SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS

Gauta 2009 01 22 Tæsinys. Pradþia Logos Nr. 58 AUDRIUS BEINORIUS Vilniaus universitetas, Orientalistikos centras SIGMUNDAS FREUDAS IR INDIJA: TEORINËS IR KULTÛRINËS PSICHOANALIZËS TRANSFORMACIJOS Sigmund Freud and India: Theoretical and Cultural Transformations of Psychoanalysis SUMMARY The question analyzed in this paper is: Is psychoanalysis at all possible in a traditional non-western society with its different family system, religious beliefs and cultural values?. The current sharp increase in scepticism about the transcultural validity of psychoanalysis correlates with the rise of relativism in human sciences. S. Freud was not ready for an intercultural dialogue. He insisted on a one-sided monologue. Through Freud took little interest in India, India took an early interest in Freud. I show that psychoanalysis as a therapeutic method and as a cultural theory was not easily received in Indian culture with its rich philosophical and scientific traditions and religious beliefs. To this day, the focus of analysis on individual patients has deflected the attention of analysts from the cultural assumptions built into psychoanalytic theory as well as from the shared cultural characteristics of psychoanalytic patients. I conclude that traditional psychoanalytic theory has been too bound up with Western individalism to take seriously the centrality of the group in the construction of Hindu forms of consciousness and self. Psychoanalysts must stop judging Indian culture by their own Western developmental assumptions and admit that India possess its own culturally distinctive psychological structures with their own pattern of normality and their own line of soul development and traditional forms of healing. If early psychoanalysts tended to use psychoanalysis as a colonial instrument for retooling Indians into the ninetheenth-centry Europeans, nowadays a new tendency becomes evident a desire to refashion or reshape psychoanalysis itself in the light of Indian culture. Evidently, awareness of the cultural contexts of the new, comparative psychoanalysis will contribute to increasing the ken and tolerance of this discipline for the range of human variations. RAKTAÞODÞIAI: Freudas, psichoanalizë, Indijos religija, lyginamoji kultûrologija. KEY WORDS: Freud, psychoanalysis, India s religion, comparative cultural studies. 163

AUDRIUS BEINORIUS SANTRAUKA Nuo Sigmundo Freudo laikø psichoanalizë buvo suvokiama ir taikoma kaip universalus þmogaus psichikos ir kultûros reiðkiniø paþinimo instrumentas. Taèiau ar klasikinë psichoanalizë ámanoma tradicinëje nevakarietiðkoje visuomenëje su jos skirtinga ðeiminiø santykiø sistema, religiniais tikëjimais ir kultûrinëmis vertybëmis? Staipsnyje keliami klausimai: koks buvo Freudo santykis su Indija ir jos kultûriniu paveldu? Kaip psichoanalizë buvo naudojama kolonijiniams Vakarø interesams pateisinti? Kaip interpretuojami ávairûs religinës hindø kultûros aspektai ir kokius iððûkius klasikinë psichoanalizë patiria susidûrusi su specifiniu indiðku mentalitetu? Kokios atsiranda naujos teorinës ir kultûrinës interpretacinës psichoanalizës tendencijos? Kritiðkai apþvelgiant ir ávertinant gausià psichoanalitinæ literatûrà, susijusià su Indijos kultûros analize, straipsnyje siekama parodyti, jog psichoanalizë, kaip terapinis metodas ir kultûrinë teorija, sunkiai adaptuojama savitas religines ir filosofines tradicijas turinèioje Indijos kultûroje. O pokolonijiniu laikotarpiu iðryðkëja kitokia tendencija pakeisti paèià psichoanalizæ pritaikant jà prie Indijos kultûrinio savitumo. Ið R. Rolando jis, matyt, pasiskolina ir indiðkos kilmës mistinio iðgyvenimo terminà okeaninis jausmas (un sentiment oceanique), taèiau naudoja já kaip beribio infantiliðko narcisizmo referentà. Prie mistikos temos jis sugráþta ir Ávadinëse paskaitose á pasichanalizæ. Freudas pripaþásta, jog tam tikros mistinës patirtys gali perkeisti normalius ryðius tarp skirtingø sàmonës lygmenø taip, kad, pvz., juslës gali pradëti regëti tai, kas vyksta ego ir id gelmëse, kurios antraip yra nepasiekiamos. Taèiau kartu jis pareiðkia didþiai abejojàs, jog ðis kelias galëtø padëti paþinti iðlaisvinanèias tiesas. Anot jo, psichoanalizë, kaip interpretacinis ir kultûrinis mokslas, siekia paversti þmones labiau civilizuotais, o civilizacijà labiau humaniðka. O indiðka mistika gal ir gali padëti giliau paþvelgti á ego ir id vykstanèius procesus, taèiau ji nepadeda sustiprinti organizacinës ego struktûros ir ásisavinti id dalis, todël mistinës áþvalgos neiðvengiamai tik pagilina individualias ir socialines negalias bei nepadidina socialinës adaptacijos. Nors galime daryti prielaidà, jog psichoanalizës terapinës pastangos yra nukreiptos ta paèia linkme. 21 Neatsitiktinai kai kurie ankstyvieji Freudo mokiniai naudojo psichoanalizæ kaip kolonijiná instrumentà pertvarkyti indus á kanoninius devyniolikto amþiaus europieèius. 22 Netgi kolonijinë Indijos situacija ir prieðinimasis jai buvo reflektuojami kai kuriø Indijos psichoanalitinës draugijos nariø britø (ypaè C. D. Daly, O. Berkeley-Hill) ið radikaliø rasistiniø ir kolonijiniø, paternalistiniø perspektyvø. Pvz., asmeniðkai psichoanalizæ pas Freudà ir S. Ferenczi atlikæs britas Claud Dangar Daly teigë, jog politiniai indø aktyvistai, pvz., Mahatma Gandhis, kenèia nuo esminës psichologinës problemos negebëjimo pripaþinti tëvo, t.y. britø autoriteto, ir kad jie visi nori sugráþti á pre-edipinæ simbiozæ su motina, ironiðkai pridëdamas, nors palaimingo mëgavimosi motinos krûtimi laikai seniai praëjo. 23 Pasak Berkeley- Hill, klasikinë hindø liturgija, tokiø dievybiø kaip Agnis, Indra, Sûrja garbinimas aiðkiai liudija analinæ-erotinæ fiksacijà; apskritai, perdëtas brahmanizmo ritualizmas byloja apie pedantiðkai kompulsyvias hinduizmo tendencijas. 24 Kai R. Tagorë gavo Nobelio premijà ir tapo Indijos nacionaliniu herojumi, psichoa- 164

nalitikas Rangin Halderas perskaitë praneðimà ir paraðë straipsná apie Edipo komplekso ir incesto troðkimo atspindá mistinëje poeto kûryboje. Pirmoje savo knygoje The Inner World: A Psychoanalytical Study of Childhood and Society in India S. Kakaras imasi analizuoti þymaus Indijos religinio lyderio, naujosios Indijos tapatybës kûrëjo Swamio Vivekanandos vaikystës patyrimus, prieraiðumà prie motinos, vidiná kofliktà su tëvu, kas nulëmë mistines jo religingumo tendencijas ir istorinës savo misijos suvokimà. Nors tenka pripaþinti, kad Kakaras neranda prieþasèiø Vivekanandà diagnozuoti kaip klasikinës maniakinës depresijos atvejá, taèiau yra ásitikinæs, kad nacionalistinës jo aspiracijos buvo nulemtos archaiðko hindø vaikystës narcisizmo. 25 Analogiðka kolonijinë nuostata daug prisidëjo formuojant deformuotos indø psichës suskilusios savasties reprezentavimà, 26 jos skilimà á dominuojanèià, virðesnæ britiðkà savastá ir nuolankià vietinæ, þemesnæ indø savastá. Daþniausiai ðie psichoanalitikai, analizuodami indø religinæ kultûrà, jà vertino kaip vaikiðkà ir neurotinæ darydami logiðkà iðvadà, jog indø psichologinis brandumas yra kur kas menkesnis nei europieèiø, todël kolonializmas yra pateisinamas. Pagrindinë liga, kuria sergai indai tai jø indiðkumas (indianness). 27 Ðie teiginiai tik patvirtina, kad psichoanalitikai irgi turi savo kultûrinæ ir socialinæ pasàmonæ... Tokios pastangos, ypaè atviras psichoanalitikø nesiskaitymas su socialiniu ir kultûriniu indø psychës cenzoriumi, daþnai sukeldavo rimtà indø pasiprieðinimà ir buvo (daþnai ir tebëra) traktuojamos kaip kultûrinës savimonës áþeidimas ir savæs suvokimo griovimas. Taèiau pokolonijiniu laikotarpiu iðryðkëja kitokia tendencija pakeisti paèià psichoanalizæ derinant jà su Indijos kultûriniu savitumu. Ankstyvesnius Freudo, Bose, Daly tyrinëjimus nuo XX a. vidurio tæsë kiti Vakarø ir indø psichoanalitikai. Daþniausiai psichoanalitikø diskusijos hinduizmo tematika sukosi aplink vienà pamatiniø Freudo koncepcijø Edipo kompleksà. Indø autoriai, pvz., Gananath Obeyesekere mano, jog pats Freudas bûtø kitaip þvelgæs á ðià koncepcijà, jei bûtø turëjæs galimybiø dirbti su indais pacientais. Graikø mitologiniai siuþetai Indijoje neveiktø, o indø religinis simbolizmas yra kultûrinës idiomos ar kultûrinës reprezentacinës sistemos, per kurias reðkiasi vyraujanèios regiono psichologinës tendencijos. Itin reikðmingus motinos ir sûnaus ryðius pastebi kiekvienas, bent kiek susipaþinæs su Indijos visuomenës gyvensena. Sûnaus priklausomybë nuo motinos ir juos saistantys erotiniai ryðiai svarbûs ne tik vaikystëje, bet tæsiasi ir brandþiame amþiuje. Anot Obeyesekeres, prigimtinis indø biseksualumas, psichinë simbiozë su motina, suformuoja jiems moteriðkai minkðtà poþiûrá á tëvà ir atitinkamai prieðiðkumà ir pavydà motinai. 28 Tarp tyrëjø vyrauja nuomonë, jog Indijos socialiniai ir ðeiminiai santykiai, kultûra ir mitologija liudija, kad indø vyrai neslepia savo noro bûti moterimi; jie uþspaudþia savo nepriklausomybæ nuo moterø, kai Amerikos slepia savo priklausomybæ nuo jø. Indø sûnus atvirai paklûsta tëvo autoritetui ir demonstruoja jam savo lojalumà, kaip, beje, ir dvasiniam mokytojui, 165

AUDRIUS BEINORIUS guru, kuris Indijoje esmiðkai atlieka tëvo funkcijà. Veikiau galime kalbëti apie sûnaus tapatinimàsi su tëvu per paklusnumà. Gal todël ilga Indijos istorija neþino atvejo, kad sûnûs bûtø pasikësinæ á tëvà ir uzurpavæ jo sostà, nors musulmoniðkoje Indijoje tëvai ar broliai reguliariai nuþudomi ar ákalinami artimøjø, tai savotiðkas sosto perëmimo rite de passage. Prieðingai, ávairios hindø mitologijos istorijos pateikia nemaþai pavyzdþiø, kai tëvas, pavydëdamas sûnui jo konkuruojanèio erotiðko santykio su motina, já nuþudo. Ir bene daþniausiai klinikiniame darbe Indijoje sprendþiama ðeiminë drama kaip padëti jaunam vyrui (neretai neseniai vedusiam) iðsivaduoti nuo hegemoniðkos motiniðkos globos, já uþvaldþiusio motiniðko moteriðkumo ir impotencijos baimës. Todël Edipo kompleksas Indijoje, anot Obeyesekeres, yra þymiai sudëtingesnis nei paprasti trinariai santykiai, kur sûnus nekenèia tëvo ir myli motinà. Jis yra negatyvus ar inversinis froidiðkai Edipo sampratai, taèiau bendra hindø kultûrinë atmosfera, ypaè mitiniai siuþetai ir ikonografiniai vaizdiniai, padeda transformuoti ar pakreipti ðá kompleksà sveikumo linkme. Tad nors pats Obeyesekere, suvokdamas glaudø kultûros ir tautinës psichës ryðá, siekë iðlaisvinti psichoanalizæ nuo kultûrinio ðaliðkumo ir adaptuoti jà prie Pietø Azijos mentalinio savitumo, taèiau atrodo, kad jam nelabai pavyko atriboti nuo klasikinio psichoanalitinio universalizmo ir sveikumo normos sampratos. Panaðios nuomonës laikosi ir A. K. Ramanujanas, kuris teigia, jog Indijoje nepalyginamai silpniau uþspaudþiamas noras bûti moterimi nei krikðèioniðkoje Vakarø kultûroje. 29 Ramanujanui pritaria ir Sarah Caldwell, kuri, pritardama Obeyesekeres minèiai apie galimà kitoká Freudo poþiûrá á Edipo kompleksà ávertinus turtingà Indijos medþiagà, mano, jog indiðkas Edipo kompleksas turëtø bûti formuluojamas kaip tapatinimasis su motina ir atsidavimas tëvui, kas, savo ruoþtu, lemia moteriðkø savybiø vyruose suveðëjimà. Ji mano, jog grësmingosios Deivës Motinos simbolizmas nereprezentuoja faliðkos motinos ar tëvo penio introjekcijos, bet veikiau indø mitologijos erotizmo ir agresijos temos yra vyriðkos transseksualumo fantazijos, atspindinèios intensyvià proedipinæ fiksacijà á motinos kûnà ir iðreiðkianèios pirmapradá moteriðkos tapatybës konfliktà. 30 Seksualinë impotencija tokiu bûdu yra psichofiziologinis atsakas á simbolinæ incesto problemà. Taèiau kai kurie kiti tyrëjai, pvz., Wendy Doniger, teigia, jog þymiai iðraiðkingesná nei Sofoklio Karalius Edipas uþspaustø edipiniø troðkimø pavyzdá pateikia senoviniai indø tekstai, tokie kaip Vishu Purana. 31 Ji ásitikinusi, kad hinduistinës erotinës jaunojo Kriðnos sûnaus ir piemenaièiø istorijos yra labiau átikinantis slaptø troðkimø iðsipildymo pavyzdys. Skirtumas nuo karaliaus Edipo yra tas, jog bemaþ visi indø epai baigiasi laimingai, Indijoje nëra tragedijø, tai padeda mitø klausytojams iðsivaduoti ið baimiø, átampø, neuroziø. Todël Doniger visus indø mitus vertina kaip troðkimus iðpildanèius sapnus. Nors indø kultûra jau nuo senausiø laikø skyrë bene 8 sapnø kilmës teorijas, tarp kuriø troðkimus iðpildantys sapnai tëra viena ið daugelio 166

kategorijø. 32 Beje, Indijoje gerai þinomas pasakojimas apie drambliagalvá dievà Ganeðà. Kartà jo motina deivë Parvatë paklausë, kà jis norëtø gauti á þmonas? Ðis atsakæs: kaþkà, kas bûtø visai tokia kaip tu, mama. Pasipiktinusi tokiu atvirai incestiniu troðkimu, Parvatë já pasmerkë amþinam celibatui, ðtai kodël iki ðiol Ganeða yra viengungis dievas (tai visai nebûdinga hindø panteonui). Seksualiniø kûdikio fantazijø pavyzdys gali bûti ir budistinëje embiologinëje tradicijoje minimas tëvø pasirinkimas dar prieð gimimà. Karmos vëjo vedama siela pritraukiama prie besimylinèiø bûsimø tëvø; juos regëdama siela pajunta troðkimà savo motinai, jei jai lemta gimti berniuku, arba aistrà tëvui, jei gims mergaitë. Atitinkamai prieðiðkumas tëvui arba motinai atsiranda dar prieð gimimà. Didelio psichoanalitikø intereso susilaukia ir falinë sakralaus hinduizmo simbolio lingamo semantika. Tokiu bûdu Doniger siekia parodyti Edipo komplekso froidiðkos psichoanalizës vieno ið kertiniø akmenø universalumà ir pritaikomumà Rytø kultûrø tyrimams. Kita vertus, remdamasi Freudo teiginiu, jog simbolis visada slepia seksualinæ reikðmæ, ji teigia, jog indø tekstø ir mitologijos seksualinë ir psichiatrinë simbolika yra akivaizdi, daþnai neuþmaskuota ir kur kas senesnë. Á psichoanalizës akiratá patenka ir indø religinë kultûra, ypaè joje iðplëtota moteriðkø dievybiø sistema ir panteonas. Vakarieèius itin glumina grësmingieji Deivës aspektai Durga, Kali, Chinamasta, ir kt., kurie ið esmës kertasi su áprastu mylinèios krikðèioniø Madonos vaizdiniu. G. M. Carstairsas, analizuodamas Deivës Motinos ávaizdþio dvipolá skilimà á radikaliai mylinèià ir radikaliai piktà, demoniðkai grësmingà, atkreipia dëmesá á dvilypá motinos vaidmená santykyje su vaiku ji ir begalo artima, visiðkai atsidavusi, savotiðka kûdikio vergë, taèiau kartu ir nepriklausoma, valdinga, baudþianti, aistringa. Ikonografiniai moteriðkø deiviø vaizdiniai, pasak jo, sietini su emociðkai saugia ikiedipine raidos faze (iki 3 metø amþiaus), prieð prasidedant falinio seksualumo ir Edipo komplekso raiðkai. Jis teigia, jog ðis neiðspræstas, neintegruotas skilimas ið vaikystës perkeliamas ir á suaugusio indo gyvenimà. Socialinë ramybë indø ðeimoje yra apgaulinga, nes grindþiama pasàmoniniø átampø ir troðkimø uþspaudimu, berniukai neparuoðiami brandþiam savarankiðkam gyvenimui. Todël, pasak jo, indø vyrø edipinio konflikto iðraiðka paranoidinës reakcijos veda á homoseksualià meilæ savo tëvui. Gi asketinës hiduizmo tendencijos, kuomet seksualumas yra suvokiamas kaip kliûtis individø emocinei brandai, vitalinës gyvasties kondensato, spermos ðvaistymas, irgi formuoja striprias indø vyrø homoseksualumo arba impotencijos tendencijas 33. Carstairsas hinduizmo kultûrà linkæs vertinti kaip atliekanèià itin stiprià super-ego funkcijà, kuri apriboja individuacijos procesà. Galbût todël J. M. Massonas, kuris Indijà apibûdina kaip unikalø regionà tyrinëti unikaliam seksualumo, misticizmo ir asketizmo deriniui, visgi budizmo praktikà vertina kaip viskà apimanèià gynybà nuo depresijos, o tantrizmà kaip seksualinës iðkrovos baimæ. 34 Jam visi indø asketai yra tvirkinimo vaikystëje arba ankstyvos tëvø mirties aukos, 167

AUDRIUS BEINORIUS kas lemia patologiðkai perdëtà seksualiniø jø poreikiø apribojimà, o asketizmas yra ne kas kita kaip gynybinë, mazochistinë kova su savo ánirðiu dël patirtø vaikystës traumø. 35 Prisiminkime ir kito garsaus psichoanalitiko Franzo Alexanderio kadaise pateiktà garsøjá klinikiná budistinës meditacijos apibûdinimà: tai grynas spermos narcisizmas, nuosekliai pereinantis ávairias fazes melancholijà, katatoninæ ekstazæ, apatijà ir, galiausiai, ðizofreninæ silpnaprotystæ (dementia). 36 Budistiniø pratybø motyvas, anot jo, tai bandymas regresyviai sugráþti á gimdà. Kyla natûralus klausimas: jei hindø kultûra generuoja ar aktyvina tai, kà ðie psichoanalitikai vadina patologija, ar pati Indijos kultûra tuomet nëra psichologinës patologijos rezultatas?! Tokie teiginiai neabejotinai gali bûti vertinami kaip siekis patologizuoti indø religinæ tradicijà ir kultûriðkai jà prieðprieðinti normatyviai Vakarø kultûrai. Stanley Kurtzas teisingai pastebi, kad Carstairso pozicija atstovauja klasikinës psichoanalizës schemas ir yra grindþiama individualistiniais bipoliariniais modeliais, sureikðminanèiais motinos ir sûnaus santykius bei ignoruojanèiais kitø ðeimos nariø vaidmená. 37 Juk vaikas auga gausioje indø ðeimoje, apsuptas ne tik broliø, seserø, bet ir daugybës tetø, dëdþiø ir kitø giminaièiø, todël ne linijinis motino-vaiko, o grupiniai ðeimos santykiai, anot jo, yra psichinæ vaiko raidà lemiantis ir jo pasàmoninius troðkimus formuojantis esminis veiksnys. Hindø motina savo kûdikio iki 3 metø amþiaus bemaþ nepaleidþia ið rankø, jis yra karalaitis, þindomas iki 4, kartais net ir 8 metø. Jautriai derindama rûpestá vaikui su jo veiklos apribojimu, kitaip nei áprasta tradicinëje vakarieèiø ðeimoje, motina nuo 2 3 metø amþiaus stumia vaikà nuo savæs á grupinæ ðeimos moterø, autoritetingo tëvo ir giminaièiø globà, tokiu bûdu anksti formuodama ne individualaus, o grupinio að tapatybæ. Didþiai problemiðkas yra ir siekis þvelgti á indø deiviø panteonà tik per siaurà psichoanalitinës dichotomijos geras blogas schemà ignoruojant deiviø vienybiná multisemantiðkumà, nes kaip sako patys hindai, visos deivës yra viena. Dviejø deivës vaizdiniø ir atitinkamai dviejø motinos santykiø vienybæ graþiai nusako Davidas Kinsley savo diskusijoje apie vienà grësmingiausiø deiviø Kali: Norëdamas paþinti Kali atskleidþiamas tiesas, pasiðventusysis uþima santyká vaiko, kurio esminis poþiûris á savo motinà yra priëmimas, nepaisant to, kokia baisi, abejinga, grësminga ji bebûtø. Tik pripaþinæs Kali kaip motinà, kas mums atrodo neátikëtina, atsidavëlis tampa pajëgus suvokti Kali atveriamas tiesas, kurios já, kaip tantros adeptà, iðvaduoja ið baimiø, kurias ðios tiesos sukelia jas atmetusiems arba ignoruojantiems þmonëms. Atsiduodami deivei Kali jie susitaiko su mirtimi ir tikrove, kokia ji bebûtø; tik Kali akivaizdoje ámanoma tokia nedrumsèiama pusiausvyra. 38 S. Caldwell mano prieðingai, jog deivës Kali simbolika yra priimtina ir suprantama seksualinës prievartos traumà patyrusioms ir seksualinæ disfunkcijà iðgyvenanèioms moterims. 39 Taèiau sudëtingas, daugiaplaniðkas hindø deiviø panteonas (Durga, Kali, Radha, Sati, Devi, Parvati) turëtø bûti suvokiamas kaip 168

skirtingø psichologiniø funkcijø ir socialiniø moters vaidmenø motinos, þmonos ir dukters dinamiðkas struktûrinissimbolinis modelis. Psichoanalitiðkai superseksualizuojama deivë Kali tarsi netenka jos antrosios, globojanèios, motiniðkos funkcijos ir paverèiama vien edipiniø, incestiniø troðkimø projekcija. Kiekviena kultûra á religinius simbolius perkelia savas psichologines, religines ir socialines problemas, kurios gali skirtis ir neabejotinai skiriasi nuo kitø kultûrø patirèiø. Todël pats Kurztas naujosios indø psichologijos ateitá regi teorinëje socialinio struktûralizmo ir komparatyvistinës psichoanalizës sintezëje, iðkelianèioje dieviðkø bûtybiø ir þmoniø santykio su sociumu visumà. Tik tokia perspektyva gali padëti suvokti kaleidoskopinës hindø moteriðkø deiviø sistemos tranformacijas ir ryðá su sudëtingais moterø vaidmens ðeimoje virsmais ir paaiðkinti, kodël, kaip skelbia jo knygos pavadinimas, hindø visuomenëje visos motinos yra viena. Kritikuodamas ir garsià Sudhir Kakaro frazæ, jog dël pernelyg didelio emocinio ir taktilinio motinø dëmesio vaikams Indijoje daugiau bûriuojamasi ties narcisistinëm pozicijom nei Vakaruose, 40 Kurtzas paþymi, jog tokia nuostata neiðvengiamai patologizuoja indus ir Indijos kultûrà. Ankstyvus motinos ir vaiko glaudþius ryðius vertinti kaip ekstremalià narcisizmo formà, ir atitinkamai, deiviø kultà kaip perdëtà fiksavimàsi á motinà, yra pernelyg paprastas psichoanalitinis redukcionizmas. Abejotina, ar visuminá indiðkà misticizmà derëtø traktuoti kaip pirminá kûdikio, kuris nejauèia ribø tarp savæs ir pasaulio, narcisizmo pasireiðkimà, ir kildinti ið negebëjimo áveikti neiðspræstà narcizinës vienybës su motina poreiká. Keista, kad bûtent tuo paèiu patologizavimu Kurtzà naujesnëje savo knygoje Culture and Psyche kaltina ir Kakaras, kurioje bando pagrásti psichoanalizës idëjø universalizmà. Bandydamas iðsaugoti psichoanalizës, kaip universalios terapinës disciplinos statusà, jis siekia iðsaugoti ir esminius specifinius Indijos kultûros ypatumus ar bruoþus. Jo nuomone, psichoanalizë pirmiausia yra ikonoklastinë disciplina par excellence, ypatingai nepatikli mûsø puoselëjamiems tikëjimams ir nepatikrintiems ásitikinimams, kuriuos atsineðame ið savo kultûrinës ir individualios praeities. Taèiau taip nubrëþdamas ribà tarp kultûrinio reliatyvizmo ir psichoanalitinio universalizmo, Kakaras konceptualiai neiðsprendþia ðiø dviejø poliø átampos. Ðioje knygoje Kakaras teigia, jog Indijoje individuacija irgi vyksta, nors ir kitokia, religine, o ne psichologine forma, todël ji negali bûti analizuojama remiantis vakarietiðkais postðvietëjiðkais terminais ir kategorijomis. 41 Pasak jo, hindø kûnas, ávairiuose kultûriniuose tekstuose perteikiamas imaginaciniais augalø pasaulio vaizdiniais, ir yra þymiai glaudþiau susijæs su visu kosmosu nei labiau mechaniðkas vakarieèiø kûnas, kuris grieþtai atskirtas nuo kitø visatos objektø. Ið tiesø, daugeliui hindø bendruomenæ sudaro ne tik gyvi ðeimos ir socialinës grupës nariai, bet taip pat ir miræ protëviai, kitos dvasios bei daugybë kosmosà apgyvendinusiø dievø ir dievybiø. 42 Hindai yra linkæ tikëti, kad 169

AUDRIUS BEINORIUS individo liga gali iðreikðti kokius nors sutrikimus vienoje ið ðiø gyvybës sferø, o ligos simptomai gali persikelti á kitus lygmenis. Þmogaus kûnas nepaliaujamai sàveikauja su aplinka. Tai reiðkia, kad ávairiais sunkiø sutrikimø atvejais indai prieþasèiø ieðko keliuose hierarchiniuose bûties lygmenyse ir socialiniø santykiø srityse. Psichoanalitikø demesio susilaukë ir visoms Indijos religinëmis mokykloms svarbi, kultûriðkai normatyvinë ir instituciðkai remiama karmos bei reinkarnacijos tematika, kuri esmiðkai gali bûti vertinama ir kaip socialinë, ir kaip filosofinë kategorija. Pats Freudas reinkarnacijos doktrinà, kuri yra visø indiðkø religiniø tradicijø pagrindas, traktavo kaip vaikystës uþspaustø patirèiø kultûrinæ talpà, o kosminës iliuzijos (mâyâ) koncepcijà siejo su tikrovës derealizacija ir atminties falsifikacija. Literatûra ir nuorodos 21 Sigmund Freud. New Introductory Lectures on Psychoanalysis. // The Standard Edition of the Complete Psychological Works of Sigmund Freud, transl. and ed. by James Strachey, 24 vol. New York and London: The Hogarth Press, 1964, 22:181. 22 Ashis Nandy. The Savage Freud: And Other Essays on Possible and Retrievable Selves. Princeton: Princeton University Press, 1995, p.139. 23 Claud Dangar Daly. The Psychology of Revolutionary Tendencies. // International Journal of Psychoanalysis, 11, 1930, p. 138. Ðie britø psichoanalitikai daþniausiai ir reprezentavo Indijos psichoanalitinæ draugijà tarptautiniuose kongresuose, o patys indai ir nebuvo iðgirsti Vakaruose. 24 Owen Berkeley-Hill. The Anal-Erotic Character Factor in the Religion, Philosophy and Character of the Hindus. // International Journal of Psychoanalysis, 2, 1921, p. 311. 25 Sudhir Kakar. The Inner World: A Psychoanalytical Study of Childhood and Society in India. New Delhi: Oxfor University Press, 1978, p. 180. 26 P. Mehta. The import and export of psychoanalysis: India. // Journal of the American Academy of Psychoanalysis 25 (3): 455 471, p. 457. 27 Apie kolonijines psichoanalizës Indijoje implikacijas þr: Christiane Hartnack. Psychoanalysis in Colonial India. Oxford: Oxford University Press, 2001. Kolonijinio freudizmo santykio su Indijos tradicija suvokimas tarp indø psichologø bene ryðkiausiai atspindëtas G. Bose 1920 metais Freudui atsiøstame vieno indø dailininko nutapytame jo portrete, kuriame Freudas pavaizduotas kaip britø kolonijinis valdininkas. 28 Gananath Obeyesekere. Further Steps in Relativization: The Indian Oedipus revisited. The Work of Culture. Chicago: University of Chicago Press, 1990, p. 58. Kitos reikðmingos psichonalitinës deivës sampratos analizei skirtos dvi jo studijos: The Cult of the Goddess Patini. Chicago: University of Chicago Press, 1984; Medusa s Hair: An Essay on Personal Symbols adn Religious Experience. Chicago: University of Chicago Press, 1981. 29 A. K. Ramanujan. The Indian Oedipus. Oedipus: A Folklore Casebook. Eds. by Lowell Edmunds and Alan Dundes. Garland Publishing, 1983, p. 235 261. 30 Sarah Caldwell. The Bloodthirsty Tongue and the Self-Feeding Breast: Homosexual Fellatio Fantasy in South Indian Ritual. // Vishnu on Freud s Desk: A Reader in Psychoanalysis and Hinduism. Ed. T. G. Vaidyanath, Jeffrey J. Kripal. New Delhi: Oxford Uinversity Press, 2002, p. 339 365. 31 Wendy Doniger. When the Lingam is just a Good Cigar: Psycho-analysis and Hindu Sexual Fantasies. // The Psychoanalytic Study of Society. Volume 18: Essays in Honour of Alan Dundes. Eds. By L. Bryce Boyer, Ruth M. Boyer and Stephen M. Sonnenberg, The Analytic Press, 1993, p. 81 103. 32 Apie aðtuonias sapnø kilmës ir jø reikðmës teo- 170

rijas Indijos kultûroje þr. Audrius Beinorius. Sapnø kilmës teorijos indø kultûroje. // Liaudies Kultûra, 1999, Nr. 3, p. 34 40. 33 G. M. Carstairs. The Twice-Born: A Study of a Community of High Caste Hindus. Bloomington: Indiana University Press, 1957, p. 152 169. 34 J. M. Masson. Sex and Yoga: Psychoanalysis and the Indian Religious Experience. // Journal of Indian Philosophy, 2 (1974):307 320. 35 J. M. Masson. The Psychology of Ascetic. // Journal of Asian Studies, 35, 1976, p. 611 625. Kitas psichoanalitikas Gustav Bychowsky 1967 metais apsilankæs Indijoje, raðo: Vyraujantis, gyvenimà neigiantis indø poþiûris verèia pagalvoti apie panaðias mûsø susvetimëjusiø ðizoidiniø pacientø nuostatas. Pirminio narcisizmo supanèiotas ðizofreniðkas ego nepripaþásta laiko tekmës: kas negali bûti pasiekta iðsyk, niekad nepasiekiama, todël neverta siekti tolimø tikslø. Tokie sprendimai yra indiðkos minties pagrindinis srautas. (Gustav Bychowsky. A Brief Visit to India: Observations and Psychoanalytic Implications. // American Imago, 25, 1968, p. 59 76, p. 72. 36 F. Alexander. Buddhist Training as Artificial Catatonia. // The Psychoanalytic Review, 18, No 2, (1931):129 141. 37 Stanley Kurtz. All the Mothers Are One: Hindu India and the Cultural Reshaping of Psychoanalysis. New York: Columbia University Press, 1992, p. 30. 38 David Kinsley. Hindu Goddesses: Visions of the Divine Feminine in the Hindu Religious Tradition. Berkeley: University of California Press, 1986, p. 126 127. 39 Sarah Caldwell. Oh Terrifying Mother: Sexuality, Violence, and Worship of the Goddess Kâl., New York: Oxford University Press, 1999, p. 228. 40 Sudhir Kakar. The Inner World: A Psychoanalytical Study of Childhood and Society in India. New Delhi: Oxfor University Press, 1978, p. 130. 41 Sudhir Kakar. Culture and Psyche. New Delhi: Oxfor University Press, 1997. 42 Sudhir Kakar. Shamans, Mystics, and Doctors: A Psychoanalytic Inquiry into India and Its Healng Tradition. New York: A. Knopf, 1982. B. d. 171