87) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.59(87).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Telðiø kunigø seminarija Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio

More information

SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS

SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS Gauta 2009 01 22 Tæsinys. Pradþia Logos Nr. 58 AUDRIUS BEINORIUS Vilniaus universitetas, Orientalistikos centras SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS Sigmund

More information

DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE

DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE Prano Dovydaièio premijai Gauta 2007 02 14 Vilniaus Gedimino technikos universitetas DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE Naming God in the Phenomenology of Creativity SUMMARY The question of naming

More information

p.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...)

p.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...) R. D. Laing The Divided Self [en] p.9 The present book is a study of schizoid and schizophrenic persons; its basic purpose is to make madness, and the process of going mad, comprehensible. p.11 I wrote

More information

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Gauta 2012 03 06 Tomas Kiauka Klaipėdos universitetas Tarp tikėjimo ir proto: protestantiškoji teologija modernybės laikais Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary Invoking theological

More information

BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI

BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI DAVID BANON Gauta 2006-02-27 DAVID BANON Marc Bloch universitetas Strasbûre (Prancûzija) Þenevos universitetas (Ðveicarija) BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI Brotherhood and Substitution.

More information

JONAS SOLSBERIETIS APIE POLITINÆ FILOSOFIJÀ IR FILOSOFIJOS ISTORIJÀ

JONAS SOLSBERIETIS APIE POLITINÆ FILOSOFIJÀ IR FILOSOFIJOS ISTORIJÀ MOKSLINË MINTIS Gauta 2008 10 09 Vilniaus pedagoginis universitetas JONAS SOLSBERIETIS APIE POLITINÆ FILOSOFIJÀ IR FILOSOFIJOS ISTORIJÀ John of Salisbury on Philosophy and History of Philosophy SUMMARY

More information

SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT

SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Santalka. Filosofija. 2010, t. 18, nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 17 SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Rashmika Pandya The American University in Cairo, Department of

More information

LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS

LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS Vilnius, 2012 MINISTRY OF NATIONAL DEFENCE REPUBLIC OF LITHUANIA

More information

Online ISSN PROBLEMOS DOI: Justas Bujokas

Online ISSN PROBLEMOS DOI:   Justas Bujokas Online ISSN 2424-6158. PROBLEMOS 2017 91 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.91.10498 Constructive Empiricism without the Epistemic Community Justas Bujokas Vilnius University Department of

More information

Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas

Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Gauta 2010 01 07 Dalia marija StančienĖ Klaipėdos universitetas Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Social Ethics of Hans Jonas: the responsibility principle Summary The article discusses

More information

Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose

Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Doc., dr. Agnė Budriūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas Pagrindinės sąvokos: Rytų filosofija, daoizmas, intelektualinis kolonializmas, patirtinis žinojimas Santrauk

More information

THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY

THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Santalka. Filosofija. 2007, T. 15, Nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 25 THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Mindaugas Briedis Dept of Philosophy and Political

More information

Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai

Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Vytauto Didžiojo Universitetas HMF Filosofijos katedra Donelaičio g. 52, Kaunas

More information

Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje

Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje SOTER 2017.64 (92) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.64(92).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Kauno kolegija Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos

More information

Marija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą

Marija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78 34 El. paštas:

More information

KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1

KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Marija Oniščik Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78

More information

KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ

KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Dovilė TROSKOVAITĖ FORMATION OF POLISH AND LITHUANIAN KARAITE IDENTITY IN THE 19 th 20 th CENTURIES: BETWEEN SEPARATION AND ADAPTATION Summary of Doctoral

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU)

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) 1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas Peleckis MULA SADRO شیرازی) (مالصدرای BŪTIES FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) Disertacija Humanitariniai mokslai, filosofija (01 H) Vadovas: prof. Algis Uždavinys

More information

Anapus laiko ir erdvės

Anapus laiko ir erdvės Anapus laiko ir erdvės Jo Dieviškoji Kilnybė A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada. AUTORINĖS TEISĖS: Tai yra elektroninė šios spausdintos knygos versija, skirta susipažinimui, ir neskirta PERPARDAVIMUI.

More information

Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai

Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra Laiminga žuvis Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 Mokslų šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota

More information

ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA *

ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2015 87 ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * Laura Junutytė-Galvanauskienė Lietuvos edukologijos universitetas T. Ševčenkos g. 31, 228 kab., LT-08106 Vilnius El. paštas: junutyte@yahoo.com

More information

S i l v a n o P e t r o s i n o

S i l v a n o P e t r o s i n o ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 2 9 S i l v a n o P e t r o s i n o LEV I NAS CONCEPT OF F I RST PH I LOSOPH Y Catholic University of Milan in Piacenza Department of Semiotic and Moral

More information

Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?

Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? Filosofija. Sociologija. 2012. T. 23. Nr. 3, p. 196 204, Lietuvos mokslų akademija, 2012 Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? AGNIEŠKA JUZEFOVIČ Vilniaus Gedimino

More information

LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES ISSN PP

LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES ISSN PP LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 18 2013 ISSN 1392-2343 PP. 225 229 Dominic Rubin, The Life and Thought of Lev Karsavin: Strength made perfect in weakness (On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom,

More information

CAUSAL DETERMINANTS, REASONS, AND SUBSTANTIVE AUTONOMY: A CRITICAL APPROACH TO AGENCY *

CAUSAL DETERMINANTS, REASONS, AND SUBSTANTIVE AUTONOMY: A CRITICAL APPROACH TO AGENCY * ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2007 72 Etika CAUSAL DETERMINANTS, REASONS, AND SUBSTANTIVE AUTONOMY: A CRITICAL APPROACH TO AGENCY * MURAT BAÇ Bogaziçi University Department of Philosophy Bebek, Istanbul,

More information

PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY

PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY 16 ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 2, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 S i l v i a B e n s o PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY Siena College Department of Philosophy 515 Loudon Rd. Loudonville,

More information

Medijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis

Medijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 78 Medijų filosofija Komunikacijos filosofijos genezė Kęstutis Kirtiklis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra Saulėtekio al. 11,

More information

GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA

GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA ISSN 0258 0802. LITERATÛRA 2006 48(3) GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA Tomas Veteikis Vilniaus universiteto Klasikinës filologijos katedros lektorius Tiriant daugiakalbæ

More information

BERNARDAS KLERVIETIS:

BERNARDAS KLERVIETIS: Gauta 2008 03 10 DALIA MARIJA STANÈIENË Vilniaus pedagoginis universitetas BERNARDAS KLERVIETIS: MISTIKO ÞVILGSNIS Á PASAULÁ Bernard of Clairvaux: Mystical Picture of the World SUMMARY In the article the

More information

THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS

THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS Marija Barkauskaitė, Ona Tijūnėlienė Introduction Factors forming views of J. A. Comenius. In the 15th

More information

Dėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai

Dėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March 2012 WEEKEND MASSES: Sundays 9:00 a. m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in Rectory chapel, exceptions listed in schedule No

More information

LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS

LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS FOLIA SCANDINAVICA VOL. 20 POZNAŃ 2016 DOI: 10.1515/fsp-2016-0035 LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS NORBERT OSTROWSKI Jagiellonian University, Cracow

More information

Introduction. Burt C. Hopkins

Introduction. Burt C. Hopkins ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2012 82 Unity in Ancient and Modern Philosophy and the Hypothesis of Universal History Burt C. Hopkins College of Arts and Sciences Seattle University 901 12th Ave, P.O. Box 222000

More information

Būties teorija ir filosofija. the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė

Būties teorija ir filosofija. the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 77 Būties teorija ir filosofija Nihilism, Performativity and the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė Vilniaus universitetas, Religijos studijų ir tyrimų centras Center

More information

- pats induizmas su visais savo kultais, galima sakyti, Cia yra tik "tarp kitko". Domejimasis Indija tik

- pats induizmas su visais savo kultais, galima sakyti, Cia yra tik tarp kitko. Domejimasis Indija tik Regimantas TamoSaitk Santrauka Gali susidaryti jspiidis, kad indiskosios epistemos tyrinejimas, gilinimasis i klasikinq vedinio ir induistinio laikotarpio ragtijq esqs specifillis istoriko darbas, asmeniiko

More information

Audronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi

Audronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) Nec ut interpres, sed ut orator: Ciceronas vertėjas Audronė Kučinskienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros lektorė Cicerono vardas visų pirma mums

More information

Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)

Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Wladimir Gilmanov Anotacija Šis straipsnis skirtas Donelaičio Metų vadinamosioms gyvenimo pamokoms, o drauge ir

More information

JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA

JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2016, 14(1), p. 105 121. JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA Dr. Aušra Kolbergytė Mykolo Romerio universitetas Socialinės gerovės fakultetas

More information

Introduction. Irina Poleshchuk

Introduction. Irina Poleshchuk ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 Unfolding Flesh towards the Other: Levinas Perspective of Maternity and the Feminine Irina Poleshchuk Department of Social Sciences University of Helsinki irina.poleshchuk@helsinki.fi

More information

Žmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai

Žmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai Articles ISSN 1392-8600 E-ISSN 1822-7805 Žmogus ir žodis / Literatūrologija Man and the Word / Literary Criticism 2017, t. 19, Nr. 2, p. 51 64 / Vol. 19, No. 2, pp. 51 64, 2017 Žmogų išbandantis blogis

More information

Mokslo darbai (84); 25 32

Mokslo darbai (84); 25 32 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2006 6(84); 25 32 CONSTITUTION & REMARKS ON RELIGION: THE PROBLEM OF THE COMPATIBILITY IN XX XXI CENTURIES Assoc. Prof. Dr. Gediminas Mesonis Mykolas Romeris

More information

Introduction. Andrius Bielskis

Introduction. Andrius Bielskis ISSN 1392 1274. PROBLEMOS 2009 75 Power, History and Genealogy: Friedrich Nietzsche and Michel Foucault Andrius Bielskis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Arklių g. 18, LT-01129 Vilnius El. paštas:

More information

The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla

The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 73 83, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla GRZEGORZ HOLUB The Pontifical University of John Paul

More information

the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen TEE TEE TEE sources work Jennifer 01/15

the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen TEE TEE TEE sources work Jennifer 01/15 the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of Modern Art, NL 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen The exhibition highlights various thematic aspects of Tee s work over the past decade including the most

More information

The Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary

The Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 3, p. 194 203, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary ANA MARTA GONZÁLEZ Institute for Culture and Society, University

More information

ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY

ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY TILTAI, 2014, 4, 71 79, ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online) ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY Skaidrīte Gūtmane Latvian Christian Academy Abstract Current

More information

THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW*

THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW* ISSN 1392 6195 (print) ISSN 2029 2058 (online) JURISPRUDENCIJA JURISPRUDENCE 2011, 18(3), p. 841 857. THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW* Dalia Vitkauskaitė-Meurice

More information

HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA

HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA Ingo W. Schröder ABSTRACT The essay introduces the Gramscian concept of hegemony to the study of identity politics, with a

More information

Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology. Raminta Rimkienė

Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology. Raminta Rimkienė Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology Raminta Rimkienė The Theme of Stupidity in Kurt Vonnegut s Novel Cat s Cradle Thesis submitted in partial fulfilment of requirements

More information

Heidegger Introduction

Heidegger Introduction Heidegger Introduction G. J. Mattey Spring, 2011 / Philosophy 151 Being and Time Being Published in 1927, under pressure Dedicated to Edmund Husserl Initially rejected as inadequate Now considered a seminal

More information

The Value of Sacredness in Mythical Attitude

The Value of Sacredness in Mythical Attitude FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 38 46, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Value of Sacredness in Mythical Attitude LAIMA MONGINAITĖ Department of Philosophy and Communication, Vilniaus

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas VILNIAUS UNIVERSITETAS Jonas Vilimas GRIGALIŠKOJO CHORALO TRADICIJOS BRUOŽAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE. XV-XVIII AMŽIŲ ATODANGOS IR REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS Daktaro disertacija Humanitariniai

More information

ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING

ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING Arto Mutanen Adjunct Professor Finnish National Defence University P.O. Box 7 FI-00861 Helsinki, Finland E-mail: arto.mutanen@gmail.com

More information

THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES

THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES Silva Pocytė, Rimantas Sliužinskas ABSTRACT The complex research works on Klaipėda Region Lutheran

More information

Human dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life

Human dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life Strengthening Families, eds. by J. Stala, J. Garmaz, The Pontifical University of John Paul II in Krakow Press, Kraków 2016, p. 97 108 ISBN 978-83-7438-563-3 (print), ISBN 978-83-7438-564-0 (online) DOI:

More information

MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI

MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2013 31 MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI Teacher in Oneself and with Oneself Margarita Kozhevnikova, Ph.D. Institute of Teacher and Adult Education, Russian

More information

Moralės filosofija. Rationalist Internalism. Ieva Vasilionytė

Moralės filosofija. Rationalist Internalism. Ieva Vasilionytė ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2012 82 Moralės filosofija RATIONALITY: NORMAL MENTAL FUNCTIONING OR PSYCHOLOGICAL COHERENCE? * Ieva Vasilionytė Vilnius University Department of Logic and History of Philosophy

More information

Vytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS. Final Master thesis

Vytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS. Final Master thesis VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF POLITICAL SCIENCE AND DIPLOMACY DEPARTMENT OF PHILOSOPHY AND SOCIAL CRITIQUE Vytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS (TIES PRODUKTYVUMO

More information

Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3

Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3 Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr.3 2015 December Vol 43, No. 3 Žynys is the official award-winning newsletter of the Colorado Lithuanian-American Community Pirmininko Ţodis L (CLAC) and is published

More information

CURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA:

CURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: CURRICULUM VITAE Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: Date of Birth: August 10, 1978 Place of Birth: Kaunas Family state: married, two daughters E-mail address: zyykai@gmail.com EDUCATION 2006-2011 VYTAUTAS

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA Vika Valiulytė MUZIKOS REIKŠMĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE. TADAS BLINDA. PRADŽIA IR KOLEKCIONIERĖ ATVEJŲ ANALIZĖ Magistro baigiamasis

More information

cac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart

cac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart c/ 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas Valentinas Klimašauskas 4 5 From Debbie: An Epic Iš Debė: epas A toast by Lisa Robertson Lisos Robertson tostas 6 Mais où sont les

More information

Introductory and Methodological Statements

Introductory and Methodological Statements The Problem of Christian Images in Contemporary Lithuanian Poetry Radvyda Vaišvilaitė, LCC International University, Lithuania Abstract: An interdisciplinary study of literary works and a Christian perception

More information

Upės Atharvavedoje : keli bruožai

Upės Atharvavedoje : keli bruožai Upės Atharvavedoje : keli bruožai Šarūnas ŠIMKUS Čia bus aptariama viena iš mitinių vandens sampratų vedose, įvardijama žodžiu ap- tekantis vanduo, upė. Tiksliau, vienoje iš vedų liturginiame sąvade Atharvaveda.

More information

Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu?

Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu? GITANA NOTRIMAITĖ Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu? Anotacija: Straipsnyje nagrinėjamas Žalgirio mitas, kuris yra viena iš sovietmečiu (per)kuriamos Lietuvos istorijos dalių. Svarbi jo sema yra atkakli

More information

SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING

SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING JUŠKIENĖ Vaineta Klaipėda University, Klaipėda, Lithuania Klaipėda State University of Applied Sciences, Klaipėda, Lithuania Abstract The aim

More information

Epigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens.

Epigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens. S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė E P I G R A M O S D Ė S T Y M O M O D E L I S X V I I X V I I I A M Ž I A U S L D K J Ė Z

More information

BRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA

BRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA ISSN 1392-3781. Þiemgala. 2014/1 INGA STEPUKONIENĖ BRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA Anotacija: Straipsnyje apžvelgiama dviejų iškilių Biržų krašto literatų Broniaus Krivicko

More information

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

Mokslo darbai (101); 33 41

Mokslo darbai (101); 33 41 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 11(101); 33 41 XII LENTELIŲ ĮSTATYMAI: BENDRŲJŲ ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS PRINCIPŲ PRADMENYS Stasys Vėlyvis * Marius Jonaitis ** Mykolo Romerio universiteto

More information

PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE

PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius SobecHs PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius Sobeckis Klaipėdos universitetas Anotacija Rašytojo Donaldo Kajoko kūryboje gausu biblinių personažų,

More information

Alvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology

Alvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Gauta 2015 09 09 Alvydas Noreika Lietuvos kultūros tyrimų institutas VYTAUTO KAVOLIO SOCIOLOGIJOS RAIDOS LOGIKA The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Summary The article deals with the

More information

Saint Pope John Paul II s Notion of the Experience of a Personal Relationship with Jesus Christ

Saint Pope John Paul II s Notion of the Experience of a Personal Relationship with Jesus Christ SOTER 2017.63 (91) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.63(91).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Vytautas Magnus University Saint Pope John Paul II s Notion of the

More information

LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT

LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 81 A u š r a P a ž ė r a i t ė LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT Vilnius University Center for Religious Studies and Researc Universiteto

More information

DEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY

DEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY Santalka. Filosofija. 2009, t. 17, nr. 3. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 83 DEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY Tomas Kačerauskas Vilnius Gediminas Technical University, Department

More information

ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS

ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Acta Academiae Artium Vilnensis / 69 2013 ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Vaiva Klajumaitė Vilniaus universiteto muziejus Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius vaiva.klajumaite@muziejus.vu.lt

More information

3 Supplement. Robert Bernasconi

3 Supplement. Robert Bernasconi 3 Supplement Robert Bernasconi In Of Grammatology Derrida took up the term supplément from his reading of both Jean-Jacques Rousseau and Claude Lévi-Strauss and used it to formulate what he called the

More information

PIRMØJØ LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MONETØ YPATYBËS

PIRMØJØ LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MONETØ YPATYBËS 79 PIRMØJØ LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MONETØ YPATYBËS Stanislovas Sajauskas Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 LT-44248 Kaunas Straipsnyje nagrinëjamos seniausiø

More information

FAMILY RESEMBLANCES BETWEEN CONTEMPORARY POST-SUBJECTIVIST PHILOSOPHY AND ANIMISTIC RELIGIONS

FAMILY RESEMBLANCES BETWEEN CONTEMPORARY POST-SUBJECTIVIST PHILOSOPHY AND ANIMISTIC RELIGIONS ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 FAMILY RESEMBLANCES BETWEEN CONTEMPORARY POST-SUBJECTIVIST PHILOSOPHY AND ANIMISTIC RELIGIONS Leo Luks, Argo Moor Institute of Economics and Social Sciences Estonian University

More information

Devynioliktoji pamoka Lesson 19

Devynioliktoji pamoka Lesson 19 Devynioliktoji pamoka Lesson 19 selma M6kytojas: Kas m il.l1 gali pasakyti, kas yra seima? Vytautas: Mokytojas: Labai gerai. As zinaii, kas yra seima: tevai if vaikai yra seima. MUS4 seimoj e dar yra if

More information

THE BIBLICAL SYMBOL OF LIGHT IN J.R.R. TOLKIEN S THE SILMARILLION AND THE LORD OF THE RINGS

THE BIBLICAL SYMBOL OF LIGHT IN J.R.R. TOLKIEN S THE SILMARILLION AND THE LORD OF THE RINGS ISSN 2029-2236 (print) ISSN 2029-2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2017, 9(2), p. 171 186. THE BIBLICAL SYMBOL OF LIGHT IN J.R.R. TOLKIEN S THE SILMARILLION AND THE LORD OF THE

More information

RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO

RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2003 11 Straipsniai ir pranešimai RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO Marius Ščavinskas Istorijos magistrantas Vilniaus universiteto

More information

Cic. De leg. I, 2, 5. Šią ir kitas antikinių autorių citatas vertė straipsnio autorė. Cic. De or. II, 9, 36.

Cic. De leg. I, 2, 5. Šią ir kitas antikinių autorių citatas vertė straipsnio autorė. Cic. De or. II, 9, 36. S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 7 K N YG A, 2 0 0 9 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Dalia Dilytė A L B E R T O V I J Ū K O - K O J A L AV I Č I A U S L I E T U VO S I S TO R I J O S k a l b o s

More information

THE PROBLEM OF RESEARCH OF RELIGIOUS TENSIONS IN THE SOCIAL FIELD. Introduction

THE PROBLEM OF RESEARCH OF RELIGIOUS TENSIONS IN THE SOCIAL FIELD. Introduction ISSN 0132 3156 Geografijos metraštis 38(2) t., 2005 66 THE PROBLEM OF RESEARCH OF RELIGIOUS TENSIONS IN THE SOCIAL FIELD Giedrė Paltanavičiūtė Vilnius University, Departmen of General Geography, M. K.

More information

Татьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75.

Татьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75. S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Aušra Tamošiūnienė L i t e r at ū r i n ė s t r a d i c i j o s i r i s t o r i n ė s t i k r o v ė s b r u o

More information

D ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)

D ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis) THE GREAT PRIMAEVAL CONTRACT OF ETERNAL SOCIETY: EDMUND BURKE S VIEWS ON THE SOCIAL CONTRACT PIERRE LURBE Université Paul Valéry Montpellier D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis)

More information

CHAPTER IV DECONSTRUCTION

CHAPTER IV DECONSTRUCTION CHAPTER IV DECONSTRUCTION Deconstruction is one of the approaches to literary criticisms that emerged in the late 1960 s. It has been the subject of controversy in contemporary literary theory. There are

More information

Catastrophic Idealism: The case of Fichte

Catastrophic Idealism: The case of Fichte FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2015. T. 26. Nr.1, p. 12 19, Lietuvos mokslų akademija, 2015 Catastrophic Idealism: The case of Fichte NICOLAE RÂMBU Faculty of Philosophy, University Alexandru Ioan Cuza Iaşi

More information

Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai

Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai A. Gavrilova D. Jatuþis Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Neurologijos ir neurochirurgijos

More information