ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MUZIKOS PEDAGOGIKOS KATEDRA TATSHATUHI ZIROYAN

Size: px
Start display at page:

Download "ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MUZIKOS PEDAGOGIKOS KATEDRA TATSHATUHI ZIROYAN"

Transcription

1 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS MUZIKOS PEDAGOGIKOS KATEDRA TATSHATUHI ZIROYAN Muzikos pedagogikos studijų programos IV kurso studentė ARMĖNŲ MUZIKOS TAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE BAKALAURO DARBAS Darbo vadovė doc. dr. D.Strakšienė Šiauliai, 2010

2 TURINYS ĮVADAS TEORINĖ ARMĖNŲ MUZIKOS APŽVALGA Armėnų muzikos ypatumai Žymiausių armėnų kompozitorių kūrybos apžvalga ARMĖNŲ MUZIKOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE Mokymosi programos ir muzikos vadovėlių apžvalga Armėnų muzikos integravimo galimybės pamokose Armėnų muzikos panaudojimo galimybės popamokinėje veikloje ARMĖNŲ MUZIKOS TAIKYMO GALIMYBĖS PAMOKINĖJE IR POPAMOKINĖJE VEIKLOJE MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ POŽIŪRIU Tyrimo metodologija ir organizavimas Tyrimo imties charakteristika Pedagogų nuomonės tyrimo duomenų analizė Mokinių nuomonės tyrimo duomenų analizė... IŠVADOS... LITERATŪRA... Priedai 2

3 ĮVADAS Muzika - viena iš meno šakų, padedanti visapusiškai ugdyti ir lavinti moksleivius, kelti bendrąją kultūrą, žadinti estetinius poreikius. Tai veiksminga priemonė įtraukti moksleivius į mokymosi procesą, gerinti jų pasiekimus bei tenkinti prigimtinį poreikį judėti. Kartu su kitomis meno šakomis muzika padeda mokiniams išsiugdyti svarbiausius gebėjimus. Muzikos pamokos bendrojo lavinimo mokykloje yra organizuojamos pagal Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus. Juose yra rekomenduojama į muzikos pamokas įtraukti užsienio tautų muziką: ją klausyti, dainuoti, groti ir pan. Muzikinio ugdymo tikslas išugdyti kūrybišką, aktyvią, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą, prasmingai savo kūrybinius polinkius realizuoti bei kultūrines reikmes tenkinti gebančią asmenybę. Muzikinis ugdymas vidurinėje mokykloje turi laiduoti, kad moksleiviai įgytų kiekvienam žmogui būtiną muzikinį išprusimą ir raštingumą, gebėtų dalyvauti savo aplinkos muzikiniame gyvenime, muzika praturtinti asmeninį gyvenimą. Aktualumas. XXI amžiaus visuomenės ir kultūros tendencijos yra orientuotos į individo muzikinio išprusimo, komunikabilumo ir sąmoningo bei kritiško požiūrio į dabarties muzikinės kultūros reiškinius siekiamybę (Bendrosios programos, 2008). Sparčiai kuriasi informacinė visuomenė. Lietuvai atsivėrė pasaulis ir ji pati tapo atviresnė. Todėl galima teigti, kad mokyklose reikia išnaudoti visas galimybes siekiant moksleivius supažindinti su užsienio šalių muzika. Viena iš užsienio tautų muzikos yra armėnų muzika. Armėnų muzika turi labai gilias savo tradicijas, savitus žanrus, žinoma puikiais atlikėjais. Lietuvoje armėnų muzika yra platinama per armėnų bendrijas, kurios yra įsikūrusios didžiuosiuose šalies miestuose. Jaunieji armėnų muzikos atlikėjai pasirodo Lietuvoje organizuojamuose kultūriniuose festivaliuose. Todėl tikslinga pasinaudoti atviromis galimybėmis integruoto mokymo programas, siekti vaikams perteikti kuo įvairesnės informacijos apie kitų tautų muziką bei jos atlikimo galimybes. Bendrosios mokyklos bendrosiose programose yra nurodyta galimybė supažindinti moksleivius su užsienio tautų muzika, mokyti ją atlikti. Taigi, armėnų muzikinės veiklos galimybės mokykloje gali būti išnaudojamos labai įvairiai. Viena iš armėnų muzikos propagavimo mokykloje galimybė yra neformalaus ugdymo būreliai. Sukvietus moksleivius į tokius būrelius galima groti, dainuoti ar improvizuoti. Papildomas ugdymas, neformalusis švietimas yra orientuotas į vaiką, jaunuolį, jo poreikius ir gebėjimus. Vaikui augant, silpnėja šeimos ir didėja bendraamžių įtaka. Tiek mokslininkai, tiek 3

4 praktikai vieningai pripažįsta šio laikotarpio bendravimo reikšmę, grupės reikšmę bręstančiam individui. Svarbu suvokti, kad teigiamos vertybinės nuostatos įtvirtinamos, kai pats vaikas aktyviai įsitraukia į kūrybinę veiklą, didėja jo užimtumas. Todėl yra tikslinga kuo daugiau naujų sričių įdiegti vaikams tol, kol jie gali perteiktas žinias tinkamai įsisavinti. Šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu kompetencijos, padedančios puoselėti laisvą ir kūrybišką mąstymą, veiklumą bei savarankiškumą, padedančios jaunam žmogui kūrybiškai panaudoti turimas žinias ir gebėjimus bei rasti savo vietą gyvenime. Dar viena galimybė pristatyti moksleiviams armėnų muziką yra edukaciniai muzikiniai projektai. Tokie projektai gali integruoti ne tik muzikinę, bet ir platesnę veiklą. Todėl galima teigti, kad pristatant armėnų muziką galima supažindinti mokinius su šios tautos kultūra, armėnų organizacijos Lietuvoje veikla. Šiais projektai įgyvendinama įvairių dalykų integravimo idėja. Todėl tikslinga tikėtis, kad moksleiviai per muzikinę veiklą gali būti supažindinti su tautos istorija papročiais bei kultūriniais pasiekimais. Armėnų muzika Lietuvos mokyklose nėra įprasta, todėl labai svarbu moksleiviams parinkti ir perteikti įdomią, jų interesus ir poreikius atitinkančią informaciją. Vertinant armėnų muzikos perteikimo galimybes pedagoginiu aspektu, būtina numatyti galimybes kaip tinkamai pateikti reikšmingiausius armėnų muzikos pavyzdžius ir išmokyti moksleivius ją atlikti (groti, dainuoti, improvizuoti). Tai galima traktuoti kaip aktualią pedagoginę problemą. Tyrimo objektas: armėnų muzikos taikymo galimybės Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje Tyrimo tikslas: išsiaiškinti armėnų muzikos taikymo galimybes bendrojo lavinimo mokyklose muzikos pamokose ir popamokinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti armėnų muzikos ypatumus; 2) pateikti informaciją apie žymesnius armėnų kompozitorius; 3) išsiaiškinti kitų tautų muzikos atlikimo ir pritaikymo galimybes, reglamentuojamas bendrojo ugdymo programose ir vadovėliuose; 4) aptarti armėnų muzikos integravimo galimybes pamokose ir popamokinėje veikloje; 5) ištirti muzikos pedagogų ir moksleivių požiūrį į armėnų muzikos taikymo galimybes pamokinėje ir popamokinėje veikloje. Darbo metodai: mokslinės (pedagoginės, psichologinės, publicistinių straipsnių) literatūros analizė, anketinė apklausa. Duomenys analizuojami, panaudojant aprašomąją statistiką. 4

5 TEORINĖ ARMĖNŲ MUZIKOS APŽVALGA 1.1. Armėnų muzikos ypatumai Armėnijos valstybės ir kultūros ištakos viena seniausių valstybių IX a. prieš m. e. gyvavusi Urartu valstybė. 782 m. prieš m. e. buvo pastatyta Erebuni tvirtovė dabartinio Jerevano pradžia. Armėnų tautiškumas pradėjo formuotis VII a. prieš m. e., jau iširus Urartu valstybei. Vėlesniais amžiais Armėniją nuolat puldinėjo arabai, mongolai, persai, turkai. Jos kultūrai buvo palankūs tik X-XIII mūsų eros amžiai. IX a. po įnistingos kovos armėnai išsilaisvino iš arabų priespaudos. Nuo 1828 m. viena Armėnijos dalis buvo prijungta prie Rusijos, kita liko Turkijos sudėtyje Turkijos vyriausybės įsakymu buvo nužudyta apie 2 mln. armėnų, apie išvaryta į Mezopotamijos dykumą, armėnų persikėlė į Rusiją. Nepaisant tokių nepalankių kultūrai sąlygų, Armėnija išsaugojo daug vertingų architektūros, literatūros, dailės paminklų, išugdė aukštą muzikinę kultūrą. R A. Atajanas (2003), teigia, kad Armėnijos muzikos istorija siekia tris tūkstančius metų ir pradėjo formuotis kartu su armėnų kalba. Armėnų muzika susimaišė su senųjų pietryčių ir mažosios Azijos tautomis ir pritardama pirmykštei Urartų kultūrai vystėsi sukurdama savo monotoninį, vienbalsinį dainavimą. Boriss Avramecs, Valdis Muktupavels (2000) taip pat nurodo, kad armėnų muzika yra labai sena jai daugiau nei metų. Ji yra įvairių žanrų bei rūšių: puošni armėnų bažnytinė muzika, epinis giedojimas, papročių, darbo, kalendorinės, lyrinės dainos. Artimųjų Rytų kultūros įtakos dėka per šimtmečius tobulėjo ir armėnų instrumentai. Armėnai iš savo kaimynų persų ir tiurkų tautų perėmė įvairių muzikos instrumentų, pavyzdžiui, styginius kemanči, sazą, ūdą, santūrą, mušamuosius dolą ir nagarą. Kai kurie Armėnijoje naudojami instrumentai turi prototipus visame arabų musulmonų pasaulyje. Jei obojaus tipo pučiamasis inmstrumentas zurna paplitęs ne tik Armėnijoje, bet ir milžiniškose Azijos ir Afrikos teritorijose, tai kitą dviguba liežuvėlio pučiamąjį instrumentą, duduką, armėnai laiko savo nacionaliniu instrumentu, nors į jį panašių yra Graikijoje ir Azerbaidžane. Armėnijoje praeityje duduku buvo grojama klasikinės tradicijos solinė muzika. Šiomis dienomis vienu ar dviem dudukais pritariama šokiams. Grojant duetu vienas muzikantas atlieka melodiją, o antrasis, tęsdamas vieną toną, - burdono akompanimentą. Duduku grojama melodija yra vingri ir turtingos ornamentuotės. Šiems instrumentams būdingas gilus, šiltas ir išraiškingas skambėjimas (Boriss Avramecs, Valdis Muktupavels, 2000, p. 150). 5

6 Armėnų muzika perėjo kelias vystymosi sąlygas: valstietiškąją, kaunietiškąją, gusanų ir kultūrinę. Yra išlikę Movseso Chorenac ir kitų užrašai apie Gusanų dainas. Šios dainos išliko armėnų epikoje ir mitologijoje. Tai dainos apie Gražuolį erelį ir Asirijos princese Šamiran. Reikėtų pažymėti, kad Gusanų muziką pakeitė bažnytinė muzika, kai tik buvo Armėnijoje priimta krikščionybė. Ankstyvojo feodalizmo epochoje (5 7 amžius) armėnų muzika pradėjo klestėti įvairiomis ir sudėtingomis formomis. Buvo atnaujinta dainų tematika, padaugėjo intonacijų. Tačiau pastebėtina, kad nepriklausomai nuo bažnyčios spaudimo, buvo puoselėjama Gusanų muzika. Armėnų muzika ypatingai suklestėjo išsivysčiusio feodalizmo epochoje X XIII amžiuje. Sukuriamas garsus epas Sasunci Davidas, kuriam įtakos turėjo tautinio išsivadavimo kovos. Autorinėje kūryboje atsispindi humanistinės armėnų idėjos ir tradicijos, formuojasi Armėnijos liaudies muzika, tačiau pažymėtina, kad šioje muzikoje vyrauja liūdesio dainos, kuriose išsakomi socialiniai motyvai. Pasak, Jūratės Landsbergytės, armėnų senovinė muzika ateina iš pačių senosios krikščionybės gelmių. Armėnija oficialiai laikoma pirmąja krikščioniška valstybe pasaulyje, apsikrikštijusia 301 m. po Kristaus, karaliaus Tirdato III valia, net 36 metais anksčiau negu apsikrikštijo Romos Imperatorius Konstantinas Didysis. Taigi, šios išlikusios bažnytinės giesmės labai senos, siekiančios IV-V amžių. Šių dienų mokslininkai sutaria, kad senosios Armėnijos giesmės galėjo turėti didžiulę įtaką ir vėlesnių laikų Grigališkojo choralo giedojimo tradicijai. Armėnų giesmės buvo užrašytos taip vadinama unikalia Khaz notacija ir remiasi aštuoniomis dermėmis. Kai kurios giesmės yra kildinamos net iš laikų, kai dar nebuvo krikščionybės. Kitos yra truputėlį vėlesnės, kaip šio koncerto programoje skambėsiantys Šv. Mesropo Maštoco, IV-V a. vyskupo, armėnų abėcėlės kūrėjo, šarakanai (armėnų muzikinis žanras). Ši muzikinė tradicija Lietuvoje mažai žinoma.( Tačiau R A. Atajanas (2003) analizuodamas armėnų muziką, nurodo, kad pagrindinė Armėnijos muzikos vystymosi kryptis yra valstietiška muzika, kuri savyje jungia labai įvairius žanrus. Ypatingai daug yra sukurta darbo dainų, kurių daugiausia sukurta apie žemės darbus: arimą, kūlimą bei pjovimą, kuriose labai daug tekstinių intarpų. Liaudies dainų melodijos rečitatyvios, epinės, lyrinės. Dainų priedainiai išsiskiria maišytais metrais. Namų darbų dainose labai aiškiai susipina su darbo ritmu. Labai įvairios savo turiniu ir išraiška yra armėnų liaudies meilės dainos. Jų varijuotas priedainis šias dainas priartina romanso žanrui. Poetiniuose meilės dainų tekstuose daug kur 6

7 apdainuojami gamtos vaizdai, dažnai yra primenantys senąsias Gusanų dainas. Šiose dainose kalbama apie praėjusių šimtmečių įvykius. R A. Atajanas (2003) nurodo, kad Gusanų muzika yra labai susijusiu valstietiška liaudiška muzika, bet turi ir savarankiškumo bei savo stilių. Ši muzika buvo atliekama nustatytais kanonais ir perduodama iš kartos į kartą, kas sudarė galimybes šiai muzikai profesionalėti. Chorinis dainavimas Armėnijoje iš esmės buvo pradėtas kultivuoti tik XIX a. viduryje, tačiau jis, skatinamas brandžios profesionalios muzikinės kultūros, sparčiai pasiekė aukšto meniškumo ir masiškumo. Palyginti vėlyvą chorinio dainavimo pradžią iš dalies galima aiškinti muzikinėmis tradicijomis. Armėnų liaudies dainos, priešingai nei kaimynų gruzinų, yra išimtinai monodinės. Retais atvejais buvo dainuojama elementariausiu antifonu atitariant solistui grupe dainininkų. Solistas paprastai atlikdavo dainos kupletą, o choras unisonu atitardavo. Tik kuomet dainininkai imdavo improvizuoti, atsirasdavo patys paprasčiausi heterofoninio daugiabalsumo elementai (p.197). Armėnijos miestuose, ypač senojo Jerevano gatvėse, būdavo rengiami liaudies vaidinimai, kuriuose jungėsi dainavimas, šokis, rečitavimas, instrumentinė muzika. Šiems vaidinimams siužetus imdavo iš liaudies gyvenimo, apeigų ir papročių. Be to, profesionalioje muzikoje klestėjo liturginė drama. Todėl neatsitiktinai pirmieji armėnų kompozitoriai profesionalai (XIX a. pab. XX a. pr.) vokalinių-instrumentinių kūrinių rašė gana daug. Ch. Kara-Murza parašė kantatų ir oratorijų, M. Jekmalianas patargą, operą-kantatą Rožė, Komitasas oratoriją Prie Babilono upių krantų, Patargą, A. Spendiarovas kantatą Stasovo atminimui ir kt. (p.198). R A. Atajano (2003) teigimu, laisvas nacionalinės armėnų muzikinės kultūros judėjimas prasidėjo, kuomet Armėnijoje buvo paskelbta tarybų valdžia 1920 metais, nes 1921 metai R. O Melikiano iniciatyva buvo atidaryta Jerevane muzikos studija, kuri 1923 metais buvo perorganizuota į konservatoriją. Konservatorijoje buvo ugdomi žymus muzikantai bei buvo atliekamas didelis švietėjiškas muzikos vaidmuo. Nuo 1924 metų buvo pradėta kurti ir daugiau muzikos mokyklų, susikuria konservatorijos simfoninis orkestras metais susikuria Maskvos konservatorijos armenų studentų kvartetas. Didelį vaidmenį muzikinės kultūros vystimesi suvaidino armėniškos muzikos kolektyvas, kuris susibūrė prie Maskvos kultūros namų. Šiame kolektyve pradėjo savo veiklą tokie muzikai kaip S. Saradživas, M. G. Agajanas, I. Chačaturianas, M. Mazmanianas, A. Tonikianas ir kiti. Dvidešimtaisiais metais buvo sukurta daug įžymių kūrinių Jerevano etiudai, ir daugelis kitų kūrinių, kurie tavo armėnų muzikos šedevrais. Trisdešimtaisiais metais armenų muzikai daug įtakos turėjo socialistinis turinys, pradedami kurti nauji žanrai, pradeda reikštis naujieji kompozitoriai, iš kurių ypatingai pasižymėja A. Chačaturianas. 7

8 Kamerinės instrumentinės muzikos srityje stiprėja pilietiniai, didvyriški tragediniai motyvai. Ypatingai svarbia tampa daina, kuriama II pasaulinio karo įvykiams paminėti. Taip pradedami aktyviai kurti masinės ir estradinės dainos bei maršai. Tuo metu kuria žymūs kompozitoriai: A. Chačaturianas, M. Mizarajanas, A. Aivazianas, A. Merangulianas, E. Sagaruni, K. Zakarianas. Tėvynės tema išliejama ir orkestrinėje muzikoje. Penkiasdešimtųjų šešiasdešimtųjų metų žymiausia kompozitoriai: A. Arutiunianas, A. Babadžanianas, E. Mirzojanas, S. Oganesianas. Pažymėtini tokie aktualūs ir žinomi muzikos kūriniai: E.Arutiuniamo operos Sajat nova, Ugnies ratas, Pasaka suaugusiems, baletai Altuni, K. Orbeliano Nemirtingumas, Aristakesiano simfonijos ir kt. Šiuolaikinės armėnų muzikos problematikos labai įvairios: istorinės ir estetikos problemos. Tačiau paminėtina, kad ir labai sunkiai gyvuojanti Armėnija kaip šalis, nes nuolat vyksta nacionalinio judėjimo kovos, ir Armėnija dažnai skriaudžia gamtos stichijos, vis tik ši šalis nuolat pateikia ir savo kultūros bei muzikinius pasiekimus Žymiausių armėnų kompozitorių kūrybos apžvalga Geguni Čitčian viduriniosios kartos armėnų kompozitorė, viena ryškiausių armėniškų chorų a cappella autorių. G. Čitčian gimė Leninakane, 1953 m. baigė Jerevano konservatorijos G. Egiazariano kompozicijos klasę. Ilgą laiką pati vedė kompozicijos klasę Jerevano vaikų muzikos mokykloje. Nuo 1971 m. dėsto konservatorijoje (Gudelis, 1993, p.201). Kurti G. Čitčan pradėjo būdama 10 metų m. ji tapo buvusios SSRS jaunųjų kompozitorių kūrybos apžiūros, o 1969 m. tarptautinio konkurso Libane laureatė. Svarbiausieji G. Čitčan kūriniai: Koncertas smuikui ir orkestrui, Koncertas fortepijonui ir orkestrui, Koncertas balsui ir orkestrui, Vaikiška siuita, uvertiūra Sveikas, ryte (abu simfoniniam orkestrui), sonatos, pjesės, ciklai įvairiems instrumentams, kantatos Manoji Armėnija, Metų laikai, smulkios formos chorai a cappela. G. Čitčan choruose jungiasi nacionalinės ir europietiškos tradicijos. Chorai taisyklingos struktūros, sklandžios balsovados, patogių chorinio ansambliavimo būdų. Juose nesunkiai atpažįstame armėnų muzikai būdingą diatoniškumą, savitus derminius vingius, kadencijas bei charakteringas nuosaikias aliteracijas. Kompozitorė beveik nenaudoja šiuolaikiškų muzikos raiškos priemonių, tačiau tai nekenkia jos braižo savitumui ir patrauklumui. G. Čitčan chorai parašyti įprastine vokaline maniera, ir tik kūriniuose vaikams ji pasitelkia įvairius garsų mėgdžiojimo balsu efektus ( Laikrodis, Gera diena, Su žvaigždėmis, Lietutis ir kt. 8

9 G. Čitčian daugiausia kuria pagal armėnų poetų tekstus apie savo krašto praeitį, dabartį, gamtą ir žmones. Iš dramatinių-herojinių chorų išskirtini Poema-rekviem, Nežinomasis kareivis, poema Armėnijos medis, Odė Tėvynei, Armėnų karžygiui Andronikui, Gimtieji akmenys, iš lyrinių kamerinė kantata Metų laikai, chorai Rudens lapai, Mėlynoji žibuoklė (Gudelis, 1993, p. 202). Gimtieji akmenys (mišriam chorui, ž. M. Kankaniano, e-moll) žaismingai elegantiška miniatiūra, apdainuojanti neatsiejamą Armėnijos gamtovaizdžio atributą akmenis. Akmenys tai kaimų grindiniai, miestų gatvės, tėvų namų ir tvirtovių sienos, istoriniai paminklai, kurie įaugo į armėnų pasaulėjautą ir skamba kaip gražiausia poema. Choro muzika primena liaudies ratelį-dainą, palydimą mušamųjų instrumentų. Šių instrumentų koloritą perteikia nenutrūkstamas ostinatinio motyvo (staccatto) bosu dundenimas, virš kurio skamba judri, paprasto piešinėlio liaudiška melodija. Melodija neplėtojama, kartojama du kartus. Vidurinėje dalyje (forma trijų dalių) savotiškas šokio trio, lėtesnė kantiletiška melodija. Miniatiūros, neišeinančios už diatonikos ribų, muzikos kalba aiški ir paprasta. Taupi ir patogi atlikti keturbalsė instrumentuotė (Muzikalnaja enciklopedija, 1973, p.203). A. Chačaturianas ( m.) yra vienas žymiausių armėnų ir pasaulio kompozitorių, kuris, net nepažindamas natų, dėl savo talento bei absoliučios klausos buvo priimtas į Maskvos muzikos konservatoriją. Ten pradėjo rašyti jį išgarsinusius kūrinius simfoniniam orkestrui, fortepijonui. Jo kūryba tebeskamba kino filmuose, teatro spektakliuose. A. Chačaturiano vardą bene labiausiai garsina baletai Šokis su kardais, Spartakas, Gajanė, 2-oji simfonija, muzika spektakliui Maskaradas. A. Chačaturiano kūrybos stilių formavo ir pasaulinis muzikos menas, ir armėnų muzikinė kultūra. Jo muzika artima armėnų kompozitorių Komitaso, Aleksandro Spendiariano, Spiridono Melikiano kūrybai, taip pat didelės įtakos jam turėjo armenų liaudies muzika. Jau būdamas žymus kompozitorius A. Chačaturianas kūrė muzika dramatiškiems spektakliams, simfonines suitas, taip pat daug muzikinių kūrinių parašė kino filmams. Ypatingas A. Chačaturiano talentas atsiskleidė jo simfoninėje kūryboje, garsūs jo koncertas fortepijonui su orkestru (1936), ir smuikui su orkestru (1940). Reikia paminėti, kad kompozitorius kūrė įvairius žanrus ir išbandė save įvairiose srityse. A. Chačaturiano vardu pavadinta Didžioji filharmonijos salė, styginis kvartetas ir kasmetinis pianistų ir kompozitorių konkursas Kitas garsus armėnų kompozitorius K. Orbelianas. Šio kompozitoriaus muzikiniai gabumai pasireiškė jau ankstyvojoje vaikystėje. Tėvai pastebėję vaiko gabumus išleido jį į ypatingai gabių vaikų mokyklą, tačiau pasimokyti teko neilgai, nes prasidėjus nacionalinėms represijoms, 9

10 buvo sušaudytas tėvas, o motina ištremta. Kompozitoriui likus su broliu buvo sunku bet kur pritapti, nes jie buvo liaudies priešų vaikai. Karo metu 1942 metais K. Orbelianas buvo paimtas kaip akardionistas į džiazo grupę 8 aviacijos pulke, kur 14-metis berniukas gerai užsirekomendavo, ir nuo tada prasidėjo šio kompozitoriaus muzikinė veikla. Nuo 195 metų K. Orbelianas pradeda dirbti kaip pianistas, bet pasireiškia ir kaip kompozitorius. Ji perdirbinėjo liaudies dainas ir pritaikė jas orkestrui. Pati pirmoji tokia daina yra Lopšinė metais K. Orbelianas yra pakviečiamas į tuo metu garsų Utiosovo džiazo ansamblį. Tęsdamas savo muzikinę karjerą yra pakviečiamas diriguoti Armėnijos estradiniam simfoniniam orkestrui. Tampa Armėnijos muzikos puoselėtoju, reikalauja atgaivinti armėnų liaudies dainas, susipažįsta su to meto įžymiais kompozitoriais: A. Artunianu, A. Babadžanianu, E. Mirzojanu metais K. Orbelianas išeina iš estradinio orkestro ir įstoja mokytis. Besimokydamas jis dirba Jerevano operos ir baleto teatre. Dirbant operos ir baleto teatre jis sukuria tris beleto miniatiūras Į skrydį, Paminklas ir Mes už taiką. Šios miniatiūros ilgai buvo populiarios Jerevano teatro scenose metais K. Orbelianas radijuje sukūrė instrumentinį kvintetą, kas buvo sugrįžimas į mylimą džiazo pasaulį. Taip pat K. Orbelianas toliau tęsė savo kūrybinę veiklą. Jau 1957 metais K. Orbelianas tapo Tarybų Sąjungos kompozitorių Sąjungos nariu. Taigi, pirmiausia jis įgyvendino džiazo susiliejimo su liaudies muzika principą. Baigiantis 1960 metams, K. Orbelianas parašo simfoniją, kas yra kompozitoriui pats dižiausias pasiekimas. Ši simfonija buvo labai gerai įvertinta kompozitorius apdovanotas pirmąja pasaulio jaunųjų kūrėjų konkurso premija. Nuo 1961 metų K. Orbelianas grįžta dirbti į savo džiazo orkestrą ir pasiekia, kad Armėnų džiazas yra skambėti ir lygiuotis į pasaulio džiazo atlikėjus. Tačiau K. Orbeliamas nepamiršo ir rimtosios muzikos. Jis sukuria choreografinę simfoniją baletą Nemirtingumas, kuris yra skiriamas tragiškiems karo įvykiams įamžinti, taip pat šventinė uvertiūra, kuri buvo apdovanota sąjungine premija. Tačiau K. Orbelianas buvo aktyvus ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip simfoninio orkestro vadovas. Šis orkestras dalyvavo įžymiuose pasaulio koncertuose, koncertavo žymiausiose pasaulio salėse. Apibendrinant teigtina, kad K. Orbeliamas kūrė labai įvairią muziką, džiazą, simfoninę ir estradinę,. Iš jo dainų paminėtinos Myliu tave, mano Maskva (apdovanota premija Vengrijoje 10

11 vykusiame festivalyje), Mylintis ir dainuojantis pasaulis, Dainuoti- vadinasi gyventi, Šimtas valandų laimės ir daugelis kitų. Pats kompozitorius yra daugelio sąjunginių ir pasaulinių konkursų laureatas, ne kartą buvo kviečias į džiazo festivalius žiuri nariu. Garsus pasaulyje armėnų kompozitorius A. Babadžanianas. Šis kompozitorius savo muzikinę veiklą taip pat pradėjo vaikystėje, kuomet būdamas 3-4 metų bandė groti senute armonika. Būdamas 9 metų A. Babadžanianas parašė savo pirmąjį kūrinį Pionierių maršas, todėl nuo 1928 metų šis kompozitorius mokėsi labai gabių vaikų grupėje prie Jerevano konservatorijos metais respublikiniame jaunųjų muzikantų konkurse buvo apdovanotas pirmąja premija už puikų Betchoveno Ketvirtojo soneto atlikimą. Jau nuo 1950 metų A. Babadžanianas pats dėstė Jerevano konservatorijoje. Šis kompozitorius kūrė labai įvairių žanrų muziką. Didvyrių baladė skirta fortepijonui, koncertai smuikui, kvartetams. Tačiau labiausiai šis kompozitorius pasižymėjo kurdamas dainas. Pažymėtinos jo garsiausios dainos, sukurtos kino filmams: Pirmosios meilės daina, Jerevanas. Nuo 1956 kompozitorius dirba Maskvoje. Kis kuria dainas su garsiu poetu R. Roždestvenskiu ir atlikėju M. Magomajevu. Garsiausios ir žinimiausios yra šios dainos: Grožio karalienė, Mėlynoji taiga, Nusijuok, Būk su manim, Nelaukta valandą, Susitikimas, Prisiminimai, Pakviesk mane, Maskva upė, Gražink man muziką. Taip pat garsūs šio kompozitoriaus miuziklai Dėdė Bagdasaras, Nuotaka iš Šiaurės, Kalnuose mano širdis. A. Babadžaniano dainos išsiskiria optimizmu, atvira intonacija, aiškiu melodizmu. Kompozitorius A. Babadžanianas mirė 1983 metais. Jo atminimui atidarytas ir veikia A. Babadžaniano atminimo fondas. Šio fondo veikla, ir tikslas remti jaunus muzikantus ir kūrėjus. Apibendrinant galima teigti, kad armėnų kompozitorių yra labai daug, tačiau darbui buvo pasirinkti patys ryškiausi kompozitoriai, kurių kūrybinis ir gyvenimo kelias yra įdomus ne tik armėnų muzikos istoriniu aspektu, bet ir pristatant šiuos kompozitorius moksleiviams. 11

12 1. ARMĖNŲ MUZIKOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS LIETUVOJE BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE 2.1. Mokymosi programos ir muzikos vadovėlių apžvalga Muzikos dalyko paskirtis pagrindinėje mokykloje plėtoti mokinių muzikinę kompetenciją, prisidėti ugdant kultūrinę ir kitas bendrąsias kompetencijas. Kokybiškai organizuotas muzikinis ugdymas gali daryti žymų poveikį mokinių emocinei, etinei, psichofizinei raidai, estetinio skonio ugdymui. Muzikos bendrosios programos atnaujinimas remiasi šiuolaikinės edukologijos atradimais ir orientuoja muzikinė ugdymą atitinkama linkme (Bendrųjų programų metodinės rekomendacijos, 2008). Bendrosiose programose pagrindinio muzikinio ugdymo metodinėse pastabose nurodoma, kad Siekiant pažinti muzikos kultūrą nepakanka apsiriboti žiniomis, reikia ugdyti kritinį moksleivių mąstymą gebėjimą savarankiškai nagrinėti, interpretuoti ir vertinti. Šitaip susipažįstama ir su istorija (įvairūs pavyzdžiai nuo seniausių laikų ir įvairių kraštų iki šiandienos), ir su estetikos teorija (kodėl gražu, kodėl meniška, kodėl išraiškinga, kodėl prasminga), ir su aktualiomis jaunimo muzikos problemomis (muzikinis moksleivių skonis, poreikis domėtis įvairia muzika ugdomas atsižvelgiant ir į jų poreikių bei interesų įvairovę. Todėl teigtina, kad armėnų muzikos pritaikymas muzikos pamokose atitiktų šiam teiginiui. Juo labiau, kad šios šalies muzika gali būti pateikiama savarankiškai analizei. Jau V VI klasėse ugdymo turinyje yra nurodoma, kad Moksleiviai supažindinami su muzikinių žanrų įvairove, muzikinėmis formomis, skatinami suvokti muzikos priklausomybę nuo žanro paskirties (Lietuvos regionai ir tradiciniai žanrai, pasaulio kultūrų, akademinės muzikos žanrai, džiazo, roko muzika). Skatinama suvokti muzikos stilių kaitą ir skirstymo istorinėmis epochomis tikslingumą. Vadinasi, galima pateikti Armėnijos muzikos ir giesmių senovinį savitumą. Tačiau reikia pažymėti, kad programose nėra nurodyta, kokią užsienio muziką turi klausytis moksleiviai. Todėl armėnų muzikos taikymas muzikos pamokose yra tik pedagogų iniciatyvos ar poreikio reikalas. Penktoje klasėje muzikos mokosi pagal E. Balčyčio vadovėlį Muzika. Kompozitoriai ir muzikos ypatumai pateikiami 5 klasėje pristatant užsienio kompozitorių kūrinėlius. Kaip žymiausi kompozitoriai pristatomi G. Hendelis, J. S. Bachas, V. A. Mocartas, L. Bethovenas, P. Čaikovskis. 12

13 Moksleiviai mokomi klausytis muzikos. Ypatingai daug mokiniams pateikiama lietuvių liaudies kūrinėlių: dainų, ratelių, šokių. Aptariami lietuviški muzikos instrumentai. Kaip atskiras skyrius yra pateikiama estų, baltarusių, rusų, ukrainiečių, lenkų, žydų, čekų, Lietuvos karaimų, Lietuvos totorių, moldavų, vengrų, prancūzų liaudies dainos ir labai trumpai pristatomi pagrindiniai šių tautų muzikos bruožai. Toliau palyginimui kartu su lietuvių liaudies dainomis pateikiamos vokiečių, troliečių liaudies dainos. Yra skirta pamoka ir Kaukazo tautų muzikai. Aptariama ir nurodoma pasiklausymui bei išmokimui gruzinų daina Suliko. Taigi būtent šių pamokų metu galima pristatyti ir armėnų kompozitorių ar armėnų liaudies dainos. Šeštoje klasėje moksleiviai mokosi pagal E. Balčyčio vadovėlį Muzika: programinė muzika. Pagrindinė vadovėlio paskirtis supažindinti šeštokus su progine muzika. Pristatant užsienio kompozitorius akcentuojamas prancūzų kompozitoriaus K. Sen Sanso Žvėrių karnavalas. Pagrindiniai kūrinėliai, pateikiami vadovėlyje, yra lietuvių liaudies ar lietuvių kompozitorių. Tačiau yra atskiriama teminė muzika. Pavyzdžiui apdainuojant piemenukus moksleiviai supažindinami su H. Berliozo, K. Debiusi muzika, kuri yra lyginama su lietuvių kompozitoriaus J. Juzeliūno kūriniais. Prieš Kalėdas moksleiviai supažindinami su anglų kalėdine daina. Iš kitų užsienio muzikos pavyzdžių yra pateikiama estų liaudies Audėjų daina, rusų liaudies daina Palaukėj berželis stovėjo. Pristatoma Mocarto Vaikiškoji simfonija, prancūzų tradicinė giesmė Dangaus Karaliene, Marija meili, vokiečių tradicinė giesmė Padėkos giesmė. Armėnų liaudies kūrinių ar kompozitorių vadovėlyje nėra publikuojamų, tačiau kadangi šeštoje klasėje vaikai yra supažindinami su dideliais ir reikšmingais muzikiniais kūriniais, tai pavyzdžiui pristatant E. Balsio baletą Eglė žalčių karalienė galima taip pat supažindinti ir su armėnų kompozitoriaus A. Chačaturiano Šokiu su kardais, tikėtina, kad moksleiviams toks temperamentingas šokis tikrai patiks. Septintoje klasėje moksleiviai mokosi ir E. Balčyčio vadovėlio Muzika. Pagrindiniai užsienio kompozitoriai, kurių muzika ir kūryba yra pristatoma septintokams yra E, Grygas, M. Glinka, F. Šopenas, F. Mendelsonas, L. Bethovenas, D. Rosinis. Pristatant įvairius muzikos žanrus aptariama ir kompozitorių Ž Ofenbacho, P. Čaikovskio, F. Šuberto, Š. Guno, D. Šostakovičiaus. V. A. Mocarto, G. F. Hendelio, N. Rimskio Korsakovo, K. Orfo, F. Kupereno. L. Bakeno, L. Betchoveno, N. Paganinio kūriniai. Tačiau ir šiame vadovėlyje nėra pristatoma armėnų muzika ar koks kompozitorius. Aštuntokams muzika dėstoma pagal E. Balčyčio vadovėlį Muzika. Iš užsienio muzikos ir kompozitorių yra pristatomas J. S. Bachas, D. Mijo, Ž. Bizė, M. Musorgskis, H. Hendelis, E. L. 13

14 Veberis, F. Listas,, F. Čaikovskis, N. Paganinis, pateikiamos norvegų, vokiečių, ispanų, rusų, anglų, latvių liaudies dainos. Tačiau ir šioje klasėje armėnų muzikai nėra skiriamas dėmesys. 9 klasės muzikos vadovėlis E. Balčyčio Muzika yra skirtas epochų muzikai. Todėl aptariami įvairių epochų muzikos ypatumai, pristatomi įdomiausi ir žymiausi epochų muzikos kūrėjai. Moksleiviai supažindinami su senovės, viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, impresionizmo, XX amžiaus, moderniąja muzika. 10 klasėje muzikos pamokos yra skirtos lietuvių muzikai, instrumentams ir muzikinės kultūros analizei. Tačiau siekiant palyginti lietuvių muziką, galima įjungti pažintį su Armėnijos muzika, jau vien dėlto, kad lietuviai ilgiausiai buvo pagonys, o armėnai anksčiausiai priėmė krikščionybę. Apibendrinant galima teigti kad armėnų muzikos ypatumai kaip ir kiekvienos kitos tautos muzika gali būti pritaikyti mokant muzikos bendrojo lavinimo mokyklose Armėnų muzikos integravimo galimybės pamokose Lietuvoje gyvena apie 12 tūkstančių armėnų. Todėl šios kultūros ir muzikos dalykų integravimas į muzikos pamokas yra naudingas moksleiviams, nes juos supažindina su kitų tautų, kurių atstovų yra Lietuvoje, muzika, kultūra, istorija ir kitais įvairiais dalykais. Aleksandr Bojadžian (2009), teigimu, 1994 m. Kaune įsikūrusi armėnų bendrija jungia apie 200 narių. Organizacija aktyviai bendradarbiauja su kitomis tautinėmis mažumomis Kaune ir Lietuvoje, palaiko ryšius su savo tėvyne Armėnija. Organizacijos iniciatyva nuolatos rengiami vakarai, kuriuose kauniečiai jau turėjo galimybę įvertinti Lietuvoje gyvenančio dailininko Ovik Džilavjan tapytus paveikslus ir Svetlanos Pogosijan kalinėtus metalo dirbinius, susipažinti su armėnų literatūros klasiku Vahagh Grigorjan ir vertėja iš armėnų kalbos Maryte Kontrimaite ir kt. Ypatingą dėmesį armėnai skiria savo jaunajai kartai, kuriai ugdyti įsteigta ir sėkmingai gyvuoja šeštadieninė mokykla. Kiekvieną savaitę vykstančiuose užsiėmimuose supažindinama su tautos tradicijomis ir papročiais, mokoma Armėnijos istorijos ir kalbos, specialiai išleista ir Lietuvių-armėnų pasikalbėjimų knygelė. Šeštadieninės mokyklos nariai kasmet dalyvauja Lietuvos sekmadieninių mokyklų festivaliuose, kuriuose pristato originalias savo tautinę kultūrą atspindinčias programas. Bene pastebimiausia lietuviams yra prieš keletą metų suburta armėnų muzikos grupė Hajrenik (Tėvynė). Spalvingais kostiumais apsivilkę jaunieji šokėjai ir užburiančio balso grupės vokalistė iškart pelnė žiūrovų simpatijas. Grupė kasmet pasirodo Lietuvos tautų festivalyje Kultūrų 14

15 tiltai, šventėje Kauno dienos, koncertuoja kituose renginiuose. Šiuo metu bendrijai vadovauja pirmininkas Aleksandr Bojadžian. Taigi teigtina, kad patys armėnai, gyvenantys kitoje valstybėje stengiasi pateikti visuomenei savo tautines kultūrines programas. Taigi teigtina, kad siekiant aktyvinti tarpdalykinę integraciją mokyklose yra galimybių į juos integruoti ir armėnų muziką. Mokykloje visas ugdymas yra kreipiamas į integraciją, kadangi yra siekiama įveikti ligi šiol mokykloje vyravusį nepateisinamą ugdymo turinio suskaidymą į daugelyje tarpusavyje nesusijusių disciplinų, kurių pagrindu moksleiviai formavosi mozaikišką, metafiziškai išskaidytą pasaulio vaizdą. Toks pasaulėvaizdis prieštarauja visuotiniam reiškinių sąryšio principui, trukdo suvokti atskirų kultūros reiškinių vietą jos visumos kontekste, kruopščiau pasverti savo veiklos sociokultūrinius padarinius, menkina žmogaus veiklos efektyvumą. (Ž. Jackūnas, 1993, p.87). Anot V. Lamanausko (1996), integracija kaip siekimas tam tikros sistemos tikslingos loginiu požiūriu baigtos, pagrįstos priežasties ryšiais, kurie nors įvairiai pasireiškia, tačiau yra visuotiniai (V. Lamanauskas, 1996, p.30.) reikėtų pažymėti ir V. Lamanausko nuomonę, kad integracija pirmiausia remiasi sutelktomis pastangomis pažinti tikrovės bendrumą, nes integracija pagrįsta papildymo, plėtotės jungimosi procesais, kuriems vykstant gausėja tarpusavio ryšių, tobulėja sistemos funkcionavimas (V. Lamanauskas, 1996, p.31). Ž. Jackūno (1993) teigimu, galimos dvi integracijos kryptys: viena jų mokymo turinį artintų prie sociokultūrinio konteksto, o kita siektų derinti atskirų dalykų teikiamas žinias, padėtų formuoti įgūdžius. Teigtina, kad armėnų muzikos istorijos žinias ir pačią muziką galima pritaikyti ne tik muzikos ar choreografijos pamokose, kuriose yra reikalinga muzika, bet ir mokantis kitų dalykų. Tarkim per lietuvių kalbos pamokas moksleiviams yra pristatomi užsienio poetai ir rašytojai. Kaip viena iš galimybių pademonstruoti armėnų muziką, skaitant ir analizuojant armėnų rašytojų kūrinius. Siekiant tikslesnio vaizdo prieš skaitant ar skaitymo metu tikslinga yra pateikti klausymui armėniškos muzikos foną. Tačiau pažymėtina, kad Armėnijos poetų literatūros vadovėliuose nėra pateikiama, todėl jie lieka tik lietuvių kalbos mokytojo iniciatyvai. Dar viena galimybė pritaikyti armėnų senosios muzikos įrašus aiškinant dešimtokams Bibliją. Aptariant Nojaus išsilaipinimą Ararato kalne, akcentuotina, kad Ararato kalnas buvo Armėnijos teritorijoje, tik dabar jis priklauso Turkijai. Analizuojant M. Kontrimaitės kūrybą, galima pateikti moksleiviams iš jos eilėraščių, skirtų Armėnijai (autorės vyras yra armėnas, ji pati lankiusis Armėnijoje ir tos šalies įspūdžius aprašiusi savo poezijoje). Šalia Lietuvos M. Kontrimaitės eilėse srovena Armėnijos likimo paralelė. Eilėraščiai - paskyrimai Armėnijai turi jausmo, brolybės dvasios (G. Bernotienė, 2003, 15

16 p.17). Todėl galima moksleiviams pateikiant šiuos eilėraščius pateikti klausymui armėnų muziką. Reikia pažymėti, kad poetei 2006 m. Armėnų tautinės ir religinės Vertėjų šventės proga M.Kontrimaitei už armėnų poezijos ir prozos vertimus skirta Armėnijos rašytojų sąjungos premija. Todėl būtent jos kūrybą analizuojant galima surasti nemažai armėniškos kūrinėlių, kurie iliustruotų jos kūrybą. Armėnų muzikos pritaikymui tinka ir geografijos pamokos, kuomet yra kalbama apie Armėniją. Pedagogai gali pasiruošti skaidres su Armėnijos kalnuotais vaizdai ir paleisti senosios Armėnijos muzikos įrašus. A. Chačaturiano garsųjį Šokį su kardais galima pritaikyti ir kūno kultūros pamokoms, nes šis temperamentingas šokis nei vieno vaiko nepaliks abejingo ir privers judėti. Kaip pateikiama ankstesniame darbo skyriuje, lietuvių mokykloms skirtuose muzikos vadovėliuose nėra aptariama armėniška muzika, armėnų kompozitoriai, vaikams nepateikiami klausyti armėnų muzikos kūriniai, todėl pedagogai tik savo iniciatyva gali rasti ir pateikti moksleiviams muzikinių armėniškų kūrinių, kurie jų pačių požiūriu tiktų ir patiktų moksleiviams. Taip jie integruotų armėniškos muzikos akcentavimą į įvairių tautų muzikinį pristatymą. Dar viena galimybė akcentuoti Armėnijos kultūra yra per pamokas, skirtas muzikos instrumentų pristatymo pamokas. Supažindinant su įvairių tautų muzikos instrumentais reikia nepamiršti aptarti ir Armėnijos dudukus. Mokykliniuose vadovėliuose nemažai yra pateikiamo lopšinių, todėl galima moksleiviams pateikti ir armėnišką lopšinę. Ji yra pateikiama internetinėje lopšinių svetainėje netgi kartu su vaizdo klipu, kurį taip pat galima pademonstruoti. Apibendrinant teigtina, kad armėniškos muzikos integracija į pamokas lietuvių mokyklose daugiausia priklauso nuo pedagogų pasirengimo dirbti pritaikant įvairiausius metodus ir galimybes siekiant kuo įvairesnių žinių suteikti moksleiviams Armėnų muzikos panaudojimo galimybės popamokinėje veikloje Popamokinėje veikloje pritaikyti armėnų muziką yra taip pat yra nemažai galimybių. Pavyzdžiui pedagogui, organizuojančiam džiazo muzikantus, galima labai įdomiai pristatyti K. Orbeliano biografija ir jo kūrinius. Pateikti šio kompozitoriaus pastangas ir galimybes puoselėti savo šalies kultūrą ir kurti mylimą muziką. Todėl K. Orbeliano biografija (juo labiau, kad galima paieškoti ir kitų aktyvių džiazo kompozitorių ar atlikėjų biografijų) galima pristatyti pradedant mokytis atlikti džiazą, kaip pavyzdį, kad visuomet galima pasiekti savo užsibrėžtų tikslų gyvenime. 16

17 Beveik kiekvienoje mokykloje yra muzikos kolektyvai, kurie pasirenka dainų repertuarus. Todėl pedagogai, norintys supažindinti su įvairia muzika, pristatyti kuo daugiau šaliu turėtų atrasti ir armėniškos muzikos galimybes. Armėnų muzikai pritaikyti galima atrasti galimybių ir choreografijos popamokiniuose užsiėmimuose. A. Chačaturiano aistringa ir karinga muzika labai tiktų moksleiviams užsiėmimų įžangai, kad juos nuteiktų rimtai veiklai. Mokyklinių chorų repertuaruose tiktų pritaikyti ir armėnų kompozitorės G. Čitčian dainas, skirtas vaikams Laikrodis, Gera diena, Su žvaigždėmis, Lietutis, nes jose yra nemažai garsų pamėgdžiojimų, kas patinka jaunesniems vaikams. Juo labiau, kad tokias dainas atliekant galima ir ritmiškai judėti. Armėnų muziką galima pritaikyti ir dramos būrelio veikloje, spektakliams, etiudams, miniatiūroms ir pan. Ypatingai tinkama terpė armenų muzikai yra Kaukazo tautų pasakų inscenizacija. Todėl pažymėtina, kad armėnų muziką galima pritaikyti nuo pat pradinių klasių popamokinės veiklos. Dar viena iš galimybių pritaikyti armėnų muziką popamokinėje veikloje projektų rengimas ir įgyvendinimas. Galima inicijuoti tokius projektus kaip Kaukazo tautų muzika, į kurį būtų galima įjungti ir Armėnijos muzikinės kultūros momentus. Taip pat galima būti rengti teminius projektus, skirtus operos, simfonijos, baleto ir kt. žanrams, kur visuomet galima surasti armėnų kompozitorių, kurio kūryba atstovautų kiekvienam žanrui. 17

18 3. MUZIKOS MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ POŽIŪRIO Į ARMĖNŲ MUZIKOS TAIKYMO GALIMYBES PAMOKINĖJE IR POPAMOKINĖJE VEIKLOJE, TYRIMAS 3.1. Tyrimo metodologija ir organizavimas Siekiant išsiaiškinti armėnų muzikos taikymo galimybes pamokinėje ir popamokinėje veikloje buvo atliktas tyrimas. Buvo apklausti muzikos pedagogai ir 7 klasių moksleiviai, kuriems buvo pravestas muzikos pamokų ciklas 1 apie armėnų muziką. Tyrime naudotas anketinės apklausos metodas, kurį naudojant galima per palyginti trumpą laiko tarpą išsiaiškinti gana didelio skaičiaus respondentų nuomonę. Atlikta teorinė šaltinių analizė parodė, kad muzikos vadovėliuose nėra pateikta medžiagos apie armėnų muziką, t.y., armėnų muzikos ypatumų apžvalgos, žymiausių kompozitorių, muzikinių pavyzdžių ir pan. Galima teigti, kad kitų tautų (armėnų) muzikos pristatymas mokiniams yra tik mokytojo reikalas ir poreikis. Anketoje mokytojams pateikiami klausimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar jie susipažinę su armėnų muzika, kaip jie armėnų muziką vertina, ar pristato mokiniams ir pan. Taip pat siekta sužinoti mokytojų nuomonę apie armėnų muzikinės kultūros taikymo galimybes kitų mokomųjų dalykų struktūrinėse dalyse bei popamokinėje veikloje. Anketoje, kuri buvo sudaryta moksleiviams, buvo siekiama išsiaiškinti jų pomėgį muzikai, žinias apie kitų tautų muziką bei požiūrį į armėnų muzikos ypatumus, po pamokų ciklo apie armėnų muziką. Tyrimo metu buvo laikomasi šių principų: Savanoriškumo respondento buvo prašoma asmeniškai užpildyti anketas, paaiškinant, kad tai savanoriškas apsisprendimas. Privatumo anketos paaiškinimuose nurodyta, kad informacija bus apdorojama bendrai ir nebus atskleista respondento asmeninė informacija. Taip pat nurodyta kada, kaip ir kam bus naudojama jo suteikta informacija. Anonimiškumo anketos nėra koduotos, sudarytos nereikalaujant respondento asmens vardų. Konfidencialumo įsipareigota, kad gauti duomenys, bus panaudoti tik bakalauro darbo tyrimo analizei. 1 Darbo autorė vedė pamokas, skirtas armėnų muzikai 18

19 Sudarant anketą buvo atsižvelgta į K. Kardelio (2002) pateikiamus bendruosius anketos reikalavimus. Įvadinėje dalyje paaiškinta, kokiu tikslu yra atliekama apklausa, supažindinama su autore, nurodoma anketos užpildymo instrukcija. Respondentams reikėjo tik pasirinkti atsakymų variantus ir nereikalaujama pačiam rašyti savo nuomonės, todėl tikėtina, kad respondentai pildė anketą nuoširdžiai, nes buvo garantuoti dėl savo asmenybės anonimiškumo. Taip pat svarbu ir tai, kad anketoje nėra daug klausimų. Todėl jos pildymas neužėmė daug laiko. Mokinių anketoje 19 klausimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, kiek jie turi žinių apie kitų tautų muziką ir kaip vertina savo turimas žinias. Atskirai keli klausimai buvo pateikti tik tiems mokiniams, kurie dalyvavo armėnų muzikai skirtoje pamokoje Tyrimo imties charakteristika Tyrime dalyvavo Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų muzikos pedagogai, ir Medelyno mokyklos 7 klasių mokiniai. Pedagogai, dalyvavę tyrime pasiskirstė pagal lytį, pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kaloriją ir darbo vietą. Visi pedagogai turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba bendro lavinimo mokyklose. Tyrime iš viso dalyvavo 44 muzikos pedagogai. Iš jų 8 vyrai ir 36 moterys. Pedagogų pasiskirstymas pagal stažą pateikiamas 1 paveiksle. 9% 11% 2% 27% 51% Iki 5 metų 6-10 metų metų metų Daugiau nei 20 metų 1 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal darbo stažą (N=44) Daugiausiai tyrime dalyvavusių pedagogų dirba mokykloje nuo 6 iki 10 metų, nemaža dalis dirbančiu iki 5 metų, o vyresniųjų pedagogų, sutikusių dalyvauti anketinėje apklausoje nėra daug. Todėl tikėtina, kad jaunesni mokytojai labiau priima įvairias naujoves ir naudoja šiuolaikinius netradicinius mokymo metodus pamokose. Mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją pateikiamas 2 paveiksle. 19

20 9% 27% 64% Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas 2 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (N=44) Daugiausiai pedagogų, dalyvavusių tyrime, turi vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Nebuvo nei vieno eksperto. Kadangi anketos buvo platinamos Šiaulių apskrityje, tai pedagogai, dalyvavę anketinėje apklausoje, buvo ne tik iš Šiaulių miesto. (žr. 3 pav.). 14% 5% 16% 65% Miestas Rajono centras Miestelis Kaimas 3 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal darbo vietą (N=44) Kaip matyti pagal duomenis, pateikiamus 3 paveiksle, pedagogų daugiausiai buvo iš Šiaulių miesto mokyklų ir tik nedidelė dalis sutiko atsakyti į klausimus apskrities mokyklose. Mokinių tyrime dalyvavo 48 septintų klasių mokiniai. Septintokai buvo pasirinkti dėl to, kad būtent vienoje iš klasių buvo pravesta armėnų muzikai skirta pamoka. Mergaičių buvo 30 ir 18 berniukų. Pamokoje, kurioje buvo prisatoma armėnų muzika, dalyvavo 36 mokiniai. 20

21 3.3. Pedagogų nuomonės tyrimo duomenų analizė Pedagogų anketinė apklausa buvo pradeda klausimu, ar pats pedagogas asmeniškai mėgsta užsienio tautų muziką (žr. 4 pav.). 48% 27% 18% 7% Taip Mėgstu tik rimtąją užsienio muziką Ne Mėgstu tik populiariąją užsienio muziką 4 pav. Pedagogų nuomonė apie pomėgį užsienio muzikai (N=44) Paveiksle akivaizdžiai matoma, kad daugiausiai respondentų mėgsta tik populiariąją užsienio muziką. Todėl tikėtina, kad šiems respondentams nėra labai įdomi armėnų muzika. Apskritai užsienio muziką mėgsta tik 27 proc. respondentų, o klasikinę rimtąją muziką mėgsta 18 proc. apklaustųjų. Vadinasi, pagal muzikos pomėgį tikėtina, kad armėnų muzika nėra labai gerai žinoma ir klausoma muzikos pedagogų. Tačiau buvo manoma, kad muzikos pedagogai yra tikrai girdėję įvairių žanrų armėnų muziką, todėl siekiama išsiaiškinti, kaip jie galėtų apibūdinti armėnų muziką, kurią yra girdėję (žr. 5 pav.). 16% 7% 5% 5% 40% 27% Aistringa Svajinga Neturiu nuomonės Užburianti Temperamentinga Nesu daug girdėjęs ir negaliu vertinti 5 pav. Pedagogų nuomonė apie armėnų muzikos vertinimą (N=44) Analizuojant pedagogų atsakymus, nustatyta, kad didžioji dalis pedagogų neturi nuomonės arba negali vertinti armėnų muzikos, kadangi nėra daug girdėję. Vadinasi, pedagogai, sutikę dalyvauti apklausoje, nėra armėnų muzikos klausytojai. 21

22 Tik labai nedidelė dalis pedagogų pasiryžo vertinti girdėtą armėnų muziką ir pateikė po kelis vertinimus. Kaip matyti pagal pateiktus duomenis 5 paveiksle, daugiausiai pedagogų armėnų muziką įvertina kaip temperamentingą. Galima daryti prielaidą, kad pedagogai muziką sieja ir su tautos apibūdinimu, nes armėnų tauta pasaulyje yra taip pat įvardijama kaip temperamentinga. Armėnų muzikos aistringumui pritarė 7 proc. pedagogų, o mažiausiai buvo pateikti vertinimo kriterijai, jog armėnų muzika yra užburianti ir svajinga. Taigi pateikti atsakymai rodo, kad pedagogai tikrai nėra daug girdėję armėnų muzikos pavyzdžių, todėl tikėtina, kad tokios muzikos, kuriai neskiria nuolatinio dėmesio, nesiūlys klausytis ir mokiniams. Tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, ar dažnai su mokiniais pedagogai klauso užsienio šalių muzikos pavyzdžių (žr. 6 pav.) 14% 9% 27% 50% Labai dažnai Dažnai Kartais Retai 6 pav. Užsienio šalių muzikos klausymasis (N=44) Įvertinus pedagogų atsakymus apie užsienio muzikos klausymąsi pamokų metu, matyti, kad tai yra populiari veikla per pamokas. Reikia pastebėti, kad tik 9 klasės kursas yra iš esmės paskirtas lietuvių muzikai, o kitose klasėse daugiau ir dažniau yra akcentuojama užsienio muzika: tiek liaudies tiek klasikinės muzikos tiek populiariosios muzikos kūriniai, taigi nestebina tokie pedagogų atsakymai. Kiekvienos klasės muzikos vadovėlyje yra pateikiami užsienio kompozitorių ar liaudies kūriniai, todėl mokytojų atsakymais bandoma išskirti dažniausiai klausomos muzikos sukūrimo šalį (žr. 7 pav.). 22

23 14% 9% 23% 9% 9% 5% 5% 26% Vokiečių Italų Didžiosios Britanijos JAV Prancūzų Estų Latvių Rusų 7 pav. Dažniausiai klausoma užsienio šalių muzika (N=44) Remiantis pedagogų atsakymais, teigtina, kad dažniausiai pedagogai savo pamokose klausosi italų ir vokiečių muzikos. Todėl galima daryti prielaidą, kad muzikiniuose vadovėliuose tai dažniausiai pateikiami kūriniai, tačiau pedagogai savo pamokose gali leisti klausytis kūrinius savo nuožiūra, todėl iš šio atsakymo tikslinga daryti prielaidą, kad pedagogai labiausiai mėgsta vokiečių ir italų muziką. Pradedant analizuoti armėnų muzikos pritaikymo galimybes, buvo klausiama ar teko pedagogams pristatyti armėnų muzikos pavyzdį mokiniams. Iš šio klausimo atsakymų išryškėjo, kad dauguma pedagogų nepristatinėjo armėnų muzikos (78 proc.) ir 22 proc. yra kokį kartą pristatę šią muziką. Kaip pavyzdį pedagogai paminėjo A. Chačaturiano baleto Šokį su kardais. Taigi galima daryti prielaidą, kad armėnų muzika nėra populiari bendrojo lavinimo mokyklose. Kadangi darbe buvo siekiama išsiaiškinti armėnų muzikos pritaikymo galimybes ugdymo procese, tai pedagogų buvo prašoma nurodyti pamokas, kuriose galima būtų pritaikyti armėnų muziką (žr. 8 pav.). 2% 5% 14% 45% 34% Lietuvių kalba Istorija Geografija Kūno kultūra Dailė 8 pav. Pamokos, kuriose galima pritaikyti armėnų muziką (N-44) 23

24 Kaip matyti pagal pateiktus pedagogų atsakymų duomenis 8 paveiksle, dažniausiai armėnų muzikos pritaikymo galimybes muzikos pedagogai mato geografijos pamokose. Todėl tikslinga integruoti armėnų muziką į geografijos pamokas. Vadinasi, mokyklose galima rengti integruotas geografijos ir muzikos pamokas, kuomet mokiniai mokosi apie Armėniją. Kiek mažiau pedagogų nurodė, kad armėnų muzika tiktų ir istorijos pamokose, vadinasi yra galimybė parengti projektą su istorijos ir geografijos mokytojais pristatant Armėnijos istoriją, geografinius išteklius ir kultūrą, tuomet tikėtina, mokiniai bus tinkamai supažindinti su Armėnija kaip šalimi ir šios šalies kultūra. Nedidelė dalis pedagogų rado armėnų muzikos sąsajų su lietuvių kalba. Todėl tikėtina, kad pedagogai mato galimybę gimtosios kalbos pamokose pademonstruoti armėnų muzikos ypatumus. Toks pritaikymas labiausiai tiktų pristatant kūrinius apie Armėniją ar analizuojant armėnų tautos kūrinius bei kūrinius, skirtus Armėnijai. Pažymėtina, kad yra lietuvių poetų, (M. Kontrimaitė) kurie savo kūrinius yra paskyrę Armėnijos tautai kuomet šią tautą lydėjo sunkūs politiniai ir stichiniai išgyvenimai. Muzikos taikymas įvairių dalykų pamokose yra vienas iš naujų ir šiuolaikinių mokymo metodų, todėl buvo siekiama išsiaiškinti mokytojų požiūrį į tai, kurioje pamokos dalyje yra galimybė pritaikyti armėnų muziką (žr. 9 pav.). 9% 27% 44% 20% Įžanginėje pamokos dalyje Atliekant užduotis Pristatant armėnų kultūrą, muziką, dailę, istoriją, geografiją ir kt. Bet kuriuo momentu, mokytojų nuožiūra 9 pav. Pamokos dalis, kurioje galima pritaikyti armėnų muziką (N-44) Pagal mokytojų atsakymus, pateiktus 9 paveiksle, matyti, kad dažniausiajai armėnų muziką tikslinga taikyti pristatant armėnų kultūrą, muziką, dailę ar geografiją. Vadinasi, muzikos skambėjimas kalbant apie tautą ar valstybę padarytų didžiausią įspūdį. Tačiau nemaža dalis pedagogų nurodė, kad armėnų muzika galėtų skambėti pradžioje pamokos, kuri yra skirta Armėnijai. Todėl teigtina, kad pamoką apie Armėniją reikėtų pradėti nuo įspūdžio apie šalį sudarymo muzikiniu skambėjimu, o tik po to paaiškinti ir išdėstyti visus reikalingus dalykus. 24

25 Nemaža dalis pedagogų sutiktų, kad muzika galėtų skambėti atliekant mokiniams įvairias užduotis, todėl galima daryti prielaidą, kad mokytojų požiūriu, atliekant užduotis, klausoma muzika gali daryti teigiamą poveikį vaiko atliekamam darbui klasėje. Mažiausiai mokytojų pritarė teiginiui, kad muzika gali skambėti bet kuriuo momentu, kuomet mokytojui yra reikalinga. Tyrimo metu taip pat buvo siekiama sužinoti kaip armėnų muzikos pavyzdžius galima pritaikyti popamokinėje veikloje (žr. 10 pav.). 18% 2% 32% 48% Dramos būrelis Choreografijos būrelis Dailės būrelis Turistų būrelis 10 pav. Armėnų muzikos pritaikymo galimybės popamokinėje veikloje (N-44) 10 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad daugiausiai pedagogų mano, kad armėnų muzika gali būti pritaikyta choreografijos būrelio veikloje. Todėl teigtina, kad rengiant šokius visuomet reikalinga įžanginė mankšta, kurios metu būtų galima duoti vaikams pajudėti pagal armėnų muziką, nes šios šalies muzika gali būti rami arba temperamentinga, todėl tiktų įvairiems pratimams. Kiek mažiau pedagogų pritarė, jog armėnų muziką galima pritaikyti dramos būrelyje, vadinasi, ši muzika tiktų įgarsinti rengiamą vaidinimą ir parengti muzikinį foną. Nedidelė dalis pedagogų nurodė, kad armėnų muziką yra tikslinga pritaikyti dailės popamokiniuose užsiėmimuose. Todėl galima teigti, kad piešiant reikalinga įvairi muzika, kuri atitiktų piešimo temą ir paskatintų vaikus kūrybai. Vadinasi, muzikinis fonas, atliekant kūrybinius darbus, netrukdo susikaupimui ir darbui, o tik padeda atskleisti gebėjimus. Mažiausiai statistiškai reikšmingas yra armėnų muzikos pritaikymas turistų būreliuose. Muzikos pedagogų anketinė apklausa baigiama klausimu apie pedagogų rekomendacijas kitiems pedagogams bei jauniesiems kolegoms taikyti armėnų muzikos pavyzdžius savo pamokose (11 pav.). 25

REKVIZITAI.

REKVIZITAI. REKVIZITAI VšĮ Litvakų kapinių katalogas MACEVA Į/k: 302660894 el. paštas: info@litvak-cemetery.info Banko sąskaita: LT88 7044 0600 0773 9987 (SEB bankas, SWIFT: CBVILT2X) www.litvak-cemetery.info MACEVA

More information

LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS

LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS Vilnius, 2012 MINISTRY OF NATIONAL DEFENCE REPUBLIC OF LITHUANIA

More information

Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3

Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3 Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr.3 2015 December Vol 43, No. 3 Žynys is the official award-winning newsletter of the Colorado Lithuanian-American Community Pirmininko Ţodis L (CLAC) and is published

More information

Dėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai

Dėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March 2012 WEEKEND MASSES: Sundays 9:00 a. m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in Rectory chapel, exceptions listed in schedule No

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas VILNIAUS UNIVERSITETAS Jonas Vilimas GRIGALIŠKOJO CHORALO TRADICIJOS BRUOŽAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE. XV-XVIII AMŽIŲ ATODANGOS IR REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS Daktaro disertacija Humanitariniai

More information

Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose

Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose ISSN 2029-3208. TRADICIJA IR DABARTIS, 10. 185 194. Žydų laidotuvių papročiai tarpukario meto lietuvių atsiminimuose RIMANTAS SLIUŽINSKAS Klaipėdos universitetas Anotacija. Straipsnyje pateikiami Biržų

More information

THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES

THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES Silva Pocytė, Rimantas Sliužinskas ABSTRACT The complex research works on Klaipėda Region Lutheran

More information

INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS

INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS Edmundas Jasinskas 1, Zenonas Kazakevičius 2 1 Lietuvos kūno kultūros akademija, 2 Lietuvos Žemės ūkio universitetas Nors neoklasikinės

More information

KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ

KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Dovilė TROSKOVAITĖ FORMATION OF POLISH AND LITHUANIAN KARAITE IDENTITY IN THE 19 th 20 th CENTURIES: BETWEEN SEPARATION AND ADAPTATION Summary of Doctoral

More information

IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA

IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Mokslo studija Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ

More information

Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose

Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Doc., dr. Agnė Budriūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas Pagrindinės sąvokos: Rytų filosofija, daoizmas, intelektualinis kolonializmas, patirtinis žinojimas Santrauk

More information

pasireikšdavęs nepastovios Fortūnos įvaizdžiais ir metaforiniu kalbėjimu. Svarbiausias poeto tikslas ir siekiamybė tapo ne pamokyti, bet nustebinti

pasireikšdavęs nepastovios Fortūnos įvaizdžiais ir metaforiniu kalbėjimu. Svarbiausias poeto tikslas ir siekiamybė tapo ne pamokyti, bet nustebinti S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 5 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė K A N O N I N I A I O D Ė S I R E P I G R A M O S A U T O R I A I X V I I X V I I I A M Ž

More information

José María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain

José María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain https://doi.org/10.24101/logos.2017.67 Gauta 2017 10 25 José María Zamora Calvo Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain Kelios pastabos apie plotiniškąjį logos: emanacinė

More information

Devynioliktoji pamoka Lesson 19

Devynioliktoji pamoka Lesson 19 Devynioliktoji pamoka Lesson 19 selma M6kytojas: Kas m il.l1 gali pasakyti, kas yra seima? Vytautas: Mokytojas: Labai gerai. As zinaii, kas yra seima: tevai if vaikai yra seima. MUS4 seimoj e dar yra if

More information

Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą)

Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą) LITUANISTICA. 2014. T. 60. Nr. 4(98), p. 225 237, Lietuvos mokslų akademija, 2014 Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą) OLGA MASTIANICA

More information

p.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...)

p.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...) R. D. Laing The Divided Self [en] p.9 The present book is a study of schizoid and schizophrenic persons; its basic purpose is to make madness, and the process of going mad, comprehensible. p.11 I wrote

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA Vika Valiulytė MUZIKOS REIKŠMĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE. TADAS BLINDA. PRADŽIA IR KOLEKCIONIERĖ ATVEJŲ ANALIZĖ Magistro baigiamasis

More information

Marija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą

Marija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78 34 El. paštas:

More information

KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1

KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Marija Oniščik Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78

More information

Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai

Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra Laiminga žuvis Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 Mokslų šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota

More information

Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis

Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250 Išleido Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia Solt Leik Sitis, Jutos valstija Būsime dėkingi už atsiliepimus ir pastabas.

More information

Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius

Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius Vilniaus katedra The Cathedral of Vilnius Devintoji pamoka Lesson 9 SEKMADIENIS Rytoj sekmadienis. Man nereikes eiti i universitetq. Rytoj mes visi eisime i baznyciq, kuf mes melsimes if giedosime. Jeigu

More information

Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas

Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Gauta 2010 01 07 Dalia marija StančienĖ Klaipėdos universitetas Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Social Ethics of Hans Jonas: the responsibility principle Summary The article discusses

More information

IŠ POPULIARIOSIOS MUZIKOS Į FOLKLORĄ: VIENOS DAINOS ISTORIJA

IŠ POPULIARIOSIOS MUZIKOS Į FOLKLORĄ: VIENOS DAINOS ISTORIJA TRADICIJOS TĖKMĖ ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXIX 2010 IŠ POPULIARIOSIOS MUZIKOS Į FOLKLORĄ: VIENOS DAINOS ISTORIJA RŪTA ŽARSKIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas S t r a i p s n i

More information

Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)

Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Wladimir Gilmanov Anotacija Šis straipsnis skirtas Donelaičio Metų vadinamosioms gyvenimo pamokoms, o drauge ir

More information

Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà

Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà SOTER 2016.59 (87) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.59(87).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Telðiø kunigø seminarija Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio

More information

HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA

HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA Ingo W. Schröder ABSTRACT The essay introduces the Gramscian concept of hegemony to the study of identity politics, with a

More information

Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250. Kursas iš serijos Kertinis akmuo

Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250. Kursas iš serijos Kertinis akmuo Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija Mokytojo vadovėlis Religija 250 Kursas iš serijos Kertinis akmuo O veski, dieviška šviesa 2015, aut. Simon Dewey. Naudojama gavus Altus Fine Art (www.altusfineart.com)

More information

Татьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75.

Татьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75. S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Aušra Tamošiūnienė L i t e r at ū r i n ė s t r a d i c i j o s i r i s t o r i n ė s t i k r o v ė s b r u o

More information

KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA

KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Gauta 2011 11 10 Žilvinas Vareikis Vytauto Didžiojo universitetas KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Language as a Writing and as a Speech SUMMARY The article discusses a nature of the distinction between

More information

Online ISSN PROBLEMOS DOI: Justas Bujokas

Online ISSN PROBLEMOS DOI:   Justas Bujokas Online ISSN 2424-6158. PROBLEMOS 2017 91 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.91.10498 Constructive Empiricism without the Epistemic Community Justas Bujokas Vilnius University Department of

More information

MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI

MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2013 31 MOKYTOJO PROFESIJA: YPATUMAI IR IŠŠŪKIAI Teacher in Oneself and with Oneself Margarita Kozhevnikova, Ph.D. Institute of Teacher and Adult Education, Russian

More information

Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje

Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje Sigita Kraniauskienė Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje Santrauka. Svarstant išsivysčiusių valstybių socialinės politikos prielaidas vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad intensyvūs

More information

Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?

Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? Filosofija. Sociologija. 2012. T. 23. Nr. 3, p. 196 204, Lietuvos mokslų akademija, 2012 Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? AGNIEŠKA JUZEFOVIČ Vilniaus Gedimino

More information

Krikščioniškojo. Revealing Christian Life in Lithuania: 14 th 20 th centuries

Krikščioniškojo. Revealing Christian Life in Lithuania: 14 th 20 th centuries lietuvių katalikų mokslo akademija / lithuanian catholic academy of science b a ž n y č i o s is t o r i j o s st u d i j o s, viii Krikščioniškojo gyvenimo Lietuvoje atodangos: XIV XX a. s t u d i e s

More information

Language in Zhuangzi: How to Say Without Saying?

Language in Zhuangzi: How to Say Without Saying? AUŠRA VRUBLIAUSKAITĖ. Language in Zhuangzi DOI: 10.2478/ijas-2014-0005 75 AUŠRA VRUBLIAUSKAITĖ VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY Language in Zhuangzi: How to Say Without Saying? Abstract The paper is concerned

More information

THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS

THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS Marija Barkauskaitė, Ona Tijūnėlienė Introduction Factors forming views of J. A. Comenius. In the 15th

More information

Mūsų dienomis pastebimai suintensyvėjo krikščionybės Lietuvoje

Mūsų dienomis pastebimai suintensyvėjo krikščionybės Lietuvoje b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Katalikiškojo pamaldumo raiška Vilniuje

More information

Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai

Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Vytauto Didžiojo Universitetas HMF Filosofijos katedra Donelaičio g. 52, Kaunas

More information

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Gauta 2012 03 06 Tomas Kiauka Klaipėdos universitetas Tarp tikėjimo ir proto: protestantiškoji teologija modernybės laikais Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary Invoking theological

More information

Alvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology

Alvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Gauta 2015 09 09 Alvydas Noreika Lietuvos kultūros tyrimų institutas VYTAUTO KAVOLIO SOCIOLOGIJOS RAIDOS LOGIKA The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Summary The article deals with the

More information

Epigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens.

Epigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens. S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė E P I G R A M O S D Ė S T Y M O M O D E L I S X V I I X V I I I A M Ž I A U S L D K J Ė Z

More information

Art History & Criticism Meno istorija ir kritika 13

Art History & Criticism Meno istorija ir kritika 13 VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY / VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS FACULTY OF ARTS / MENŲ FAKULTETAS ISSN 1822-4555 (Print) ISSN 1822-4547 (Online) Art History & Criticism Meno istorija ir kritika 13 Kaunas,

More information

Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu?

Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu? GITANA NOTRIMAITĖ Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu? Anotacija: Straipsnyje nagrinėjamas Žalgirio mitas, kuris yra viena iš sovietmečiu (per)kuriamos Lietuvos istorijos dalių. Svarbi jo sema yra atkakli

More information

ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING

ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING Arto Mutanen Adjunct Professor Finnish National Defence University P.O. Box 7 FI-00861 Helsinki, Finland E-mail: arto.mutanen@gmail.com

More information

Upės Atharvavedoje : keli bruožai

Upės Atharvavedoje : keli bruožai Upės Atharvavedoje : keli bruožai Šarūnas ŠIMKUS Čia bus aptariama viena iš mitinių vandens sampratų vedose, įvardijama žodžiu ap- tekantis vanduo, upė. Tiksliau, vienoje iš vedų liturginiame sąvade Atharvaveda.

More information

Daugiakalbystė ir kalbų studijos aukštajame moksle. Multilingualism and Language Studies in Higher Education

Daugiakalbystė ir kalbų studijos aukštajame moksle. Multilingualism and Language Studies in Higher Education Tarptautinė mokslinė konferencija Daugiakalbystė ir kalbų studijos aukštajame moksle International Scientific Conference Multilingualism and Language Studies in Higher Education Vytauto Didžiojo universitetas

More information

MISIONIERIˆ RUO IMAS. MOKYTOJO VADOVñLIS. Religija 130

MISIONIERIˆ RUO IMAS. MOKYTOJO VADOVñLIS. Religija 130 MISIONIERIˆ RUO IMAS MOKYTOJO VADOVñLIS Religija 130 MISIONIERIˆ RUO IMAS MOKYTOJO VADOVñLIS Religija 130 I leido Pastar j Dien vent j Jòzaus Kristaus BaÏnyãia Solt Leik Sitis, Juta Pastabas ir pasiapplelymus

More information

Mokslo darbai (84); 25 32

Mokslo darbai (84); 25 32 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2006 6(84); 25 32 CONSTITUTION & REMARKS ON RELIGION: THE PROBLEM OF THE COMPATIBILITY IN XX XXI CENTURIES Assoc. Prof. Dr. Gediminas Mesonis Mykolas Romeris

More information

Catholic Appeal Commitment Weekend March 1-2, 2014

Catholic Appeal Commitment Weekend March 1-2, 2014 ST. PETER LITHUANIAN PARISH, S. BOSTON, MA NEWSLETTER MARCH 2014 WEEKEND MASSES: Sundays : 9:00 a.m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in RECTORY CHAPEL M-Th 8 a.m., Sat. 9 a.m. No Mass

More information

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ

KULTŪROS BARAI. Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Rengia Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūta Gaidamavičiūtė

More information

Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje

Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje SOTER 2017.64 (92) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.64(92).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Kauno kolegija Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos

More information

RELATION BETWEEN NOVATION AND TRADITION IN CONTEMPORARY LITHUANIAN SACRED ARCHITECTURE

RELATION BETWEEN NOVATION AND TRADITION IN CONTEMPORARY LITHUANIAN SACRED ARCHITECTURE VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Linas KRŪGELIS RELATION BETWEEN NOVATION AND TRADITION IN CONTEMPORARY LITHUANIAN SACRED ARCHITECTURE SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION HUMANITIES, HISTORY AND THEORY

More information

BRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA

BRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA ISSN 1392-3781. Þiemgala. 2014/1 INGA STEPUKONIENĖ BRONIAUS KRIVICKO ir MAMERTO INDRILIŪNO LITERATŪRINĖ VEIKLA Anotacija: Straipsnyje apžvelgiama dviejų iškilių Biržų krašto literatų Broniaus Krivicko

More information

ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA *

ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2015 87 ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * Laura Junutytė-Galvanauskienė Lietuvos edukologijos universitetas T. Ševčenkos g. 31, 228 kab., LT-08106 Vilnius El. paštas: junutyte@yahoo.com

More information

ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA

ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 27 KNYGA, 2009 ISSN 1822-3656 Roma Bončkutė ALBERTO VIJŪKO-KOJALAVIČIAUS VEIKALO HISTORIA LITUANA RECEPCIJA SIMONO DAUKANTO DARBE ISTORIJA ŽEMAITIŠKA Anotacija. Straipsnyje

More information

Anapus laiko ir erdvės

Anapus laiko ir erdvės Anapus laiko ir erdvės Jo Dieviškoji Kilnybė A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada. AUTORINĖS TEISĖS: Tai yra elektroninė šios spausdintos knygos versija, skirta susipažinimui, ir neskirta PERPARDAVIMUI.

More information

ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY

ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY TILTAI, 2014, 4, 71 79, ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online) ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY Skaidrīte Gūtmane Latvian Christian Academy Abstract Current

More information

VILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS?

VILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS? moksliniai straipsniai Vilniaus miesto ir pilių tyrimai VILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS? Eduardas Remecas Lietuvos nacionalinis muziejus Numizmatikos

More information

JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA

JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2016, 14(1), p. 105 121. JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA Dr. Aušra Kolbergytė Mykolo Romerio universitetas Socialinės gerovės fakultetas

More information

MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA

MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Gauta 2006-04-12 JUOZAS ÞILIONIS Vilniaus pedagoginis universitetas MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Thinking and Language: Jacques Derrida and Antanas Maceina SUMMARY The phenomena

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS INFORMACIJA APIE IŠSILAVINIMĄ

GYVENIMO APRAŠYMAS INFORMACIJA APIE IŠSILAVINIMĄ GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Vytautas Pavardė: Dikčius Gimimo data ir vieta: 1968 birželio 26 d., Vilnius Mokslinis vardas, laipsnis: Socialinių mokslų daktaras Pareigos: Profesorius

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU)

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) 1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas Peleckis MULA SADRO شیرازی) (مالصدرای BŪTIES FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) Disertacija Humanitariniai mokslai, filosofija (01 H) Vadovas: prof. Algis Uždavinys

More information

RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO

RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2003 11 Straipsniai ir pranešimai RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO Marius Ščavinskas Istorijos magistrantas Vilniaus universiteto

More information

Mokslo darbai (101); 33 41

Mokslo darbai (101); 33 41 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 11(101); 33 41 XII LENTELIŲ ĮSTATYMAI: BENDRŲJŲ ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS PRINCIPŲ PRADMENYS Stasys Vėlyvis * Marius Jonaitis ** Mykolo Romerio universiteto

More information

D ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)

D ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis) THE GREAT PRIMAEVAL CONTRACT OF ETERNAL SOCIETY: EDMUND BURKE S VIEWS ON THE SOCIAL CONTRACT PIERRE LURBE Université Paul Valéry Montpellier D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis)

More information

THE PROBLEM OF RESEARCH OF RELIGIOUS TENSIONS IN THE SOCIAL FIELD. Introduction

THE PROBLEM OF RESEARCH OF RELIGIOUS TENSIONS IN THE SOCIAL FIELD. Introduction ISSN 0132 3156 Geografijos metraštis 38(2) t., 2005 66 THE PROBLEM OF RESEARCH OF RELIGIOUS TENSIONS IN THE SOCIAL FIELD Giedrė Paltanavičiūtė Vilnius University, Departmen of General Geography, M. K.

More information

Audronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi

Audronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) Nec ut interpres, sed ut orator: Ciceronas vertėjas Audronė Kučinskienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros lektorė Cicerono vardas visų pirma mums

More information

LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT

LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 81 A u š r a P a ž ė r a i t ė LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT Vilnius University Center for Religious Studies and Researc Universiteto

More information

Introductory and Methodological Statements

Introductory and Methodological Statements The Problem of Christian Images in Contemporary Lithuanian Poetry Radvyda Vaišvilaitė, LCC International University, Lithuania Abstract: An interdisciplinary study of literary works and a Christian perception

More information

cac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart

cac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart c/ 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas Valentinas Klimašauskas 4 5 From Debbie: An Epic Iš Debė: epas A toast by Lisa Robertson Lisos Robertson tostas 6 Mais où sont les

More information

GARGŽDŲ MINIJOS VIDURINĖ MOKYKLA PROJEKTAS ANGLŲ KALBOS PATARLĖS IR FRAZEOLOGIZMAI

GARGŽDŲ MINIJOS VIDURINĖ MOKYKLA PROJEKTAS ANGLŲ KALBOS PATARLĖS IR FRAZEOLOGIZMAI GARGŽDŲ MINIJOS VIDURINĖ MOKYKLA PROJEKTAS ANGLŲ KALBOS PATARLĖS IR FRAZEOLOGIZMAI Projektą rengė anglų kalbos mokytoja metodininkė Asta Jonauskienė Gargždai Turinys Įvadas... 3 Darbo tikslai ir uždaviniai:...

More information

Lietuvos Latinitas savų originalių kūrėjų pastangomis paskutinį

Lietuvos Latinitas savų originalių kūrėjų pastangomis paskutinį S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 9 K N YG A, 2 0 10 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Sigitas Narbutas J H S : V i l n i a u s j ė z u i t ų a k a d e m i j a i r L i e t u v o s L at i n i ta s 1

More information

ŽEMAIČIŲ IR KURŠIŲ GINKLUOTĖ BEI KOVOS BŪDAI XIII A. VIDURYJE - DURBĖS MŪŠIO LAIKOTARPIU

ŽEMAIČIŲ IR KURŠIŲ GINKLUOTĖ BEI KOVOS BŪDAI XIII A. VIDURYJE - DURBĖS MŪŠIO LAIKOTARPIU STRAIPSNIAI ŽEMAIČIŲ IR KURŠIŲ GINKLUOTĖ BEI KOVOS BŪDAI XIII A. VIDURYJE - DURBĖS MŪŠIO LAIKOTARPIU Algirdas Girininkas ABSTRACT In the 13th century, the territory of Samogitians, Curonians, Prussians,

More information

Medijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis

Medijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 78 Medijų filosofija Komunikacijos filosofijos genezė Kęstutis Kirtiklis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra Saulėtekio al. 11,

More information

CURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA:

CURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: CURRICULUM VITAE Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: Date of Birth: August 10, 1978 Place of Birth: Kaunas Family state: married, two daughters E-mail address: zyykai@gmail.com EDUCATION 2006-2011 VYTAUTAS

More information

Kultūros ar meno kūrėjų paraiškų gauti edukacines stipendijas sąrašas

Kultūros ar meno kūrėjų paraiškų gauti edukacines stipendijas sąrašas Biudžetine i staiga, Lietuvos kultu ros taryba, Naugarduko g. 10, 01309 Vilnius, tel. (8 5) 255 9357, el. paštas: info@ltkt.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridiniu asmenu registre, kodas 302951857 Kultūros

More information

LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS

LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS FOLIA SCANDINAVICA VOL. 20 POZNAŃ 2016 DOI: 10.1515/fsp-2016-0035 LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS NORBERT OSTROWSKI Jagiellonian University, Cracow

More information

SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT

SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Santalka. Filosofija. 2010, t. 18, nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 17 SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Rashmika Pandya The American University in Cairo, Department of

More information

ŽEMAITIJOS INSTRUMENTINIS MUZIKAVIMAS IR JO POKYČIAI

ŽEMAITIJOS INSTRUMENTINIS MUZIKAVIMAS IR JO POKYČIAI ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007 ŽEMAITIJOS INSTRUMENTINIS MUZIKAVIMAS IR JO POKYČIAI RŪTA ŽARSKIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas S t r a i p s n i

More information

KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE

KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 30 2003 Vilma Gradinskaitė KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE Straipsnyje tyrinėjamas Kristaus žydo paveikslas pasaulietinėje žydų dailėje. Aptariama Kristaus ikonografija

More information

SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA

SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA RÛTA MARIJA VABALAITË Gauta 2008 03 12 RÛTA MARIJA VABALAITË Vilniaus pedagoginis universitetas KELYJE Á ÞMOGAUS TOBULUMÀ: SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA On the Way to Human Perfection: Spinoza s moral philosophy

More information

Taikomoji ekonomika: Applied economics: systematic research

Taikomoji ekonomika: Applied economics: systematic research Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai Applied economics: systematic research Tomas 9 Numeris 1 Volume 9 Issue 1 2015 ISSN 1822-7996 (PRINT), ISSN 2335-8742 (ONLINE) http://dx.doi.org/10.7220/aesr.2335.8742.2015.9.1

More information

SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING

SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING JUŠKIENĖ Vaineta Klaipėda University, Klaipėda, Lithuania Klaipėda State University of Applied Sciences, Klaipėda, Lithuania Abstract The aim

More information

RELIGIOUS PLURALISM IN THE POST-SOCIALIST SOCIETIES OF EAST-CENTRAL EUROPE: THEORETICAL REFLECTIONS ON A LITHUANIAN RESEARCH PROJECT

RELIGIOUS PLURALISM IN THE POST-SOCIALIST SOCIETIES OF EAST-CENTRAL EUROPE: THEORETICAL REFLECTIONS ON A LITHUANIAN RESEARCH PROJECT RELIGIOUS PLURALISM IN THE POST-SOCIALIST SOCIETIES OF EAST-CENTRAL EUROPE: THEORETICAL REFLECTIONS ON A LITHUANIAN RESEARCH PROJECT Ingo W. Schröder ABSTRACT In this article I present the rudiments of

More information

Šia publikacija visų pirma siekiama paskelbti Trijų Vilniaus kankinių

Šia publikacija visų pirma siekiama paskelbti Trijų Vilniaus kankinių b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Bazilijonų redakcijos Trijų Vilniaus

More information

Klasterio Praktinės filosofijos tyrimai tyrimų rezultatų. Prof. dr. Gintautas Mažeikis

Klasterio Praktinės filosofijos tyrimai tyrimų rezultatų. Prof. dr. Gintautas Mažeikis Klasterio Praktinės filosofijos tyrimai tyrimų rezultatų pristatymas Prof. dr. Gintautas Mažeikis Klasterio veiklos: Projektinė (Piterio Sloterdijkofilosofijos tyrinėjimai: ats. Prof. Gintautas Mažeikis,

More information

THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW*

THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW* ISSN 1392 6195 (print) ISSN 2029 2058 (online) JURISPRUDENCIJA JURISPRUDENCE 2011, 18(3), p. 841 857. THE SCOPE AND LIMITS OF THE FREEDOM OF RELIGION IN INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW* Dalia Vitkauskaitė-Meurice

More information

VILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ

VILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ VILNIUS UNIVERSITY GITA DRUNGILIENĖ CATHOLIC HAGIOGRAPHY OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA: RECEPTION, DISSEMINATION AND ELEMENTS OF THE SAINTS CULT IN THE LATE 14 TH EARLY 17 TH CENTURY Summary of Doctoral

More information

NEWSLETTER October 2011

NEWSLETTER October 2011 ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER October 2011 WEEKEND MASSES: Sundays 9 a.m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in RECTORY CHAPEL M-Th 8 a.m., Sat. 9 a.m. SACRAMENT

More information

DAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ

DAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ 21 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 20. VILNIUS, 2002 DR. ROMA BONČKUTĖ Klaipėdos universitetas DAR KARTĄ APIE SIMONO DAUKANTO IR MOTIEJAUS VALANČIAUS SUSITIKIMĄ Apie Simono Daukanto ir

More information

PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY

PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY 16 ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 2, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 S i l v i a B e n s o PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY Siena College Department of Philosophy 515 Loudon Rd. Loudonville,

More information

Imitacijos teorija ir praktika XVII XVIII a. LDK jėzuitų kolegijose

Imitacijos teorija ir praktika XVII XVIII a. LDK jėzuitų kolegijose Imitacijos teorija ir praktika XVII XVIII a. LDK jėzuitų kolegijose Živilė NEDZINSKAITĖ Vilniaus padagoginis universitetas Visuotinės literatūros katedra T. Ševčenkos g. 31, LT 03111 Vilnius zivilened@one.lt

More information

THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY

THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Santalka. Filosofija. 2007, T. 15, Nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 25 THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Mindaugas Briedis Dept of Philosophy and Political

More information

PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ BERNARDINŲ GYVENIMAS IR VEIKLA LIETUVOJE XV IR XVI AMŽ. ĮVADAS*

PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ BERNARDINŲ GYVENIMAS IR VEIKLA LIETUVOJE XV IR XVI AMŽ. ĮVADAS* PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ BERNARDINŲ GYVENIMAS IR VEIKLA LIETUVOJE XV IR XVI AMŽ. ĮVADAS* Šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurtasis Mažesniųjų Brolių ordinas (1210), besikivirčydamas dėl griežtesnio ar laisvesnio

More information

Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology. Raminta Rimkienė

Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology. Raminta Rimkienė Vilnius University Faculty of Philology Department of English Philology Raminta Rimkienė The Theme of Stupidity in Kurt Vonnegut s Novel Cat s Cradle Thesis submitted in partial fulfilment of requirements

More information

Introduction. Peeter Müürsepp

Introduction. Peeter Müürsepp ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 The Aim of Science Knowledge or Wisdom* Peeter Müürsepp Tallinn University of Technology Akadeemia tee 3 12618 Tallinn, Estonia E-mail: peeter.muursepp@ttu.ee Abstract.

More information

PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE

PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius SobecHs PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius Sobeckis Klaipėdos universitetas Anotacija Rašytojo Donaldo Kajoko kūryboje gausu biblinių personažų,

More information

Kultūra ir visuomenė

Kultūra ir visuomenė Kultūra ir visuomenė SOCIALINIŲ TYRIMŲ ŽURNALAS CultUrE AND SOCIETY JOURNAL OF SOCIAL RESEARCH 2016 7 (1) ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.7.1 Vytauto

More information