DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE
|
|
- Harold Harvey
- 5 years ago
- Views:
Transcription
1 Prano Dovydaièio premijai Gauta Vilniaus Gedimino technikos universitetas DIEVO ÁVARDIJIMAS KÛRYBOS FENOMENOLOGIJOJE Naming God in the Phenomenology of Creativity SUMMARY The question of naming God is developed in the context of the phenomenology of culture in the article. The author emphasizes three theses. According to the first one, naming God is a factor of existential creativity, i.e. it initiates both a new understanding of our place in the living whole and the changing of this whole. According to the second one, naming God supposes culture as a co-activity of both us and God, in other words, we name God as a part of our cultural environment enlarged in this way. The author formulates that we are creating God, and God is creating us. According to the third theses, we name God as being suffering and loving entities. The author refuses the difference of agape and eros, looking for the points of intersection, while he interprets the passages of love both in the Old Testament and the New Testament. The author develops the concept of existential analogy that embraces the interconnection between language (naming) and being (existence), as well. The author uses the concepts of Dichtsein and poiesis in his investigations. Dichtsein expresses creative being during the poetic naming of phenomena in our living environment. Poesis expresses the creation of our existence, while these phenomena take part as directions. In this way, the author introduces sketches of horizontal theology dealing with the phenomenology of creation. The concept of existential creation is developed, looking for the intersection between naming and making real. ÁVADAS Platonas (1996) atkreipë dëmesá á esaties ir vardo ontologines sàsajas, netiesiogiai iðkeldamas klausimà, ar ávardydami mes ir ábûtiname, t. y. steigiame tikrovæ. Problema dar labiau paaðtrëja ávardijant anapusiná Demiurgà, sukûrusá mûsø bû- RAKTAÞODÞIAI: Dievo ávardijimas, kûrybos fenomenologija, egzistencinë analogija, meilës hermeneutika. KEY WORDS: Naming God, phenomenology of creation, existential analogy, hermeneutics of love. 36 LOGOS 51
2 MOKSLINË MINTIS tá ir palaikantá mûsø màstymà: ar ávardydami mes steigiame Dievà, ar atvirkðèiai ávardijame kaip Jo sutvertos bûtybës, taip ieðkanèios atspirties vardijanèiame màstyme. Viena, Platonas, sekdamas Parmenidu, linkæs ávardijimui suteikti ontologiná turiná, kita, bûties ðaltinio jis ieðko anapus þmogaus kûrybos. Ðià átampà tarp þmogaus (ávardijimas) ir Dievo (ábûtinimas) kûrybos Platonas bando sumaþinti idëjø teorija ir jos sandais dalyvavimo (methexis), prisiminimo (anamnesis) ir inkarnacijos doktrinomis. Aristotelis bando iðvengti ðios problemos, atskyræs retorikà bei poetikà (þmogaus kûrybà) nuo metafizikos (teologikos), o Platono meteksæ pavadinæs poetine iðtara. Taèiau tai tik laikinas sprendimas. Klausimas, kaip ámanoma ávardyti anapusiná Dievà, vël visu aðtrumu iðkyla viduramþiø màstytojams, kurie susiduria su dilema: kaip tai padaryti nemenkinant transcendencijos, kuri kaip tokia suponuoja nepaþinumà, vadinasi, ir visiðkà neprieinamumà. Ieðkodami atsakymo á ðá klausimà, iðkiliausi viduramþiø màstytojai (Tomas Akvinietis) derina Platono meteksæ su Aristotelio teologika, analoginá màstymà ir vertikalià anapusinæ kreiptá. Taigi jau antikos ir viduramþiø màstyme randame uþuominø, kad Dievo ávardijimo problema neatsiejama nuo màstymo ir tikrovës santykio, nuo þmogaus ir Dievo kûrybos sàsajø. Kalbant fenomenologiniais terminais, Dievo ávardijimas priklauso nuo poþiûrio á gyvenamàjá pasaulá ir þmogaus vietà jame. Mano pirmoji tezë: Dievo ávardijimas þmogaus kûrybinës átampos ðaltinis. Kultûrà suvokiant kaip þmogaus kalbinæ kûrybà, tai galima suformuluoti kitaip: mûsø ávardijamas Dievas kultûros iððûkis, suponuojantis gyvenamojo pasaulio kûrybiná judrumà. Minëta tezë, atrodo, sietina su horizontalia (ne vertikalia) nuostata Dievo atþvilgiu: Dievo vaizdinys mûsø gyvenamajame pasaulyje iðkyla kaip rodmuo, apibrëþiantis mûsø tikslus ir siekius, t. y. fenomenas, kurio ávardijimas leidþia vis ið naujo formuoti kultûros visumà. Ði paþiûra seka ið kultûros fenomenologijos ir hermeneutikos projekto, kurá plëtojau kitur (Kaèerauskas 2005). Èia vël iðkyla klausimai: jei priimsime prielaidà, kad ávardijimas neatsiejamas nuo kultûros kalbinio ir mûsø egzistencijos hermeneutinio pobûdþio, kaip suderinti Dievo ávardijimà, kaip þmogaus kûrybà, su religijos transcendentinëmis nuostatomis? Ar tai suponuoja religijos, kaip þmogaus kûrybos, ir Dievo, kaip mûsø vaizdinio, sampratà? Nors atsakymo á ðiuos klausimus ieðkosiu ilgai ir aplinkui, galima iðkelti mûsø kelio gaires. Prieð formuluodami antràjà tezæ meskime þvilgsná á metafizikos kritikà. Immanuelis Kantas (2000), religijà apibrëþæs vien proto galiomis, ir Friedrichas Nietzsche (1995), numarinæs metafiziná Dievà, atrodo, galutinai sukompromitavo transcendencijos sampratà ir paruoðë dirvà horizontaliai fenomenologinei nuostatai. Transcendencija paradoksaliai atgimsta Martino Heideggerio màstyme, kuris nukreiptas á Dasein þmogaus laikiðkàjà bûtá myriop kaip Insein, buvimà pasaulyje su kitais (Mitsein). Daiktai, prie kuriø kvietë gráþti Edmundas Husserlis, èia iðkyla kaip mûsø lû- LOGOS 51 37
3 kesèiø, nerimo ir rûpesèio telkiniai, padedantys iðplësti mûsø egzistenciná projektà. Bûdami mûsø gyvenamosios visumos dalys (imanentiðki) jie verèia kaskart perkelti ðios visumos ribas, kitaip sakant, yra egzistenciniai rodmenys, t. y. transcendentai. Svarbu tai, kad ðià dvejopà sutelkimo ir perkëlimo funkcijà daiktai ágyja egzistencinës kûrybos metu, kai jie nuðvinta nauja ðviesa poezijos posme. Ðia prasme daiktai ávardijami kaip mûsø kuriamos gyvenamosios aplinkos, kurià jie naujai áprasmina, dalys. Taigi mûsø egzistencija skleidþiasi ne tik kaip Dasein, Insein ar Mitsein, bet ir kaip Dichtsein, poetinë kûryba. Ávardydami mes paðaukiame daiktus dvejopai jø funkcijai, taip juos ábûtindami. Pagaliau atëjo laikas mano antrajai tezei: Dievà ávardijame kaip savo kultûros aplinkos dalá, kuri iðpleèia mûsø gyvenamàjà visumà. Kitaip sakant, mes kuriame Dievà, o Jis kuria mus. Tai dvejopa (imanencijos ir transcendencijos) Dievo ávardijimo funkcija, apimanti ádaiktinimà, átikrovinimà ir ákûnijimà 1. Kaip siejasi ákûnijimas, kaip átikrovinimo aspektas, ir poetinis ávardijimas? Atrodo, gráþome prie Platono klausimo apie tikrovës ir vardo santyká. Taèiau tikrovë mûsø kultûros fenomenologijos kontekste ne idëjinë, èia ji turi kità egzistenciná turiná. Horizontalus þmogaus gyvenamojo pasaulio kûrybos projektas suponuoja ir transcendencijos kità prasmæ. Ðio darbo uþdavinys ir yra iðskleisti ðià transcendencijos prasmæ, teisingiau, prasmiø telkiná. Tam turësime áveikti vienà rimtà kliûtá. Levinas, kuris mums bus nepamainomas aiðkinantis Dievo ávardijimo klausimà, radikaliai kritikuoja Heideggerá akcentuodamas bûtent transcendencijà. Kaip tai suderinti su mûsø kultûros fenomenologijos projektu, kuris paremtas Husserlio ir Heideggerio áþvalgomis? Ðis klausimas reikalauja panagrinëti Levino etinæ transcendencijà, kuri iðkyla kûniðkais pavidalais: veido kitybe, odos lyta, geismo begalybe. Maþa to, mums prieð akis kita problema: kaip suderinti kultûros fenomenologijos kûrybiná aktyvumà ir Kito filosofijos pasyvumà, siejamà su fizine kanèia ir meilës jusliðkumu. Èia stabtelësiu formuluodamas treèiàjà tezæ: Dievà ávardijame kaip jauèianèios kenèianèios ir mylinèios bûtybës. Skirtingai nei metafizinë viduramþiø tradicija, mes neakcentuosime agape ir eros skirties, nors ji nuolat provokuos mûsø kelyje. Prieðingai, juslës svarbus gyvenamosios aplinkos supratimo ir kûrimo sandas, leidþiantis Dichtsein iðplësti iki poiesis kûrimo egzistencine prasme. Tarp Dichtsein (poetinës bûties ávardijimo) ir poiesis (egzistencinës visumos kûrimo) skleistina horizontalioji dievotyra kaip meilës hermeneutika, leidþianti ávardijamà Dievà ádaiktinti ir ákûnyti padarant já tikru (átikrovintu) mûsø egzistencinio projekto fenomenu, kuris kaskart perkelia ðio projekto ribas. Minëtos tezës arba gairës nuþymi horizontalios dievotyros kelià, lygiagretø meilës hermeneutikai ir kultûros fenomenologijai. Todël bandydamas atsakyti á klausimà, kaip galima ávardyti Dievà, sieksiu iðplësti ir kultûros fenomenologijos sampratà. Tam pirmiausia panagrinësiu Levino bei Ricœuro Dievo ávardijimà ir pateiksiu egzistencinës analogijos apmatus, paremtus Heideggerio bei Husserlio paþiûromis (Analogija ir Dievo 38 LOGOS 51
4 MOKSLINË MINTIS ávardijimas). Vëliau, remdamasis Ricœuru, bandysiu suformuluoti meilës hermeneutikos apmatus (Meilës hermeneutika) ir tai susieti su Levino nuostatomis. Eidamas ðiuo keliu visà laikà neiðleisiu ið akiø pagrindinio klausimo: kaip ávardijamas Dievas kultûros þmogaus kûrybos fenomenologijos kontekste? ANALOGIJA IR DIEVO ÁVARDIJIMAS Kaip minëta, Levinas mums meta dvejopà iððûká: svarbesne nei ontologija laiko etikà, pagrástà transcendencija, o pastaràjà sieja su jusliniais egzistencijos pavidalais. Ir viena, ir kita turi lemiamos reikðmës tiek nagrinëjant Dievo ávardijimà, tiek skleidþiant kultûros fenomenologijà, todël tai reikalauja ypatingo dëmesio. Taèiau prieð tai paþvelkime, kaip Levinas suvokia Dievo ávardijimà. Levinas kalba apie tartá kaip atsakomybës liudijimà, o grynas liudijimas bûna tik begalybës akivaizdoje / /, man áþengiant á angaþavimàsi Kitam (1987: 117). Kitaip sakant, Dievo ávardijimas galimas tik dëka Kito, kuris manyje paþadina begalinæ atsakomybæ. Etinë atsakomybë, kuria netiesiogiai (slaptai) ávardijame Dievà, yra nuolatinë intriga, sulauþanti Að màstau vienybæ. Èia galima prisiminti dvejopà griaunanèiàjà ir kurianèiàjà metaforos funkcijà, kurià nagrinëjau Filosofinëje poetikoje (2006a): metafora, kalbos tropas, savo nariø nederme sugriauna mûsø vaizdinæ visumà tam, kad bûtø sukurta naujas darnus pasaulio vaizdas, apimantis ir etinæ mûsø egzistencijos plotmæ. Ðis poetinis judesys persmelkia mûsø estetinæ, etinæ ir egzistencinæ þiûrà, kurios ðviesoje iðkyla ávardijami fenomenai, iðpleèiantys mûsø kûrybinæ erdvæ. Tai mûsø egzistencinës kûrybos, poiesis plaèiàja ir Dichtsein siauràja prasme, erdvë, kur susikryþiuoja estetinis, poetinis, etinis ir egzistencinis keliai. Ðia prasme egzistencinë poetika analogiðka (susikertanti) su kûrybos (kultûros) fenomenologija. Ðio projekto kontekste kaip tik ir skleisiu Dievo ávardijimo klausimà, kuris apima kalbos ir egzistencijos, vardo ir atsakomybës, meilës ir begalybës analogijà. Gráþkime prie Levino, kuriam meilë galima tik begalybës idëjos dëka: dël begalybës manyje, dël daugiau (1987: 104). Kuo paremta Levino analogija tarp begalybës ir meilës, nuo kurios jis atriboja erotiná santyká 2? Prie eros dar gráðiu, nagrinëdamas meilæ Ðventraðtyje. Kol kas atkreipsiu dëmesá, kad nëra paprasta vienu mostu atskirti agape nuo eros: ne tik turint omeny jusliø vaidmená Levino transcendencijoje, bet ir ávardijimo bei ákûnijimo sàsajas mûsø kûrybos fenomenologijos kontekste. Levinas begalybæ (analogiðkai?) apraðo kaip nepatenkinamà geismà (le désir), kuris iðkyla santykyje su Kitu glamonëjamu ir lieèiamu Artumu, kurio tylus veidas suþadina atsakomybæ uþ visus manyje. Neatsitiktinai Levinas ávairiuose savo veikaluose (1978, 1984, 1987) vis prisimena Fiodoro Dostojevskio iðtarà Broliuose Karamazovuose, kad esame uþ visus atsakingi. Dostojevskis ir jo interpretatorius Michailas Bachtinas mums bus parankûs ir dël plë- LOGOS 51 39
5 tojamos daugiaplanës poetikos, kuri, kaip teigëme, neatsiejama nuo egzistencijos filosofijos. Èia mums svarbu, kad begalybës ir transcendencijos ðaltinis Levino filosofijoje jusliniai ir kûniðki pavidalai: veidas ir þiûra, oda ir lyta. Gal tai tëra metaforos, be kuriø negali apsieti jokia poezija? Galima pridurti: ir filosofija bei apskritai þmogaus kûryba, kuri persmelkta mûsø kalbinës bûties (Dichtsein). Pats Levinas, kurio filosofija poetiðkumu gali varþytis su Platono màstymu, neigia 3 savo sàvokø metaforiðkumà. Pasak Levino, veidas nëra tik metafora. Tuomet kokia analogija iðkyla tarp kûniðko artumo ir transcendencijos tolumo? Analogijos sàvoka ir jos raida, pradedant Platono bei Aristotelio vartosena, reikalauja atskiro dëmesio. Kiek uþbëgdamas uþ akiø pasakysiu, kad mûsø kontekste analogija iðreiðkia ávardijimo, ádaiktinimo, átikrovinimo, ábûtinimo, ákûnijimo lygiagreèius kelius, kuriais skleidþiama kûrybos fenomenologija. Ði analogija leidþia metaforà, turinèià dalá etinëje ir egzistencinëje þmogaus kûrybos visumoje, traktuoti su didesniu krûviu nei tik lingvistinis. Kûrybinë þmogaus visuma mûsø iðeities taðkas nagrinëjant Dievo ávardijimo klausimà. Dabar paþvelkime, kaip Dievo ávardijimà traktuoja Ricœuras. Jo, kaip Ðventraðcio hermeneutiko, patirtis leidþia jam teigti, kad Dievo ávardijimas daugialypis ir daugiabalsis: tai ávairios ðnekos formø sankirta 4. Ricœuras tai vadina gyva rodanciø interferencijø dialektika (1981: 62). Iðlaisvinimo modelá Senajame Testamente papildo prisikëlimo paradigma Naujajame Testamente. Èia kalbama apie sankirtà, abipusæ sàveikà, kuri ágauna gyvybæ, dalyvaujant joje mums su savo siekiais ir besipleèianèia þiûra. Taigi analogija èia ne tiek atitikimas, kiek dalies ir visumos daugiaplanë sàveika, kuria ávardijame Dievà kaip mûsø egzistencinio projekto (auginamo padedant kalbai ir bûties átampai) rodmená. Sàveika ir átampa apibûdina karo, kaip svarbiausio politikos matmens, sampratà, mano plëtotà kitur (Kaèerauskas 2006c). Politikà laikant vienu ið lygiagreèiø poiesis (þmogaus kûrybos) ir Dichtsein (kalbiðkos bûties) keliø, mûsø kûrybiniame kelyje atsiveria analogija tarp politikos ir poetikos. Karas èia reiðkia kupinà átampos egzistenciná virsmà, gyvenamosios visumos kûrimà, kurio postûmis vis naujai ðioje visumoje iðkylantis mûsø ávardijamas ir átikrovinamas fenomenas, iðpleèiantis ðià visumà. Panaðiai Totalybëje ir begalybëje (1984) Levinas kalba apie vidujybës karà kaip daiktø pamokà ir mûsø rizikà. Gráþkime prie Ricœuro Ðventraðèio hermeneutikos. Ricœuras, konstatavæs paradigmø sankirtà Ðventraðtyje kaip visumoje, taip pat kalba apie politikos poetikà, kurià jis suvokia kaip Dievo ir jo tautos bendraþygystës modelio kûrimà 5. Ávardydami Dievà mes padarome Já dalimi savo gyvenamosios visumos, kurià Jis nuolat sprogdina, pripildydamas mûsø gyvenimà egzistencinio karo. Ávardijimas ið karto keliose (estetinëje, etinëje, politinëje) egzistencinës visumos plotmëse daro mûsø gyvenimà panaðø á sàskambiø polifonijà, mûsø kuriamà drauge su Dievu. Todël ávardijimas neatskiriamas nuo átikrovinimo ir ábûtinimo. Ávardijimo ir ábûtinimo analogija èia reið- 40 LOGOS 51
6 MOKSLINË MINTIS kia ne Platono ana ton logon, ne derinimàsi prie dieviðkosios tvarkos, bet ðios tvarkos rizikingà, atsakingà ir kupinà átampos sankûrybà kaip bendraþygystæ á karà. Èia paskubomis interpretavau Ricœuro daugiaprasmæ Ðventraðèio hermeneutikà, prie kurios dar sugráðiu. Kokià vietà kare uþima meilë? Kaip Dievo ávardijimas susijæs su mûsø jusliðkumu? Ar agape nesutaikoma su eros egzistencinës visumos sankûrime? Dabar, iðkëlus gyvenamojo pasaulio daugiabalsiðkos átampos ir skirtingø keliø analogijos kaip kûrybinës sàveikos tezes, á ðiuos klausimus atsakyti kur kas lengviau nei darbo pradþioje, kai juos formulavome. Taèiau neskubëkime ir prisiminkime Bachtinà, interpretavusá Dostojevskio daugiabalsæ kûrybà. Bachtinas, kaip ir Ricœuras kalbëdamas apie Ðventraðtá, akcentuoja Dostojevskio pasaulio polifoniðkumà, gyvà balsø sàveikà ir ávykiðkumà. Pasak jo, èia vyksta makro- (romano visumos) ir mikropasaulio (veikëjo) dialogas (1996: 53), kuris karnavalizuojamas 6. Karnavalo neatsiejamas sandas herojaus apvainikavimas ir nuvainikavimas, t. y. jo pasaulio virsmas balsø kontrapunktiðkoje sàðaukoje. Mums svarbu ir tai, kad autorius kalba ne apie veikëjà, o su veikëju, turinèiu reikðminæ pozicijà (1996: 77), kitaip sakant, autorius ávardija veikëjà kaip savo kuriamo pasaulio sankûrëjà. Ðia prasme á karnavalo balsø sàðaukà ásitraukia ir autorius, kuris nuvainikuojamas tiek, kiek, veikiamas ávardyto veikëjo, sugriauna ir ið naujo kuria savo Dichtsein. Tiesa gausi ávykiø ir randasi ávairiø sàmoniø susikirtimo taðke. Sakëme, kad ávardijamas Dievas yra mûsø kuriamo gyvenamojo pasaulio veiksnys, iðkylantis þmogaus keliø ir balsø polifonijoje. Ðia prasme visi gyvenimo keliai analogiðki: jie susikerta, mums ávardijant Dievà, kuris kaskart iðpleèia mûsø kuriamà gyvenamàjà visumà. Analogija tarp mikro- (meno kûrinio) ir makrokûrëjo (gyvenamojo pasaulio) reiðkia ne tik panaðumà ar atitikimà 7, bet ðiø veikø sàðaukà þmogaus ir Dievo sankûryboje. Kitaip nei Platono idëjø teorijoje 8, Aristotelio teologikoje 9 ar Tomo Akvinieèio onto-teologijoje 10, analogija èia maitinama horizontaliais fenomenologijos ryðiais, kurie iðkyla kaip gyva daugiabalsë kûrybinë sàveika. Èia iðkyla darbo pradþioje minëta problema: jei mûsø kûrybos fenomenologija paremta Husserlio ir Heideggerio (kurie ið esmës indiferentiðki Dievo atþvilgiu 11 ) áþvalgomis, kaip tai suderinti su Levino radikaliai prieðingomis nuostatomis? Levino ignoruoti negalime, nes já pasirinkome vienu ið vedliø mûsø Dievo ávardijimo kelyje. Ar ir kaip mûsø darbo tema Dievo ávardijimas gali pasitarnauti ieðkant sankirtos taðkø tarp mûsø kultûros fenomenologijos ir Levino etinës transcendencijos? Kaip tai gali iðplësti mûsø projektà? Toliau nevengdamas rizikingo kelio, gaire èia pasirinksiu Levino dëmesá kûno ir jusliø problematikai. Kas bendra tarp kûniðkumo ir transcendencijos ir kaip tai gali pasitarnauti ieðkant Dievo ávardijimo keliø bei skleidþiant kûrybos fenomenologijos projektà? Prie Levino, drauge ir prie ðio klausimo, gráðiu panagrinëjæs Ðventraðèio tekstus, skirtus meilei. LOGOS 51 41
7 MEILËS HERMENEUTIKA Ðventraðtá mes suprantame plaèiau nei Levinas kaip ne vien Senàjá Testamentà. Vëliau matysime, kaip ðis þvilgsnio plotis arba polifoninis nagrinëjimas pasitarnaus plëtojant mûsø klausimà. Taigi pasirinksiu dvi meilës paradigmas: Giesmiø giesmæ ið Senojo Testamento ir ðv. Pauliaus Pirmàjá laiðkà korintieèiams ið Naujojo Testamento. Vëliau pabandysiu tarp ðiø pasaþø surasti sàðaukas, kurios vestø toliau mûsø Dievo ávardijimo nagrinëjimo keliu. Pradëkime nuo Giesmiø giesmës, kur poetiðkai skleidþiami jaunosios ir jaunikio santykiai. Reikia pripaþinti, kad tai euforiðki, kupini abipusio susiþavëjimo santykiai, kurie apraðomi poetine kupina palyginimø pakylëta kalba. Ir jaunikis, ir jaunoji Kito akyse siekinys, atveriantis begalinæ Dichtsein kûrybingumo erdvæ. Taèiau ði poetinë bûtis maitinama nuoroda á jusliðkumà: átaigiausi palyginimai apeliuoja á jusles. Klausimà, ar tai geros poezijos poþymis, paliksiu nuoðalëje 12. Nekelsiu ir klausimo, ar Giesmiø giesmë geros poezijos paradigma. Poetikà 13 suprantu ne kaip þodinës kûrybos nagrinëjimà, bet kûrybinæ egzistencijà (poiesis), kuri neatsiejama nuo kalbinës bûties (Dichtsein). Todël èia kur kas labiau rûpi klausimas, kaip Dievo ávardijimas susijæs su apeliavimu á jusles. Ðis klausimas ne tuðèioje vietoje, kadangi Giesmiø giesmë Ðventraðèio dalis, viduramþiais interpretuota analogiðkai: jaunikis Kristus, o jaunoji Baþnyèia. Turint tai omeny klausimas apie nuorodà á jusles dar labiau paaðtrëja: ar Dievo (Kristaus) ávardijimas neatsiejamas nuo apeliacijos á þmogaus kûnà. Ðis klausimas persipynæs su kitu poezijos (þodinës kûrybos) siauràja ir poiesis (egzistencijos projekto kûrimo) plaèiàja prasme santykio klausimu. Be to, ðiame kontekste iðkyla mûsø dar nenagrinëta sàveika tarp eros (juslinës meilës) ir agape (virð jusliø pakylëtos meilës). Ar sàveika tarp poezijos ir poiesis susikerta su sàveika tarp Dievo ávardijimo ir meilës bei su sàveika tarp eros ir agape? Iki ðiol vadovavausi gaire, kad tai susijæ klausimai. Taigi turime daugiabalsæ problemø sàðaukà, apimanèià santyká tarp kalbos (vardo) ir egzistencijos (bûties). Mûsø rûpestis iðskleisti ðià sàðaukà, kartu pagrindþiant mûsø analogijos sampratà. Gráþkime prie Giesmiø giesmës, kurioje apeliuojama á visas penkias jusles. [T]avo vardas palieti kvepalai (Gg 1.3). [S]konësimës tavo meile labiau negu vynu (Gg 1.4). [T]avo balsas toks mielas ir tavo veidas graþus (Gg 2.14). Tavo meilë saldesnë uþ vynà, o tavo tepalai kvapesni uþ visus kvepalus! (Gg 4.10) Tavo lûpos, suþadëtine, laða medumi, medus ir pienas po tavo lieþuviu (Gg 4. 11). Ávardijant meilæ iðskleidþiama visa jusliø paletë: þiûra (tavo veidas), klausa (tavo balsas), lyta (tavo meilë glamonëjant), uoslë (tavo tepalø kvapas), skonis (medus ir pienas po tavo lieþuviu). Meilës ávardijimas èia maitinamas nuoroda á atskirybes, lyginant su stebimais, girdimais, lytimais, uodþiamais, ragaujamais daiktais, esanèiais po ranka, bet drauge nuðvintanèiais naujoje jausmo 42 LOGOS 51
8 MOKSLINË MINTIS konkreèiam Kitam perspektyvoje. Jaunoji iðskirtinë tarp daugybës (ðeðiasdeðimties ar aðtuoniasdeðimties) jaunamarèiø, o jaunikis vienintelis aukso galva, juodom kaip varno plunksnom garbanom, akim nelyginant balandþiais prie upelio, lûpom kaip raudonom lelijom, iðsiskiriantis ið tûkstanèiø (Gg 5, 10 13). Taigi tai individualus jausmas, ávardijamas visu platumu apeliuojant á jusles. Ðia prasme juslës, dalyvaudamos meilës (kol kas susilaikykime ne Dievo) ávardijimo ávykyje yra analogiðkos: jos susiðaukia tarpusavyje, papildydamos viena kità ir teikdamos individualiam jausmui pilnatvæ. Palyginimø kekëse ypatingà vietà uþima vynas: maþasis meilës (juslinis) ratas apima vyno skoná, þydinèiø vynuogiø kvapà ir rûpestá dël vynuogyno saugos. Meilës svaigulá kaip tik teikia jusliø sàveika, iðpleèianti maþàjá ratà iki didþiojo poetinës bûties (poiesis), neatsiejamos nuo poetinio ávardijimo (Dichtsein). Didysis meilës ratas kaip mûsø egzistencijos poetinë ávardijanti kûryba (poiesis ir Dichtsein sankirta) iðauga ið maþojo jusliø sàveikos. Tai analogijos, kuria susiejamas ávardijimas su átikrovinimu, ádaiktinimu, ákûnijimu ir ábûtinimu, prasmë. Taèiau analogija reiðkia ir didþiojo rato poveiká maþajam: mûsø juslës priklauso nuo egzistencinës kûrybos plaèiàja (poiesis) ir siauràja (Dichtung) prasme. Kitaip sakant, maþasis ir didysis meilës hermeneutikos ratai augina vienas kità. Pagaliau priartëjome prie klausimo: kokià vietà meilës sàðaukoje uþima eros, kurio negalima tapatinti nei su viena jusle: tam tikru bûdu jis veikia ir yra veikiamas visø jusliø 14. Taigi turime dar vienà meilës hermeneutikos rato atmainà: eros ir jusliø sàveikos. Kol kas neaiðki jo vieta maþojo ir didþiojo agape hermeneutikos ratø sankaboje. Norëdamas tai iðsiaiðkinti pasitelksiu Derrida, Levinà ir Platonà, neiðleisdamas ið akiø Giesmiø giesmës. Derrida religijà sieja su ðventybës nepaliestumu, nepaþeistumu, vientisumu, gyvastingumu, vaisingumu, stiprumu, o tai artima falo 15 prasmëms. Galima bûtø visai motyvuotai perskaityti, iðskirti, pakartotinai susieti semantinëje nepaliestumo ðvento, sakralaus, sveiko ir nepaþeisto, heilig, holy genealogijoje visa, kas byloja jëgà, gyvenimo jëgà, vaisingumà, augimà, didëjimà, ypaè tvinkimà spontaniðkume, kuris bûdingas erekcijai ir nëðtumui. (Derrida 2000: 67) Giesmiø giesmëje taip pat apstu nuorodø á vyliø ir brandà: mylimasis lyginamas su obelimi (Gg 2.3), kalbama apie sunokusias vynuoges (Gg 2.15), apie jaunøjø stovyklos veðlumà ir takà tarp ûksmingø lajø (Gg 1, 16 17). Taèiau jaunikis skundþiasi: [m]ano sesuo suþadëtinë yra uþdaras sodas. Uþdaras sodas, uþantspauduotas ðaltinis (Gg 4, 12). Geismas kaip tik brandina meilës sodà, be galo aukðtai iðkeldamas vaizduotës lankà, kur átikroviname, ákûnijame ir ábûtiname fenomenus. Kitaip sakant, eros ratas suteikia didþiajam ir maþajam agape ratams toká mastà, kad ðioje mûsø auginamoje balsø sàðaukoje randasi vieta begalybës ávardijimui, kuris siejamas su fenomenø mûsø kuriamoje poesis ákûnijimu, átikrovinimu ir ábûtinimu. Tikra tai, kas turi dalá þmonijos kûne, kurá brandi- LOGOS 51 43
9 name Kito geismu. Todël Levinas transcendencijos tolybæ apmàsto kûniðko artumo sàvoka: begalybës geismas. Begalinio artumo ir neaprëpiamo tolumo sankirta kaip màstymo diachronija padeda Levinui ávardyti Dievà kaip tai, kas turi dalá mûsø kuriamoje poiesis ir kas kuria mus, versdamas augti drauge su ákûnijamais fenomenais. Ðioje daugialypëje geismo ir begalybës analogijoje, kaip vardo ir egzistencijos sàveikoje, auginamas ir mûsø eros, kuris iðlieka begalinis tiek, kiek vardijanèia bûtimi (Dichtsein) susietas su egzistencinës visumos kûrimu (poiesis). Pamynæ ðiuos saitus arba egzistencinæ analogijà, mes paminame trapø santyká su Kitu ir siauriname savo egzistenciná-poetiná projektà, kuriame nebelieka vietos Dievui. Taip nuo Derrida gráþtame prie Platono, kuriam Erotas yra þmoniø ir dievø tarpininkas (2000: 46). Begalybë yra tiek kûniðka, kiek kûnas begalinis. Eros dalyvaudamas agape hermeneutikoje jà iðpleèia iki begalybës, kuria ákûnijamas Dievas mûsø egzistencinëje kûryboje (poiesis). Ákûnijimas reiðkia ne tik ávardijimà, bet ir átikrovinimà bei ábûtinimà, kadangi ðiuo fenomenu matuojamas ir eros, mums glamonëjant Kità ar þiûrint jam á veidà. Ði glamonë ir þiûrëjimas savo ruoþtu yra be galo atsakinga: taip egzistencine analogija, kaip meilës balsø polifonine sàðauka, gimsta Dievas, turintis dalá vardà ir bûtá mûsø egzistencinëje tikrovëje. Ðia prasme eros tarpininkauja arba sàveikauja su mûsø begalybës idëja, jà augindama ir jos auginama. Todël sakëme: mums ávardijant Dievà, kuriame Já, o Jis kuria mus. Ðià sankûrybà ir iðreiðkia egzistencinë analogija, kaip sàðauka tarp Dichtsein ir poiesis. Kûniðkumà atspindi ir pasyvumas, kurá Levinas sieja su kanèia, pasija. Kristaus pasijos atves mus prie Naujojo Testamento meilës sampratos. Drauge su pasyvumo idëja iðkyla sunkumas kûrybos fenomenologijoje bandant remtis Levino màstymu. Egzistencinë kûryba aktyvi mûsø veiksena, reikalaujanti nuolatiniø ávardijimo, átikrovinimo, ábûtinimo pastangø, tuo tarpu Levino bûties diachronija paremta visiðku pasyvumu, glamonës, drauge transcendavimo, lûkesèiu. Ðá sunkumà bandysiu áveikti taikydamas kûno, nuo kurio neatsiejama kanèia, fenomenologijà. Giesmiø giesmëje kalbama ne tik apie meilæ, bet ir apie kanèià, kuri neatsiejama nuo meilës. V ajame skyriuje kalbama apie tylø jaunøjø bandymà suartëti, ðnabþdantis naktá uþ uþdarytø durø. Nuotaka nedrásta ásileisti jaunikio á savo veðløjá sodà, paþeisti savo lûkesèio pasaulio pilnatvæ (prisiminkime: sacrum kaip nepaþeistumas, vientisumas ir vaisingumas), jaunikis dingsta, jaunoji puola ieðkoti, meilës ðnabþdesiai virsta riksmu naktiniame mieste, sargybiniams muðant jaunàjà. Jaunieji patirdami meilæ kenèia: maþasis eros hermeneutikos ratas, apimdamas ir kanèios fenomenologijà, susisiekia su didþiuoju, nukreipdamas ðá á begalybæ. Tai Levino minties judesys, paremtas bûties apmàstymo lûþiu, transcenduojanèia diachronija. Drauge tai Dievo ávardijimo aktas, inspiruotas jusliø artumos (geismas) ir minties tolumos (begalybë) kontrasto. Tai Levino Dichtsein, kurá mes linkæ iðplësti iki poiesis, 44 LOGOS 51
10 MOKSLINË MINTIS mûsø kanèià egzistencinës analogijos bûdu susiejæ su Kristaus pasijomis. Prieð atsigræþdami á Naujàjá Testamentà, prisiminkime Ingmaro Bergmano filmà Riksmai ir ðnabþdesiai, kur keturiø moterø kamerinëje erdvëje sprendþiamas mirties ir meilës klausimas. Ðià seserø ir tarnaitës abipusio ðvelnumo ir neapykantos erdvæ pripildo meilës ðnabþdesiai ir perveria prieðmirtinës kanèios riksmai. Moterø santykiø erdvë neiðyra net mirus herojei: prieðingai, riksmø ir ðnabþdesiø sàskambiai tuomet pasiekia didþiausià átampà, velionei ðaukiantis paguodos. Filmo pabaigoje velionës tylus balsas ið jos dienoraðèio byloja apie jos laimës ir meilës akimirkas, jai su seserimis supantis saulës apðviestame sode. Tai patvirtina mûsø tezæ, plëtotà kitur (2006b), apie vaizdijamo (ðio darbo kontekste ávardijamo) fenomeno pilnateisá statusà mûsø egzistencinëje kûryboje. Èia mums svarbu tai, kaip riksmø ir ðnabþdesiø sàðaukoje kuriami santykiai su Kitu bendrame mûsø egzistencijos name su sodu kûrybinëje aplinkoje, kuri begalinë tiek, kiek yra visiðkai konkreti. Tai meno Dichtsein, ávardijimo (ávaizdinimo) atvejis, kuris bûtø neámanomas be ðiø aistringø moterø ir ðio saulëto sodo. Ði gyvenamoji erdvë suyra ne mirus herojei, bet atleidus tarnaitæ ir pardavus namà su sodu. Mûsø transcendentinë egzistencija filme ávardijama dienoraðèiu, kuriame vaizduojami kasdieniai mûsø aplinkos daiktai, spindintys mûsø lûkesèiø ðviesa. Ðia prasme mûsø egzistencija visiðkai pasyvi: ne mes, o mûsø aplinkos daiktai kuria mus; ne mes ávardijame Dievà, bet Dievas ávardija mus. Po viso to, kas pasakyta, panagrinëkime meilës sampratà Naujajame Testamente, kur ji neatsiejama nuo Kristaus pasijø. Jei kalbëèiau þmoniø ir angelø kalbomis, bet neturëèiau meilës, að tebûèiau þvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turëèiau pranaðystës dovanà ir paþinèiau visas paslaptis ir visà mokslà; jei turëèiau visà tikëjimà, kad galëèiau net kalnus kilnoti, taèiau neturëèiau meilës, að bûèiau niekas. (1 Kor 13, 1 2) Apie kokià meilæ kalba apaðtalas Paulius? Kaip ji siejasi su Senojo Testamento meile, kuri, matëme, apima eros ir agape sàveikà? Kaip ji susijusi su, viena, Kristaus kanèia, kita, su Dievo ávardijimu? Mûsø gairë Senojo ir Naujojo Testamentø balsø analoginë (egzistencine prasme) sàðauka. Perfrazuojant Ricœurà 16, dieviðkosios meilës ávardijimas skleistinas kaip Senojo ir Naujojo Testamento prasmiø sàveika. Sakëme, kad ávardydami mes ðias prasmes padarome savo gyvenamosios visumos rodmenimis ir taip tampame savo egzistencijos sankûrëjais. Apie Senojo Testamento meilës prasmes kalbëjome pakankamai. Liko panagrinëti Naujojo Testamento meilæ, kuri neatsiejama nuo Kristaus pasijø. Kristaus kanèià lydi ðnabþdesiø ir riksmø asimetrija: pats Kristus tardomas ir kankinamas beveik nekalba, miniai staugiant Nukryþiuok já, nukryþiuok! (Lk 23, 21), o prieð mirtá, þmonëms nuðèiuvus, garsiai suðunka: Mano Dieve, kodël mane apleidai? (Mk 15, 34). Taigi paskutinæ savo dienà þmogaus pavidalu Kristus negraþbyliauja, nors iki pasijø jo veiklà galima pavadinti poetine: LOGOS 51 45
11 mûsø gyvenimo tikslus Jis ávardijo (Dichtsein) parabolëmis ir palyginimais, kuriø erdvë kasdienis gyvenimas ir darbai, pavyzdþiui, vynuogiø auginimas 17. Tiesa, Kristus daro stebuklus, taèiau jø poveikis nëra didelis, jei minia vienu balsu ðaukia: Nukryþiuok já, nukryþiuok! Pamokymai ágyja vertæ tik Kristaus kanèios akivaizdoje, t. y. paaiðkëjus, jog jis þmogus, kentëjæs ir miræs uþ savo þodá. Kristaus prisikëlimas tylus, jis pasirodo tai ðen, tai ten, ðnekteli su vienais ir su kitais. Kristus prisikelia nuolat ten, kur mes ðnekamës su juo, t. y. mums ávardijant Dievà savo egzistencine sankûryba (poiesis), begalybæ matant Kito veide ir jauèiant atsakomybæ uþ Kito kanèià. Tai tyli meilë, maitinama eros ir agape balsø sàðauka mûsø gyvenimo erdvëje, pripildytoje ðnabþdesiø ir riksmø. Ðià erdvæ auginame, susiedami kraujà ir vynà, màstymà ir svaigulá, bûtá ir þodá. IÐVADOS Judëdami susikertanèiais keliais Levino transcendencijos, Ricœuro hermeneutikos, Bachtino poetikos mes neiðleidome ið akiø Dievo ávardijimo klausimo, neatsiejamo nuo egzistencinës analogijos. Kûrybos fenomenologijos ir hermeneutikos kontekste analogija suponuoja poetiðkai ávardijamus daiktus (Dichtsein), kuriø veikiami kuriame savo gyvenimo erdvæ (poiesis). Drauge tai iðreiðkia sàveikà tarp fenomenø ávardijimo, ádaiktinimo, átikrovinimo, ákûnijimo ir ábûtinimo. Ðià gyvà fenomenologijà papildo kryþiaus hermeneutika, susiejanti Senojo Testamento eros ir Naujojo Testamento agape. Ði sankirta savo ruoþtu leidþia prakalbinti fenomenà egzistencijos balsais, iðreiðkianèiais mûsø siekius, nuostatas ir troðkimus, kuriuos savo ruoþtu iðpleèia ávardijamas fenomenas (Dievas). Tai suponuoja egzistencinës visumos sankûrybà, kurios metu mes kuriame Dievà, o Dievas kuria mus. Literatûra Aristotele. Metaphysics. Ed. Ross, W.D. Oxford: At the Clarendon Press, Bachtin, M. Dostojevskio poetikos problemos. Vilnius: Baltos lankos, Derrida, J. Tikëjimas ir þinojimas in Religija. Vilnius: Baltos lankos, 2000, p Heidegger, M. Über den Humanismus. Frankfurt a. M.: Vitttorio Klostermann, Kaèerauskas, T. Filosofinë poetika. Vilnius: Versus Aureus, 2006a. Kaèerauskas, T. Kalba ir kultûra in Logos 46: 45 55, 2006b. Kaèerauskas, T. Su kuo kariauja demokratija?, in Problemos, 2006c, Priedas, p Kaèerauskas, T. Kultûros filosofija ir egzistencinë fenomenologija, in Problemos, 2005, 68, p Kant I. Religija vien tik proto ribose. Vilnius: Pradai, Levinas, E. Autrement qu être ou au delà de l essence. Martinus Nijhoff Publishers B. V., Levinas, E. Die Spur des Anderen. Freiburg/ München: Verlag Alber, Levinas, E. Gott und die Philosophie in Casper, B. (Hrg.), in Gott nennen. Phänomenologische Zugänge. Freiburg/München: Verlag Karl Alber, Levinas, E. Totalité et Infini. Hague/ Boston/ Lancaster : Martinus Nijhoff Publichers, LOGOS 51
12 MOKSLINË MINTIS Nietzche, F. Linksmasis mokslas. Vilnius: Pradai, Platonas. Kratilas. Vilnius: Aidai, Platonas. Puota. Vilnius: Aidai, Ricœur, P. Gott nennen, in Casper, B. (Hrg.) Gott nennen. Phänomenologische Zugänge. Freiburg/München: Verlag Karl Alber, 45 79, Ricœur, P. La metaphore vive. Paris: Editions du Seuil, Sartre, J.-P. L existentialisme est un humanisme. Paris: Les éditions Nagel, Filmai Bergman, I. Viskningar och rop, Nuorodos 11 Ádaiktinimo, átikrovinimo, ákûnijimo ir ávardijimo sàsajas nagrinëjau kitur (Kaèerauskas 2006b). 12 Dievo absoliuti toluma, jo transcendencija virsta visiðkai neerotine mano atsakomybe uþ Kità. (1987: 107) 13 Kaip ir Platonas. 14 Dievo ávardijimas tikëjimo pirmapradþiais iðraiðkos pavidalais ávyksta ne paprastai, bet daugiariopai. Arba dar daugiau: jis ne vienbalsis, bet daugiabalsis. Tikëjimo pirmapradþiai iðraiðkø pavidalai yra kompleksiðki. Visos kalbos formos, kaip pasakojimai, pranaðystës, ástatymai, alegorijos, maldos, himnai, liturginës formulës, iðminties raðtai, kartu vardija Dievà. Taèiau vardija skirtingais bûdais. (1981: 59) 15 Taip steigiami Dievo, jo tautos ir likusiø þmoniø bendraþygystës modeliai kaip tai, kà vadinsiu politikos poetika. (1981: 79) 16 Dostojevskio dialogo karnavalizacija: þmoniø ir idëjø suvedimas (1996: 199). 17 Lygiai taip tiesa mûsø kultûros fenomenologijos kontekste reiðkia ne daikto ir intelekto atitikimà (adequatio rei et intellectus), bet fenomeno (daikto ar asmens) átrauktumà á mûsø siekiø ir prasmiø visumà. 18 Ana ton logon. 19 Metafizikoje Aristotelis teigia: Visø [daiktø] prieþastis ta pati arba analogiðka (1071a33 35). Analogija jo teologikos (teorijos apie anapusiná nejudantá judintojà kaip ontologiná esinijos pamatà) sandas. 10 Pasak Ricœuro, viduramþiø bûties analogijos doktrina gimë siekiant sutelkti á vienà doktrinà horizontalius substancijos kategorijos santykius ir sukurtø daiktø bei Sutvërëjo vertikalius santykius. Ðis projektas sudaro onto-teologijà. (1975: 273) 11 Ðià egzistencinës fenomenologijos pozicijà Sartre as iðreiðkia taip: net jei Dievas bûtø, jis nekeistø þmogiðkojo laisvës projekto (1959). Heideggerio teigimu, þmogiðkoji bûtis (Dasein) nei uþ, nei prieð Dievà, nes ji skleidþiasi pasaulyje (1978). 12 Yra ir grynosios, be jokios nuorodos, poezijos paradigma. 13 Norëdamas tai atskirti nuo literatûros mokslo, vartojau filosofinës poetikos terminà (2006a). 14 Ne veltui sakoma, kad seksualiausia þmogaus kûno vieta yra galva erotinës vaizduotës ðaltinis. 15 kuris nebûtinai yra vien vyro savastis (2000: 66), daro iðlygà Derrida. 16 Pasak Ricœuro, Dievo ávardijimo ávykiai pasireiðkia kaip Naujojo Testamento prisikëlimo ir Senojo Testamento iðlaisvinimo dermë (1981: 60). 17 Matëme, kokià svarbià vietà uþima vynuogiø auginimas mûsø nagrinëtoje Senojo Testamento Giesmiø giesmëje. LOGOS 51 47
MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA
Gauta 2006-04-12 JUOZAS ÞILIONIS Vilniaus pedagoginis universitetas MÀSTYMAS IR KALBA: JACQUES DERRIDA IR ANTANAS MACEINA Thinking and Language: Jacques Derrida and Antanas Maceina SUMMARY The phenomena
More informationSTOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?
MOKSLINË MINTIS Gauta 2006 10 05 MINDAUGAS BRIEDIS Vilniaus Gedimino technikos universitetas STOVËJIMO ANT RIBOS METAFORA P. TILLICHO SISTEMOJE IR S. KIERKEGAARD O RELIGIJOS FILOSOFIJOJE: GNOSIS AR PISTIS?
More informationREKVIZITAI.
REKVIZITAI VšĮ Litvakų kapinių katalogas MACEVA Į/k: 302660894 el. paštas: info@litvak-cemetery.info Banko sąskaita: LT88 7044 0600 0773 9987 (SEB bankas, SWIFT: CBVILT2X) www.litvak-cemetery.info MACEVA
More informationSPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA
RÛTA MARIJA VABALAITË Gauta 2008 03 12 RÛTA MARIJA VABALAITË Vilniaus pedagoginis universitetas KELYJE Á ÞMOGAUS TOBULUMÀ: SPINOZOS MORALËS FILOSOFIJA On the Way to Human Perfection: Spinoza s moral philosophy
More informationNatûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2005. Nr. 3. P. 14 19 Lietuvos mokslø akademija, 2005 14 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Natûralûs objektai ir kasdienë kalba Tillicho filosofijoje Vilniaus Gedimino
More informationBROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI
DAVID BANON Gauta 2006-02-27 DAVID BANON Marc Bloch universitetas Strasbûre (Prancûzija) Þenevos universitetas (Ðveicarija) BROLYBË IR SUBSTITUCIJA. JUOZAPAS IR JO BROLIAI Brotherhood and Substitution.
More informationJosé María Zamora Calvo. Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain
https://doi.org/10.24101/logos.2017.67 Gauta 2017 10 25 José María Zamora Calvo Madrido universitetas, Ispanija Autonomous University of Madrid, Spain Kelios pastabos apie plotiniškąjį logos: emanacinė
More informationDEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY
Santalka. Filosofija. 2009, t. 17, nr. 3. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 83 DEATH IN THE PERSPECTIVE OF EXISTENTIAL PHENOMENOLOGY Tomas Kačerauskas Vilnius Gediminas Technical University, Department
More informationTHEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY
Santalka. Filosofija. 2007, T. 15, Nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 25 THEOLOGICAL HERMENEUTICS: INTERPRETING THE LOST GARDEN OF IMMEDIACY Mindaugas Briedis Dept of Philosophy and Political
More informationKALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA
Gauta 2011 11 10 Žilvinas Vareikis Vytauto Didžiojo universitetas KALBA KAIP RAŠTAS IR KAIP ŠNEKA Language as a Writing and as a Speech SUMMARY The article discusses a nature of the distinction between
More informationReligijos ir kultûros filosofija SEKULIARIZACIJA IR RELIGIJOS ATEITIS. Aistë Bukevièiûtë
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2007 72 Religijos ir kultûros filosofija SEKULIARIZACIJA IR RELIGIJOS ATEITIS Aistë Bukevièiûtë Vilniaus universiteto Filosofijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-011513 Vilnius
More informationEditos Stein poþiûris á Martino Heideggerio egzistencinæ filosofijà
SOTER 2016.59 (87) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.59(87).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Telðiø kunigø seminarija Editos Stein poþiûris á Martino Heideggerio
More informationARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS
MOKSLINË MINTIS Gauta 2009 04 09 DALIA MARIJA STANÈIENË Vilniaus pedagoginis universitetas ARABIÐKASIS IBN RUÐDO PERIPATETIZMAS The Arabian Peripatetizm of Ibn Rushd SUMMARY The article reveals the influence
More informationJONAS SOLSBERIETIS APIE POLITINÆ FILOSOFIJÀ IR FILOSOFIJOS ISTORIJÀ
MOKSLINË MINTIS Gauta 2008 10 09 Vilniaus pedagoginis universitetas JONAS SOLSBERIETIS APIE POLITINÆ FILOSOFIJÀ IR FILOSOFIJOS ISTORIJÀ John of Salisbury on Philosophy and History of Philosophy SUMMARY
More informationBetween Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity
Gauta 2012 03 06 Tomas Kiauka Klaipėdos universitetas Tarp tikėjimo ir proto: protestantiškoji teologija modernybės laikais Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary Invoking theological
More informationHanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas
Gauta 2010 01 07 Dalia marija StančienĖ Klaipėdos universitetas Hanso Jono socialinė etika: atsakomybės principas Social Ethics of Hans Jonas: the responsibility principle Summary The article discusses
More informationEtinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje. Ethical Stage and Its Limits in Søren Kiekegaard's Philosophy. filosofiniai tyrinėjimai
Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Etinė stadija ir jos ribos Søreno Kierkegaard'o filosofijoje Vytauto Didžiojo Universitetas HMF Filosofijos katedra Donelaičio g. 52, Kaunas
More informationS i l v a n o P e t r o s i n o
ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 2 9 S i l v a n o P e t r o s i n o LEV I NAS CONCEPT OF F I RST PH I LOSOPH Y Catholic University of Milan in Piacenza Department of Semiotic and Moral
More informationMoralës genealogija: Friedrichas Nietzsche The Moral Genealogy: Friedrich Nietzsche
f ilosofiniai tyrinëjimai Moralës genealogija: Friedrichas Nietzsche The Moral Genealogy: Friedrich Nietzsche Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ðevèenkos g. 31, LT 03111 Vilnius F. Nietzsche pasitelkdamas
More informationIntroduction. Irina Poleshchuk
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 Unfolding Flesh towards the Other: Levinas Perspective of Maternity and the Feminine Irina Poleshchuk Department of Social Sciences University of Helsinki irina.poleshchuk@helsinki.fi
More informationSENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT
Santalka. Filosofija. 2010, t. 18, nr. 1. ISSN 1822-430X print/1822-4318 online 17 SENSIBILITY AND SUBJECTIVITY: LEVINAS TRAUMATIC SUBJECT Rashmika Pandya The American University in Cairo, Department of
More informationSIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS
Gauta 2009 01 22 Tæsinys. Pradþia Logos Nr. 58 AUDRIUS BEINORIUS Vilniaus universitetas, Orientalistikos centras SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS Sigmund
More informationCAUSAL DETERMINANTS, REASONS, AND SUBSTANTIVE AUTONOMY: A CRITICAL APPROACH TO AGENCY *
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS. 2007 72 Etika CAUSAL DETERMINANTS, REASONS, AND SUBSTANTIVE AUTONOMY: A CRITICAL APPROACH TO AGENCY * MURAT BAÇ Bogaziçi University Department of Philosophy Bebek, Istanbul,
More informationGenius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais)
Genius loci ir išgyvenimo pamokos (Donelaičio fenomenas moderniojo katastrofizmo laikais) Wladimir Gilmanov Anotacija Šis straipsnis skirtas Donelaičio Metų vadinamosioms gyvenimo pamokoms, o drauge ir
More informationPSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY
16 ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 2, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 S i l v i a B e n s o PSYCHĒ, PN EU M A, A ND A IR: LEV I NAS A ND A NAXIMENES I N PROXIMITY Siena College Department of Philosophy 515 Loudon Rd. Loudonville,
More informationBERNARDAS KLERVIETIS:
Gauta 2008 03 10 DALIA MARIJA STANÈIENË Vilniaus pedagoginis universitetas BERNARDAS KLERVIETIS: MISTIKO ÞVILGSNIS Á PASAULÁ Bernard of Clairvaux: Mystical Picture of the World SUMMARY In the article the
More informationHuman dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life
Strengthening Families, eds. by J. Stala, J. Garmaz, The Pontifical University of John Paul II in Krakow Press, Kraków 2016, p. 97 108 ISBN 978-83-7438-563-3 (print), ISBN 978-83-7438-564-0 (online) DOI:
More informationALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA *
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2015 87 ALGIO MICKŪNO EROSO FILOSOFIJA * Laura Junutytė-Galvanauskienė Lietuvos edukologijos universitetas T. Ševčenkos g. 31, 228 kab., LT-08106 Vilnius El. paštas: junutyte@yahoo.com
More informationRytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose
Rytų filosofijos mokymas(is) Vakaruose Doc., dr. Agnė Budriūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas Pagrindinės sąvokos: Rytų filosofija, daoizmas, intelektualinis kolonializmas, patirtinis žinojimas Santrauk
More informationMarija Oniščik. Šio straipsnio tema padiktuota dvejopos patirties 1, jau suponuojančios tam tikrą
ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78 34 El. paštas:
More informationKO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1
ISSN 1822-4539 KO MUS MOKO TOMAS SODEIKA? ARBA FILOSOFIJOS MOKYMO ANTINOMIJOS 1 Marija Oniščik Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedra K. Donelaičio g. 52, LT-44261 Kaunas Tel. (370 37) 32 78
More informationSaint Pope John Paul II s Notion of the Experience of a Personal Relationship with Jesus Christ
SOTER 2017.63 (91) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.63(91).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Vytautas Magnus University Saint Pope John Paul II s Notion of the
More informationGRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA
ISSN 0258 0802. LITERATÛRA 2006 48(3) GRAIKIÐKO ODARION O (1604) ÐV. KAZIMIERO GARBEI AUTORYSTËS PROBLEMA Tomas Veteikis Vilniaus universiteto Klasikinës filologijos katedros lektorius Tiriant daugiakalbæ
More informationOnline ISSN PROBLEMOS DOI: Justas Bujokas
Online ISSN 2424-6158. PROBLEMOS 2017 91 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2017.91.10498 Constructive Empiricism without the Epistemic Community Justas Bujokas Vilnius University Department of
More informationPAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE
Dainius SobecHs PAGRINDINIAI BIBLINIAI PERSONAŽAI, ĮVAIZDŽIAI IR MOTYVAI D. KAJOKO KŪRYBOJE Dainius Sobeckis Klaipėdos universitetas Anotacija Rašytojo Donaldo Kajoko kūryboje gausu biblinių personažų,
More informationKalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijoje
SOTER 2017.64 (92) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.64(92).1 TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA Kauno kolegija Kalbos vaidmuo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos
More informationABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2016 89 ABOUT PRACTICAL PROBLEM SOLVING Arto Mutanen Adjunct Professor Finnish National Defence University P.O. Box 7 FI-00861 Helsinki, Finland E-mail: arto.mutanen@gmail.com
More informationHEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA
HEGEMONIC NARRATIVES AND RELIGIOUS IDENTITY POLITICS IN CONTEMPORARY LITHUANIA Ingo W. Schröder ABSTRACT The essay introduces the Gramscian concept of hegemony to the study of identity politics, with a
More informationAnapus laiko ir erdvės
Anapus laiko ir erdvės Jo Dieviškoji Kilnybė A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada. AUTORINĖS TEISĖS: Tai yra elektroninė šios spausdintos knygos versija, skirta susipažinimui, ir neskirta PERPARDAVIMUI.
More information- pats induizmas su visais savo kultais, galima sakyti, Cia yra tik "tarp kitko". Domejimasis Indija tik
Regimantas TamoSaitk Santrauka Gali susidaryti jspiidis, kad indiskosios epistemos tyrinejimas, gilinimasis i klasikinq vedinio ir induistinio laikotarpio ragtijq esqs specifillis istoriko darbas, asmeniiko
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Mindaugas Peleckis FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU)
1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Mindaugas Peleckis MULA SADRO شیرازی) (مالصدرای BŪTIES FILOSOFIJA (LYGINAMUOJU POŽIŪRIU) Disertacija Humanitariniai mokslai, filosofija (01 H) Vadovas: prof. Algis Uždavinys
More informationBūties teorija ir filosofija. the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 77 Būties teorija ir filosofija Nihilism, Performativity and the Ontology of Everyday Life* Rita Šerpytytė Vilniaus universitetas, Religijos studijų ir tyrimų centras Center
More informationLEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT
ATH E NA, 2 0 0 6 N r. 1, I S S N 18 2 2-5 0 4 7 81 A u š r a P a ž ė r a i t ė LEV I NAS HERITAGE I N LITHUA N I A N R ABBI N IC THOUGHT Vilnius University Center for Religious Studies and Researc Universiteto
More informationp.11 I wrote this book when I was twenty eight. (ir eina peklon kaip neparašyčiau aš tokios knygos tokiam amžiuj...)
R. D. Laing The Divided Self [en] p.9 The present book is a study of schizoid and schizophrenic persons; its basic purpose is to make madness, and the process of going mad, comprehensible. p.11 I wrote
More informationMedijų filosofija. Kęstutis Kirtiklis
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2010 78 Medijų filosofija Komunikacijos filosofijos genezė Kęstutis Kirtiklis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedra Saulėtekio al. 11,
More informationLIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS
LIETUVOS KARIUOMENĖS MOKYMO IR DOKTRINŲ VALDYBOS ŠTABO ANGLŲ KALBOS TESTAVIMO SKYRIUS LKS STANAG 6001 RAŠYMO TESTO PAVYZDŽIAI IR VERTINIMAS Vilnius, 2012 MINISTRY OF NATIONAL DEFENCE REPUBLIC OF LITHUANIA
More informationANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY
TILTAI, 2014, 4, 71 79, ISSN 1392-3137 (Print), ISSN 2351-6569 (Online) ANTHROPOLOGICAL CRISIS AS DEMOLISHER OF THE WELFARE SYSTEM IN DEMOCRACY Skaidrīte Gūtmane Latvian Christian Academy Abstract Current
More informationIntroductory and Methodological Statements
The Problem of Christian Images in Contemporary Lithuanian Poetry Radvyda Vaišvilaitė, LCC International University, Lithuania Abstract: An interdisciplinary study of literary works and a Christian perception
More informationA fulbrighter observes Lithuania going West
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 1. P. 20 24 Lietuvos moksl akademija, 2006 20 Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2006 A fulbrighter observes Lithuania going West Center for Thomistic Studies, University
More informationDėmesio: ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March /17 2 pm Penance Service 4 pm Gyvieji ir mirusieji parapijiečiai
ST. PETER LITHUANIAN PARISH S. BOSTON, MA NEWSLETTER March 2012 WEEKEND MASSES: Sundays 9:00 a. m. (English) & 10:30 a.m. (Lithuanian) WEEKDAY MASSES in Rectory chapel, exceptions listed in schedule No
More informationBudriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra. Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai
Budriūnaitė Agnė Vrubliauskaitė Aušra Laiminga žuvis Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2010 Mokslų šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota
More informationDevynioliktoji pamoka Lesson 19
Devynioliktoji pamoka Lesson 19 selma M6kytojas: Kas m il.l1 gali pasakyti, kas yra seima? Vytautas: Mokytojas: Labai gerai. As zinaii, kas yra seima: tevai if vaikai yra seima. MUS4 seimoj e dar yra if
More informationthe soul in limbo 2016 The Cobra Museum of 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen TEE TEE TEE sources work Jennifer 01/15
the soul in limbo 2016 The Cobra Museum of Modern Art, NL 6th edition Cobra Art Prize Amstelveen The exhibition highlights various thematic aspects of Tee s work over the past decade including the most
More informationIntroduction. Andrius Bielskis
ISSN 1392 1274. PROBLEMOS 2009 75 Power, History and Genealogy: Friedrich Nietzsche and Michel Foucault Andrius Bielskis ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Arklių g. 18, LT-01129 Vilnius El. paštas:
More informationSPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING
SPIRITUAL HEALTH AS AN INTEGRAL COMPONENT OF HUMAN WELLBEING JUŠKIENĖ Vaineta Klaipėda University, Klaipėda, Lithuania Klaipėda State University of Applied Sciences, Klaipėda, Lithuania Abstract The aim
More informationANALELE UNIVERSITĂȚII DIN CRAIOVA SERIA FILOSOFIE nr. 32 (2 2013) ABSTRACTS LE VECU CHEZ SARTRE
ANALELE UNIVERSITĂȚII DIN CRAIOVA SERIA FILOSOFIE nr. 32 (2 2013) ABSTRACTS LE VECU CHEZ SARTRE Adrian BENE Abstract: The article deals with the Sartrean concept of lived experience which constitutes a
More informationRENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2003 11 Straipsniai ir pranešimai RENOVATIO IMPERII ROMANI: KRIKŠČIONIŠKOSIOS PASAULĖŽIŪROS DĖMUO Marius Ščavinskas Istorijos magistrantas Vilniaus universiteto
More informationMokslo darbai (84); 25 32
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2006 6(84); 25 32 CONSTITUTION & REMARKS ON RELIGION: THE PROBLEM OF THE COMPATIBILITY IN XX XXI CENTURIES Assoc. Prof. Dr. Gediminas Mesonis Mykolas Romeris
More informationUpės Atharvavedoje : keli bruožai
Upės Atharvavedoje : keli bruožai Šarūnas ŠIMKUS Čia bus aptariama viena iš mitinių vandens sampratų vedose, įvardijama žodžiu ap- tekantis vanduo, upė. Tiksliau, vienoje iš vedų liturginiame sąvade Atharvaveda.
More informationLanguage in Zhuangzi: How to Say Without Saying?
AUŠRA VRUBLIAUSKAITĖ. Language in Zhuangzi DOI: 10.2478/ijas-2014-0005 75 AUŠRA VRUBLIAUSKAITĖ VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY Language in Zhuangzi: How to Say Without Saying? Abstract The paper is concerned
More informationGruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr December Vol 43, No. 3
Gruodţio mėn. 43-ieji leidimo metai, nr.3 2015 December Vol 43, No. 3 Žynys is the official award-winning newsletter of the Colorado Lithuanian-American Community Pirmininko Ţodis L (CLAC) and is published
More informationProfilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai
Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai A. Gavrilova D. Jatuþis Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Neurologijos ir neurochirurgijos
More informationCURRICULUM VITAE. Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA:
CURRICULUM VITAE Dr. AURELIJUS ZYKAS GENERAL DATA: Date of Birth: August 10, 1978 Place of Birth: Kaunas Family state: married, two daughters E-mail address: zyykai@gmail.com EDUCATION 2006-2011 VYTAUTAS
More informationMoralės filosofija. Rationalist Internalism. Ieva Vasilionytė
ISSN 1392 1126. PROBLEMOS 2012 82 Moralės filosofija RATIONALITY: NORMAL MENTAL FUNCTIONING OR PSYCHOLOGICAL COHERENCE? * Ieva Vasilionytė Vilnius University Department of Logic and History of Philosophy
More informationTradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau?
Filosofija. Sociologija. 2012. T. 23. Nr. 3, p. 196 204, Lietuvos mokslų akademija, 2012 Tradicinės hermeneutikos, Algio Mickūno tryliktoji hermeneutika, o kas toliau? AGNIEŠKA JUZEFOVIČ Vilniaus Gedimino
More informationCatastrophic Idealism: The case of Fichte
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2015. T. 26. Nr.1, p. 12 19, Lietuvos mokslų akademija, 2015 Catastrophic Idealism: The case of Fichte NICOLAE RÂMBU Faculty of Philosophy, University Alexandru Ioan Cuza Iaşi
More informationKRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE
ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 30 2003 Vilma Gradinskaitė KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE Straipsnyje tyrinėjamas Kristaus žydo paveikslas pasaulietinėje žydų dailėje. Aptariama Kristaus ikonografija
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA Vika Valiulytė MUZIKOS REIKŠMĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE. TADAS BLINDA. PRADŽIA IR KOLEKCIONIERĖ ATVEJŲ ANALIZĖ Magistro baigiamasis
More informationSKLIAUTØ SIENØ TAPYBOS PLASTINË RAIÐKA IR IKONOGRAFIJA
JAUNØJØ OPUSAI Gauta 2008 02 22 Tæsinys. Pradþia Logos Nr. 54. EDITA ÐEDBARAITË Vytauto Didþiojo universitetas KAUNO ÐV. KRYÞIAUS BAÞNYÈIOS SKLIAUTØ SIENØ TAPYBOS PLASTINË RAIÐKA IR IKONOGRAFIJA The Plastic
More informationThe Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 1, p. 73 83, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Experience of Human Being in the THought of Karol Wojtyla GRZEGORZ HOLUB The Pontifical University of John Paul
More informationD ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)
THE GREAT PRIMAEVAL CONTRACT OF ETERNAL SOCIETY: EDMUND BURKE S VIEWS ON THE SOCIAL CONTRACT PIERRE LURBE Université Paul Valéry Montpellier D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis)
More informationThe Metaphysics of Existence Sandra Lehmann
The Metaphysics of Existence Sandra Lehmann Let me start by briefly explaining the background of the conception that I am going to present to you in this talk. I started to work on the conception about
More informationLITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS
FOLIA SCANDINAVICA VOL. 20 POZNAŃ 2016 DOI: 10.1515/fsp-2016-0035 LITHUANIAN DISCONTINUATIVES NEBE-/JAU NEBE- AND GERMAN- LITHUANIAN LANGUAGE CONTACTS NORBERT OSTROWSKI Jagiellonian University, Cracow
More informationcac/šmc interviu 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas 19 The clock rang twice at eleven išmušė dukart
c/ 2 3 Every sentence is a symposium Kiekvienas sakinys yra simpoziumas Valentinas Klimašauskas 4 5 From Debbie: An Epic Iš Debė: epas A toast by Lisa Robertson Lisos Robertson tostas 6 Mais où sont les
More informationŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS
Acta Academiae Artium Vilnensis / 69 2013 ŠVENTYBĖS IMPORTAS IR STEBUKLO LAUKO STEIGTIS Vaiva Klajumaitė Vilniaus universiteto muziejus Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius vaiva.klajumaite@muziejus.vu.lt
More informationArt History & Criticism Meno istorija ir kritika 13
VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY / VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS FACULTY OF ARTS / MENŲ FAKULTETAS ISSN 1822-4555 (Print) ISSN 1822-4547 (Online) Art History & Criticism Meno istorija ir kritika 13 Kaunas,
More informationŽmogų išbandantis blogis Grigorijaus Kanovičiaus romane Šėtono apžavai
Articles ISSN 1392-8600 E-ISSN 1822-7805 Žmogus ir žodis / Literatūrologija Man and the Word / Literary Criticism 2017, t. 19, Nr. 2, p. 51 64 / Vol. 19, No. 2, pp. 51 64, 2017 Žmogų išbandantis blogis
More informationEpigramma igitur est poema breve cum simplici cuiuspiam rei, vel personae, vel facti indicatione: aut ex propositis aliquid deducens.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Živilė Nedzinskaitė E P I G R A M O S D Ė S T Y M O M O D E L I S X V I I X V I I I A M Ž I A U S L D K J Ė Z
More informationŠia publikacija visų pirma siekiama paskelbti Trijų Vilniaus kankinių
b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Bazilijonų redakcijos Trijų Vilniaus
More informationJOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA
ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2016, 14(1), p. 105 121. JOGA KAIP HOLISTINĖS ASMENYBĖS SAVIUGDOS PRAKTIKA Dr. Aušra Kolbergytė Mykolo Romerio universitetas Socialinės gerovės fakultetas
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS. Jonas Vilimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS Jonas Vilimas GRIGALIŠKOJO CHORALO TRADICIJOS BRUOŽAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE. XV-XVIII AMŽIŲ ATODANGOS IR REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS Daktaro disertacija Humanitariniai
More informationKLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY. Dovilė TROSKOVAITĖ
KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Dovilė TROSKOVAITĖ FORMATION OF POLISH AND LITHUANIAN KARAITE IDENTITY IN THE 19 th 20 th CENTURIES: BETWEEN SEPARATION AND ADAPTATION Summary of Doctoral
More informationIntroduction. Peeter Müürsepp
ISSN 1392-1126. PROBLEMOS 2013 84 The Aim of Science Knowledge or Wisdom* Peeter Müürsepp Tallinn University of Technology Akadeemia tee 3 12618 Tallinn, Estonia E-mail: peeter.muursepp@ttu.ee Abstract.
More informationAudronė Kučinskienė. Cicerono vardas visų pirma mums asocijuojasi
ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) Nec ut interpres, sed ut orator: Ciceronas vertėjas Audronė Kučinskienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros lektorė Cicerono vardas visų pirma mums
More informationLocating Quine s Place in the Naturalist Tradition Alex Orenstein (Queens College and the Graduate Center, New York)
Locating Quine s Place in the Naturalist Tradition Alex Orenstein (Queens College and the Graduate Center, New York) Abstract. The paper analyses how does Quince s work contribute to and fit in with the
More informationTHE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS
THE INTERPRETATION OF THE HUMAN BEING IN THE PEDAGOGICAL SYSTEM OF ZCECH EDUCATOR JOHN AMOS COMENIUS Marija Barkauskaitė, Ona Tijūnėlienė Introduction Factors forming views of J. A. Comenius. In the 15th
More informationTHE EVENT OF DEATH: A PHENOMENOLOGICAL ENQUIRY
MARTINUS NIJHOFF PHILOSOPHY LIBRARY VOLUME 23 For a complete list of volumes in this series see final page of the volume. The Event of Death: A Phenomenological Enquiry by Ingrid Leman-Stefanovic 1987
More informationAlvydas Noreika. The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology
Gauta 2015 09 09 Alvydas Noreika Lietuvos kultūros tyrimų institutas VYTAUTO KAVOLIO SOCIOLOGIJOS RAIDOS LOGIKA The Logic of Development of Vytautas Kavolis Sociology Summary The article deals with the
More informationTHE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES
THE TRADITION OF KLAIPĖDA REGION LUTHERAN PSALM SINGING IN INTERDISCIPLINARY AND ANTHROPOLOGICAL PERSPECTIVES Silva Pocytė, Rimantas Sliužinskas ABSTRACT The complex research works on Klaipėda Region Lutheran
More informationJėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis
Jėzus Kristus ir nesibaigianti Evangelija. Mokytojo vadovėlis Religija 250 Išleido Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia Solt Leik Sitis, Jutos valstija Būsime dėkingi už atsiliepimus ir pastabas.
More informationТатьяна Васильевна Блаватская, Из истории греческой интелигенции эллинистического времени, Москва: Наука, 1983, p. 75.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 6 K N YG A, 2 0 0 8 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Aušra Tamošiūnienė L i t e r at ū r i n ė s t r a d i c i j o s i r i s t o r i n ė s t i k r o v ė s b r u o
More informationThe Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary
FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2017. T. 28. Nr. 3, p. 194 203, Lietuvos mokslų akademija, 2017 The Pending Revolution: Kant as a Moral Revolutionary ANA MARTA GONZÁLEZ Institute for Culture and Society, University
More informationPHILOSOPHY (PHIL) Philosophy (PHIL) 1
Philosophy (PHIL) 1 PHILOSOPHY (PHIL) PHIL 101 Introduction to Philosophy (3 crs) An introduction to philosophy through exploration of philosophical problems (e.g., the nature of knowledge, the nature
More informationMūsų dienomis pastebimai suintensyvėjo krikščionybės Lietuvoje
b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s, v i i i. v i l n i u s, 2016 lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 39 B. issn 1392-0502 Darius Baronas Katalikiškojo pamaldumo raiška Vilniuje
More informationA Brief Introduction to Phenomenology and Existentialism MARK A. WRATHALL AND HUBERT L. DREYFUS
a brief introduction to phenomenology and existentialism 1 A Brief Introduction to Phenomenology and Existentialism MARK A. WRATHALL AND HUBERT L. DREYFUS Phenomenology and existentialism are two of the
More informationPreface. Attendant the original meaning of therapist (lydintis asmuo?)
Ernesto Spinelli Tales of Un knowing Preface. Attendant the original meaning of therapist (lydintis asmuo?) p.2 When assisting my students in the preparation of case studies as part of their training requirements,
More informationDeivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius
vytautas ališauskas Deivių vaizdinio apmatai pagal XVI XVII a. rašytinius šaltinius Abstract: Goddesses are one of the least investigated deities of ancient religion of the Lithuanians. The sources mentioning
More informationTHE BIBLICAL SYMBOL OF LIGHT IN J.R.R. TOLKIEN S THE SILMARILLION AND THE LORD OF THE RINGS
ISSN 2029-2236 (print) ISSN 2029-2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2017, 9(2), p. 171 186. THE BIBLICAL SYMBOL OF LIGHT IN J.R.R. TOLKIEN S THE SILMARILLION AND THE LORD OF THE
More informationIŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA
Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ MAŽUMŲ PERSPEKTYVA Mokslo studija Milda Ališauskienė Donatas Glodenis IŠŠŪKIAI RELIGINEI ĮVAIROVEI LIETUVOJE: RELIGINIŲ
More informationKam reikalingas Žalgiris sovietmečiu?
GITANA NOTRIMAITĖ Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu? Anotacija: Straipsnyje nagrinėjamas Žalgirio mitas, kuris yra viena iš sovietmečiu (per)kuriamos Lietuvos istorijos dalių. Svarbi jo sema yra atkakli
More information