SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA

Size: px
Start display at page:

Download "SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA"

Transcription

1 RÛTA MARIJA VABALAITË Gauta RÛTA MARIJA VABALAITË Vilniaus pedagoginis universitetas KELYJE Á ÞMOGAUS TOBULUMÀ: SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA On the Way to Human Perfection: Spinoza s moral philosophy SUMMARY An article deals with ethical thought of Benedict Spinoza. Morality and ethics is a concern of Spinoza most in his work Ethics some ideas are in Theologico-Political Treatise and in Political Treatise. The ideas of morality and religion, morality and state, good and evil, the power of emotions and reason and the concept of freedom are studied. He relates all our emotions to pleasure, pain and desire. These emotions result from the mind s inadequte knowledge and determination by external forces. The emotions arise in accordance with universal and necessary laws, like everything else in nature. These laws concern the mind in so far as it is partial or inadequate cause of its affections. So we need to ground our cognition in adequate ideas in oder to attain freedom. Freedom is explaned as capasity to act rather than to be governed by the passions. The good is identified with what is useful to preserve one s being and the bad with what is harmful for this matter. Virtue is directly correlated whith knowledge. On the one part through understanding our passions and their causes we are able to gain some control over them. On the other part our happiness is manifested essentially in the exercise of reason. SANTRAUKA Straipsnyje nagrinëjama Benedikto Spinozos etinë teorija. Moralës ir etikos klausimai daugiausiai tyrinëjami Spinozos veikale Etika, kai kuriø minèiø esama Teologiniame politiniame traktate ir Politiniame traktate. Analizuojamos moralës ir religijos, moralës ir valstybës, gërio ir blogio, emocijø ir proto galiø ir laisvës sampratos. Autorius visas mûsø emocijas sieja su dþiaugsmu, sielvartu ir troðkimu. Ðios emocijos kyla ið neadekvataus paþinimo, kai protà determinuoja iðoriniai veiksniai. Emocijos atsiranda pagal universalius ir bûtinus dësnius, kaip ir visa kita gamtoje. Ðie dësniai veikia protà ir jis bûna dalinë, neadekvati savo afektø prieþastis. Tad norint bûti laisviems, reikia savo paþinimà grásti adekvaèiomis RAKTAÞODÞIAI: laisvë, bûtinybë, idëja, emocija, gëris, prigimtinë teisë. KEY WORDS: freedom, necessity, idea, emotion, good, natural right. 24 LOGOS 55

2 MOKSLINË MINTIS idëjomis. Laisvë yra aiðkinama kaip galimybë veikti, o ne bûti pasyviø bûkliø valdomam. Gëris tapatinamas su tuo, kas naudinga iðsaugant savo bûtá, o blogis su tuo, kas tam kliudo. Dorybë yra tiesiogiai siejama su paþinimu. Suprasdami savo emocijas ir jø prieþastis mes galime ðiek tiek jas suvaldyti, o proto tobulinimas sudaro mûsø laimæ. Benedicto Spinozos etikos ypatybë moralës problemø svarstymas, naudojantis geometrijos metodu. Metodo pasirinkimas nëra atsitiktinis. Autorius ásitikinæs, kad egzistuoja viena substancija ir mes patys esame jos apraiðkos, tad visa tai, kas yra, reikia ir yra ámanoma paþinti remiantis tais paèiais, visoje visatoje veikianèiais dësniais. Kartais Spinozos teiginiai skatina interpretatorius tvirtinti, kad þmogaus jausmø bei poelgiø paaiðkinimas mechanikos principais leidþia neigti religija paremtà etikà. Vargu, ar tai yra taip paprasta. Spinozos koncepcijà vieni kritikai laiko beveik ateistiðka, kiti didþiai teologiðka. Kaip ir kaip bûtø, spinoziðkoje moralës filosofijoje absoliuto vaidmuo yra þymiai ryðkesnis negu karteziðkoje, bet esminës ðiø autoriø etikos idëjos yra panaðios. Aptardami Spinozos teorijà, panagrinësime jø panaðumus ir skirtumus. Kita vertus, neámanoma nepasiduoti Gilles o Deleuze o kvietimui laikyti mûsø autoriø ir ne judëjiðku, ir ne krikðèioniðku, ir ne karteziðku. Taigi dëmesá sutelksime ir á savitas Spinozos màstymo linkmes. Spinozos palikimà sudaro keli moralinës ir politinës filosofijos veikalai, þinomiausias jø Etika (1677). Kiti: Traktatas apie proto patobulinimà (1677), Teologinis politinis traktatas (1670), Politinis traktatas (nebaigtas). Tiesa, juose nagrinëjamos ne vien etikos problemos. Norint suvokti Spinozos etikà bûtina iðsiaiðkinti jo bûties sandaros interpretacijà. Màstytojas siekia áveikti dekartiðkàjá màstymo ir tásumo dualizmà, postuluoja substancijà, turinèià be galo daug atributø ir pasireiðkianèià modusø pavidalu. Substancijà galima suprasti kaip visiðkai autonomiðkà bûtá, atributus kaip esmines jos savybes, o modusus kaip daugybæ patiriamø individualiø jø reiðkiniø. Egzistavimas yra bûdingas substancijos prigimèiai, ji yra pati savæs prieþastis. Tai bûtinas, amþinas, begalinis, vientisas, nedalus, visagalis, nepaprastai tobulas esinys Dievas arba gamta. RELIGIJA IR MORALË Kaip jau minëjome, interpretatoriai nesutaria dël Spinozos religijos filosofijos ávertinimø. Dël filosofinio Ðventojo Raðto aiðkinimo jo koncepcija nebelaikoma teologine, Teologinis politinis traktatas liudija naujà màstymo kryptá religijos filosofijà. Ðiame traktate polemizuojama su to laiko religinëmis doktrinomis, hermeneutiðkai tyrinëjamos Biblijos iðtraukos, nurodomi proto ir religinio tikëjimo skirtumai. Proto veiklos sfera yra tiesa ir iðmintis, teologijos pamaldumas ir paklusnumas 1. Spinoza kritikuoja nesutarimus religijos klausimais, smerkia bausmes uþ savarankiðkus Baþnyèios tradicijos svarsty- LOGOS 55 25

3 RÛTA MARIJA VABALAITË mus. Màstytojas pastebi, kad krikðèionys be reikalo ginèijasi, nekenèia vienas kito, tikëjimà paverèia vien ritualø laikymusi ar pasipelnymo ið padëties baþnytinëje hierarchijoje ðaltiniu. Filosofas teigia, kad bûtina kiekvienam palikti teisæ savarankiðkai aiðkintis tikëjimo paslaptis ir laisvæ garbinti Dievà pagal savo supratimà. Spinozos nuomone, kiekvienas turi teisæ galvoti, kà nori ir kalbëti kà galvoja. Ar tikëjimas yra deramas, galima spræsti tik ið þmogaus veiksmø. To, kas tikëdamas tiesa darosi nepaklusnus, tikëjimas nëra teisingas, teisingesnis tikëjimas yra to, kas tikëdamas tuo, kas klaidinga, iðlieka paklusnus. Kaip Dievo ástatymai buvo apraðyti Biblijoje lëmë tai, kad jie neatmenamais laikais buvo duoti þydø valstybei, tad ðiandien jie tiesiogiai neatskleidþia tiesø apie pasaulio tvarkà, nepadeda paþinti Dievà ir já mylëti. Dievo þodþio originalo neliko, bet tikroji religija yra áraðyta þmoniø ðirdyse. Tikrasis Dievo garbinimas esàs paprastas jo minties supratimas, atsidavimas jam visa ðirdimi, laikantis teisingumo ir meilës principø. Tikëjimui reikia ne tiek iðoriniø veiksmø, kiek dvasios paprastumo ir tiesumo, kuriø nei ástatymø galia, nei visuomenës autoritetas þmonëms negali primesti. Jëga ar ástatymas nepriverèia tapti palaimintuoju, tam reikalingas pamaldumas ir broliðki pamokymai. Visuotinë religija moko to paties, kaip ir natûrali proto ðviesa. Pranaðø autoritetas esàs reikðmingas tik praktinio gyvenimo ir tikrosios dorybës atþvilgiu. Pranaðai kalbëjo pagal savo epochos prietarus, jø mintys yra skirtingos. Tikëti istoriniais pasakojimais nebûtina, bet vis dëlto juos skaityti yra naudinga, nes jie pateikia elgesio pavyzdþiø, padeda paþinti þmoniø paproèius bei padëtá, geriausiai suvokiamus ið jø veiksmø, leidþia protingai pritaikyti mûsø poelgius prie jø gyvenimo bûdo, pamoko paklusnumo. Tikëjimo laisvë kyla ið prigimtinës þmogaus teisës, apimanèios tiek, kiek apima asmens norai ir galia. Niekas nëra ásipareigojæs gyventi pagal kito siekius, kiekvienas, perduodantis savo teisæ gyventi pagal savo polinkius valdantiesiems, iðlaiko dalá savo teisiø. Geri poelgiai þmogui teikia dvasinæ ramybæ, filosofo þodþiais, Ðventàjà Dvasià. Matyt, Spinozai judaizmo studijos turëjo átakos, nes meilës artimui principas niekur neiðkeliamas kaip pats svarbiausias. Meilæ þmogui autorius visada siûlo derinti su teisingumu. Màstytojas originaliai interpretuoja priesakà apie meilæ prieðui. Atsukti kità skruostà, atiduoti marðkinius nesà absoliutûs elgesio principai. Jie tinka tik valstybëse, kurioms stinga teisingumo. Reikia neleisti blogiems þmonëms bûti blogais: gerai sutvarkytoje valstybëje, kur vykdomas teisingumas, kiekvienas, jei jis nori jaustis teisingas, privalo ið teisëjo reikalauti sankcijø ne kerðydamas, bet siekdamas teisingumo ir savo tëvynës ástatymø iðsaugojimo. 2 MORALË IR VALSTYBË Spinozos nuomone, þmonës daþniausia elgiasi pagal savo prigimtá, bet kai kuriuos gyvenimo aspektus lemia jø paèiø sprendimai. Fizinë sveikata ir ramus 26 LOGOS 55

4 MOKSLINË MINTIS gyvenimas, anot màstytojo, priklauso ne vien nuo bendrosios þmoniø prigimties, bet ir nuo iðoriniø aplinkybiø. Tad ðiuo aspektu gerovæ uþtikrina tinkamas valdymas, protingai tvarkoma visuomenë. Pirmiausia buvo prigimtinë bûklë iki bet kokiø ástatymø; vëliau atsirado dieviðkasis ástatymas, ið pradþiø átvirtinantis Dievo ir jo tautos santykius, paskui iðplëstas ir kitiems, átvirtinantis bendras þmogiðkas dorybes; galiausiai buvo priimti pozityvûs ástatymai, sukuriantys atskirø valstybiø tvarkà, priklausanèià nuo atskiros tautos charakterio. Filosofo prigimtinës bûklës ir valstybës kilmës samprata yra panaði á hobsiðkàjà. Spinoza kartoja, kad þmogus þmogui prieðas, kad þmonës yra savanaudþiai ir kad valstybës ákuriamos tam, kad bûtø taikiai suderinti ðiø savanaudþiø interesai. Susitelkti á bendrijà paskatina ne protas, bet jausmai baimë, kerðto troðkimas, viltis. Ástatymus þmonës sukuria sau ir kitiems kaip tam tikrà gyvenimo bûdà, dël kurio visiems tampa saugiau ir patogiau gyventi. Prigimtinëje bûklëje nëra nusiþengimø ar neteisingumo, bet nëra ir átvirtintø þmogaus teisiø. Kiekvienas turi tiek pat teisës, kiek ir galios, o ði nëra didelë. Spinozos poþiûriu, þmonës nemëgsta vienatvës, jiems bûdingas poreikis sutarti tarpusavyje, net laukiniai vienas kitam padeda. Valstybë bûtø nereikalinga, jeigu þmonës vadovautøsi savo protu. Tuomet uþtektø juos pamokyti moralës taisykliø ir visi darytø tai, kas visiems yra naudinga. Kadangi þmonës daþniau vadovaujasi emocijomis negu protu, reikalinga valstybë, turinti galios priversti laikytis ástatymø. Valstybë susikuria sutarties pagrindu, jei tik ji pasisavina kiekvieno teisæ uþ save atkerðyti ir spræsti, kas gera ir kas bloga. O todël ji privalo turëti galià nustatyti bendro gyvenimo tvarkà, leisti ástatymus ir juos átvirtinti ne apeliuodama á protà, kuris nepajëgia suvarþyti emocijø, bet grasinimu. Tokia visuomenë, kurià átvirtina ástatymai ir galia iðsaugoti save, vadinama valstybe, o tie, kuriuos gina jos teisë, pilieèiais. 3 Kitaip negu Thomas Hobbesas, Spinoza pabrëþia, kad ir valdovai privalo paklusti ástatymams. Nors ástatymai suvarþo þmoniø prieðiðkumà, pakeisti þmoniø prigimties jie negali. Iðmintingi valdovai turëtø naudotis tais þmoniø jausmais, kurie naudingi valstybei, veikiau þadinti viltá pilieèiams ágyti kokià nors gërybæ, negu juos gàsdinti bausme. Tinkamas elgesys, motyvuotas tik baime patirti sankcijas, nëra teisingas. Kristus buvo atsiøstas tam, kad þmonës bûtø paskatinti gerai elgtis ne vien dël ástatymø, bet ir dël dvasinio apsisprendimo. Teisuolis tinkamai gyvena, nes suvokia bûtinybæ laikytis ástatymø, jam bûdingi meilë, dþiaugsmas, prielankumas, gerumas, iðtikimybë, romumas bei susivaldymas. Þydø valstybë buvusi stipri todël, kad visi kas septynetà metø privalëjæ studijuoti Ástatymø knygà, tad ástatymai visiems bûdavæ þinomi ir aiðkûs. Jie reglamentavo visà gyvenimà, þmonës buvo prie to ápratæ ir jausdavosi laisvi. Þinoma, màstytojas pastebi ir neigiamas þmoniø savybes. Politiniame traktate jis raðo, kad gerø pilieèiø yra maþai, cituoja Ovidijaus þodþius: mes visada norime uþdrausto vaisiaus ir trokðtame LOGOS 55 27

5 RÛTA MARIJA VABALAITË to, kas neleidþiama 4. Neverta tikëtis, kad þmogus rûpinsis kitais labiau nei savimi. Jis gina svetimà interesà tik tiek, kiek ðitaip tikisi átvirtinti savàjá. Niekas nëra labiau linkæs pavyduliauti, kaip silpnadvasiai, ir jog jie stengiasi þmoniø poelgius ásidëmëti labiau tam, kad pasmerktø, o ne kad pataisytø, ir, pagaliau, jog jie giria tik silpnadvasiðkumà ir juo didþiuojasi, taèiau taip, kad vis dëlto atrodytø silpnadvasiai 5 teigiama Etikoje, ádomu atsiminti tai, jog daug vëliau Friedrichas Nietzsche panaðiai charakterizuoja vergø moralæ. Þmonëms bûdingi godumas, pavydas, pyktis, neapykanta, gudravimai. Dar daugiau, filosofas áspëja, jog geroje valstybëje niekas neturëtø bûti nesàlygiðkai priklausoma nuo kieno nors sàþiningumo, nes tai nepatikima, kiekvienas kada nors pasiduoda pagundai nusiþengti. Kyla klausimas, ar ámanoma áveikti individø egoizmà. Spinozos nuomone, nuo beribio egoizmo gelbsti tas pats savanaudiðkumas. Etikoje skaitome, kad þmogui nëra nieko naudingesnio uþ þmogø; þmonës, sakau, savo bûèiai iðsaugoti negali geisti nieko vertingesnio uþ tai, kad visi dël visko taip sutartø, jog visø sielos ir kûnai sudarytø tarsi vienà kûnà, jog visi kartu kiek galëdami siektø iðsaugoti savo bûtá ir visi kartu ieðkotø visiems bendros naudos. Ið to iðplaukia, kad þmonës, valdomi proto, t.y. þmonës, kurie ieðko sau naudos vadovaudamiesi protu, negeidþia sau nieko, ko netrokðtø ir kitiems þmonëms, o todël jie teisingi, iðtikimi ir garbingi 6. Dar daugiau, tyrinëtojai paþymi, kad mûsø autoriaus teorijà galima suprasti ne vien kaip þmogiðkø santykiø, bet ir þmogaus santykio su gamta etikà, nes èia visos bûties pagrindas yra Dievas arba gamta, o þmogus traktuojamas kaip sudëtinë gamtos dalis, paklûstanti tiems patiems dësniams, kurie valdo visà gamtà 7. LAISVËS SAMPRATA Spinozos filosofijai bûdinga grieþtas determinizmas. Kaip jau minëjome, pirmoji visko, kas egzistuoja ir yra suvokiama, prieþastis esanti vienintelë substancija. Visa egzistuoja Dieve, ir visa, kas vyksta, vyksta vien tik pagal begalinës Dievo prigimties dësnius 8. Viskas egzistuoja dësningai, tad net Dievas neturi galimybës laisva valia pasirinkti pasaulio tvarkà. Netikslu bûtø sakyti, kad Dievas numato visà kûrinijà, nes jo intelektas, valia ir galia yra viena ir tas pat, jis veikia amþinybëje, kur nëra ankstesniø, dabartiniø ir vëlesniø laiko momentø, tad suvokimas, sprendimas ir veiksmas sudaro viená. Visatoje negali bûti nieko atsitiktinio, nes visagalis Dievas amþinai lemia dalykø egzistavimà ir be jo nëra jokios kitos prieþasties, kuri kà nors galëtø determinuoti veikti. Atskiri daiktai yra Dievo atributø bûsenos arba modusai, kuriais Dievo atributai iðreiðkiami apibrëþtu bûdu, bet mûsø suvokimui atsiskleidþia ir paèiø esiniø prieþastiniai ryðiai. 28-oje teoremoje teigiama: kiekviena atskirybë arba bet kuris baigtinis ir riboto egzistavimo daiktas gali egzistuoti ir bûti determinuojamas, veikti tik 28 LOGOS 55

6 MOKSLINË MINTIS tada, kai egzistuoti ir veikti já determinuoja kita prieþastis, kuri taip pat yra baigtinë ir riboto egzistavimo. O ði prieþastis savo ruoþtu taip pat gali egzistuoti ir bûti determinuota veikti tik tada, kai jà egzistuoti ir veikti determinuoja dar kita prieþastis, kuri taip pat yra baigtinë ir riboto egzistavimo, ir taip iki begalybës. 9 Gamtoje nëra jokiø tikslø bei jø siekimo, patys þmonës iðgalvoja tikslo prieþastis. Viskas veikia dësningai, þmogø apibrëþia jo esmë potraukis save iðsaugoti, ðis potraukis determinuoja ir sielos, ir kûno veiklà. Vis dëlto þmonëms atrodo, kad jie turi laisvà valià. Filosofas teigia, jog þmonës klysta, manydami esà laisvi. Jie laiko save laisvais, nes ásisàmonina savo norus ir siekius, o savo norø ir siekiø prieþasèiø neþino. Pasak Spinozos, laisvu vadinamas tas daiktas, kuris egzistuoja vien tik dël savo prigimties bûtinumo ir pats save determinuoja veikti. O bûtinu, arba veikiau priverstiniu, vadinamas tas daiktas, kuris yra kito determinuotas egzistuoti ir veikti tam tikru bei apibrëþtu bûdu. 10 Taigi siela, kuri veikia vien pagal savo prigimties dësnius t.y. protà, yra laisva. Siela paklûstanti emocijoms, t.y. ta, kurià determinuoja neadekvaèios idëjos, yra ið dalies pasyvi, tad nelaisva. Norint ágyti laisvæ reikia tapti laisvu nuo emocijø, nes emocijoms paklûstantis þmogus nevaldo savæs já valdo likimas, kuris turi tokià galià, kad daþnai þmogus, nors ir matydamas tai, kas geriau, priverstas pasiduoti tam, kas blogiau. 11 Be to, savaime suprantama, jog mûsø laisvæ gali riboti nepaþintos iðorinës prieþastys. Laisvæ màstytojas laiko dorybe, teigia, jog bûtina paþinti bûties tvarkà, ásitikinti kad viskas yra dësninga. Tuomet á pasaulá imsime þiûrëti be emocijø, tarsi amþinybës poþiûriu. Stipraus charakterio þmogus turi omenyje tai, kad viskas iðplaukia ið dieviðkos prigimties bûtinumo; o todël visa, kà jis mano esant atgrasu ir bloga ir kas, be to, jam atrodo nedora, siaubinga, neteisinga ir niekinga, kyla ið to, kad jis paèius daiktus suvokia sujauktai, neriðliai ir neaiðkiai. 12 Paþinæ amþinà tvarkà ir jai paklusæ, iðsigelbësime nuo jausmo, jog esame nuskriausti likimo. Sielvartavimas dël to, kas net negalëtø bûti kitaip, visada yra beprasmis 13, tad verèiau ramiai laukti ir pakelti likimo permainas. Teisingiausiai elgiasi tas, kas nenusileidþia savo geismams, yra iðmintingas, paþásta Dievà ar jo kûrinijà ir veikia taip, kaip skatina meilës ir pareigos jausmas. GËRIS IR BLOGIS Anot Spinozos, gëris ir blogis nëra absoliutûs, jie priklauso nuo individo vidujybës. Kas yra gera, o kas bloga, kiekvienas sprendþia remdamasis savo emocijomis. Patys savaime dalykai nëra nei blogi, nei geri, mes laikome gëriu tai, ko siekiame, blogiu tai, ko vengiame. Filosofo þodþiais, gërio ir blogio terminai neþymi nieko teigiamo daiktuose, imamuose savaime, ir yra tik màstymo modusai, arba sàvokos, sudaromos lyginant daiktus vienà su kitu. Juk vie- LOGOS 55 29

7 RÛTA MARIJA VABALAITË nas ir tas pats daiktas gali tuo paèiu metu bûti geras ir blogas, taip pat nei toks, nei toks. Pavyzdþiui, muzika gera melancholikui, bloga gedinèiam, o kurèiam ji nei gera, nei bloga. 14 Jei mes manome, kad kas nors atitinka mûsø prigimtá, yra pravartus mûsø gerovei, palaiko mûsø veikimo galià, padeda paþinti tikrovæ, tai pavadiname gëriu. Daikto gerumas sutapatinamas su paprasèiausiu jo naudingumu. Veiksmai taip pat savaime nëra nei geri, nei blogi, gerais jie vadinami tuomet, kai teikia naudà. Sprendimas apie gërá arba blogá nëra vien individualus, bendrijoje dël vertinimø bûna sutarta. Vis dëlto skirtingø bendrijø sutarimai gali skirtis: paproèiai ir religija ne visø tie patys, kas vieniems ðventa, tas kitiems nuodëminga, ir kas vieniems garbinga, tas kitiems gëdinga. 15 Daþniausia geromis laikomos teigiamos emocijos, nes jos padeda veikti, tobulinti màstymà, leidþia mëgautis protingu gyvenimu. Savo ruoþtu, dþiaugsmo ir sielvarto emocijø ásisàmoninimas yra gërio ir blogio paþinimas. Su veiklumu màstytojas sieja ir dorybæ. Jà Spinoza apibrëþia kaip paèià þmogaus esmæ arba prigimtá, kiek ji turi galià padaryti kà nors, kas gali bûti suprasta vien tik pagal paèios prigimties dësnius 16. Tai veikimas pagal adekvaèias idëjas, pagal savo protà siekiant naudos. Dorybës pagrindà sudaro pats noras iðsaugoti savo bûtá, dorybingai elgdamiesi mes pajëgiame paþaboti aistras, pati dorybë yra pasitenkinimas, o ne priemonë já pelnyti. Ar yra kas nors, kas, anot Spinozos, perþengtø teisëto elgesio ribas? Ðiuo klausimu màstytojas nëra grieþtas. Politiniame traktate jis nurodo, kad prigimtinë visos gamtos, o dël to ir kiekvieno individo teisë tæsiasi tiek, kiek toli plinta jø galia: vadinasi, visa tai, kà þmogus daro pagal savo prigimties dësnius, jis vykdo pagal aukðtesnæ gamtos teisæ ir turi gamtos atþvilgiu tiek teisës, kiek turi galios. 17 Taigi leistinø dalykø ribos sutampa su to kam mes ið prigimties turime galios ribomis. Neleistina tik tai, ko mes pagal savo prigimtá net ir nepajëgtume padaryti. Ðiuo aspektu Spinozos mintys vël primena daug vëlesnæ nyèiðkà gërio sampratà. Prigimtinæ þmogaus teisæ mûsø autorius pirmiausiai sieja su polinkiais, norais, o ne su savarankiðkais proto sprendimais. EMOCIJØ JËGA IR SIELOS GALIA JOMS Spinoza prisipaþásta, kad jo filosofijos tikslas esàs nurodyti þmonëms, kaip jie turëtø elgtis, kad bûtø laimingi. Savo mokymà apie þmoniø jausmus ir veiksmus jis pradeda kreipiniu á tuos, kas yra geriau linkæ juos prakeikti ar iðjuokti, negu juos suprasti, ir jiems iðaiðkina, jog ðie dalykai turi bûti analizuojami grieþtu dedukciniu metodu: að þmoniø ydas ir paikystes imuosi tirti geometrijos metodu ir noriu pateikti grieþtus árodymus toje srityje, kurià jie paskelbë prieðtaraujanèia protui, tuðèia, absurdiðka ir pasibaisëtina. Bet að remiuosi ðtai kuo: gamtoje nëra nieko, kà bûtø galima laikyti jos yda, nes gamta visada ta pati, ir visur vienas ir tas pats yra jos pajëgumas ir veikimo galia, t.y. 30 LOGOS 55

8 MOKSLINË MINTIS gamtos dësniai ir taisyklës, pagal kuriuos viskas vyksta ir keièiasi ið vienø formø á kitas, visur ir visada yra tie patys, todël turi bûti vienas ir tas pats ir daiktø, kad ir kokie jie bûtø, prigimties supratimo bûdas, bûtent remiantis visuotiniais gamtos dësniais ir taisyklëmis. Taigi neapykantos, pykèio, pavydo ir t.t. emocijos, imamos paèios savaime, iðplaukia ið to paties gamtos bûtinumo bei pajëgumo kaip ir visos kitos atskirybës, o todël yra tam tikros jø prieþastys, ið kuriø jos paþástamos, ir jos turi tam tikras savybes, tiek pat vertas paþinti, kaip ir savybës bet kurio kito daikto, kurio jau vien stebëjimas mus dþiugina. Tad emocijø prigimtá bei jëgà ir sielos galià joms að aptarsiu tuo paèiu metodu, kuriuo ankstesnëse dalyse aptariau Dievà ir sielà, ir þmoniø veiksmus bei potraukius nagrinësiu lygiai taip pat, lyg bûtø kalbama apie linijas, plokðtumas ar kûnus. 18 Kaip ir René Descartes as, Spinoza sistematizuoja sielos bûsenas 19, tik vietoj ðeðiø pagrindiniø sielos aistrø iðskiria tris pagrindines emocijas. Emocijà mûsø autorius apibrëþia kaip màstymo modusà, pasireiðkiantá tik tada, kai þmogus turi já sukëlusià màstymo sàvokà idëjà. Emocija, vadinama pasyvia sielos bûsena, yra neaiðki idëja, kuria siela teigia didesnæ arba maþesnæ negu anksèiau savo kûno arba kurios nors jo dalies egzistavimo jëgà ir kuriai esant pati siela determinuojama màstyti veikiau vienà dalykà negu kità. 20 Ðios bûsenos yra pasyvios, nes mûsø siela nëra adekvati jø prieþastis. Emocija laikytina tuo, kas mumyse vyksta, arba tuo, kas ið mûsø prigimties kyla, o ne tuo, kà mes patys susidarome jas mes patiriame kaip neaiðkias ir netikslias idëjas. Nesvarbu, ar mûsø idëjos aiðkios ir tikslios, ar neaiðkios, mes siekiame iðsaugoti savo bûtá ir ðá savo siekimà ásisàmoniname. Pamatinë emocija yra troðkimas. Filosofo nuomone, pareigos sàvoka yra iðvedama ið troðkimo sàvokos: pareigos jausmas esàs troðkimas daryti gera, atsirandantis todël, kad gyvename vadovaudamiesi protu. Ádomu tai, kad Spinoza troðkimà sieja su savisaugos poreikiu ir suartina kiekvieno daikto tvermæ su grynai þmogiðku ásisàmonintu iðlikimo noru. Troðkimo sàvoka apima bet kokius siekius, polëkius, potraukius ir norus. Visi jie yra nukreipti á tai, kas padeda mums save iðsaugoti. Kitos dvi pagrindinës emocijos yra dþiaugsmas ir sielvartas. Dþiaugsmà jauèiame kai didëja mûsø sugebëjimas veikti, sielvartà kai jis maþëja. Visos kitos emocijos yra ðiø trijø pamatiniø emocijø vediniai. Dþiaugsmo emocijà, bûdingà kartu ir sielai, ir kûnui, autorius vadina malonumu arba linksmumu, o sielvarto emocijà ðirdgëla arba melancholija 21. Meilæ jis aiðkina kaip dþiaugsmà, lydimà iðorinës prieþasties idëjos; o neapykantà kaip sielvartà, lydimà iðorinës prieþasties idëjos. Anksèiau uþ utilitaristus Spinoza pripaþásta, kad dþiaugsmai gali bûti skirtingø kokybiø: yra þenklus skirtumas tarp dþiaugsmo, kuriam, pavyzdþiui, pasiduoda girtuoklis, ir dþiaugsmo, bûdingo filosofui 22. Paèios savaime emocijos nëra nei naudingos, nei þalingos. Daþniau naudingas yra dþiaugsmas, meilë, o ne sielvartas, neapykanta, bet ir jø perteklius LOGOS 55 31

9 RÛTA MARIJA VABALAITË gali kliudyti bûti imliam daugeliui kitø poveikiø. Dþiaugsmo emocija lieka pasyvia bûsena, nes nors mûsø galia stiprëja, ji nepadidëja tiek, kad siela taptø aktyvia ir þmogus remtøsi proto sprendimu. Geriausia, kad mûsø elgesá determinuotø ne emocijos, bet protingi, tikri ir tvirti sprendimai, tad reikia tobulinti savo protà, kad adekvaèiai suvoktume save paèius ir visà pasaulá. Emocijos bûna þalingos, jei trukdo mûsø galiai màstyti. Kol tobulai nepaþástame savæs ir savo emocijø geriausia, kà galime padaryti, tai ágyti deramos gyvensenos pagrindà, arba tvirtus gyvenimo principus, juos ásiminti ir nuolat taikyti atskirais gyvenime daþnai pasitaikanèiais atvejais, idant ðitaip jie plaèiai paveiktø mûsø vaizduotæ ir visada juos turëtume prieð akis. 23 Tokiu atveju þinosime, kaip elgtis, netgi pakliuvæ á keblià situacijà. Emocijos gali bûti suvarþytos tik stipresniø ir prieðingø emocijø, vien teisingas gërio ir blogio paþinimas emocijø nesuvarþo. Þmogus gali iðsilaisvinti pasiekdamas aukðtesná paþinimo lygá, nes kai jis ágyja þiniø, pasyvias idëjas emocijas pakeièia aktyvus susidomëjimas amþinomis tiesomis. 24 Þmogus turi vengti pasyviø sielos bûsenø, o jos liaujasi bûti pasyviomis, kai susidarome aiðkià ir tikslià idëjà. Tad emocijø paþinimas sumaþina jø poveiká. Reikia kiekvienà emocijà paþinti, kiek tai ámanoma, aiðkiai ir tiksliai, kad ðitaip emocija determinuotø mûsø sielà màstyti tai, kà ji suvokia aiðkiai bei tiksliai ir kuo visiðkai pasitenkina, taigi rûpintis paèià emocijà atskirti nuo minties apie iðorinæ prieþastá ir susieti su teisingomis mintimis. 25 Protas nereikalauja nieko prieðingo mûsø prigimèiai, jis reikalauja save iðsaugoti, save mylëti, siekti naudos ir tobulëti. Þmogus gali paþinti substancijà ir per jà jos daiktiðkø apraiðkø esmæ, ðis paþinimas yra amþinøjø idëjø paþinimas, o siela, kiek jà sudaro ðios idëjos, yra begalinës amþinos substancijos dalelë. Asketizmas nëra siekiamybë, prieðingai, Spinoza raðo, jog iðmintingo vyro dalia naudotis daiktais ir kiek galima jais mëgautis (taèiau ne iki persisotinimo, nes tai jau ne mëgavimasis). Iðmintingam vyrui, sakau, dera pasistiprinti ir atsigaivinti saikingu ir maloniu maistu bei gërimu, gardþiais kvapais, þydinèiø augalø þavumu, apdarais, muzika, kûnà lavinanèiais þaidimais, teatru ir kitais panaðiais dalykais, kuriais kiekvienas gali naudotis be jokios þalos kitam. 26 Kas yra aukðèiausias þmogui pasiekiamas gëris? Tai intelektinë Dievo meilë, kurià Spinoza supranta kaip emocijà, nuslopinanèià visas nepageidautinas emocijas. Ji yra paþinimo aistra, taigi, viena vertus aistra, kita vertus, Dievo arba gamtos paþinimas, t.y. màstymo aktai. IÐVADOS Apibendrindami galime teigti, jog Spinozos etika turi natûralizmo, utilitarizmo ir racionalizmo bruoþø. Kaip ir Aristotelis, mûsø autorius vertybe pripaþásta màstymo tobulinimà, aukðèiausià gërá mato mintyse apie absoliutà. 32 LOGOS 55

10 MOKSLINË MINTIS Kaip ir epikûrieèiai, Spinoza pripaþásta, jog gyvenime verta patirti malonumø. Kaip ir stoikai, pamatiniu gyvenimo principu laiko savisaugà bei nurodo, kad geriausiai gyvena tas, kas elgiasi pagal savo protà ir prigimtá, kad neámanoma iðvengti savo likimo, bet verta paþinti paèius save bei visus mus supanèius dalykus ir kantriai iðkæsti tai, ko neámanoma pakeisti. Literatûra ir nuorodos 11 B. Spinoza. Theologico-Political Treatise and Political Treatise. New York: Dover Publications, Inc., 1951, p Ten pat, p B. Spinoza. Etika. Vilnius: Pradai, 2001, p B. Spinoza. Theologico-Political Treatise and Political Treatise. New York: Dover Publications, Inc., 1951, p B. Spinoza. Etika. Vilnius: Pradai, 2001, p Ten pat, p Þr.: M. Kostyszak. The Attribute of Thinking in Spinoza s Ethics and in Heideggers s What is Called Thinking // Kontexte Spinoza und Die Geschichte der Philosophie. Herausgegeben von Henryk Pisarek und Manfred Walther. Wroclaw: Wydawnictwo Universytetu Wroclawskiego, 2001, p B. Spinoza. Etika. Vilnius: Pradai, 2001, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Verta prisiminti tai, jog daug vëliau Nietzsche paèiu skaudþiausiu dalyku laiko ne kanèià, bet jos beprasmiðkumo suvokimà: þmogus, tas narsiausias ir iðtvermingiausias gyvulys, neatmeta kanèios: jis nori jos, jis pats jos ieðko, bet su viena sàlyga kad kas nors nurodytø jam jos prasmæ, pasakytø, kad jis kenèia dël to ir to. (F. Nietzsche. Apie moralës genealogijà. Vilnius: Pradai, 1996, p. 183). 14 B. Spinoza. Etika. Vilnius: Pradai, 2001, p Ten pat, p Ten pat, p B. Spinoza. Theologico-Political Treatise and Political Treatise. New York: Dover Publications, Inc., 1951, p B. Spinoza. Etika. Vilnius: Pradai, 2001, p Santykinai pasyvios sielos bûsenos Descartes o vertime vadinamos aistromis, Spinozos emocijomis. 20 Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p Ten pat, p S. Hampshire. The Age of Reason. New York: A Mentor Book, 1957, p B. Spinoza. Etika. Vilnius: Pradai, 2001, p Ten pat, p LOGOS 55 33

MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA

MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Gauta 2006-04-12 JUOZAS ÞILIONIS Vilniaus pedagoginis universitetas MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Thinking and Language: Jacques Derrida and Antanas Maceina SUMMARY The phenomena

More information

Moralës genealogija: Friedrichas Nietzsche The Moral Genealogy: Friedrich Nietzsche

Moralës genealogija: Friedrichas Nietzsche The Moral Genealogy: Friedrich Nietzsche f ilosofiniai tyrinëjimai Moralës genealogija: Friedrichas Nietzsche The Moral Genealogy: Friedrich Nietzsche Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ðevèenkos g. 31, LT 03111 Vilnius F. Nietzsche pasitelkdamas

More information

STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?

STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS? MOKSLINË MINTIS Gauta 2006 10 05 MINDAUGAS BRIEDIS Vilniaus Gedimino technikos universitetas STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?

More information

Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje

Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2005. Nr. 3. P. 14 19 Lietuvos mokslø akademija, 2005 14 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje Vilniaus Gedimino

More information

ARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS

ARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS MOKSLINË MINTIS Gauta 2009 04 09 DALIA MARIJA STANÈIENË Vilniaus pedagoginis universitetas ARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS The Arabian Peripatetizm of Ibn Rushd SUMMARY The article reveals the influence

More information

BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI

BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI DAVID BANON Gauta 2006-02-27 DAVID BANON Marc Bloch universitetas Strasbûre (Prancûzija) Þenevos universitetas (Ðveicarija) BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI Brotherhood and Substitution.

More information

JONAS SOLSBERIETIS APIE POLITINÆ FILOSOFIJÀ IR FILOSOFIJOS ISTORIJÀ

JONAS SOLSBERIETIS APIE POLITINÆ FILOSOFIJÀ IR FILOSOFIJOS ISTORIJÀ MOKSLINË MINTIS Gauta 2008 10 09 Vilniaus pedagoginis universitetas JONAS SOLSBERIETIS APIE POLITINÆ FILOSOFIJÀ IR FILOSOFIJOS ISTORIJÀ John of Salisbury on Philosophy and History of Philosophy SUMMARY

More information

REKVIZITAI.

REKVIZITAI. REKVIZITAI VšĮ Litvakų kapinių katalogas MACEVA Į/k: 302660894 el. paštas: info@litvak-cemetery.info Banko sąskaita: LT88 7044 0600 0773 9987 (SEB bankas, SWIFT: CBVILT2X) www.litvak-cemetery.info MACEVA

More information

SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS

SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS Gauta 2009 01 22 Tæsinys. Pradþia Logos Nr. 58 AUDRIUS BEINORIUS Vilniaus universitetas, Orientalistikos centras SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS Sigmund

More information

CAUSAL DETERMINANTS, REASONS, AND SUBSTANTIVE AUTONOMY: A CRITICAL APPROACH TO AGENCY *

CAUSAL DETERMINANTS, REASONS, AND SUBSTANTIVE AUTONOMY: A CRITICAL APPROACH TO AGENCY * ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2007 72 Etika CAUSAL DETERMINANTS, REASONS, AND SUBSTANTIVE AUTONOMY: A CRITICAL APPROACH TO AGENCY * MURAT BAÇ Bogaziçi University Department of Philosophy Bebek, Istanbul,

More information

Religijos ir kultûros filosofija SEKULIARIZACIJA IR RELIGIJOS ATEITIS. Aistë Bukevièiûtë

Religijos ir kultûros filosofija SEKULIARIZACIJA IR RELIGIJOS ATEITIS. Aistë Bukevièiûtë ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2007 72 Religijos ir kultûros filosofija SEKULIARIZACIJA IR RELIGIJOS ATEITIS Aistë Bukevièiûtë Vilniaus universiteto Filosofijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-011513 Vilnius

More information

Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas

Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Gauta 2010 01 07 Dalia marija StančienĖ Klaipėdos universitetas Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Social Ethics of Hans Jonas: the responsibility principle Summary The article discusses

More information

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Gauta 2012 03 06 Tomas Kiauka Klaipėdos universitetas Tarp tikėjimo ir proto: protestantiškoji teologija modernybės laikais Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary Invoking theological

More information

Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai

Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Vytauto Didžiojo Universitetas HMF Filosofijos katedra Donelaičio g. 52, Kaunas

More information

Online ISSN PROBLEMOS DOI: Justas Bujokas

Online ISSN PROBLEMOS DOI:   Justas Bujokas Online ISSN 2424-6158. PROBLEMOS 2017 91 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.91.10498 Constructive Empiricism without the Epistemic Community Justas Bujokas Vilnius University Department of

More information

José María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain

José María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain https://doi.org/10.24101/logos.2017.67 Gauta 2017 10 25 José María Zamora Calvo Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain Kelios pastabos apie plotiniškąjį logos: emanacinė

More information

Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose

Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Doc., dr. Agnė Budriūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas Pagrindinės sąvokos: Rytų filosofija, daoizmas, intelektualinis kolonializmas, patirtinis žinojimas Santrauk

More information

DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE

DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE Prano Dovydaièio premijai Gauta 2007 02 14 Vilniaus Gedimino technikos universitetas DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE Naming God in the Phenomenology of Creativity SUMMARY The question of naming

More information

SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT

SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Santalka. Filosofija. 2010, t. 18, nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 17 SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Rashmika Pandya The American University in Cairo, Department of

More information

Anapus laiko ir erdvės

Anapus laiko ir erdvės Anapus laiko ir erdvės Jo Dieviškoji Kilnybė A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada. AUTORINĖS TEISĖS: Tai yra elektroninė šios spausdintos knygos versija, skirta susipažinimui, ir neskirta PERPARDAVIMUI.

More information

- pats induizmas su visais savo kultais, galima sakyti, Cia yra tik "tarp kitko". Domejimasis Indija tik

- pats induizmas su visais savo kultais, galima sakyti, Cia yra tik tarp kitko. Domejimasis Indija tik Regimantas TamoSaitk Santrauka Gali susidaryti jspiidis, kad indiskosios epistemos tyrinejimas, gilinimasis i klasikinq vedinio ir induistinio laikotarpio ragtijq esqs specifillis istoriko darbas, asmeniiko

More information

KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA

KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Gauta 2011 11 10 Žilvinas Vareikis Vytauto Didžiojo universitetas KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Language as a Writing and as a Speech SUMMARY The article discusses a nature of the distinction between

More information

Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje

Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje SOTER 2017.64 (92) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.64(92).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Kauno kolegija Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos

More information

PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY

PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY 16 ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 2, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 S i l v i a B e n s o PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY Siena College Department of Philosophy 515 Loudon Rd. Loudonville,

More information

S i l v a n o P e t r o s i n o

S i l v a n o P e t r o s i n o ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 2 9 S i l v a n o P e t r o s i n o LEV I NAS CONCEPT OF F I RST PH I LOSOPH Y Catholic University of Milan in Piacenza Department of Semiotic and Moral

More information

Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai

Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra Laiminga žuvis Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 Mokslų šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota

More information

p.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...)

p.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...) R. D. Laing The Divided Self [en] p.9 The present book is a study of schizoid and schizophrenic persons; its basic purpose is to make madness, and the process of going mad, comprehensible. p.11 I wrote

More information

Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà

Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà SOTER 2016.59 (87) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.59(87).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Telðiø kunigø seminarija Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio

More information

GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA

GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA ISSN 0258 0802. LITERATÛRA 2006 48(3) GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA Tomas Veteikis Vilniaus universiteto Klasikinës filologijos katedros lektorius Tiriant daugiakalbæ

More information

BERNARDAS KLERVIETIS:

BERNARDAS KLERVIETIS: Gauta 2008 03 10 DALIA MARIJA STANÈIENË Vilniaus pedagoginis universitetas BERNARDAS KLERVIETIS: MISTIKO ÞVILGSNIS Á PASAULÁ Bernard of Clairvaux: Mystical Picture of the World SUMMARY In the article the

More information

LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS

LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS Vilnius, 2012 MINISTRY OF NATIONAL DEFENCE REPUBLIC OF LITHUANIA

More information

Introduction. Andrius Bielskis

Introduction. Andrius Bielskis ISSN 1392 1274. PROBLEMOS 2009 75 Power, History and Genealogy: Friedrich Nietzsche and Michel Foucault Andrius Bielskis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Arklių g. 18, LT-01129 Vilnius El. paštas:

More information

Saint Pope John Paul II s Notion of the Experience of a Personal Relationship with Jesus Christ

Saint Pope John Paul II s Notion of the Experience of a Personal Relationship with Jesus Christ SOTER 2017.63 (91) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.63(91).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Vytautas Magnus University Saint Pope John Paul II s Notion of the

More information

Mokslo darbai (84); 25 32

Mokslo darbai (84); 25 32 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2006 6(84); 25 32 CONSTITUTION & REMARKS ON RELIGION: THE PROBLEM OF THE COMPATIBILITY IN XX XXI CENTURIES Assoc. Prof. Dr. Gediminas Mesonis Mykolas Romeris

More information

ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA *

ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2015 87 ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * Laura Junutytė-Galvanauskienė Lietuvos edukologijos universitetas T. Ševčenkos g. 31, 228 kab., LT-08106 Vilnius El. paštas: junutyte@yahoo.com

More information

HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA

HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA Ingo W. Schröder ABSTRACT The essay introduces the Gramscian concept of hegemony to the study of identity politics, with a

More information

Marija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą

Marija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78 34 El. paštas:

More information

Moralės filosofija. Rationalist Internalism. Ieva Vasilionytė

Moralės filosofija. Rationalist Internalism. Ieva Vasilionytė ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2012 82 Moralės filosofija RATIONALITY: NORMAL MENTAL FUNCTIONING OR PSYCHOLOGICAL COHERENCE? * Ieva Vasilionytė Vilnius University Department of Logic and History of Philosophy

More information

KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1

KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Marija Oniščik Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU)

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) 1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas Peleckis MULA SADRO شیرازی) (مالصدرای BŪTIES FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) Disertacija Humanitariniai mokslai, filosofija (01 H) Vadovas: prof. Algis Uždavinys

More information

THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY

THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Santalka. Filosofija. 2007, T. 15, Nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 25 THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Mindaugas Briedis Dept of Philosophy and Political

More information

Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)

Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Wladimir Gilmanov Anotacija Šis straipsnis skirtas Donelaičio Metų vadinamosioms gyvenimo pamokoms, o drauge ir

More information

ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING

ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING Arto Mutanen Adjunct Professor Finnish National Defence University P.O. Box 7 FI-00861 Helsinki, Finland E-mail: arto.mutanen@gmail.com

More information

JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA

JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2016, 14(1), p. 105 121. JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA Dr. Aušra Kolbergytė Mykolo Romerio universitetas Socialinės gerovės fakultetas

More information

THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS

THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS Marija Barkauskaitė, Ona Tijūnėlienė Introduction Factors forming views of J. A. Comenius. In the 15th

More information

Dainora Pociūtė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra Universiteto g. 5, LT Vilnius, Lietuva El. paštas:

Dainora Pociūtė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra Universiteto g. 5, LT Vilnius, Lietuva El. paštas: (Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2015. 64 Kintančio pasaulio refleksija Kristijono Donelaičio Metuose : antikinės ir protestantiškosios gamtos filosofijos kontekstai Dainora Pociūtė Vilniaus universiteto

More information

Human dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life

Human dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life Strengthening Families, eds. by J. Stala, J. Garmaz, The Pontifical University of John Paul II in Krakow Press, Kraków 2016, p. 97 108 ISBN 978-83-7438-563-3 (print), ISBN 978-83-7438-564-0 (online) DOI:

More information

D ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)

D ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis) THE GREAT PRIMAEVAL CONTRACT OF ETERNAL SOCIETY: EDMUND BURKE S VIEWS ON THE SOCIAL CONTRACT PIERRE LURBE Université Paul Valéry Montpellier D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis)

More information

Vytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS. Final Master thesis

Vytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS. Final Master thesis VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF POLITICAL SCIENCE AND DIPLOMACY DEPARTMENT OF PHILOSOPHY AND SOCIAL CRITIQUE Vytautas Šliuburys AT THE MARGINS OF PRODUCTIVITY: PHILOSOPHY OF USELESSNESS (TIES PRODUKTYVUMO

More information

THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW*

THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW* ISSN 1392 6195 (print) ISSN 2029 2058 (online) JURISPRUDENCIJA JURISPRUDENCE 2011, 18(3), p. 841 857. THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW* Dalia Vitkauskaitė-Meurice

More information

The Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary

The Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 3, p. 194 203, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary ANA MARTA GONZÁLEZ Institute for Culture and Society, University

More information

ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY

ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY TILTAI, 2014, 4, 71 79, ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online) ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY Skaidrīte Gūtmane Latvian Christian Academy Abstract Current

More information

Introduction. Irina Poleshchuk

Introduction. Irina Poleshchuk ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 Unfolding Flesh towards the Other: Levinas Perspective of Maternity and the Feminine Irina Poleshchuk Department of Social Sciences University of Helsinki irina.poleshchuk@helsinki.fi

More information

Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3

Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3 Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr.3 2015 December Vol 43, No. 3 Žynys is the official award-winning newsletter of the Colorado Lithuanian-American Community Pirmininko Ţodis L (CLAC) and is published

More information

Introduction. Peeter Müürsepp

Introduction. Peeter Müürsepp ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 The Aim of Science Knowledge or Wisdom* Peeter Müürsepp Tallinn University of Technology Akadeemia tee 3 12618 Tallinn, Estonia E-mail: peeter.muursepp@ttu.ee Abstract.

More information

Introduction. Burt C. Hopkins

Introduction. Burt C. Hopkins ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2012 82 Unity in Ancient and Modern Philosophy and the Hypothesis of Universal History Burt C. Hopkins College of Arts and Sciences Seattle University 901 12th Ave, P.O. Box 222000

More information

Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?

Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? Filosofija. Sociologija. 2012. T. 23. Nr. 3, p. 196 204, Lietuvos mokslų akademija, 2012 Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? AGNIEŠKA JUZEFOVIČ Vilniaus Gedimino

More information

RELIGIOUS PLURALISM IN THE POST-SOCIALIST SOCIETIES OF EAST-CENTRAL EUROPE: THEORETICAL REFLECTIONS ON A LITHUANIAN RESEARCH PROJECT

RELIGIOUS PLURALISM IN THE POST-SOCIALIST SOCIETIES OF EAST-CENTRAL EUROPE: THEORETICAL REFLECTIONS ON A LITHUANIAN RESEARCH PROJECT RELIGIOUS PLURALISM IN THE POST-SOCIALIST SOCIETIES OF EAST-CENTRAL EUROPE: THEORETICAL REFLECTIONS ON A LITHUANIAN RESEARCH PROJECT Ingo W. Schröder ABSTRACT In this article I present the rudiments of

More information

Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology. Raminta Rimkienė

Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology. Raminta Rimkienė Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology Raminta Rimkienė The Theme of Stupidity in Kurt Vonnegut s Novel Cat s Cradle Thesis submitted in partial fulfilment of requirements

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas VILNIAUS UNIVERSITETAS Jonas Vilimas GRIGALIŠKOJO CHORALO TRADICIJOS BRUOŽAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE. XV-XVIII AMŽIŲ ATODANGOS IR REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS Daktaro disertacija Humanitariniai

More information

Žmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai

Žmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai Articles ISSN 1392-8600 E-ISSN 1822-7805 Žmogus ir žodis / Literatūrologija Man and the Word / Literary Criticism 2017, t. 19, Nr. 2, p. 51 64 / Vol. 19, No. 2, pp. 51 64, 2017 Žmogų išbandantis blogis

More information

The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla

The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 73 83, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla GRZEGORZ HOLUB The Pontifical University of John Paul

More information

PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE

PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius SobecHs PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius Sobeckis Klaipėdos universitetas Anotacija Rašytojo Donaldo Kajoko kūryboje gausu biblinių personažų,

More information

Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius

Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius Devintoji pamoka Lesson 9 SEKMADIENIS Rytoj sekmadienis. Man nereikes eiti i universitetq. Rytoj mes visi eisime i baznyciq, kuf mes melsimes if giedosime. Jeigu

More information

Alvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology

Alvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Gauta 2015 09 09 Alvydas Noreika Lietuvos kultūros tyrimų institutas VYTAUTO KAVOLIO SOCIOLOGIJOS RAIDOS LOGIKA The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Summary The article deals with the

More information

the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen TEE TEE TEE sources work Jennifer 01/15

the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen TEE TEE TEE sources work Jennifer 01/15 the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of Modern Art, NL 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen The exhibition highlights various thematic aspects of Tee s work over the past decade including the most

More information

Devynioliktoji pamoka Lesson 19

Devynioliktoji pamoka Lesson 19 Devynioliktoji pamoka Lesson 19 selma M6kytojas: Kas m il.l1 gali pasakyti, kas yra seima? Vytautas: Mokytojas: Labai gerai. As zinaii, kas yra seima: tevai if vaikai yra seima. MUS4 seimoj e dar yra if

More information

INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS

INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS Edmundas Jasinskas 1, Zenonas Kazakevičius 2 1 Lietuvos kūno kultūros akademija, 2 Lietuvos Žemės ūkio universitetas Nors neoklasikinės

More information

Dėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai

Dėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March 2012 WEEKEND MASSES: Sundays 9:00 a. m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in Rectory chapel, exceptions listed in schedule No

More information

Medijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis

Medijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 78 Medijų filosofija Komunikacijos filosofijos genezė Kęstutis Kirtiklis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra Saulėtekio al. 11,

More information

IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA

IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Mokslo studija Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ

More information

Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis

Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250 Išleido Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia Solt Leik Sitis, Jutos valstija Būsime dėkingi už atsiliepimus ir pastabas.

More information

Loreta Ulvydiene Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Lithuania

Loreta Ulvydiene Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Lithuania Loreta Ulvydiene Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Lithuania E-mail: loreta.ulvydiene@vukhf.lt IMAGERY OF WATER IN J. UPDIKE S RABBIT NOVELS John Updike might be regarded as a towering

More information

Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius

Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius vytautas ališauskas Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius Abstract: Goddesses are one of the least investigated deities of ancient religion of the Lithuanians. The sources mentioning

More information

Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose

Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose ISSN 2029-3208. TRADICIJA IR DABARTIS, 10. 185 194. Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose RIMANTAS SLIUŽINSKAS Klaipėdos universitetas Anotacija. Straipsnyje pateikiami Biržų

More information

Preface. Attendant the original meaning of therapist (lydintis asmuo?)

Preface. Attendant the original meaning of therapist (lydintis asmuo?) Ernesto Spinelli Tales of Un knowing Preface. Attendant the original meaning of therapist (lydintis asmuo?) p.2 When assisting my students in the preparation of case studies as part of their training requirements,

More information

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ

KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Dovilė TROSKOVAITĖ FORMATION OF POLISH AND LITHUANIAN KARAITE IDENTITY IN THE 19 th 20 th CENTURIES: BETWEEN SEPARATION AND ADAPTATION Summary of Doctoral

More information

LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT

LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 81 A u š r a P a ž ė r a i t ė LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT Vilnius University Center for Religious Studies and Researc Universiteto

More information

THE IMAGE OF GOD IN THE WORKS OF FRANZ WERFEL

THE IMAGE OF GOD IN THE WORKS OF FRANZ WERFEL ISSN 2029-2236 (print) ISSN 2029-2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2018, 9(2), p. 221 229. THE IMAGE OF GOD IN THE WORKS OF FRANZ WERFEL Natalia Volokitina South Ural State Humanitarian

More information

Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai

Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai A. Gavrilova D. Jatuþis Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Neurologijos ir neurochirurgijos

More information

Audronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi

Audronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) Nec ut interpres, sed ut orator: Ciceronas vertėjas Audronė Kučinskienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros lektorė Cicerono vardas visų pirma mums

More information

Epigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens.

Epigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens. S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė E P I G R A M O S D Ė S T Y M O M O D E L I S X V I I X V I I I A M Ž I A U S L D K J Ė Z

More information

CHRISTIANITY AS A PROBLEM IN FOLK CULTURAL STUDIES

CHRISTIANITY AS A PROBLEM IN FOLK CULTURAL STUDIES FOLKLORO TYRINĖJIMAI DABAR: NAUJOJI EUROPA ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXI 2006 CHRISTIANITY AS A PROBLEM IN FOLK CULTURAL STUDIES DAVID ELTON GAY School of Continuing Studies, Indiana University

More information

RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO

RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2003 11 Straipsniai ir pranešimai RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO Marius Ščavinskas Istorijos magistrantas Vilniaus universiteto

More information

Būties teorija ir filosofija. the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė

Būties teorija ir filosofija. the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 77 Būties teorija ir filosofija Nihilism, Performativity and the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė Vilniaus universitetas, Religijos studijų ir tyrimų centras Center

More information

Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje

Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje Sigita Kraniauskienė Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje Santrauka. Svarstant išsivysčiusių valstybių socialinės politikos prielaidas vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad intensyvūs

More information

MISIONIERIˆ RUO IMAS. MOKYTOJO VADOVñLIS. Religija 130

MISIONIERIˆ RUO IMAS. MOKYTOJO VADOVñLIS. Religija 130 MISIONIERIˆ RUO IMAS MOKYTOJO VADOVñLIS Religija 130 MISIONIERIˆ RUO IMAS MOKYTOJO VADOVñLIS Religija 130 I leido Pastar j Dien vent j Jòzaus Kristaus BaÏnyãia Solt Leik Sitis, Juta Pastabas ir pasiapplelymus

More information

MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI

MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2013 31 MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI Teacher in Oneself and with Oneself Margarita Kozhevnikova, Ph.D. Institute of Teacher and Adult Education, Russian

More information

PIRMØJØ LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MONETØ YPATYBËS

PIRMØJØ LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MONETØ YPATYBËS 79 PIRMØJØ LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS MONETØ YPATYBËS Stanislovas Sajauskas Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 LT-44248 Kaunas Straipsnyje nagrinëjamos seniausiø

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA Vika Valiulytė MUZIKOS REIKŠMĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE. TADAS BLINDA. PRADŽIA IR KOLEKCIONIERĖ ATVEJŲ ANALIZĖ Magistro baigiamasis

More information

Catastrophic Idealism: The case of Fichte

Catastrophic Idealism: The case of Fichte FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2015. T. 26. Nr.1, p. 12 19, Lietuvos mokslų akademija, 2015 Catastrophic Idealism: The case of Fichte NICOLAE RÂMBU Faculty of Philosophy, University Alexandru Ioan Cuza Iaşi

More information

Upės Atharvavedoje : keli bruožai

Upės Atharvavedoje : keli bruožai Upės Atharvavedoje : keli bruožai Šarūnas ŠIMKUS Čia bus aptariama viena iš mitinių vandens sampratų vedose, įvardijama žodžiu ap- tekantis vanduo, upė. Tiksliau, vienoje iš vedų liturginiame sąvade Atharvaveda.

More information

ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS

ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Acta Academiae Artium Vilnensis / 69 2013 ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Vaiva Klajumaitė Vilniaus universiteto muziejus Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius vaiva.klajumaite@muziejus.vu.lt

More information

Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250. Kursas iš serijos Kertinis akmuo

Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250. Kursas iš serijos Kertinis akmuo Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija Mokytojo vadovėlis Religija 250 Kursas iš serijos Kertinis akmuo O veski, dieviška šviesa 2015, aut. Simon Dewey. Naudojama gavus Altus Fine Art (www.altusfineart.com)

More information

Татьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75.

Татьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75. S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Aušra Tamošiūnienė L i t e r at ū r i n ė s t r a d i c i j o s i r i s t o r i n ė s t i k r o v ė s b r u o

More information

CURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA:

CURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: CURRICULUM VITAE Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: Date of Birth: August 10, 1978 Place of Birth: Kaunas Family state: married, two daughters E-mail address: zyykai@gmail.com EDUCATION 2006-2011 VYTAUTAS

More information

AT PRESENT. Eglė Venckienė

AT PRESENT. Eglė Venckienė ISSN 1392 6195 (print) ISSN 2029 2058 (online) jurisprudencija jurisprudence 2010, 1(119), p. 147 164 THE IMPORTANCE OF HISTORICAL DISCOURSE FOR THE LEGAL PROTECTION OF HUMAN DIGNITY AT PRESENT Eglė Venckienė

More information

Mokslo darbai (101); 33 41

Mokslo darbai (101); 33 41 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 11(101); 33 41 XII LENTELIŲ ĮSTATYMAI: BENDRŲJŲ ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS PRINCIPŲ PRADMENYS Stasys Vėlyvis * Marius Jonaitis ** Mykolo Romerio universiteto

More information

YOUNG LIVING (EUROPE), LIMITED. Taisyklės ir procedūros Jungtinė Karalystė

YOUNG LIVING (EUROPE), LIMITED. Taisyklės ir procedūros Jungtinė Karalystė YOUNG LIVING (EUROPE), LIMITED Taisyklės ir procedūros Jungtinė Karalystė Publikuota 2014 m. balandžio mėn., TURINYS 1 skyrius: Įvadas 1,1. Sveikiname prisijungus 1.2 Tikslas 1.3 Į Platinimo sutartį įtraukta

More information