INFORMACIJOS APIE VALSTYBĖS PARAMOS PRIEMONES ŪKININKŲ ŪKIAMS PRIEINAMUMAS Edmundas Jasinskas 1, Zenonas Kazakevičius 2 1 Lietuvos kūno kultūros akademija, 2 Lietuvos Žemės ūkio universitetas Nors neoklasikinės teorijos atstovai savo ekonominiuose modeliuose apibūdina žmogų kaip labai racionalią būtybę, tačiau dažnai susiduriama su informacijos trūkumu ir neracionaliais sprendimais. Valstybės parama būtų efektyvesnė, jei paramos teikimo transakcijos išlaidos būtų mažos. To pasiekti įmanoma tik užtikrinus informacijos apie paramą prieinamumą. Taigi straipsnyje įvertintas valstybės paramos priemonių ūkininkų ūkiams prieinamumas bei atskirų informacijos šaltinių efektyvumas. Informacija, transakcija, išlaidos, parama, subsidijos, ūkininkų ūkiai. Įvadas Teikiant paramos priemones (gamybos subsidijas ir investicinę paramą), iškyla problema, kaip sukurti vienodas sąlygas paramai panaudoti. Mokslininkai H. A. Simon (1986), J. B. D. Simonis (2001), O. E. Williamson (1979), D. North (2003) išskiria transakcijų išlaidos, kurios gali atsirasti ir teikiant paramą verslui. Visi potencialūs paramos gavėjai turėtų lengvai prieiti prie informacijos apie valstybės paramą. Tačiau iki šiol nėra moksliškai ištirtos vienos sistemos, užtikrinančios tinkamą informacijos apie paramos prieinamumą. Siekiant išvengti didelių paramos panaudojimo transakcijų išlaidų, svarbu užtikrinti informacijos apie paramą prieinamumą. Jei ūkininkai susidurs su informacijos asimetrija, gali būti, kad patiriamą naudą dėl paramos atsvers patiriami paramos panaudojimo transakcijos išlaidos. Straipsnio tikslas įvertinti valstybės paramos priemonių ūkininkų ūkiams prieinamumą bei pasiūlyti efektyviausius informacijos apie paramą šaltinius. Straipsnio objektas ūkininkų ūkių informavimas apie valstybės paramos priemones. Naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė (siekiant apibrėžti informacijos asimetriją kaip transakcijų išlaidų šaltinį), anketinės apklausos metodas (siekiant gauti duomenis apie informacijos pakankamumą bei skirtingų informacijos šaltinių efektyvumą). Anketinė apklausa atlikta 2006 m. spalio gruodžio mėn. Taikyta atsitiktinė nekartotinė atranka. Anketos buvo platinamos NMA prie ŽŪM teritoriniuose skyriuose (skyriai įkurti kiekvienoje apskrityje). Lietuvoje 2006 m. buvo 30755 ūkininkų ūkių, apklausta 215 ūkininkų, taigi vienas respondentas atstovauja 143 Lietuvos ūkininkams. 70
1. Informacijos asimetrija kaip transakcijų išlaidų šaltinis ekonomikos teorijoje Neoinstitucionalistai (Simon, 1955, 1986; Simonis 2001; Williamson, 1979) teigia, kad žmogaus racionalumas yra ribotas. Racionalumo ribotumas siejamas su informacijos asimetrija bei informacijos kaina (laiko ir pastangų kaina ją gauti). Šis ribotas racionalumas tampa labai svarbus analizuojant paramos teikimo transakcijos išlaidas. Neoklasikinės teorijos atstovai (Pigou, 1932; Marshall, 1920) teigia, kad rinka yra tobulas mechanizmas, kuriame nesusidaro sandorių išlaidų, o yra tik gamybos išlaidos. Vis tik R. Coase (1995, 1994; 1992) įrodo, kad tokios išlaidos egzistuoja, o sudarant kontraktą, reikia derėtis ir eliminuoti nesutarimus. D. North (2003) pastebi, kad informacija kainuoja ir dėl to atsiranda transakcinės išlaidos. Juos sudaro mainomų gėrybių atributų vertės nustatymo ir teisių apsaugos išlaidos (ypač kai kalbama apie žinias) bei sandorių priežiūros ir įvertinimo išlaidos. Be paminėtų transakcijų išlaidų, išskiriami ir oportunistiško elgesio išlaidos. Jos gali būti dviejų formų: shirking (išsisukinėjimas, kai dėl informacijos asimetrijos reali išteklio vertė padidnama) ir holding up (turėjimas daugiau, kai dėl informacijos asimetrijos reali išteklio vertė sumažinama) (Williamson, 1979). R. Coase (1995), priešingai nei A. C. Pigou (1932), pasisakė prieš valstybės intervencionizmą ar paramą verslui. R. Coase (1995) teigė, kad, esant nulinėms transakcijų išlaidoms, rinka pati sugeba reguliuoti išorinius efektus, todėl valstybės užduotis mažinti šias išlaidas, o ne didinti jas. Būtent valstybės paramos teikimas verslui gali turėti dideles transakcijų išlaidas. Dėl to parama nebus naudinga. Dėl informacijos trūkumo, panaudojant paramą, galimos pareiškėjų klaidos ir vėliau dėl klaidų patiriami nuostoliai. Todėl tobulinant paramos teikimą verslui būtina įvertinti transakcijos išlaidas bei informacijos apie paramą prieinamumą. A. Gargasas ir kt. (2006) pateikia tokią patiriamų nuostolių dėl klaidų verslo plane klasifikaciją: tiesioginiai nuostoliai (verslo plano rengimo išlaidos); netiesioginiai ekonominiai nuostoliai (veltui sugaištas laikas, neįgyvendintos numatytos investicijos). Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai nuostoliai betarpiškai susiję su informacijos prieinamumu. Taigi informacija apie konsultantus ar verslo planui keliamus reikalavimus mažins tiesioginius nuostolius. Netiesioginiai ekonominiai nuostoliai taip pat sumažės, nes esant geresniam informacijos prieinamumui taupomas laikas ir daugiau įgyvendinama investicijų. 71
2. Informacijos prieinamumas, jos svarba ir efektyviausi informacijos pateikimo šaltiniai Anketinės apklausos metu nustatyta, kad dėl informacijos pakankamumo apie paramą nėra bendros nuomonės. Didesnė dalis (67 proc.) mano, kad informacija yra pakankama arba greičiau pakankama, 33 proc. mano, kad informacijos neužtenka arba greičiau neužtenka. Analizuojant anketinės apklausos metu surinktus duomenis, pastebimas ryšys tarp ūkininkų informacijos apie paramą pakankamumo ir paramos skirstymo mechanizmo vertinimo. Nustatyta, kad tarp respondentų, kurie teigė, kad paramos mechanizmas skaidrus ir greičiau skaidrus, pakankamai informuoti buvo atitinkamai 83 ir 58 proc. Tendencijos priešingos tarp tų, kurie neigiamai vertino paramos mechanizmą. Tarp tų, kurie teigė, kad paramos mechanizmas greičiau neskaidrus ir neskaidrus, nepakankamai informuotų buvo atitinkamai 60 ir 63 proc. Žmogus, turintis daugiau informacijos, labiau pasitiki paramos skirstymo mechanizmo skaidrumu. Iš to išplaukia, kad, norint didinti pasitikėjimą paramos skirstymo mechanizmu bei mažinti paramos transakcijos išlaidas, būtina užtikrinti informacijos apie paramą pakankamumą. Ūkininkų informavimo apie paramą didinimas neatsiejamas nuo informacijos šaltinių apie paramą ir jų efektyvumo analizės. Anketinėje apklausoje respondentams buvo pateiktas klausimas apie tai, iš kokio šaltinio respondentas gavo daugiausia informacijos (galimi keli atsakymo variantai). Respondentai teigė, kad daugiausia informacijos gauna iš visuomenės informavimo priemonių 63 proc. Ūkininkai taip pat dažnai informacijos apie paramą gauna iš institucijos, atsakingos už paramos administravimą (35 proc.), konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių (20 proc.). Mažiausiai informacijos apie paramą gauna iš draugų ir nevyriausybinių žemdirbių organizacijų (Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos ir kt.) (atitinkamai 15 ir 12 proc.). Anketoje tiesiogiai nebuvo klausiama, kaip respondentas vertina suteiktos informacijos apie paramą išsamumą, tačiau buvo atskiri anketos klausimai apie pareiškėjo informatyvumą ir pagrindinį informacijos šaltinį. Pasinaudojus šių klausimų duomenimis įvertintas informavimo šaltinių apie paramą efektyvumas 1 (žr. 1 pav.). Informavimo šaltinis apie paramą laikytas efektyviu tuo atveju, jei daugiau nei 50 proc. jį paminėjusių respondentų teigė, kad jiems informacijos užteko, o neefektyviu jei daugiau arba lygiai 50 proc. informavimo šaltinį paminėjusių respondentų teigė, kad informacijos neužtenka. Efektyviausias informacijos apie paramą šaltinis konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės. 80 proc. respondentų, kurie pasinaudojo konsultavimo įmonių paslaugomis, teigė, kad yra pakankamai informuoti. Panašus informatyvumo efektyvumas (skirtumas tik 1 proc.) ir institucijų, atsakingų už paramos administra- 1 Žmonės galėjo žymėti kelis pagrindinius šaltinius, todėl pažymėtų šaltinių yra daugiau nei respondentų. 72
vimą. Tarp respondentų, kurie informaciją apie paramą gavo iš NMA prie ŽŪM, 79 proc. teigė, kad yra pakankamai informuoti. Pakankamai efektyvus informacijos šaltinis yra ir visuomenės informavimo priemonės. Tarp šį informacijos šaltinį paminėjusių respondentų 67 proc. buvo pakankamai informuoti. Konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės 20 80 Nevyriausybinės žemdirbių organizacijos 52 48 Institucijos atsakingos už paramos administravimą 21 79 Draugai 53 47 Visuomenės informavimo priemonės 33 67 Informacijos užtenka / greičiau užtenka 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Informacijos neužtenka / greičiau neužtenka 1 pav. Informacijos šaltinių įtaka informacijos pakankamumui Neefektyvūs informacijos šaltiniai buvo nevyriausybinės žemdirbių organizacijos ir draugai. Tarp tų, kurie paminėjo šias organizacijas kaip vieną iš pagrindinių informavimo šaltinių, atitinkamai 52 ir 53 proc. teigė, kad informacijos nepakako. Vertinant paramos informavimo šaltinius, reikia atsižvelgti ir į pateikiamos informacijos specifiką: paramą administruojanti institucija negali būti kartu ir konsultuojanti įstaiga, nes dubliuosis funkcijos su paramos vertinimu, todėl ji gali teikti tik informaciją apie esminius reikalavimus paraiškoms ir jų surinkimo terminus bei ateities planus, t. y. bendrą informaciją apie paramą; visuomenės informavimo priemonės gali taip pat pateikti tik bendrą informaciją, todėl, nors ji dažnai būna nemokama, neatsižvelgia į kiekvieno ūkininko specifiką; konsultavimo įstaigos ir konsultantai teikia informaciją, atsižvelgdami į ūkio specifiką, tik, žinoma, šios paslaugos dažniausiai yra mokamos 2 ; nevyriausybinės žemdirbių organizacijos ar draugai gali pateikti nemokamą informaciją apie paramą, tačiau šis informavimo šaltinis nėra efektyvus. Įvertinus kiekvieno informavimo šaltinio pranašumus ir trūkumus, logiška ūkininko konsultavimosi seka pateikta 2 paveiksle. Ūkininkas bazinę informaciją apie paramą gauna iš paramą administruojančios institucijos arba visuomenės informavimo priemonės. % 2 Gali būti nemokama, arba kainuoti tik 10 proc. nuo tinkamų finansuoti investicijų, jei konsultavimo paslaugos buvo teikiamos pagal BPD priemonę Konsultavimas. 73
Paramą administruojanti institucija Draugai Bazinė informacija Specifinė informacija Konsultavimo įmonės Visuomenės informavimo priemonės Nevyriausybinės žemdirbių organizacijos 1 etapas 2 etapas 3 etapas 2 pav. Paramos informavimo šaltinių seka Norint įsitikinti informacijos šaltinių naudojimosi seka, remiantis 2 paveiksle pateiktomis informavimo šaltinių kategorijomis, respondentai buvo suskirstyti pagal tai, kokiam informacijos supratimo etapui jie priklauso. 1 informacijos rinkimo etapas pasinaudojo tik baziniais informavimo šaltiniais; 2 etapas pasinaudojo baziniais ir specifiniais nemokamais informavimo šaltiniais; 3 etapas pasinaudojo baziniais, specifiniais nemokamais ir mokamais informaciniais šaltiniais (žr. lentelę). Pirmuoju informavimo etapu naudojosi 178 respondentai, t. y. net 83 proc. visų respondentų (215). Tų, kurie pasinaudojo antruoju informavimo etapu, buvo 36 respondentai (17 proc. visų respondentų). Mažiausiai, 5 respondentai (2 proc. visų respondentų), teigė, kad naudojosi visais 3 informavimo etapais. Trečiame informacijos rinkimo etape respondentai buvo informuoti geriausiai (žr. 1 lentelę). Lyginant pirmą ir antrą informacijos rinkimo etapus nustatyta, kad geriau informuoti (71 proc.) tie respondentai, kurie pasinaudojo tik baziniais informavimo šaltiniais, nei tie, kurie naudojosi ir baziniais, ir specifiniais nemokamais šaltiniais (58 proc. informuoti tinkamai). Norint gauti subsidijas gamybai, efektyviausia naudotis baziniais informacijos šaltiniais. Tiems, kurie nori pasinaudoti investicine parama, reikalingi specifiniai informacijos šaltiniai, tačiau nemokami specifiniai šaltiniai yra mažiausiai efektyvūs, todėl geriausia naudotis konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis. Būtina atkreipti dėmesį, kad mokamos konsultacijos apie paramą didina paramos panaudojimo išlaidas paslaugų įkainio sumą. 74
Rodikliai Informacijos užtenka proc. Informacijos neužtenka proc. Lentelė. Paramos informavimo etapų įtaka informuotumui Pasinaudota baziniais šaltiniais Pasinaudota baziniais ir specifiniais nemokamais šaltinais Pasinaudota baziniais ir specifiniais nemokamais bei mokamais šaltiniais 71 58 100 29 42 0 Investicinės paramos transakcijų išlaidos dėl informacijos asimetrijos yra didesnės už gamybos subsidijų panaudojimo transakcijos išlaidas, todėl taikant transakcijų išlaidų kriterijų pirmenybę ją reikėtų teikti gamybos subsidijoms, nes šiuo atveju transakcijos išlaidos yra beveik nulinės (užtenka nemokamų bazinių šaltinių). Investicinei paramai panaudoti reikalinga specifinė informacija. Jei renkamasi nemokami informaciniai šaltiniai, kyla pavojus patirti netiesioginius ekonominius nuostolius dėl negautos paramos ir neįgyvendintų investicijų. Kitu atveju investicinės paramos transakcijos išlaidos lygios sumai, sumokėtai už konsultavimo paslaugas. Išvados 1. Siekiant padidinti valstybės paramos efektyvumą, reikia mažinti paramos teikimo transakcijos išlaidas. Tai pasiekti įmanoma tik užtikrinus informacijos apie paramą prieinamumą. 2. Dauguma respondentų (67 proc.) mano, kad informacijos apie paramą pakanka. Taip pat nustatyta, kad informacijos apie paramą pakankamumas didina pasitikėjimą paramos skirstymo mechanizmu. 3. Daugiausia ūkininkai informaciją gauna iš visuomenės informavimo priemonių, institucijų, atsakingų už paramos administravimą, o mažiausiai iš konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, draugų ir nevyriausybinių žemdirbių organizacijų. Efektyviausiai informaciją teikia konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir institucijos, atsakingos už paramos administravimą. Geriausiai informuoti tie, kurie naudojasi tiek baziniais, tiek specifiniais mokamais ir nemokamais informavimo šaltiniais. 4. Investicinės paramos ir gamybos subsidijų panaudojimo transakcijų išlaidose mažesnės yra gamybos subsidijų transakcijų išlaidos. Taip yra dėl to, kad gamybos subsidijoms užtenka bazinių nemokamų šaltinių, o investicinei paramai reikia specifinių šaltinių. Jei ūkininkai naudosis nemokamais specifiniais šaltiniais, susidurs su informacijos trūkumo problema, jei mokamais, tai paramos panaudojimo transakcijos išlaidos bus lygios konsultavimo paslaugų kainai. 5. Ūkininkams, kurie nori gauti tik gamybos subsidijas, siūloma naudotis baziniais informacijos šaltiniais (paramą administruojančios institucijos teikiama informacija ir visuomenės informavimo priemonėmis). Tiems, kurie nori pasinau- 75
doti investicine parama, būtina pasinaudoti konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių konsultacijomis. Nemokamos informacijos nepakanka, kadangi neatsižvelgiama į atskiro ūkininko paramos gavimo specifiką. Literatūra 1. Coase, R. H. (1994). Essays on economics and economists. Chicago: Chicago university press. 2. Coase, R. H. (1995). The problem of social cost // Journal of Law and economics. Oxford: Oxford university press. Nr. 3. p. 1 44. 3. Gargasas, A., Rakštys, R., Ramanauskas, J., (2006). Struktūrinių fondų paramos panaudojimas: klaidos // Žemės ūkis. Verslas. 2006 m. sausis. Kaunas: ŽŪR. 4. Marshall, A. (1920). Principles of Economics. London: Macmillan and Co. http://www.econlib.org/library/marshall/marp.html [2008 02 18]. 5. NORTH, D. C. (2003). Institucijos jų kaita ir ekonominė veikmė. Vilnius: Eugrimas. 6. Pigou, A. C.(1932) The Economics of Welfare. London: Macmillan and Co. http://www.econlib.org/library/npdbooks/pigou/pgew.html [2008 02 22]. 7. Simon, H. A. (1955). A Behavioral model of rational choice // The Quarterly Journal of Economics. Vol. LXIX 00028282. http://cowles.econ.yale.edu /P/cp/p00b/p0098.pdf [2008 02 27]. 8. Simon, H. A. (1986). Decision Making and Problem Solving. Washington: National Academy Press. 9. Simonis, J. B. D. (2001). Institutions and the Imperfect Market // International Journal of Social Economics. Vol. 28, No. 3. 10. Williamson, O. E. (1979). Transaction-Cost Economics: The Governance of Contractual Relations // Journal of Law and Economics. Vol. 22, No. 2. THE ACCESSIBILITY OF GOVERNMENT SUPPORT IMPLEMENTATION INFORMATION FOR FARMERS FARMS Edmundas Jasinskas 1, Zenonas Kazakevičius 2 1 Lithuanian Academy of Physical Education 2 Lithuanian University of Agriculture Summary Government support for business would be effective if transaction cost of support is low. We could achieve that just by securing accessibility of information about support. The aim of the article to estimate accessibility of governments support means for farmers farms and effectiveness of information source. The object of the article informing farmers farms about governments support means. Methods used in the article systematic and comparative analysis of scientific literature, questionnaire and qualitative and quantitative comparative analysis of answers. A survey of the farmers opinions showed that the majority (67 %) of respondents think the there was enough information concerning the support for farmers. The most effective way of informing was by consulting enterprises though not widely used, because of the cost. Information, transaction, cots, financial support, subsidies, farmers farms. 76