Vilniaus arkikatedros Sv. Kazimiero koplyčia
|
|
- Cody Barber
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS MISCELLANEA VILNIAUS ARKIKATEDROS ŠV KAZIMIERO KOPLYČIOS VALDOVŲ STA TUL ŲIDENTIFIKA VIMAS Alfredas Širmulis Vilniaus dailės akademija The article discusses the statues of rulers in St. Casimir's chapel in Vilnius and brings up new version of their identities. Keywords: St. Casimir's chapel in Vilnius, the rulers of Lithuania, portrait, statue. Vilniaus arkikatedros Sv. Kazimiero koplyčia yra reikšmingiausias Lietuvos ankstyvojo baroko kūrinys. Ji gražiausia ir įspūdingiausia ne tik arkikatedroje, ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Šv. Kazimiero koplyčia reikšmingiausia todėl, kad čia ilsisi į altoriaus garbę iškelti Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero palaikai. Apie koplyčios meninį ir architektūrinį sprendimą, jos vidaus apdailą ir kitas čia buvusias ir dabar dar tebesančias brangenybes daug rašyta 1. Anksčiausiai ją tyrinėti pradėjo M. Homolickis. Vėliau apie Šv. Kazimiero koplyčią rašė: V. Zahorskis, M. Balinskis, J. I. Kraševskis, T. Narbutas, A. H. Kirkoras. Tačiau išsamiausią mokslinę studiją apie Šv. Kazimiero koplyčią Vilniuje parengė P. Rėklaitis 2. Naudodamasis ankstesnių koplyčios tyrinėtojų patengta medžiaga, jis nuosekliai ir plačiai aptarė jos architektūros ištakas, reikšmę, interjero puošybos rai- 1 2 P. Rėklaitis, Prarastos Lietuvos pėdsaku beieškant, Vilnius, 1999, p. 99. Ten pat, p dą. Visi čia minėti ir kiti apie koplyčią rašę tyrinėtojai paminėdavo ir aštuonias Šv. Kazimiero koplyčios interjerą puošiančias medines pasidabruotas karalių statulas, tačiau detaliau jų nenagrinėjo. P. Rėklaitis jas aptardamas rašo: Tarp koplyčios piliastrų giliose apskritose nišose, kurių kiekvieną iš viršaus vainikuoja iškilmingas klasikinis balto marmuro frontonas, sidabru blizga aštuonios natūralaus didumo Jogailaičių" - kunigaikščių ir karalių statulos. Kuri statula kurį iš valdovų vaizduoja, nėra tikrai žinoma. Primuštosios lentelės praeityje buvo keičiamos. Nėra taipogi išaiškinta, ar teisinga tradicija, kad jos XVII amžiuje buvo iš masyvaus sidabro, ar tik sidabrine skarda padengtos. Neaukšta šitų darbų meninė kokybė leidžia spėti, kad vis dėlto tai greičiau yra vėlesnių laikų pakaitalai, atlikti kokio provincinio meistro, nes jei žuvusios skulptūros altoriuje buvo iš sidabro lietos, tai ne kitaip turėjo būti ir su šiomis. Mums,čia svarbu pažymėti, kad šios statulos nėra kokia laisva dekoratyvi ar kitokia svetima, įsiterpusi serija. Šventojo dorybė ir kilmingumas barokinėje sąmonėje darė Kazimierą specifiniu šventuoju švenčiausiuoju Kunigaikščiu (Sanctissimus Princeps), nes ne vien religiškas moralinis kilnumas, bet ir aukšta kilmė barokui buvo absoliučiai galiojančios vertybės. Kad jis yra švenčiausios giminės 179
2 švenčiausias žiedas, šitoji sidabru spindinti valdovų galerija turėjo akivaizdžiai demonstruoti" 3. Iš šios ilgokos citatos matyti, kad P. Rėklaitis ne visai teisingai apibūdina nišų, kuriose įkomponuotos karalių statulos, formą. Jos yra ne apskritos, o pailgos formos, viršuje perdengtos pusapskrite arka. Pasakymas, kad tai Jogailaičių" - kunigaikščių ir karalių statulos" beveik teisingas, nes P. Rėklaitis nesiėmė spręsti, kuri statula kurį valdovą vaizduoja, nors mini, kad tokių pastangų praeityje būta. Reikia pritarti P. Rėklaičio nuomonei, kad minimos karalių statulos yra ne XVII amžiaus, o vėlesnių laikų pakaitalai. Čia pravartu būtų paminėti vyskupo Jurgio Bialozaro 1664 m. gegužės 28 d. registrą, kuriame rašoma, kad Šv. Kazimiero koplyčios didžiojo altoriaus sidabrinis keturioliktos prabos kryžius, prie kurio pritvirtinta žmogaus dydžio Kančia, yra labai didelis. Iš dešinės jo pusės Kristaus Motina, o iš kairės šv. Jonas. Šios vidutinio žmogaus ūgio skulptūros esančios prie Nukryžiuotojo kojų. Tokio pat dydžio kaip švč. Marija ir šv. Jonas yra pasilenkusi šv. Marija Magdalietė. Prie kryžiaus ansamblio priskiriamos aštuonios beveik metrinės keturioliktos prabos Augsburgo meistrų darbo sidabrinės skulptūros. Visas altorius iš raudonmedžio, tik mensa ir antipendiumas sidabriniai. Didžiajame altoriuje taip pat stovėjo keturios beveik dvimetrinės sidabrinės žvakidės ir dvylika mažesnių, taip pat sidabriniai gėlių laikytuvai 4. Taigi P. Rėklaičio padaryta prielaida, kad jei žuvusios skulptūros altoriuje buvo iš sidabro lietos, tai ne kitaip turėjo būti ir su aštuoniomis karalių statulomis, yra teisinga. Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tą faktą, kad dabartinio stiuko vietoje buvusiame altoriuje, įkomponuotame tarp dviejų piliastrų, negalėjo tilpti toks skaičius statulų ir žvakidžių. Tuo labiau kad altoriuje dar buvo ir šv. Kazimiero karstas. Prie kryžiaus ansamblio galėjo būti priskirtos ir nišose stovinčios aštuonios karalių statulos. Kitu atveju jos būtų įvardytos kaip ir Švč. Mergelė Marija, šv. Jonas ar šv. Marija Magdalietė. Vyskupo J. Bialozaro registre minimos skulptūros buvo dar iki Maskvos ir kazokų 1655 m. antplūdžio, nes vėliau, gelbstint šv. Kazimiero koplyčios turtus, brangenybės buvo išvežtos į Rytprūsius ir Lenkiją ir iš ten ne visos buvo sugrąžintos. Aptardamas Šv. Kazimiero koplyčios istoriją, V. Petkus pažymi, kad ji nukentėjo ir per Šiaurės karą. Jis rašo: Daug brangenybių buvo panaudota valstybės kariniams reikalams ir gynybai nuo priešų. Toms reikmėms, pagal kapitulos aktus, buvo paimta beveik puspenktos tonos sidabro. Karalius Jonas Kazimieras, paėmęs brangenybes, pažadėjo, kad po karo koplyčia dar labiau išpuošęs, bet pažadas ir liko pažadu, nors Katedros reikalams pinigų duodavo" 5. Po karų Vilniaus katedra ir jos koplyčios buvo daug kartų tvarkomos ir restauruojamos. V. Petkus rašo: Nišose esančios medinės sidabruota skarda pridengtos Gediminaičių bei Jogailaičių dinastijos karalių skulptūros buvo sukurtos prieš 1737 m. Tais metais jos dar nebuvo sidabruotos" 6. Reikia atkreipti dėmesį, kad beveik visi Šv. Kazimiero koplyčios tyrinėtojai mini, jog medinės karalių statulos buvo apkaltos sidabro skarda. Tačiau tas faktas kelia abejonių. Menotyrininkė M. Matušakaitė, tyrinėdama Lietuvos senąsias medines skulptūras ir aptardama Šv. Kazimiero koplyčios nišose stovinčias karalių statulas, rašo: Kad figūros čia atsirado kur kas vėliau, negu manyta, patvirtina ir jų analizė. Skulptūrose nėra jokių sidabro skardos tvirtinimo žymių ar sužalojimo pėdsakų, kurių būtinai liktų, jei joms būtų tekę pergyventi baisią karo audrą" 7. Taigi darytina išvada, kad Šv. Kazimiero koplyčios interjerą puošiančios valdovų skulptūros yra sukurtos XVIII a. I pusėje. Tačiau ne- 3 4 P. Rėklaitis, Min. veik, 1999, p V. Petkus, Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyčios, Vilnius, 1994, p V. Petkus, Min. veik., 1994, p. 40. Ten pat, p. 40. M, Matušakaitė, Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje, Vilnius, 1998, p
3 reikėtų atmesti prielaidos, kad restauruojant koplyčią jos buvo išskobtos iš medžio, sekant XVII a. originalų pavyzdžiais ir pritaikant prie bendro interjero meninio sprendimo - pasidabruotos. Reikia daryti ir tokią prielaidą, kad prieš paimant sidabrines valdovų statulas karo reikmėms galėjo būti padarytos arba gipsinės jų kopijos, arba bent jų piešiniai. XVIII a. restauruojant Šv. Kazimiero koplyčią kaip laikini pakaitalai ir buvo atkurtos medinės pasidabruotos statulos, tikintis ateityje vėl nuliedinti jas iš sidabro. Taigi ir dabar Šv. Kazimiero koplyčios interjerą puošiančios valdovų statulos buvo atkurtos XVIII a. antrajame ketvirtyje. Jos medinės, pasidabruotos (h 2,2 m), baroko stiliaus: iškilmingų pozų ryškesnio ir beveik nežymaus kontroposto kompozicijos, aptakaus silueto, ramių judesių. Ne visos jos yra vienodai meniškos. Tikriausiai teisi menotyrininkė M. Matušakaitė sakydama, kad jas kūrė ne vienas, o net keli įvairaus braižo dailininkai 8. Norint geriau suprasti Šv. Kazimiero koplyčios interjero meninio sprendimo programą reikia ieškoti būdų, kurie padėtų valdovų statulas identifikuoti, nes tik tada būtų galima spręsti, kokiais kriterijais remiantis buvo atrinkti kunigaikščių ir karalių personažai ir kokia pirmaprade tvarka šios statulos buvo įkomponuotos koplyčios interjere, kaip dailininkams pavyko jų meninis sprendimas. Visų tyrinėtojų, rašiusių apie Šv. Kazimiero koplyčią nuomonė, kad valdovų statulos vaizduoja Jogailaičių dinastijos atstovus, yra vienoda, tačiau juos įvardija skirtingai. Čia pravartu būtų prisiminti visą Jogailaičių dinastiją: Jogailaičiai iš Lietuvos į Lenkiją nuėjusi Lietuvos kunigaikščių dinastija, kuriai Lenkijoje pradžią davė Jogaila Algirdaitis, vesdamas Jadvygą ir tapdamas Lenkijos karaliumi. Jogaila iš ketvirtų vedybų susilaukė dviejų sūnų - Vladislovo ir Kazimiero. Pirmasis jaunas žuvo prie Varnos, bekovodamas su turkais (1444 m.), bet antrasis turėjo 6 sūnus. Laikinai rytų ir vidurio Europos platumose Jogailaičių valdomos valstybės (Lietuva, Lenkija, Čekija, Vengrija) nuo XV a. pusės buvo tapę svarbiu politiniu veiksniu. Tačiau Jogailaičių giminė dinastijos atžvilgiu nebuvo patvari ir pasibaigė jau XVI a. Čekijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo Kazimieraičio vienintelis sūnus Liudvikas II krito 1526 kovoje prieš turkus ir Kazimiero didelėmis pastangomis savo dinastijai laimėtos valstybės per giminystę pateko Habsburgams. Kiti Kazimiero sūnūs arba nevedę, ar neturėdami įpėdinių anksti mirė (šv. Kazimieras, Jonas Albertas, Aleksandras), arba nuėjo į dvasinį pašaukimą (kard. Frydrichas). Tik priešpaskutinis Kazimieraitis Žygimantas (Senasis) turėjo sūnų Žygimantą Augustą, su kuriuo 1572 pasibaigė tiesioginė Jogailaičių vyriškoji giminė. Nuo tada prasidėjo renkamų karalių laikotarpis" 9. Kaip Vytauto ir Jogailos laikais, taip ir vėliau Lietuva visą laiką siekė savarankiškumo ir tik karai su Maskva ar kryžiuočiais arba kitos negandos priversdavo Lietuvos valdovus ieškoti sąjungos su Lenkija. Visa tai akivaizdžiai atsispindi ir šv. Kazimiero - Lietuvos globėjo koplyčios interjero puošyboje. Čia turėjo būti pavaizduoti tie Jogailaičių dinastijos atstovai, kurie artimiausiai buvo susiję su Lietuva. Iš ilgokos citatos apie Jogailaičių dinastiją matyti, kad su Lietuva artimiausiai buvo susiję tik Jogaila, jo sūnus Kazimieras ir šio sūnūs: Aleksandras, šv. Kazimieras, Žygimantas Senasis ir jo sūnus Žygimantas Augustas. O Jogailos sūnus Vladislovas Varnietis buvo Lenkijos ir Vengrijos karalius, jis jaunas žuvo kovodamas su turkais ties Varna. Jam valdant Lenkiją, Lietuva kvietė jo brolį Kazimierą Jogailaitį kaip karaliaus vietininką, o kai šis atvyko, nepaisydami lenkų protesto, paskelbė Kazimierą Lietuvos valdovu. Kazimiero Jogailaičio sūnus Vladislovas buvo Čekijos ir Vengrijos karalius, todėl su Lietuva nesietinas. Kitas Kazimiero Jogailaičio sū- 8 M. Matušakaitc, Min. veik., 1998, p Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1956, t. 9, p
4 nus Jonas Albrechtas buvo tėvo įpėdinis - Lenkijos karalius, o jo brolis Aleksandras - Lietuvos didysis kunigaikštis. Jonui Albrechtui mirus, Aleksandras buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi. Todėl Jonas Albrechtas taip pat tiesiogiai su Lietuva nesusijęs. Kazimiero Jogailaičio sūnus Frydrichas buvo Krokuvos ir Gniezno arkivyskupas ir kaip ir šv. Kazimieras niekada nebuvo Lietuvos didysis kunigaikštis ar Lenkijos karalius. Todėl jei jie būtų pavaizduoti Sv. Kazimiero koplyčioje, būtų be karališkųjų insignijų. Tik detalesnė valdovus vaizduojančių statulų aprangos, karališkųjų insignijų ir kitų atributų savitumų analizė galėtų padėti išryškinti, kuri statula kurį Jogailaičių dinastijos asmenį vaizduoja. Tačiau labiausiai reikėtų atsižvelgti į vaizduojamų valdovų portretinį panašumą. Net ir tuo atveju, jeigu stovylos buvo kuriamos pagal imaginacinių portretų pavyzdžius, nes ilgainiui susiklosto tam tikra vieno ar kito valdovo vaizdavimo ikonografinė tradicija. Analizuojant Sv. Kazimiero koplyčios vidų puošiančias valdovų statulas, dėmesį patraukia karališkosios insignijos: karūnos, skeptrai, karališkieji obuoliai. Iš čia esančių aštuonių sidabruotų statulų karališkosiomis karūnomis vainikuotos tik septynių figūrų galvos, o aštuntąją puošia Lietuvos didžiojo kunigaikščio kepurė. Karališkosios karūnos taip pat skirtingos: trijų valdovų galvos vainikuotos gotikos epochos, dviejų Renesanso ir dviejų baroko laikotarpio karūnomis. Skeptrai ir karališkieji obuoliai - rutuliai su kryželiais virš jų, simbolizuojantys žemę, yra vienodos plastinės formos, tačiau ne visi čia pavaizduoti valdovai juos turi. Ypač individualizuota stovylų apranga ir stovėjimo pozos. Visa tai leido dailininkams charakterizuoti ne tik konkrečių karalių valdymo laikotarpį, bet ir jų įkomponavimo tvarką koplyčios interjere. M. Homolickis, A. H. Kirkoras ir kiti apie Šv. Kazimiero koplyčią rašę tyrėjai įvardija Jogailaičių dinastijos valdovus ir teigia, kad ant statulų pagrindo plokščių rašalu ar pieštuku buvo anksčiau užrašyta, kurį valdovą kuri statula vaizduoja 10. V. Petkus rašo, kad vykdant m. Šv. Kazimiero koplyčios restauravimo darbus tai buvo išsiaiškinta. Jis rašo: Nustatyta, kad skulptūros vaizduoja šiuos valdovus: Žygimantą Augustą, Aleksandrą, Kazimierą Jogailaitį, Jogailą, šv. Kazimierą, Žygimantą Senąjį, Vladislovą Vazą ir Joną Albrechtą" 11. Tokį ar panašų statulų įvardijimą galime rasti Lietuvos paminklų sąvade 12 arba M. Matušakaitės knygoje Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje 13, kur šalia skulptūrų nuotraukų užrašyta, kuri statula kurį valdovą vaizduoja [1-2 il.]. M. Matušakaitė vienintelė detaliau analizavo Sv. Kazimiero koplyčios valdovų statulas, pagal plastinį braižą jas sugrupavo ir aptarė jų meninį sprendimą. Tačiau, sutikdama su ankstesniųjų tyrėjų nuomone, kuri statula kurį valdovą vaizduoja, ji klysta juos įvardydama. Jau minėta, kad labiausiai dėmesį patraukia karališkosios insignijos: karūnos, skeptrai ir karališkieji obuoliai. Taigi, turėdami omenyje, kurie Jogailaičių dinastijos valdovai buvo labiausiai susiję su Lietuva ir kurio laikotarpio karūnomis vainikuotos jų galvos, galėtume teigti, kad gotikinėmis karūnomis gali būti vainikuotos Jogailos, Kazimiero Jogailaičio ir jo sūnaus Aleksandro galvos; renesansinėmis karuv v nomis - Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto, o barokinėmis karūnomis - Onos Jogailaitės-Batorienės ir Vladislovo Vazos galvos. M. Matušakaitė, grupuodama valdovų statulas pagal plastinį sprendimą, dvi figūras su baroko epochai būdingomis karūnomis teisingai priskiria vienam dailininkui, tačiau klysta teigdama, kad čia pavaizduoti šv. Kazimieras ir Kazimieras Jogailaitis 14 [1 il.]. Statula tikrai nevaizduoja šv. Kazimiero. Kaip jau minėta, šv. Kazimieras nie A. H. Kirkoras, Pasivaikščiojimas po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius, 1999, p. 26. V. Petkus, Min. veik., 1994, p. 59. LPS, t. Į.Vilnius, 1988, p M. Matušakaitė, Min. veik., 1998, p Ten pat, p
5 b-?1 U ' 230 Šv. Kazimieras. XVIII amžiaus antrasis ketvirtis. Šv. Kazimiero koplyčia ii 'i H I J W. I U į i. iy: 1 ii i i lb * r f.1,i i. i i Kazimieras Jogailaitis. XVIII amžiaus antrasis ketvirtis. Šv. Kazimiero koplyčia r- m ; * L.' -ii' ^ v LIT f. 51 SI f. i /t į I I j 232 Žygimantas Augustas. XVIII amžiaus antrasis ketvirtis. Šv. Kazimiero koplyčia i-. 1 "' ii.*.s i I i i у. 'W t 233 Jogaila. XVIII amžiaus antrasis I i i, / [ / ketvirtis. Šv. Kazimiero koplyčia ^ Šv. Kazimiero koplyčios statulos. II kn.: M. Matidakaitė, Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje, Vilnius, 1998
6 .'V v? l' '.v i H 1 / v -~4 /S- 1 ž i я 1 'Як-. ), i, Л 4.n ' il: T i" -.' I ли i 234 /omas Albrechtas. XVIII amžinus antrasis ketvirtis. Šv. Kazimiero koplyčia 235 Vladislovas Varnietis (?). ^jl -r: XVIII amžiaus antrasis ketvirtis. Šv. Kazimiero koplyčia IT BJBHĘBJHBJK \ "l.j.6" I! "v. V; *rt /7 n, ł i ' ' -v K! L.. L I-- 't!.' 'Iff." ' '/', i j 236 Žygimantas Senasis. i XVIII amžiaus antrasis \ ketvirtis. Šv. Kazimiero \ koplyčia Aleksandras. į XV/// amžiaus antrasis i ketvirtis. Šv. Kazimiero koplyčia 2. Šv. Kazimiero koplyčios statulos. H kn.: M. Matušakaitė, Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje, Vilnius, 1998
7 8. Lietuvos ir Lenkijos karalienė Ona Jogailaitė-Batorienė. Fragmentas. Iskn.-.A. Sokołowski, Dzieje polski iliustrowane, Т. IV, Warszawa, 1901 kada nebuvo nei Lietuvos didysis kunigaikštis, nei Lenkijos karalius, todėl vaizduoti jį su karališkosiomis insignijomis dailininkas negalėjo. Jeigu būtų vaizdavęs šv. Kazimierą, būtų išskobęs jį su kryžiumi ir lelija rankose, o ne su skeptru ir karališkuoju obuoliu. Be to, jo galva būtų vainikuota ne karališkąja karūna, o ant jos būtų uždėta kunigaikštiška kepurė, kaip yra tapytuose jo portretuose. Kad skulptūra vaizduoja Oną Jogailaitę, galima teigti detaliau ją išanalizavus. Figūra schematiška, labai apibendrinti veido bruožai, tačiau lyginant juos su nežinomo dailininko tapyto jos portreto [8-9 il.] Vavelio katedroje veido bruožais arba su Vavelio katedros Žygimantų koplyčioje esančiu Onos Jogailaitės antkapiniu portretu, galima teigti, kad čia pavaizduota paskutinioji Jogailaičių dinastijos valdovė: labai aukšta kakta, trumpa atsikišusi kumptelėjusi nosis, stambokas smakras, kitokia nei vyrus vaizduo- 9. Lietuvos ir Lenkijos karalienė Ona Jogailaitė-Batorienė. И kn.:]. S. By stron i drg. Polska jei dzieje i kultura, T. 2, Warszawa, 1927 jaučių statulų šukuosena, XVII a. būdinga karališkoji karūna ir moteriško kirpimo šermuonėlių mantija su itin plačiomis nukarusiomis rankovėmis, tokiomis nebūdingomis vyrų aprangai - visa tai leidžia tvirtinti skulptūrą vaizduojant Oną Jogailaitę. Kodėl šioje sidabru spindinčioje valdovų galerijoje galėjo atsirasti moters figūra, atsakymą pateikia Alberto Vijūko-Ko- 185
8 jalavičiaus Lietuvos istorija". Nepraėjus nei 50 metų nuo Onos Jogailaitės mirties, jis rašė: Be pertraukos Lietuvą valdė dvylika didžiųjų kunigaikščių, kilusių iš šios giminės: pritrūkus galop vyrų, valdyti buvo patikima moterims, nes nenorėta prarasti kam kitam valdžios. Tokia, beje, yra buvusi Vytenio trečios eilės anūkė Ona, lenkų karaliaus Stepono I žmona, kuri, anksčiau paskelbta Lenkijos karaliene nei karaliaus sužadėtine, perleido valdžią savo vyrui" 15. Ona Jogailaitė-Batorienė ( ) buvo Žygimanto Senojo ir italės Bonos Sforzos duktė. Augo Vavelyje motinos rūpestingai auklėjama, mokėjo lotynų, italų ir lenkų kalbas, buvo uoli katalikė m. motinai išvykus gyventi į Italiją, Ona apsigyveno Vilniuje. Po brolio Žygimanto Augusto mirties 1572 m. gyveno Varšuvoje. Ji reikalavo, kad lietuviai išrinktų ją valdove pagal paveldėjimo teisę, tačiau lenkai su tuo nesutiko teigdami, kad tokios derybos griauna uniją. Ona Jogailaitė vylėsi ištekėti už vieno ar kito kandidato į valdovus, tačiau neištekėjo. Henrikas, norėdamas sumažinti jos {taką, pasistengė, kad iš motinos ir brolio paveldėti didžiuliai jos dvarai Lietuvoje ir Lenkijoje būtų perduoti valstybei. Kai Henrikas pabėgo į Prancūziją, Piastų šalininkai su J. Zamoiskiu priešakyje 1575-XII-14 pripažino ją Lenkijos karaliene ir paskyrė jai vyrą Steponą Batorą. Steponui Batorui mirus, ji rėmė sesers Kotrynos, kuri buvo ištekėjusi už Švedijos karaliaus Jono, dar jauno sūnaus Zigmanto Vazos kandidatūrą į Lenkijos ir Lietuvos sostą, nes tikėjosi už jį valdyti. Tačiau ir šį kartą prie valdžios nebuvo prileista. Gyveno Varšuvoje ir būdama gero humanitarinio išsilavinimo globojo meną, mokslą, buvo kovinga katalikė, bendravo su P. Skarga ir buvo jo veikiama. Manytina, kad Ona Jogailaitė turėjo įtakos kanonizuojant tėvo brolį Kazimierą, kuris 1602 m. buvo paskelbtas šventuoju. Jos sesers Kotrynos sūnus Zigmantas Vaza 1604 m. pradėjo šv. Kazimiero garbei 1 5 A. V. Kojalavičius, Lietuvos istorija, Vilnius. 1988, p Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza. Iš kn.: Spis miedziorytów polskich w zbiorze Žygimantą Rosińskiego, Poznań, 1918, No. 668 statyti koplyčią, jo sūnus Vladislovas Vaza ją užbaigė ir išpuošė, o 1636-VIII-14 į ją perkėlė ir šv. Kazimiero palaikus. Kita to paties dailininko sukurta statula, kurią M. Matušakaitė pavadino Kazimieru Jogailaičių, vaizduoja Vladislovą Vazą. Šios statulos karališkoji karūna yra identiška Onos Jogailaitės karūnai. Kaip jau minėta, tokios karūnos buvo būdingos baroko epochai. Galima jas palyginti su Vilniaus arkikatedros pietinio portiko nišose stovinčių statulų karūnomis, šios statulos čia pateko iš Šv. Kazimiero bažnyčios. Kad ši statula vaizduoja Vladislovą Vazą, o ne jo tėvą Zigmantą Vazą, galima teigti tiktai palyginus jų portretus, nors tėvas ir sūnus buvo panašūs. Autentiškų Zigmanto 186
9 7. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Zigmantas Vaza. Iš kn.: Spis miedziorytów polskich w zbiorze Žygimantą Rosińskiego, Poznań, 1918 р Г Г,11 tri: И «ЛШИЮШМС*.* Л* W 1Ч1Ч«!чл i; в 1 V CXESCIT, GfiM/Л'.УГ/. įftį&y I- 1. *-.. Vazos ir jo sūnaus Vladislovo portretų išliko gana daug. Ypač daug jų medaliuose. Išanalizavus P. Rubenso ir kitų žymių dailininkų tapytus jų portretus ir šiuos palyginus su bareljefiniais atvaizdais medaliuose, galima teigti, kad ši statula tikrai vaizduoja Vladislovą Vazą [6 il.], o ne jo tėvą. Zigmantas Vaza [7 il.] vaizduojamas griežtesnių veido bruožų. Jo veidas daug liesesnis, labai siaurėjantis smakro link. Ryškūs skruostikauliai ir žandikauliai, stipriai sukąsti dantys ir suspaustos siauros lūpos. Nosis tiesi ir kumpas jos galas. Akys didelės su stambiais vokais. Aukšta antakių linija. Visa tai kuria tvirto charakterio asmens portre- 187
10 tą. O Vladislovo Vazos veidas šiek tiek platėja į apačią, nosis kumpa su kuprele, akys panašios į tėvo, tačiau veidas apvalesnis. Dailininkas suteikia jam ramaus ir nuolankaus charakterio asmens bruožų. Tai juntama ir iš figūros stovėsenos. Vladislovą Vazą vaizduojanti statulą labiau primena dvasininką, o ne karalių. Ji aprengta raštuotu, arnotą primenančiu apdaru, užvilktu ant kito ilgesnio drabužio ir apsiausta kapą primenančiu, priekyje metaline sagtimi susegtu apsiaustu. Šios statulos kompozicija frontali, o Onos Jogailaitės figūra pasukta trim ketvirčiais į dešinę pusę. Peršasi išvada, kad jų pirma įkomponavimo vieta koplyčioje buvo šiaurės rytinio kampo nišos. Įėjus į Šv. Kazimiero koplyčią, kairėje pusėje šiaurinės sienos nišoje turėjo būti įkomponuota Vladislovo Vazos statula, o šalia rytinės sienos nišoje turėjo stovėti Onos Jogailaitės figūra. Toliau grupuodama Šv. Kazimiero koplyčios statulas, M. Matušakaitė teisingai kitam skulptoriui priskiria kitas dvi figūras, kurių plastinis braižas iš tiesų yra toks pat. Jokių abejonių nekelia, kad viena skulptūra vaizduoja Jogailą, tačiau teigdama, kad kita figūra priklauso Žygimantui Augustui, autorė klysta [П. 1]. Tai šv. Kazimiero tėvo - Kazimiero Jogailaičio statula, o ne Žygimanto Augusto. Ne tik gotikinė karališkoji karūna, bet ir portretinis panašumas, figūros pastatymo būdas akivaizdžiai sako, kad dailininkas, kurdamas šią statulą, siekė perteikti mirusio sūnaus gedinčio karaliaus nuotaiką. Kazimieras Jogailaitis vaizduojamas žengiantis, kairėje rankoje turintis žemyn nuleistą skeptrą, o dešinę prispaudęs prie krūtinės. Visa figūra šiek tiek kumptelėjusi, drabužiai lengvai banguoja, jų viršutinė dalis primena vienuolių nešiojamą škaplierių, kaip nuolankumo ir pamaldumo simbolį. Kazimieras Jogailaitis pavaizduotas tradiciškai su barzda ir ūsais, žemyn nuleistomis akimis, liūdna veido išraiška. Pagal judesį šiek tiek pakreipta galva su gotikine karaliaus karūna. Kazimiero Jogailaičio statula turėjo būti įkomponuota šalia šv. Kazimiero karsto esančioje pietrytinio kampo pietinės sienos nišoje, t. y. dabarrinėje Jogailos statulos vietoje. O Jogailos figūra, kuri yra pasukta trim ketvirčiais į kairę pusę turėjo būti įkomponuota pietvakarinio kampo pietinės sienos nišoje, t. y. kitoje šv. Kazimiero karsto pusėje, nei dabar stovi. Jogaila vaizduojamas einantis, dešinėje rankoje laikantis kryžių krikščionybės atnešimo į Lietuvą simbolį, o kaire ranka atsirėmęs į gotikos epochai būdingą kalaviją. Figūra aprengta gotikiniais paradiniais šarvais, kurių viršutinė dalis papuošta iškiliais reljefiškais ornamentais. Galvą vainikuoja gotikinė karaliaus karūna. Visa figūra apgaubta kapą primenančiu puošniu apsiaustu, priekyje susegtas metaline sagtimi. Jogailaičių dinastijos pradininko Jogailos figūra iš visų čia esančių statulų išsiskiria iškilminga nuotaika, figūros pastatymu ir atributais - kryžiumi ir kalaviju [4 il.]. Tiktai dabartinis jos {komponavimas visai netikęs, nes figūra nusisukusi nuo šv. Kazimiero karsto. Tam pačiam dailininkui M. Matušakaitė priskiria ir kitas dvi statulas, kurias ji įvardija kaip Joną Albrechtą ir Vladislovą Varnietį [2 il.], tiesa, pastaruoju teiginiu pati suabejoja. Jau buvo minėta, kad Šv. Kazimiero koplyčios interjero nišose esančios Jogailaičių dinastijos valdovų statulos vaizduoja tuos valdovus, kurie buvo artimai susiję su Lietuva. Kazimierui Jogailaičiui mirus 1492 m. Lietuvos didikai sušaukė seimą ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Aleksandrą, o lenkams patarė savo karaliumi išsirinkti Joną Albrechtą. Nors ir labai siekdami, kad Lietuvos ir Lenkijos valstybę valdytų vienas valdovas, lenkų didikai karaliumi išrinko Aleksandro vyresnįjį brolį Joną Albrechtą, o jam mirus Aleksandrą išrinko ir Lenkijos karaliumi. Tad Aleksandras buvo paskutinis Lietuvos valdovas, ją valdęs atskirai nuo Lenkijos. Taigi galima teigti, kad Šv. Kazimiero koplyčioje pavaizduotas ne Jonas Albrechtas [10 il.], o Aleksandras [11 il.]. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į portretinį panašumą. Lyginant Jono Albrechto ir Aleksandro portretus su statulomis tampa akivaizdu, kad Šv. Kazimiero kop- 188
11 r* ii l' 1» karalius Jonas Albrechtas. Iš kn.: >lski ilustrowane, T. III, Warszawa, 0 ж 4 i'mt - "M A i ii Ji! "JĖPli**," ' --Ik ; T у., и Karalius Jogaila. Iš kn.: V. Petkus, Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyčios, Vilnius, 1994 s- 1 ИИ *.. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis, likit.: A. Sokołowski, Dzieje Polski ilustrowane, Т. III, Warszawa, 1900.'iv-i :.: 189
12 lyčioje esanti statula, kurią M. Matušakaitė įvardija kaip Joną Albrechtą, priskirtina Aleksandrui Jogailaičiui. Dailininkas jį vaizduoja su antikiniais šarvais, ant galvos uždėta gotikinė karaliaus karūna, rankose laiko karališkąsias insignijas: skeptrą ir karališkąjį obuolį. Figūra pasukta trim ketvirčiais į dešinę, pečius gaubia apsiausras panašus į romėnišką togą. Ne tik veido išraiška ir šiek tiek kilstelėtas smakras, bet ir visa figūra vaizduoja jauną, veržlų, kupiną ryžto valdovą [5 il.] Pagal figūros pastatymo rakursą dailininkas Aleksandro statulą aiškiai buvo numatęs įkomponuoti šalia jo tėvo Kazimiero Jogailaičio pietrytinio koplyčios kampo rytinės sienos nišoje. M. Matušakaitė kitą figūrą laiko Vladislovu Varniečiu, bet suabejoja ir nurodo, kad nauji tyrinėjimai skatina įžvelgti šioje skulptūroje Vytauto Didžiojo atvaizdą 16 [3 il.]. Tai vienintelė visos valdovų galerijos statula, kurios galva vainikuota Lietuvos didžiojo kunigaikščio kepure. Negalima net įsivaizduoti, kad dailininkas galėtų vaizduoti Vladislovą Jogailaitį, kuris buvo Lenkijos ir Vengrijos karalius, su kunigaikštiška kepure ir be karališkųjų insignijų: skeptro ir karališkojo obuolio rankose. Taip, čia tikrai pavaizduotas Vytautas Didysis. Jis įkomponuotas šalia Jogailaičių ne tik dėl to, kad buvo Katedros fundatorius, bet ir dėl to, kad Sv. Kazimiero koplyčios šiaurės vakarinis kampas atsidūrė ant ten buvusios Vytauto Didžiojo ir jo šeimos artimųjų palaidojimo vietos. Vytauto Didžiojo statula labai realistinė, ypač ryškūs individualizuoti veido bruožai. Visa figūra aprengta šarvais, dešinėje rankoje kardas, o kairėje - pergamento ritinėlis. Kunigaikštis ilgais plaukais, veidas be barzdos, ant galvos, kaip jau minėta, uždėta aukštoka trijų dalių didžiojo kunigaikščio kepurė, itin ryškiai kontrastuojanti tarp gotikinių, renesansinių ir barokinių karališkųjų karūnų, kurios vaini- 1 6 A. Širmulis, Vytauto Didžiojo portretai // Europos dailė: Lietuviškieji variantai, Vilnius, 1994, p Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis. Iš kn.: V. Petkus, Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyčios, Vilnius, 1994 kuoja kitų statulų galvas. Vytautas Didysis vaizduojamas palyginti jaunas. Jo statulą kūręs menininkas turėjo naudotis ankstesnio tapyto portreto pavyzdžiu. Dėmesį atkreipia ir tas faktas, kad iš aštuonių Šv. Kazimiero koplyčios nišose esančių skulptūrų tik dvi iš jų - Jogailos ir Vytauto Didžiojo - pavaizduotos su visa gotikos epochai būdinga šarvų apranga. Tik Vytauto Didžiojo šarvai neturi tokios reljefinės puošybos kaip Jogailos. Ši statula tikrai nieko bendra neturi su Vladislovu Varniečiu, nes ir miniatiūrose, ir skulptoriaus A. Madeiskio sukurtame jam skirta- 190
13 3. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Iš kn.: Vytautas Didysis ir Lietuva, Vilnius, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Miniatiūra. IšStemmata Polonica: Paryžiaus Arsenalo bibliotekos rankraštis Nr me antkapyje Vavelio katedroje, ir J. Mateikos piešiniuose jis vaizduojamas su gotikinio stiliaus karališkąja karūna, o ir veido bruožai visai kitokie 17. Šv. Kazimiero koplyčios Vytauto Didžiojo statula labai panaši (ypač veido bruožai) į Ozemblovskio Vytauto litografiją, kuri buvo sukurta sekant Nesvyžiaus pilies paveikslu. Tačiau dar ryškesnį tapatumą matome lygindami su Paryžiaus Arsenalo bibliotekos ranl'o ziemi ojczystej!..: Obrazy najcenniejszych pamiątek narodowych Katedry polskie, Kraków, 1911, t. 1, p kraščio Nr miniatiūroje pavaizduotu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu [14 il.]. Nagrinėdama kitas dvi paskutines statulas M. Matušakaitė rašo: Dvi paskutinės, tikriausiai vieno meistro sukurtos, liaunos Aleksandro ir Žygimanto Senojo figūros labai siaurais pailgais veidais ir uždaro tipo karūnomis turi naujų bruožų ir jau artimesnės rokoko skulptūrai. Žygimanto Senojo šarvai nė kiek nevaržo plastiškos, lanksčios jo figūros judesio. Palenkta į šoną galva, grakščiai, karvedžio lazdą kelianti dešinė ir apsiausto kraštą laikanti kairė ranka bei elegantiška 191
14 1 V * ' 'fi ' -ft' flsb.ti h \ /2. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis. Iškn.tA. Sokołowski, Dzieje Polski ilustrowane, Т. III, Warszawa, 1900 kojų linija teikia skulptūrai saloniškumo" 18. Iš citatos 13. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Iš kn.: A. Sokołowski, Dzieje Polski ilustrowane, Т. III, Warszawa, 1900 matyti, kad M. Matušakaitė neaptaria labai charakteringų Žygimanto Senojo veido bruožų [12 il.], tačiau teisingai pasako, ką statula vaizduoja [2 il.]. Iš visų Šv. Kazimiero koplyčios statulų ši skulptūra išsiskiria meniniu sprendimu. Ji išraiškingiausia tiek netikėtu figūros pastatymu, tiek savo plastika. Galima manyti, kad ir jos {komponavimo vieta yra pirmapradė. O aptardama paskutinę statulą, M. Matušakaitė teigia, kad ji vaizduoja Aleksandrą Jogailaitį [2 il.]. Ji rašo:.aleksandras aukštai iškėlęs karališkas insignijas, apimtas didingos, pakilios nuotaikos, kuri atsispindi giedrame jo veide. Lengvas ilgų rūbų bangavimas primena draperijų piešinį aptartoje šv. Lauryno skulptūroje" 19. Reikėjo tik įdėmiau patyrinėti jo veidą, kaktos, antakių, nosies, lūpų ir smakro linijas, ir būtų tapę akivaiz- du, kad čia pavaizduotas paskutinis Jogailaičių vyriškosios linijos atstovas - Žygimantas Augustas [13 il.]. Frontali figūros kompozicija, primenanti Vladislovo Vazos figūros pastatymą, perša mintį, kad Žygimanto Augusto statula iš pradžių turėjo būti įkomponuota šiaurės vakarinio Šv. Kazimiero koplyčios kampo šiaurinės sienos nišoje ir taip tarsi užbaigti Jogailaičių dinastijos valdovų galeriją. Atkreiptinas dėmesys ir į Žygimanto Augusto galvą vainikuojančią karališkąją karūną, kurioje pouniniu laikotarpiu tarsi sujungiami elementai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio kepurės ir Renesanso laikotarpiui būdingos karaliaus karūnos. Apibendrinant visų pirma reikia pažymėti, kad koplyčioje pavaizduoti tik tie Jogailaičių dinastijos M. Matušakaitė, Min. veik., 1998, p Ten pat, p valdovai, kurie artimiausiai buvo susiję su Lietuva, nes buvo siekiama pabrėžti, jog Šv. Kazimieras yra Lietu- 192
15 vos globėjas. Dailininkams, XVIII a. antrame ketvirtyje vykdžiusiems Sv. Kazimiero koplyčios restauravimo darbus ir turėjusiems atkurti čia buvusias sidabrines statulas iš medžio, teko ypač sunkus uždavinys. Medžio ir metalo plastinės savybės labai skiriasi, todėl bandymas imituoti metalo plastiką kuriant iš medžio nebuvo sėkmingas. Net iš kito medžio išskobta Žygimanto Senojo statula (visos išskobtos iš pušies, o ši iš drebulės) meniškai ir plastiškai yra įtaigesnė. Stengiantis imituoti metalą nepavyko perteikti fizionominio vaizduojamų valdovų panašumo. Tik nepriekaištingas figūrų pastatymas, jų atributavimas siekiant išryškinti valdymo laikotarpį, valdovų charakterį, nuotaikas lėmė, kad meninis sprendimas iš dalies yra sėkmingas. Neatsitiktinai beveik visi rašiusieji apie šias statulas pažymėjo, kad jos apkaltos sidabro skarda. Koplyčioje išlikusi vienintelė šv. Kazimierą vaizduojanti statulėlė, įkomponuota virš jo sarkofago, aiškiai patvirtina tą faktą, kad ir ankstesnių sidabrinių statulų meninis sprendimas taip pat nebuvo itin sėkmingas. Gauta IDENTIFICA TION OF THE STA TUES OF RULERS IN THE INTERIOR OF ST CASIMIR'S CHAPEL IN VILNIUS CATHEDRAL St. Casimir's chapel in the Archcathedral of Vilnius is the most significant work of the early Baroque in Lithuania. There have been quite a number of studies concerning the artistic and architectural issues of the chapel, the decoration of its interior and treasures contained there. The researchers did take notice of the eight wooden silvered statues of the Lithuanian rulers situated inside St. Casimir's chapel, yet no detailed analysis of the figures has appeared so far. All of the researchers of St. Casimir's chapel agree that the statues depict the representatives of the Jagiellon dynasty, yet the opinions on what are their names differ. For a deeper understanding of the artistic programme of the interior of St. Casimir's chapel one has to find a way to identify the figures of rulers as only then it is possible to determine the criterions of the selection of the characters of dukes and kings, what was the original composition of the statues in the interior of the chapel and how successful were artists in their artistic practice. Only a profound analysis of the costumes, Royal insignia and other specific attributes can clarify the identity of the statues with the individuals of the Jagiellon dynasty. Yet it is most important to take account of the portrait expression of the depicted rulers, as even if the statues were produced after imaginational portraits they were nevertheless related to the iconographic tradition of representation of particular monarchs. The results of research allow to identify the statues situated inside St. Casimir's chapel and furthermore to correct mistakes of previous researches and to reconstruct the original composition of the statues within the chapel. Summary 193
REKVIZITAI.
REKVIZITAI VšĮ Litvakų kapinių katalogas MACEVA Į/k: 302660894 el. paštas: info@litvak-cemetery.info Banko sąskaita: LT88 7044 0600 0773 9987 (SEB bankas, SWIFT: CBVILT2X) www.litvak-cemetery.info MACEVA
More informationDėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai
ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March 2012 WEEKEND MASSES: Sundays 9:00 a. m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in Rectory chapel, exceptions listed in schedule No
More informationLIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS
LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS Vilnius, 2012 MINISTRY OF NATIONAL DEFENCE REPUBLIC OF LITHUANIA
More informationThe most important churches in Lithauania
The most important churches in Lithauania Vilnius Cathedral Basilica of Saints Stanislaus and Vladislaus The first cathedral in this place was built in the middle of the 13th century. It is believed that
More informationVILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS?
moksliniai straipsniai Vilniaus miesto ir pilių tyrimai VILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS? Eduardas Remecas Lietuvos nacionalinis muziejus Numizmatikos
More informationPaskutinė Vladislovo Vazos kelionė į Lietuvą 1648 m. Ladislaus Vasa s Last Journey to Lithuania in Liudas Glemža
Liudas Glemža Paskutinė Vladislovo Vazos kelionė į Lietuvą 1648 m. Ladislaus Vasa s Last Journey to Lithuania in 1648 LIETUVA LENKIJA ŠVEDIJA: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai
More informationLITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS
FOLIA SCANDINAVICA VOL. 20 POZNAŃ 2016 DOI: 10.1515/fsp-2016-0035 LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS NORBERT OSTROWSKI Jagiellonian University, Cracow
More informationMūsų dienomis pastebimai suintensyvėjo krikščionybės Lietuvoje
b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Katalikiškojo pamaldumo raiška Vilniuje
More informationIŠRANKIOJI ATMINTIS ARBA PRISIMINIMAI APIE VYTAUTĄ, IŠKILIAUSIĄ BEI ŽIAURIAU- SIĄ VALDOVĄ, KURĮ LIETUVA YRA TURĖJUSI"
More information
Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose
ISSN 2029-3208. TRADICIJA IR DABARTIS, 10. 185 194. Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose RIMANTAS SLIUŽINSKAS Klaipėdos universitetas Anotacija. Straipsnyje pateikiami Biržų
More informationKrikščioniškojo. Revealing Christian Life in Lithuania: 14 th 20 th centuries
lietuvių katalikų mokslo akademija / lithuanian catholic academy of science b a ž n y č i o s is t o r i j o s st u d i j o s, viii Krikščioniškojo gyvenimo Lietuvoje atodangos: XIV XX a. s t u d i e s
More informationPAMALDUMAS ŠVENTIESIEMS VALDOVAMS. VALSTYBIŲ GLOBĖJAI ŠV. STEPONAS, ŠV. VACLOVAS, ŠV. VLADISLOVAS, ŠV KAZIMIERAS
ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS / 60 2011 PAMALDUMAS ŠVENTIESIEMS VALDOVAMS. VALSTYBIŲ GLOBĖJAI ŠV. STEPONAS, ŠV. VACLOVAS, ŠV. VLADISLOVAS, ŠV KAZIMIERAS Sigita Maslauskaitė VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
More informationKLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ
KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Dovilė TROSKOVAITĖ FORMATION OF POLISH AND LITHUANIAN KARAITE IDENTITY IN THE 19 th 20 th CENTURIES: BETWEEN SEPARATION AND ADAPTATION Summary of Doctoral
More informationGruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3
Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr.3 2015 December Vol 43, No. 3 Žynys is the official award-winning newsletter of the Colorado Lithuanian-American Community Pirmininko Ţodis L (CLAC) and is published
More informationŠia publikacija visų pirma siekiama paskelbti Trijų Vilniaus kankinių
b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Bazilijonų redakcijos Trijų Vilniaus
More informationOnline ISSN PROBLEMOS DOI: Justas Bujokas
Online ISSN 2424-6158. PROBLEMOS 2017 91 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.91.10498 Constructive Empiricism without the Epistemic Community Justas Bujokas Vilnius University Department of
More informationDevynioliktoji pamoka Lesson 19
Devynioliktoji pamoka Lesson 19 selma M6kytojas: Kas m il.l1 gali pasakyti, kas yra seima? Vytautas: Mokytojas: Labai gerai. As zinaii, kas yra seima: tevai if vaikai yra seima. MUS4 seimoj e dar yra if
More informationIntroductory and Methodological Statements
The Problem of Christian Images in Contemporary Lithuanian Poetry Radvyda Vaišvilaitė, LCC International University, Lithuania Abstract: An interdisciplinary study of literary works and a Christian perception
More informationKRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE
ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 30 2003 Vilma Gradinskaitė KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE Straipsnyje tyrinėjamas Kristaus žydo paveikslas pasaulietinėje žydų dailėje. Aptariama Kristaus ikonografija
More informationТатьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Aušra Tamošiūnienė L i t e r at ū r i n ė s t r a d i c i j o s i r i s t o r i n ė s t i k r o v ė s b r u o
More informationRENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2003 11 Straipsniai ir pranešimai RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO Marius Ščavinskas Istorijos magistrantas Vilniaus universiteto
More informationLietuvių atgimimo studijos
LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 7 2002 ISSN 1392-2343 pp. 139 144 Lietuvių atgimimo studijos. T. 17: Nacionalizmas ir emocijos: (Lietuva ir Lenkija XIX XX a.) [Lithuanian National Revival Studies. Vol. 17:
More informationSPECIAL COLLECTIONS. MASS INTENTIONS / Mišių intencijos - liepa / July :30 am Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai M 7/26-8 am Juozas Bakšys
ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER July 2010 WEEKEND MASSES : Saturdays: 4 p.m. Sundays : 9 a.m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in RECTORY CHAPEL M - Th 8 a.m. / Sat.
More informationCURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA:
CURRICULUM VITAE Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: Date of Birth: August 10, 1978 Place of Birth: Kaunas Family state: married, two daughters E-mail address: zyykai@gmail.com EDUCATION 2006-2011 VYTAUTAS
More informationBudriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai
Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra Laiminga žuvis Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 Mokslų šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota
More informationRytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose
Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Doc., dr. Agnė Budriūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas Pagrindinės sąvokos: Rytų filosofija, daoizmas, intelektualinis kolonializmas, patirtinis žinojimas Santrauk
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS Jonas Vilimas GRIGALIŠKOJO CHORALO TRADICIJOS BRUOŽAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE. XV-XVIII AMŽIŲ ATODANGOS IR REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS Daktaro disertacija Humanitariniai
More informationLIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI
IKONOGRAFIJOS TYRIMAI SALTINHJ TYRIMAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI ROTA GUZEVH':rOTE Lietuvos istorijos institutas Ruta GuzeviCiute - Europos kostiumo
More informationp.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...)
R. D. Laing The Divided Self [en] p.9 The present book is a study of schizoid and schizophrenic persons; its basic purpose is to make madness, and the process of going mad, comprehensible. p.11 I wrote
More informationthe soul in limbo 2016 The Cobra Museum of 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen TEE TEE TEE sources work Jennifer 01/15
the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of Modern Art, NL 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen The exhibition highlights various thematic aspects of Tee s work over the past decade including the most
More informationKULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė
More informationAR GALIME PRISKIRTI PRETEKSTĄ OKTAVIJĄ SENEKAI?
ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) AR GALIME PRISKIRTI PRETEKSTĄ OKTAVIJĄ SENEKAI? Jovita Dikmonienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros lektorė Vienintelė išlikusi romėnų preteksta
More informationStraipsniai ir pranešimai PAELBIO SLAVŲ IR VAKARŲ BALTŲ UŽKARIAVIMŲ MODELIS BALTŲ GENČIŲ CHRISTIANIZACIJOS POŽIŪRIU. Įvadas.
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2010 25 Straipsniai ir pranešimai PAELBIO SLAVŲ IR VAKARŲ BALTŲ UŽKARIAVIMŲ MODELIS BALTŲ GENČIŲ CHRISTIANIZACIJOS POŽIŪRIU Marius Ščavinskas Humanitarinių
More informationPIRMØJØ LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MONETØ YPATYBËS
79 PIRMØJØ LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MONETØ YPATYBËS Stanislovas Sajauskas Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 LT-44248 Kaunas Straipsnyje nagrinëjamos seniausiø
More informationTHE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES
THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES Silva Pocytė, Rimantas Sliužinskas ABSTRACT The complex research works on Klaipėda Region Lutheran
More informationŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS
Acta Academiae Artium Vilnensis / 69 2013 ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Vaiva Klajumaitė Vilniaus universiteto muziejus Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius vaiva.klajumaite@muziejus.vu.lt
More informationJosé María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain
https://doi.org/10.24101/logos.2017.67 Gauta 2017 10 25 José María Zamora Calvo Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain Kelios pastabos apie plotiniškąjį logos: emanacinė
More informationAnapus laiko ir erdvės
Anapus laiko ir erdvės Jo Dieviškoji Kilnybė A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada. AUTORINĖS TEISĖS: Tai yra elektroninė šios spausdintos knygos versija, skirta susipažinimui, ir neskirta PERPARDAVIMUI.
More informationapie lietuvių religiją ir christianizaciją*
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2011 28 Jeronimo Prahiškio pasakojimas apie lietuvių religiją ir christianizaciją* Mangirdas Bumblauskas Doktorantas (01 H) Lietuvos kultūros tyrimų institutas
More informationKALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA
Gauta 2011 11 10 Žilvinas Vareikis Vytauto Didžiojo universitetas KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Language as a Writing and as a Speech SUMMARY The article discusses a nature of the distinction between
More informationHuman dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life
Strengthening Families, eds. by J. Stala, J. Garmaz, The Pontifical University of John Paul II in Krakow Press, Kraków 2016, p. 97 108 ISBN 978-83-7438-563-3 (print), ISBN 978-83-7438-564-0 (online) DOI:
More informationANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY
TILTAI, 2014, 4, 71 79, ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online) ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY Skaidrīte Gūtmane Latvian Christian Academy Abstract Current
More informationŠILUVOS ŠVENTOVĖS ADMINISTRAVIMAS PAGAL KANONŲ TEISĖS KODEKSĄ
Gauta 2015 02 18 NERIJUS VYŠNIAUSKAS Popiežiškasis Romos Saleziečių universitetas ŠILUVOS ŠVENTOVĖS ADMINISTRAVIMAS PAGAL KANONŲ TEISĖS KODEKSĄ Administration of Šiluva Sanctuary According to the Code
More informationALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA
SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 27 KNYGA, 2009 ISSN 1822-3656 Roma Bončkutė ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA Anotacija. Straipsnyje
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU)
1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas Peleckis MULA SADRO شیرازی) (مالصدرای BŪTIES FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) Disertacija Humanitariniai mokslai, filosofija (01 H) Vadovas: prof. Algis Uždavinys
More informationPAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE
Dainius SobecHs PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius Sobeckis Klaipėdos universitetas Anotacija Rašytojo Donaldo Kajoko kūryboje gausu biblinių personažų,
More informationOna, palaimintoji Darata iš Montau, Jonas iš Marienverderio.
(Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2016. 66 MOTERS LEKTŪRA VIDURAMŽIŲ LIETUVOJE: KUNIGAIKŠTIENĖ ONA IR DARATOS IŠ MONTAU GYVENIMAS Gita Drungilienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Žygimantų
More informationVILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ
VILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ CATHOLIC HAGIOGRAPHY OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA: RECEPTION, DISSEMINATION AND ELEMENTS OF THE SAINTS CULT IN THE LATE 14 TH EARLY 17 TH CENTURY Summary of Doctoral
More informationD ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)
THE GREAT PRIMAEVAL CONTRACT OF ETERNAL SOCIETY: EDMUND BURKE S VIEWS ON THE SOCIAL CONTRACT PIERRE LURBE Université Paul Valéry Montpellier D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis)
More informationKO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1
ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Marija Oniščik Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78
More informationMarija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą
ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78 34 El. paštas:
More informationBetween Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity
Gauta 2012 03 06 Tomas Kiauka Klaipėdos universitetas Tarp tikėjimo ir proto: protestantiškoji teologija modernybės laikais Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary Invoking theological
More informationPRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ BERNARDINŲ GYVENIMAS IR VEIKLA LIETUVOJE XV IR XVI AMŽ. ĮVADAS*
PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ BERNARDINŲ GYVENIMAS IR VEIKLA LIETUVOJE XV IR XVI AMŽ. ĮVADAS* Šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurtasis Mažesniųjų Brolių ordinas (1210), besikivirčydamas dėl griežtesnio ar laisvesnio
More informationEditos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà
SOTER 2016.59 (87) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.59(87).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Telðiø kunigø seminarija Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio
More informationHEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA
HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA Ingo W. Schröder ABSTRACT The essay introduces the Gramscian concept of hegemony to the study of identity politics, with a
More informationGenius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)
Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Wladimir Gilmanov Anotacija Šis straipsnis skirtas Donelaičio Metų vadinamosioms gyvenimo pamokoms, o drauge ir
More informationLEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT
ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 81 A u š r a P a ž ė r a i t ė LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT Vilnius University Center for Religious Studies and Researc Universiteto
More informationEtinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai
Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Vytauto Didžiojo Universitetas HMF Filosofijos katedra Donelaičio g. 52, Kaunas
More informationŽmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai
Articles ISSN 1392-8600 E-ISSN 1822-7805 Žmogus ir žodis / Literatūrologija Man and the Word / Literary Criticism 2017, t. 19, Nr. 2, p. 51 64 / Vol. 19, No. 2, pp. 51 64, 2017 Žmogų išbandantis blogis
More informationLietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą)
LITUANISTICA. 2014. T. 60. Nr. 4(98), p. 225 237, Lietuvos mokslų akademija, 2014 Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą) OLGA MASTIANICA
More informationŽEMAIČIŲ IR KURŠIŲ GINKLUOTĖ BEI KOVOS BŪDAI XIII A. VIDURYJE - DURBĖS MŪŠIO LAIKOTARPIU
STRAIPSNIAI ŽEMAIČIŲ IR KURŠIŲ GINKLUOTĖ BEI KOVOS BŪDAI XIII A. VIDURYJE - DURBĖS MŪŠIO LAIKOTARPIU Algirdas Girininkas ABSTRACT In the 13th century, the territory of Samogitians, Curonians, Prussians,
More informationLietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje
Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje Lietuvos istorijos institutas Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje Sudarytojas Darius Staliūnas STRAIPSNIŲ RINKINYS UAB Baltijos kopija
More informationArt History & Criticism Meno istorija ir kritika 13
VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY / VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS FACULTY OF ARTS / MENŲ FAKULTETAS ISSN 1822-4555 (Print) ISSN 1822-4547 (Online) Art History & Criticism Meno istorija ir kritika 13 Kaunas,
More informationKam reikalingas Žalgiris sovietmečiu?
GITANA NOTRIMAITĖ Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu? Anotacija: Straipsnyje nagrinėjamas Žalgirio mitas, kuris yra viena iš sovietmečiu (per)kuriamos Lietuvos istorijos dalių. Svarbi jo sema yra atkakli
More informationViktorija Vaitkevičiūtė Vilniaus universiteto biblioteka Universiteto g. 3, LT Vilnius, Lietuva El. paštas:
(Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2016. 67 DOI: https://doi.org/10.15388/knygotyra.2016.67.10190 Plantenų rinkiniai Lietuvos bibliotekose Viktorija Vaitkevičiūtė Vilniaus universiteto biblioteka Universiteto
More informationcac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart
c/ 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas Valentinas Klimašauskas 4 5 From Debbie: An Epic Iš Debė: epas A toast by Lisa Robertson Lisos Robertson tostas 6 Mais où sont les
More informationRELATION BETWEEN NOVATION AND TRADITION IN CONTEMPORARY LITHUANIAN SACRED ARCHITECTURE
VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Linas KRŪGELIS RELATION BETWEEN NOVATION AND TRADITION IN CONTEMPORARY LITHUANIAN SACRED ARCHITECTURE SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION HUMANITIES, HISTORY AND THEORY
More informationMokslo darbai (84); 25 32
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2006 6(84); 25 32 CONSTITUTION & REMARKS ON RELIGION: THE PROBLEM OF THE COMPATIBILITY IN XX XXI CENTURIES Assoc. Prof. Dr. Gediminas Mesonis Mykolas Romeris
More informationHanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas
Gauta 2010 01 07 Dalia marija StančienĖ Klaipėdos universitetas Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Social Ethics of Hans Jonas: the responsibility principle Summary The article discusses
More informationCic. De leg. I, 2, 5. Šią ir kitas antikinių autorių citatas vertė straipsnio autorė. Cic. De or. II, 9, 36.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 7 K N YG A, 2 0 0 9 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Dalia Dilytė A L B E R T O V I J Ū K O - K O J A L AV I Č I A U S L I E T U VO S I S TO R I J O S k a l b o s
More informationIslandijos gatvė 3/18
tų radinių, XVII a. datuojamame kultūriniame sluoksnyje aptikti 2 iš rąstų suręsti šuliniai (3 ir 5). Šio laikotarpio horizonte aptikta daug buitinės keramikos šukių, gyvulių kaulų, koklių fragmentų, vinių,
More informationUpės Atharvavedoje : keli bruožai
Upės Atharvavedoje : keli bruožai Šarūnas ŠIMKUS Čia bus aptariama viena iš mitinių vandens sampratų vedose, įvardijama žodžiu ap- tekantis vanduo, upė. Tiksliau, vienoje iš vedų liturginiame sąvade Atharvaveda.
More informationTradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?
Filosofija. Sociologija. 2012. T. 23. Nr. 3, p. 196 204, Lietuvos mokslų akademija, 2012 Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? AGNIEŠKA JUZEFOVIČ Vilniaus Gedimino
More information1514 IR 1563 M. POLOCKO BERNARDINŲ KONVENTO KANKINIŲ ISTORIJA: ISTORIOGRAFINIS IR IKONOGRAFINIS ASPEKTAS
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 39. Vilnius, 2016. ISSN 1392-0502 1514 IR 1563 M. POLOCKO BERNARDINŲ KONVENTO KANKINIŲ ISTORIJA: ISTORIOGRAFINIS IR IKONOGRAFINIS ASPEKTAS Juozapas Blažiūnas
More informationKultūra ir visuomenė
Kultūra ir visuomenė SOCIALINIŲ TYRIMŲ ŽURNALAS CultUrE AND SOCIETY JOURNAL OF SOCIAL RESEARCH 2016 7 (1) ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.7.1 Vytauto
More informationAudronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi
ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) Nec ut interpres, sed ut orator: Ciceronas vertėjas Audronė Kučinskienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros lektorė Cicerono vardas visų pirma mums
More informationSPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA
RÛTA MARIJA VABALAITË Gauta 2008 03 12 RÛTA MARIJA VABALAITË Vilniaus pedagoginis universitetas KELYJE Á ÞMOGAUS TOBULUMÀ: SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA On the Way to Human Perfection: Spinoza s moral philosophy
More informationIŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA
Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Mokslo studija Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ
More informationLietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 38. Vilnius, ISSN
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 38. Vilnius, 2014. ISSN 1392-0502 Vilniaus bonifratrų vienuolyno 1720 m. vizitacija Mindaugas Paknys Vienuolynai, kaip ir vyskupijų bažnyčios, buvo vizituojami.
More informationThe Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 73 83, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla GRZEGORZ HOLUB The Pontifical University of John Paul
More informationŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MUZIKOS PEDAGOGIKOS KATEDRA TATSHATUHI ZIROYAN
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MUZIKOS PEDAGOGIKOS KATEDRA TATSHATUHI ZIROYAN Muzikos pedagogikos studijų programos IV kurso studentė ARMĖNŲ MUZIKOS TAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO
More informationDAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ
21 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 20. VILNIUS, 2002 DR. ROMA BONČKUTĖ Klaipėdos universitetas DAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ Apie Simono Daukanto ir
More informationEpigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė E P I G R A M O S D Ė S T Y M O M O D E L I S X V I I X V I I I A M Ž I A U S L D K J Ė Z
More informationSOME COSMOLOGICAL ASPECTS OF CATHOLIC CHURCHES IN LITHUANIA
Some Cosmological RIMVYDAS SOME COSMOLOGICAL ASPECTS OF CATHOLIC CHURCHES IN LITHUANIA RIMVYDAS Abstract This paper presents a preliminary study of the orientation of Lithuanian Catholic churches and interactions
More informationKalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje
SOTER 2017.64 (92) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.64(92).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Kauno kolegija Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos
More informationTHE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS
THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS Marija Barkauskaitė, Ona Tijūnėlienė Introduction Factors forming views of J. A. Comenius. In the 15th
More informationNormatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje
Sigita Kraniauskienė Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje Santrauka. Svarstant išsivysčiusių valstybių socialinės politikos prielaidas vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad intensyvūs
More informationKRYŽIŲ KALNO KULTAS LIETUVOJE IR LENKIJOJE: TAPATUMAI IR SAVITUMAI
KRYŽIŲ KALNO KULTAS LIETUVOJE IR LENKIJOJE: TAPATUMAI IR SAVITUMAI Alfonsas Motuzas ABSTRACT The article is devoted to the ethnological and the religious culture history research results on the cult of
More informationIKT zināšanu standartizācija Zemgales reģionā
1. Kura no uzskaitītajām nav datu bāzu lietotne? OpenOffice.org Base Microsoft Access FoxPro Microsoft Excel 2. Kāds parasti ir Microsoft Access datu bāzes datnes nosaukuma paplašinājums?.acc.mdb.xls.ppt
More informationMALDA MANO. Išties tikintieji suklestės, kurie nuolankūs savo maldose. antrasis islamo stulpas
MANO MALDA antrasis islamo stulpas Išties tikintieji suklestės, kurie nuolankūs savo maldose. (Koranas, 23:1-2) ILIUSTRUOTA KNYGELĖ, ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO PRADEDANTIESIEMS AIŠKINANTI PRIVALOMOS MUSULMONŲ
More informationMokslo darbai (101); 33 41
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 11(101); 33 41 XII LENTELIŲ ĮSTATYMAI: BENDRŲJŲ ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS PRINCIPŲ PRADMENYS Stasys Vėlyvis * Marius Jonaitis ** Mykolo Romerio universiteto
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA Vika Valiulytė MUZIKOS REIKŠMĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE. TADAS BLINDA. PRADŽIA IR KOLEKCIONIERĖ ATVEJŲ ANALIZĖ Magistro baigiamasis
More informationDeivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius
vytautas ališauskas Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius Abstract: Goddesses are one of the least investigated deities of ancient religion of the Lithuanians. The sources mentioning
More informationINFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS
INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS Edmundas Jasinskas 1, Zenonas Kazakevičius 2 1 Lietuvos kūno kultūros akademija, 2 Lietuvos Žemės ūkio universitetas Nors neoklasikinės
More informationPSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY
16 ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 2, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 S i l v i a B e n s o PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY Siena College Department of Philosophy 515 Loudon Rd. Loudonville,
More informationBROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI
DAVID BANON Gauta 2006-02-27 DAVID BANON Marc Bloch universitetas Strasbûre (Prancûzija) Þenevos universitetas (Ðveicarija) BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI Brotherhood and Substitution.
More informationIŠ POPULIARIOSIOS MUZIKOS Į FOLKLORĄ: VIENOS DAINOS ISTORIJA
TRADICIJOS TĖKMĖ ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXIX 2010 IŠ POPULIARIOSIOS MUZIKOS Į FOLKLORĄ: VIENOS DAINOS ISTORIJA RŪTA ŽARSKIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas S t r a i p s n i
More informationPublikacijos SAMUELIO BOGUSLAVO CHILINSKIO BIBLIJOS VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ PAGRINDIMAS" Įvadas
ISSN 0204-2061. KNYGOTYRA. 2000. 36 Publikacijos SAMUELIO BOGUSLAVO CHILINSKIO BIBLIJOS VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ PAGRINDIMAS" INGĖ LUKŠAITĖ Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedra, S. Daukanto
More informationLoreta Ulvydiene Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Lithuania
Loreta Ulvydiene Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Lithuania E-mail: loreta.ulvydiene@vukhf.lt IMAGERY OF WATER IN J. UPDIKE S RABBIT NOVELS John Updike might be regarded as a towering
More informationBRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA
ISSN 1392-3781. Þiemgala. 2014/1 INGA STEPUKONIENĖ BRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA Anotacija: Straipsnyje apžvelgiama dviejų iškilių Biržų krašto literatų Broniaus Krivicko
More information