IKONOGRAFIJOS TYRIMAI SALTINHJ TYRIMAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI ROTA GUZEVH':rOTE Lietuvos istorijos institutas Ruta GuzeviCiute - Europos kostiumo istorijos specialiste, su zurnalo Lietuvos pilys redakcija bendradarbiauja nuo 3-iojo D1 ~ numerio, isleisto 2008 m. Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes aprangos ikonografij os apzvalga paprastai pradedama nuo renesanso. Ikirenesansinis laikotarpis stokoja negausill turimll ikonografijos saltinill analizes. Vienas tokill saltinilb kaip pagalbine vaizduojamoji medziaga aktyviai naudojamas miisll kaimynll, iliustruojantis XIII-XV a. kostiumo istorijl!, yra Radvilll metrastis. 1 Radvilll metrastis - tai vienas svarbiausill ikimongolines Rusios metrascilb apem((s ir Lietuvos valstybes, nuo XII a. pletojusios savo ekspansijqjrusil!, istorij<t. Istorikai nurodo, kad Lietuvos ekspansija i staciatikill rytll slavll gyvenamas zemes pakeite geopolitin(( situacij<t regione, tapo,kertiniu valstybes politikos akmeniu'? Pasikeite ir pati Lietuvos valstybe:,lietuvill etninese zemese sukurta valstybe XIV a. antroje puseje virto daugiataute, ivairill tikybtl bei ivairill kultiint Lietuvos Didziqja Kunigaikstyste".3 Iki daugiataucill zemill prijungimo Lietuvos zemes riba buvo laikoma Neris 4, o Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes virsmas didinga valstybe vyko biitent del intensyvaus pletojimosi. Anot Edvardo Gudaviciaus,, rusll rasto ir kalbos naudojimas, staciatikybes plitimas tarp susiduriancill su rusais kunigaikscill supazindino si<t terp(( su rusq rastija, staciatikill liturgija bei baznytiniu menu. [... ] ISkilo kultiiriniai sios rysius palaikancios terpes poreikiai. Juos tenkinp rusll ir Balkanll meistrai, taciau vykdydami jau naujqjll uzsakymll pageidavimus. Gime tekstai su atitinkamu iliuminavimu ir irisimu. IS XIV a. isliko Laurusavo ir Mstiziaus evangelijos, kurias galima laikyti staciatikill lietuvill elitines terpes rasto ir meno paminklais. Sill evangelijll kalba ir miniatiiiros ypatingoinis savybemis neissiskyre is kitq rusll rankrascilb taciau prielaidos tam atsirast klostesi. Bizantinis menas pradejo veikti sio elito buiti. Atsirado is gemll sukomponuotll kunigaikscill antspaudll. [... ] Lietuvill zemems artimll fusll cerkvill apdailos elementus pereme kunigaikscill riimll ir atsirandancill katalikll baznycill architektura. Seniausi<t lietuvill kalbos krikscioniskll terminll sluoksni sudare rusiski skoliniai. S<tlygos plisti rusiskajai bizantinei kulturai buvo gana palankios, kadangi ji jau turejo savo susiformavusi modeli, 0 jos nesejai gyveno vienoje valstybej e su lietuviais. " 5 Radvilll metrastis - tai vienas seniausill miisll dienas pasiekusill dokumentl!, baigtas rasyti XIII a. pradzioje, tiketina, Smolenske. 6 Tikslesnill zinill yra apie velesni, jau XVII a. metrascio likirn<t: lotyniskas irasas 251 lape byloja, kad Stanislovas Zenovicius dovanojo si rankrasti kunigaiksciui Jonusui Radvilai (1612-1655) - puikiai 1 pav. KunigaiksCio Boguslovo Radvilos bibliotekos ekslibris ant Radvill{ metrascio virselio. Kemrrc6eprcKaH Pa,!13HBHJirroscKM rretoiihch, Lietuvos mokshl akademijos biblioteka, nespalvota fotokopija (1902 m.). Toliau - RadvihL metrastis. Ex libris the library of Duke Boguslovas Radvila on the cover of the Radzivill Chronicle. Kemrrc6eprcKal! Pam rrsl!rrrrosckal! rretoiil!ch, Librmy of the Lithuanian Academy ofsciences, black and white photocopy (1 902). Hereinafter the Radzivill Chronicle. issilavinusiam politikui ir kariui. Anksti mirus Jonusui Radvilai, jo pusbrolis Boguslovas Radvila (1620-1669), tap((s vieninteles Jonuso dukters Marijos Onos globeju, o veliau ir sutuoktiniu (1665), paveldejo si uosviui priklausiusi raritet<t. Apie tai, kad XVII a. metrastis pateko i Boguslovo Radvilos - Priisijos Kunigaikstystes vietininko kolekcijl!, liudija jo ekslibrisas, pritvirtintas prie pirmojo metrascio virselio, is vidines puses. (1 pav.) Bet 1669 m. Boguslovas Radvila staiga mire Karaliauciuje, ten ir buvo palaidotas miesto katedroje. Testamentu vis<t savo turt<j: jis paliko vienturtei dukrai Liudvikai Karolinai, kuri jam mirus tebuvo vos dvejll metq am:liaus. Vienu is jos globejll buvo paskirtas Brandenburgo kurfiurstas su zmona. Tevas 128 LIET UVOS PIL YS 2008
LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI Liudvikai Karolinai iki jos santuokos buvo uzdraud((s grizti i tevyn((, o kadangi ji istekejo uz Brandenburgo markgrafo Liudviko, visi BirZl! sakos Radvill! turtai, tarp jl! ir metrastis, atsidure Karaliauciuj e (1671 m. buvo saugomas Karaliauciaus bibliotekoje). Todel sis metrastis vadinamas dvejopai: Radvill! metrasciu ir KaraliauCiaus, arba Kenetsbergo, metrasciu. 7 1758 m. rankrastis buvo isveztas i Rusij<t ir siuo metu yra saugomas Sankt Peterburge, Rusijos istorijos instituto bibliotekoje. 8 Be to, Radvill! metrastis - tai pinnasis is zinoml! milsl! regiono metrascil!, kurie buvo gausiai iliustruoti miniatiuromis. Teigiama, kad iliustratoril! galej(( buti du arba trys, o gal net penki, jie nupiese 617 spa1votl! miniatiilrl!. 9 Kebluml! kyla su metrascio ikonografines medziagos datavimu. Paskutine rankrastyje pateikiama informacija siekia XIII a. Vienintelis islik<:<s autentiskas Radvill! metrascio nuorasas, t. y. perrasytas variantas, datuojamas paskutiniais XV a. desimtmeciais. 1 Kyla klausimas: ar ir ikonografija buvo,perrasyta" (perpaisyta), laikantis aprasoml! ivykil!, ar 617 miniatiilrl! - tai jau XV a. sukurtos iliustracijos tekstui, chronologiskai apimanciam 853-1214 m.? Radvill! metrascio piesiniai negalejo buti sukurti IX a. (kai rankrastyje pradedami destyti pirmieji ivykiai), nes ji vis<t reikejo uzbaigti rasyti ir tik tuomet iliustruoti, kaip tai daroma ir iki siol. Juolab kad kai Johannas Gutenbergas XV a. vidmyje isspausdino pinn<u<tknyg<t, spaudiniai dar tebebuvo iliustruojami ranka. Zinios apie pirm<tsias XI a. Rusios rankrascil! iliustracijas, t. y. metrascil! miniatiuras, apsiriboja akivaizdzia Bizantijos itaka ir Kijevo mokyklos pavyzdzil! pamegdziojimu: cia vyrauja imantriai vingiuotos ir asimetrines palmetes. 11 XIII a. pradzioje tarp omamento vingil! jau isryskeja zmogaus veido pavidalai, zuvys, pauksciai, zverys. XIV a. tampa aukso amziumi Novgorodo miniatiurai: piesiamos humoristinio pobildzio zmonil! figilreles, dazniausiai ipintos i omament<t ir i antrastines raides. 12 Ir tik XV a. metrascil! tekstuose atsiranda visiskai savarankiskos scenos su zmonil! figfuomis, turincios net atskirus komentarus po piesiniais. 13 Griztant prie Radvill! metrascio, tariamai parasyto XIII a., kurio XV a. nuoras<t teturime, aiskeja, kad savarankiskos daugiafigures kompozicijos metrascio knygoje niekaip negalejo atsirasti anksciau nei XV a. Kyla klausimas: ar XV a. buvo imanoma pavaizduoti XIII a., t. y. pries 200 meil! ir dar seniau, vykusius ivykius? Bet nei XIII, nei XIV, nei XV a. senoves sampratos, tiksliau nildienio istorinio praeities suvokimo, atrasti neimanoma. Kultilrologas ir medievistas Aronas Gurevicius, isnagrinej((s vidurinil! arniil! laiko kategorijos supratirn<t, suformulavo, kad viduramzil! zmogus negebejo suvokti pasaulio kitirno ir visuomenes vystymosi.,manyta, kad jis [laikas] stabilus ir is esmes nejudrus. [... ] 1 pasauli neziilrejo kaip i proces<t. Tiek atskiras zmogus, tiek visata yra statiski, jq pakitirnai tera pavirsutiniski ir pavaldus dieviskai apvaizdai. [... ] Zmogus neturi asmenines praeities, dabarties ir ateities - jis ne istorine biltybe. [... ] Viduramzil! zmogus mazai m<tste apie jo [laiko],isorin<:<", kiekybin(( pus((, ir sia prasme pasaulio samprata stokojo laiko charakteristikl!." 14 Apie Vakafl! ir Rytl! krikscionybil!,istorizmo" ir,antiistorizmo" S<tvokas viduramziais A. Gurevicius rase:,vaizduodami Kristaus kanciq scenas, bizantieciai niekada nesilaike istorinio nuoseklumo ir remesi isimtinai simboline, 0 ne istorine prasme, tuo tarpu Vakaruose sis nuoseklumas buvo privalomas. StaCiatikil! liturgija judejimo laike stokoja kur kas daugiau nei katalikiskoji. " 15 Tad galima konstatuoti, kad stabilumas, tradiciskumas ir pasikartojimai buvo pagrindines kategorijos, kuriomis m<tste vidurarnzil! zmogus, - jam realus istorinis vystymasis buvo nesuvokiamas. Archajiska S<tmone buvo antiistoriska ir jai netaikytinos naujaisiais laikais susiklosciusios pagrindines istorijos S<tvokos. Pasaulevaizdis, kuris buvo suvokiamas viduramziais, - tai nuolatinis praeities atgimimas ir grizimas, tampant dabmiimi. Tokiu pat principu galejo bilti kuriama ir Radvill! metrascio ikonografija. Miniatiuros, tapomos is XV a. ziuros tasko, visiskai neprasilenke su biltojo laiko (XIII a.) charakteristikomis, kurios, anot viduramziq zmogaus, nuolat pasikartojo.,protevis galejo tarsi vel gimti viename is palikuoniq - gimineje buvo perimami vardai, o kartu su jais - ir jl! savininkq vidines savybes." 16 Idomu, kad panasils procesai vyko ir su drabuziais - juos perduodant kitam asmeniui, persiduodavo ir dalis apdaro savininko savybil!. 17 Bet aprangos perdavirno is vieno palikuonio kitam proceso fiksacija dviejl! simtmecil! eigoje- nerealus veiksmas, nors drabuziai budavo labai vertinami ir saugomi: net ir labai sudeveil! neismesdavo, juos taisydavo ir adydavo. Nepaisant visl! sil! pastangl!, kuo giliau leidziamasi i istorij<t, tuo maziau tikresnil! ar tikslesnil! duomenl! apie kostium<t tegalima aptikti. IS bendro ano laikotarpio paveikslo galima bandyti atkurti nebent atskirus fragmentus. Drabuzil! pavidalas viduriniais amziais kito letai ir tas kismas yra menkai pastebirnas. Ypac Ryil! Europoje, kurioje brandziq Bizantijos ir Persijos kultiirl! itakos buvo didesnes nei vos bekylancil! Vakafl!. IS Ryil! - Bizantijos ir Persijos - sklidusi nuostata, kad kunas privalo buti suvystytas, ir Vakaruose rado visisk<t Baznycios pritarirn<t. Tad tam tikr<t laikotarpi visos Europos kostiumas turejo tapacil! bizantiskiems apdarams bruozl!: standus, beveik nelankstils audiniai (Bizantijoje- tai sunkiis, auksu atausti silkai, o skurdzios ankstyvos vietines Vakal'l! gamybos interpretacijoje - tiesiog prastai isdirbta, siurksti drobe ar vilna), kuriems galima buvo pritaikyti tik elementariausi<t kirpim<t ir kurie sudare tam tikr<t futliar<t, puikiausiai pridengianti kuniskumq. Begant amziams, apciuopiamiau kito tik bendrosios kostiumo proporcijos. Is Bizantijos paveldeti marskininiai ir kiti kunq suvienodinantys aprangos pavidalai ilgainiui nustojo tenkin<:< suklestejusil! Vakarl! europiecil! estetinius skonius, bet Rytl! Europa buvo tarpine grandis, jungusi Rytus su Vakarais, Cia laikas tekejo tuo leciau, kuo labiau i rytus buvo issidesciusi salis. Netgi lenkl! kostiumologai pripazista akivaizdzi<t Rytq Bizantijos ir Persijos kultiirl! itakq visai Rytq Europai. 18 Braudamasi ir uzkariaudama Rusios zemes,,kulruriniu pozifuiu Lietuva brovesi i bizantines civilizacijos erdv<:<". 19 LIETUVOS P IL YS 2008 12 9
LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI 2 pav. KunigaikStis Igoris su svita garbina dievo Perkiino statulq. Radvill{ metrastis, l. 26. Duke Igor with his entourage worship a statue of the god Perlalnas (God of Thunder). Radzivill Chronicle, l. 26. Juolab paveiki ir visa apimanti buvo bizantisko kostiumo, kuris paplito visoje LDK, sklaida. Vienoje Radvih1metrasCio scenoje vaizduojamas Kijevo kunigaikstis lgoris, 941 ir 944 m. zygiav((s i Bizantij'l:, su kuria pagaliau sudan~ vienljc is eilinil! lengvai sulauzoml! taikos sutarcil!. (2 pav.) Scena tarsi stebima krikscioniskos Bizantijos pasiuntinil! akimis, jie smerkiamai ziuri i kunigaiksti Igori, atliekanti pagoniskas apeigas ant vieno Kijevo kalno, kur stovejo dievo Perki.ino statula (metrascio tekste aprasoma kaip medine, su sidabtine galva ir auksine burna). Jos papedeje kunigaikstis kartu su savo kariais uzpuoliml!pabaigos vardan sudejo kalavij'l:, skydljcir auksljc. 0 kadangi kartu su pagonimis rusiciais i Konstantinopoli trauke ir krikscionys variagai, tai pastarieji sioje scenoje vaizduojami besimeldziantys. Metrascio scenoje matomi tik marskinines aprangos pavidalai: marskiniai- ilgi, ligi kulksnilb plams, su ovaline. anga galvai ir visl! kitl! anm apkrastavimu. Marskiniai to meto aprangos sistemoj e - altematyvl! neturintis apdaras. Jie siuvami is vientiso audinio gabalo, ji perlenkus pusiau ir iskirpus angllc galvai, nesusiuvant per pecil! linijljc. Teisingiau toki sukirpimljc blitl! vadinti tunica (lot.). Kadangi namudinio audinioplotis nevirsijo 45-53 em, sonuose tekdavo isiuti pridurtinius gabalus (lieknesniems pakakdavo pridutimo is vieno - kairiojo sono). 20 Virs keliasluoksnil! marskinil! kitose Radvill! metrascio scenose dar matomas uzsimetamas pusapvalis apsiaustas, susegamas sege per viduri arba ant desiniojo peties. 21 0 sioje iliustracijoje - besimeldziantys variagai be galvos dangall!, besiklaupiantys; tuo tarpu pagonys su kunigaiksciu Igoriu priesaky stovi stati, visi barzdoti ir kepureti (kepures vieno tipo - salmo pavidalo ). Kitose Radvill! metrascio miniatiurose kunigaiksciai, patalpoje priimantys pasiuntinius ar duokles, vaizduojami 130 kepureti, o kiti asmenys priemimo scenose dazniausiai vienplaukiai (isskyrus egzotiskl! salil! pasiuntinius su turbanais ar aukstais gobtuvais - kalansuva). 22 Kepure, kaip savotisku valdovo zenklu, buvo pabreziama, kad sedintis asmuo - isskirtinis. Pagal to meto elgesio stereotipljc neapdengta galva - tai nuolankumo simbolis (kepures nusiemimas reiske:,zeminu save pries jus, ligi vergo lygio"). 23 Pati kepure Rytl! kulmroje buvo vyrisko orumo, 0 siuo atveju ir luominio isskirtinumo zenklas. 24 Radvill! metrascio kunigaikscill kepures savo pavidalu panasiausios i,monomacho kepur((", kuriljc, teigiama, Bizantijos imperatorius Konstantinas Monomachas dovanojo savo vaikaiciui Vladimirui Monomachui Smolensko, Cemigovo, Pereslavlio ir pagaliau Kijevo didziajam kunigaiksciui. Tariama, kad ji buvo brangakmeniais siuvinetos tiubeteikos tipo ir galutini savo pavidalljc igavo, kai buvo apkrastuota rusiskais sabalais. 25 Rusia buvo pakrikstyta Vladimiro SviatoslavoviCiaus 988-989 m., o LietuvlJc antrllc kartli pradejo krikstyti 13 87 m. Jogaila ir Vytautas. Anot Jano Dlugoso, Lietuvos kriksto vaizdas idiliskas: nuskurd(( paprasti Lietuvos zmones buvo privilioti krikstytis dovanojamais vilnoniais marskiniais, tuo tarpu iprastai sie vargetos tenkindavosi kasdieniais lininiais marskiniais. 26 Deja, faktai byloj a, kad susidorojimo su pagonybe procesai visur buvo vienodai ziaurus, nepaisant velesnil! apologetl! siekil! juos susvelninti: sunaikintos sventvietes, is Perkuno ljczuoll! iskirsdinti kryziai, salikelese sudeginti zyniai ir pan. 27 Tad pagoniska inercija paskutines Europoje krikstytos valstybes - Lietuvos eminese zemese buvo nepalyginamai stipresne nei kitur. Tiketina, kad pagoniskos apeigos, pavaizduotos vienoje israiskingiausil! Radvill! metrascio scenl!, dar ilgai vyko ir Lietuvoje: tai pagoniskos pakraipos sventinis ritualas gamtoje, dideliame zmonil! sambfuyje. LIETUVOS PIL YS 2008
LIETUVOS DTDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI 3 pav. Ritualinis sakis. Radvilt( metrastis, l. 6. Iliustracija publikuota B. M E.wmeiHa, JI. B. PaKaea, My)K'lbiHCKi KaCIVOM Ha Eenapyci, MiHCK, 2007, p. 69. A ritual dance. Radzivill Chronicle, I. 6. Illustration published in B. M. ER!IRBiHa, JI. B. PaKaea, My)I(%JHCKi Kac~IOM Ha Eenapyci, MiHCT<, 2007, p. 69. (3 pav.) Religiniai ikikrikscionisk4_ visuomeniq kultai is esmes buvo identiski: ugnies, vandens, zemes ir oro garbinimas. Zmogaus ir gamtos priespriesoje gamt~ i)alnijo dievq panteonas - i juos buvo kreipiamasi ritualq metu, siekiant ptiarteti prie gamtos stichijos ir pakreipti j~ pageidautina linkme. Ritualas buvo vienintele ir universali priemone,atrakinti" gamtos jegas, kad butq atkurta pasaulio tvarka ir harmonija. Radvilq metrascio scenoje pavaizduotas minetasis ritualas. ISkilmingi ritualiniai drabuziai laipsniskai issirutuliojo is paprasciausiq kasdieniq apdarq formq. Jei vietiniai gamtos ispazinejai butq gyvav(( ilgiau, ritualinis kostiumas, kaip tai buvo budinga kitiems krastams, rizikavo is aukos gamtos jegoms simbolio pavirsti prabangos ir kilmes demonstracija. 28 Metrascio scenes veiksmas vyksta gamtoje silt<t vasaros dienll:, kai reikalingq drabuziq kiekis yra minimalus. Paprastai aprangos sistem(t sudare keliasluoksniai drabuziai, ir didesnis apdarq skaicius zenklino reiksmingesni asmeni. Daiktq funkcionavimas archajiskose visuomenese buvo komplikuotas ir ritualizuotas, nes daiktai cia turejo praktin(( ir simbolin(( reiksmes. Paslaptingomis magiskomis savybemis ypac pasizymejo marskiniai, labiau vertinami uz nematerialias ypatybes, nes buvo traktuojami kaip zmogaus kuno t(tsa: viena puse orientuoti i vidini pasauli, kita - i isor((. Priglundantys prie nuogo kuno, jie buvo tiesioginiai magiskos jegos, gludincios kline, perdavejai. 29 Kita vertus, marskiniai buvo svarbiausia ir paskutine kiino apsauga nuo priesisko isorinio pasaulio. Paprastai apatiniq marskiniq buvo siekiama nedemonstruoti svetimoms akims, kad kas nenuziuretq ir nepakenktq seimininkui, nes ypac per apatinius zmogus budavo labiausiai paveikiamas. 30 Radvilq metrascio kompozicijos (3 pav.) aprangoje dominuoja marskininiq drabuziq tipai: ilgi iki kulksniq motetiski marskiniai ir visq scenoje dalyvaujanciq vyrqtrumpi, virs keliq uzsibaigiantys marskiniai su dekoratyvine siuvineta ar aplikuota apdaila aplink kaklll:, riesus ir krastus, atliekancia saugo ir ribozenklio tarp kuno ir isorinio pasaulio funkcij(t. Centrines paveikslo figiiros- tai isdidinti moteris ir vyras, atliekantys kazkokio ritualinio sokio judesius, kuriuos banda kartoti vienas zmogus is minios, kiti pritaria plojimais, muzikantai - puciamaisiais, o pagrindinis vyras - biignu. Drabuziai atspindi pinniausia lyties ir amziaus skirtumus, ir zvelgdami siuo poziiiriu matome, kad scenoje pavaizduotas susirink((s jaunimas, kurt apibudina bebarzdziai veidai, o ilgi palaidi meters plaukai rodo jos magisk(tjeg<t ir nepriklausom(tpadeti (istekejusios moterys nuo seniausiqlaik4_ visuose krastuose keite laisvai krintancius plaukus kitokia sukuosena ar muturu, kuris toliau aptinkamas metrascio iliustracijose)y Visi zvilgsniu aprepiami marskiniai- pajuosti. Pasijuosti buvo leidziama tik subrendusiems vaikinams ir merginoms, nes pajuosimas zenklino vizualini kuno padalijim(t i dvi nelygiavertes dalis: apatin(( - zemisk(t ir virsutin(( - dangisk<t; kaip genitalijq atskyrim~ nuo sirdies. Didas - skirtingq pasauliq riba - buvo universali apsaugine priemone, magiskas ratas, koncentruojantis kiino jeg<t; neretai tai buvo tam tikrq pareigq atpazinimo zenklas. Miniatiuroje ypac krinta i akis, kad moteris virs virsutiniq (kitose metrascio scenose moteriskuose apdaruose is po placiq virsutiniq marskiniq rankoviq matyti siauros apatines 32 ) melynai dazytq marskiniq pasijuosusi raudon(t medziagini dirzll:, kuris buvo laikomas labai svarbiu saugu, kartu teikianciu stebukling(tjeg(t ir vaisingum<t; ant jo, be funcionaliai butinq elementq (peilio, skiltuvo, pinigines), buvo kabinami ir amuletai. LI ETUVOS PIL YS 2008 13 1
LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFlJOS SALT!NIAI 4 pav. XII-XIII a. apyranke. M r Pa6Uil06U'J,,jlpe61-tepyccTW5l ooe:jicoa IX-XIII 66. ",,[(pesm.ur O!J:e)[(!J:a HapO!J:OB BocTO"!HOH Esporrhr, MoCT<6a, 1986, il. 15. A 12 1 "-13 1 h-century bracelet. From M. r Pa6UT-t06U'J,!{pe6HepyccKaR ooe:jicoa IX-XIII 66.,,[(peBH5!5! op;e)[(p;a Hapop;os BocTO'IHOH Esporm, MocK6a, 1986, ill. 15. 5 pav. Ritualinis moters su pakaisyta margine sakis. M. r Pa6uH06U'<, O"!epKH MaTepnaJibHOH KYJihTypbi pyccr<oro eop;ajibhoro ropop;a, MoCTwa, 1988, il. 12, 2. A ritual dance of a woman. From M. r Pa6uHo6u'<. 0'1epr<rr MaTeprraJihHOH KYJihTyphr pyccr<oro eo).\ajibhoro ropop;a, MocK6a, 1988, ills. 12, 2. Apatiniai rnarskiniai budavo siuvarni is balintos drobes; o virsutiniai - is dazytq audini"lt. Audiniai dazyti naturaliais augaliniais dazais: zievernis, rnedzi"lt sakornis, lapais, uogornis, pelki"lt rudirnis, suodziais; retkarciais - gyvuliniais dazais. 33 Skirtinga daz"lt koncentracija ar tarn tikras proporcinis sumaisymas suteikdavo ivairi"lt atspalvi"lt. Melyni dazai biidavo gaminarni is rugiageliq, rnelynilb rnelzoles, silageles; geltoni - is bedo laptl, laukini"lt obel"lt ir alksni"lt zieves, prozirnio; rudi- is <tfuolo, kriauses zieves, svogiin"lt luks1lt; raudoni - is vabzdzio kosenilio, darzines raudes, lipiko, rnelzoles, jonazoles. 34 Aptariarnoje Radvil"Lt metrascio scenoje pavaizduotos ilgos rnoterisklt rnarskiniq rankoves, beveik siekiancios zern~, akivaizdziai isplecia realias kiino ribas. Analogiskos rankoves ir tapatus ritualai matorni XII-XIII a. apyranki"lt dekore ( 4, 5 pav. ), patvirtinanciarne rnetrastyje pavaizduotos scenos ritualo archajiskurn<t ir judesio pailgintomis rankovernis piesinio svarb<t. Vaizduojarnas ritualinis ilgarankovis sokis, vadinarnas,undines sokiu", t. y. jis siejarnas su vandeniu (sutampa su rniis"lt Laumes upeliais). Si rysi patvirtina ir tai, kad pailgintos rankoves vadinarnos,vandens rankovernis". Vidineje dalyje tokios rankoves turejo savotiskas,kisenes", kuriose laikytos raganavimui skirtos priernones. Kai ritualas nevykdavo, sios ilgos rankoves biidavo labai rneistriskai suklostornos isilgai visos rankos, o riesai papuosiami brangiornis apyrankemis, prilaikanciornis jas tokioje padetyje. Iki pat XVII a. gyvavo sis pagonisko ritualo rudirnentas - per ilgos moterisklt rnarskini"lt rankoves, siekusios 8-10 alkiini"lt ilgi ir didziai stebinusios uzsieniecius. 35 Aprasytose XII-XIII a. ritualinese apyrankese pavaizduotos sokejos, virs ilgarankovi"lt rnarskini"lt vilkincios nesusiiit<t sijon<t, kuris galejo buti devirnas pakaisytas. (5 pav.) Teigiarna, kad tokio sijono uzsijuosirnas nuo seno buvo susij~s su rnergaites iniciacijos apeigornis, atliekamomis pries pat vestuves. 36 Tai vienas seniausi"lt, dar neolito laiklt, aprangos komplekto elemen1lt- nesusiutas sijonas, pas mus vadintas margine, be jokio pagrindo elirninuotas is lietuvi"lt tautinio kostiumo, nors netgi negausus ikonografinis (jau nekalbant apie archeografini) palikimas rodo sio drabuzio paplitim<t ir sekming<t gyvavim<t iki pat XVIII a. paskutinio ketvircio. 37 Jis buvo parnegtas vis"lt ~ ir pietryci"lt indoeuropieci"lt bei ugrofin"lt taut"lt ir naudotas dvejopo tipo: istisinio, nesusiuto staciakampio, lygiai dazyto ( dazniausiai tamsiai melyna spalva) arba languoto ar dryfuoto audinio gabalo, apsukamo apie klubus nuo liemens taip, kad palos persidengdavo; kitas sio nesusiuto sijono variantas - dvejos, veliau trejos (XVIII a. Lietuvoje- sesios) mineto audinio prijuostes, susiutos tik virsutineje dalyje, perlenktos ir paristos ant liemens, kartais pakaisytos. Kaimynai latviai irode, kad toks nesusiutas sijonas buvo busimo sarafano prototipas 38, o archeografiniai saltiniai liudija, kad sarafanas, vadintas sajanu, jau XVI a. tapo populiariausiu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes moterlt apdaru 39, 0 kaimynai baltarusiai ji sekmingai islaike savo tautiniame kostiume iki siol. 40 Baltarusi"Lt pateikiami faktai rodo, kad per dabartines Baltarusijos ( o nuo XIII a. - LDK) teritorij<t ejo kelias,is graik"lt i variagus", t. y. prekybos kelias is Bizantijos i Skandinavij<t, kuriuo gabenti prasmatnus, auksu atausti bizantiski audiniai bei papuosalai pasiekdavo ir miis"lt krast<t. 4 1 Tai gerokai ivairino siaip jau gana primi~ ir monotonisk<t garderob<t, kuris susidejo is marskini"lt ir marskini"lt bei neplaci"lt vyrisklt kelniq, siuvallllt is tiesaus audinio gabalo; j"lt klesnes buvo jungiamos iduru, virsuje placios, be prakarpos, surisamos juostelemis; apacioje klesnes buvo sukisamos i apav<t - neaukstus odinius aulinukus. Feodalai is savo vasah1 tegalejo duokles pavidalu isspausti tai, k<t pastarieji devejo patys - jtl naturinio ukio produkt<t - lino ar net kanapi"lt ar dilgeli"lt arba namuose austos avi"lt vilnos siutus marskinius. Todel toks patrauklus buvo importas, o dar patrauklesnis - karo grobis, ir tuo Lietuva, kaip menkai issivysciusi salis, aktyviai uzsieme nuo 1183 m. ivairiomis kryptimis: plesikavo siaures rytuose - Karelijoje, rytuose - Rusioje, pietryciuose - Aukso Ordoje. Is 617 Radvil"Lt metrascio iliustracij"lt 344 yra skirtos karo veiksrnarns. Svarbiausias vyro uzsiemimas vidurarnziais- kova; jo privalumas-jega. Kova uz biivi- 132 LIETUVOS PILYS 2008
LIETUVOS DIDZlOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSlNES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI 1 6 pav. Zieduotiniai arvai. Radviht metrastis,!. 27, 29, 34. Iliustracija publikuota B. M. EwmeiHa, JI. B. Pat<aea, My)!(%JHCKi KaCI..I!OM Ha EeJiapyci, p. 263-266. Ring armour. Radzivill Chronicle,!. 27, 29, 34. Illustrations published in B. M. ERJ!ReiHa, JI. B. PaKaea, My)!{'fhiHCKi K3Cl.\IOM Ha EeJiapyci, pp. 263-266. islikimo pagrindas valstybei ir tautai. Netgi bajofl..! pavadinimas gali bilti kildinamas is jq pagrindines veiklos - kovos (rus. 6ou). 42 Pasirinkimo nera: arba tampi auka, jei nemoki gintis, arba puoli, kad prisiplestum grobio. Nepaliaujami karai i:r karo zygiai reikalavo atitinkamos ekipuotes, kuri kito priklausomai nuo priesininko pajegumo ir ekonominiq ilkio SCllygq, leidzianciq vis daugiau Wiq skirti karybai ir karinei gamybai. Neginkluotas, vadinasi, nelaisvas - tokia samprata isitvi:rtino to meto visuomenes mentalitete. Todel be galo svarbi tapo ginkluote, susijusi su karybos evoliucija, apimancia tilkstantmecius, kmi neabejotinai turejo itakos vienq ar kittl valstybiq iskilimui ir Rytq-Vakarq priespriesai. Karines sekmes ir nesekmes isryskino dvi pagrindines rilsis, i kurias skirstoma visa ginkluote: tai puolamieji ginklai ir gynybine ginkluote; pastarosios pagrindlt sudare sa:rvai. Etiniu poziilriu puolimas buvo laikomas kur kas garbingesniu veiksmu nei gynyba. Stai keltai ir germanai laike didvyriskumu eiti i kovlt isvis be gynybines ginkluotes. 43 Ikonografija liudija, kad Europoje ir XI a. galejo vykti kovos, kuriose viena kariaujanti puse (pvz., normanai - tie,siaures zmones", kurie kontaktavo su klajokliq imperijomis kur kas glaudziau nei likusioji Europa) galejo bilti nuo galvos ligi kojqpadengta ekipuote, 0 kita kovesi visai be sarvq, tik su nedideliais salmeliais ant galvq. 44 Kita ve1tus, inovaciniai irnpulsai, pasiekdav(( Vakarus is Eurazijos stepiq, prasidejus tautq kraustymuisi, leme tokius etapinius isradimus kaip balnas, pasagos, bajnakilpes, pentinai. 45 Visi sie unikalils isradimai leido Eurazijos stepiq raiteliams tvirciau laikytis balne ir skinant pergales kovoje nenugalimai verztis pirrnyn. Kaip ivairiq kariniq susidurimtt padarinys, tarp nomadq jau nuo VII a. paplito amunicijos inovacijos. Be didziulio toliasaudzio lanko su strelemis kauliniais antgaliais ir kardo, klajokliai buvo ginkluoti ietimis ir arkanais, kuriuos vikriai uzmesdavo ant priesininko. 46 Klajokliq imperijq ikonografijoje (VI-VII a.) - statulelese, padekluose, freskose, papuosaluose - vaizduojami sa:rvai, primenantys sarvinius ar ziedinius marskinius arba zieduoti. Teigiama, kad dar X a. is Bizantijos i Rusilt pateko ploksteliniai sa:rvai, sudaryti is gelezinitl ploksteliq, primenanciq zvynus, uzsiiltus ant odinio ar austinio pagrindo. 47 Radvilq metrascio iliustracijose tokio tipo sarvai vaizduojami dazniausiai. 48 (6 pav.) Tarp placiausiai paplitusiq Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes, Maskvos kunigaikstystes ir Ordos susidilrimq zonoje buvo peltakiuoti sarvai chantangu degel (tiurk.) - nebe marskininio, archajisku bildu uzsivejkamo per gaiv'l, 0 isivelkamo ir susiauciamo - kaftano (pers. caftan) arba chalato tipo, su rankovemis-mentimis, siekianciomis alkunes. Sie peltakiuoti sarvai arba turejo tik ctetales, LIETUVOS PIL YS 2008 133
LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI 7 pav. 1379 m. K~stuCio antspaudas. Z. Kiaupa, J Kiaupiene, A. KunceviCius, Lietuvos istorija iki 1795 metq, Vilnius, 1995, 18 pav. (E. Rimsos kolekcija). The 1379 seal of K~stutis. From Z. Kiaupa, J. Kiaupiene, A. KunceviCius, LiehlVos istorija iki 1795 mehj, Vilnius, 1995, fig. 18 (E. Rimsa's collection). pastiprintas metalu, arba visas pamusalas budavo sudarytas is metalinil! plokstelilb prisillil! ar priknied)'tt! is apacios. 49 Sarvai is tvirtos storos odos ir horizontalil! metalo juostl!, sujungtl! vertikaliais dirzeliais, vadinami laminariniais (lot. lamina- plokstele ). Sie nuo seno Centrinei Azijai budingi sarvai, mongoliskai vadinti chujag, nuo XIV a. pradeti deveti su kitais sarvais: virs zieduocio ir chantangu degel. Trakl! kunigaikscio K((stuCio 13 79 m. antspaude aiskiai matomas toks pat apsisarvavimo budas: virs zieduocio uisivilktas plokstelinis sarvas, dengiantis torsq_. (7 pav.) Radvill! metrastyje pavaizduota pagrindine galvos apsaugos priemone- salmas, vadinamas sisak (sen. rus.). Tai istemptas i virsl! gelezinis salmas su auksine ar paauksuota plokstele priekyje arba kllgiu, kmi vainikuoja koketiskas rutuliukas. Toks pat salmas matomas minetame K((stucio antspaude. Kitas, ne maziau populiarus, pusiausferinio pavidalo salmas - misiurka (turk.), gamintas is gelezies ar vario, buvo apversto dubens pavidalo su barmica (sen. rus.)- ziediniu tinklu, pritvirtintu is nugaros ar SOlll! ir saugojusiu skruostus ir sprandq_. 50 Kardas (persl! kard), kuriuo puikuojasi vos ne kiekviename Radvill! metrascio paveikslelyje vaizduojami kunigaiksciai, zinomas nuo sarmatl.j. laikl.j., kai jis buvo ilgas, tiesus ir dviasmenis, bet laipsniskai kardas virto is pradzil! siek tiek, 0 ilgainiui - vis labiau islenktu vienasmeniu ginklu. Vakarl.! Europa eme naudoti kreivus rytietiskus kardus tik kryziaus zygiuose, susidurusi su jais Artimuosiuose Rytuose, o Rytai tiesiaasmenius kalavijus prisitaike kovodami su slavais ir lietuviais. 51 Radvill! metrastyje, tiketina, uzfrksuotas sis procesas, nes miniatiurose aptinkami ir visiskai tieslls, ir kreivi, ir kreivejantys kardai. Remdamiesi R)'tt! karybos isradimais, Vakarai pletojo savas inovacijas, kurios atsiliepe ne tik karinil! jegl! pasiskirstymui Eurazijos zemyne, bet ir kostiumo evoliucijai. Kadangi kario ginkluotes - sarvo, kaip ir aprangos, pagrindq_ sudare marskiniai, tik apsaugoti metaliniais ziedais, jie buvo paprasciausiai velkamiesi ant kasdienil.j. apatinil! marskinil!. Ilgainiui, metaliniams sarvams sunkejant, siekdami didesnio judrumo kovoje Vakarai sukure speciall!. apatini drabuzi, pavadintq_ gambison (pranc.). Gambison - tai ilga striuke, kuri sumazindavo metalinil.j. ziedl!. trinti; ji buvo gaminama is odos arba daugiasluoksnio, peltakiuoto audinio, iskimsto vata ar plauku. Lakstinil! saryl.j.pletotei postumi suteike lengvo ir tvirto rytietisko plieno gamybos paslaptis, kryziuocitt atsivezta is Rytl!, is kryziaus zygil!. 52 Pribrendo reikalas pakeisti zieduoti lengvais ir patogiais sarvais, kurie built sujungti kniedemis ir judeil! kartu su kiekvienu riterio sq_nario judesiu. Ir tokie sarvai vaizduojami Radviltt metrastyje, kaip simbolines marq_ nesancios figllros, puolancios Polocko miestq_. 53 (8 pav.) Vakafl.J. Europoje buvo ismokta kurti karinio kostiumo brezinius, o jl.j. pagrindu- apimties isklotines plokstumoj e, kurios leido bet kokia medziaga padengti bet koki pavirsitt. Breziniai, kaip zinoma, buvo pradeti braizyti jau per audringq_ viduramzitt architektllros bumq_. Dabar ir drabuzitt, ir pirmiausia karines aprangos kllrimas remesi konstravimu, kuris, kaip didziausias viduramzitt intelektinis isradimas, sudare visos europietiskos aprangos kirpimo pagrindq_ ir yra naudojamas ligi siol. Tapo imanoma skaidyti istisini audini i daugyb(( smulkil! detalil!, kurios, tarpusavyje sujungtos, tiksliai modeliuodavo form'!:, kartojanciq_ visas kllno ypatybes. Viduramzitt visuomeneje, kuri egzistavo karui ir kurioje karas buvo didziausia vertybe, karine apranga pletojosi sparciausiai ir veiksmingiausiai keite civilini kostiumq_. Stai apatinis drabuzis gambison, kuris buvo sukurtas specialiai apsaugai nuo Sarvl.J. spaudimo ir kuri 8 pav. Maras puola Polockq. Radvill{ metra tis, l. 124. Iliustracija publikuota B. M. E5tll51Bilw, JI. B. PaKaBa, MyJK%IHCKi KaClliOM Ha Eerrapyci, p. 15. The plague attacks Polack. Radzivill Chronicle, l. 124. Illustration published in B. M. E5tll5tBiNa, JI. B. Pmwea, MyJK%IHCKi KaClliOM Ha Eerrapyci, p. 15. 134 LIETUVOS PIL YS 2008
LlETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI i I \ I \ I ~ I I I l t C> J I a galima butq pavadinti kuno,atlieja" audinyje, isejo i dienos svies<l. ir tapa madingu virsutiniu drabuziu. Kadangi konstravimo menas veikiai tobulejo, atsirado sqjygqkurtis nepalyginamai ivairesniems drabuzil! pavidalams, nei tai buvo dominuojant marskininiam aprangos tipui. Be gambison, kitas analogiskas drabuzis, isivyrav((s XIII XIV a. kostiume,- powpoint (pranc.). Kaip ir gambison, pourpoint is pradzitt buva peltakiuotas apatinis apdaras, velkamas po sarvais. Ir lygiai taip pat is apatinio drabuzio jis tapa virsutiniu. Pradziaje jo konstrukcija visiskai atitiko sarvtt konstrukcij'l.: drobinis pourpoint budavo iskemsamas 3 pirstq storio veltinio stonnenomis, kurios budavo isdestomos iki kaklo ant pecil! ir rankl! tose vietose, kur daugiausia tekdavo kardo kircil! ar bulavos smugil!. Prancuzijoje, Lilia muziejuje, saugomas 1364 m. powpoint, priklaus((s Bretanes kunigaiksciui Karoliui is Blua (Charles de Blois). Jis pasiutas is oranzinio silkinio brokato ir taip standziai aptempdavo liemeni ir iskimstq_ krutin(( bei pecius, kad amzininkai taip devincius elegantus vadino,nudirtais triusiais". 54 Vien taisyklingam sio pourpoint rankaves pasiuvimui prireike 10 detaliq. 0 sam panaudotq siaurucitt rankovil! ir p1iekio susegimui - 70 vienetq, pagarnintq is sukto silko ir raga. (9 pav.) Atrodytl!, kad visas sios zinios lyg ir neturi nieko bendra su Radvill! metrasciu, bet nezinant istorines kostiuml! raidos abeceles neimanoma ivertinti sio rankrascio iliustracijl!. Juolab kad laipsniskai antiistorin(( vidurinil! amzil! laiko samprat'l papilde specifinis, mados" supratimas (jau tvirtai susietas su kintanciu laiku), kuris ikonogr.afijoje gana tiksliai erne charakterizuoti tam tikro tipo, stilistikos ar kanona kostium<t, padedamas atskirti ji nuo ankstesniojo arba velesniojo laikotarpio produkto. v elyvaisiais viduramziais kartu su zenklia luomine ir ukine atskirtimi tarsi ivyko prasminis lilzis ir aprangoje - joje gan akivaizdziai erne atsispindeti kiekvieno laikotarpio ekonomines ir dvasines \ 9 pav. a) marskini!{ kirpimas tunika; b) 1364 m. powpoint..n. M. rop6a<te6a, KoCTIOM cpe)j;hebekobofo 3arra)J;a, MocKea, 2000, il. 69. a) Shirts cut in a tunic style b) a 1364 po~npoint. From Jl. M. Top6a'<eea, KocTIOM cpe)j;hesekoboro 3arra)J;a, MocKea, ill. 69. sanklodos poveikis bei pokytis ir apdaro pavidalo priklausomybe nuo kairnyninitt itakq. Palengva virsdama diktatore,,mada" (labai plati samprata, kilusi is lot. modus -,matas",,budas",,polinkis" arba,kiekis",,dydis",,apimtis", taip pat,saikas",,taisykle",,nurodymas" arba,ipratimas",,palinkimas",,paprotys") pasklido kaip neilgalaikis, bet isivyraujantis reiskinys, itraukiantis i savo orbit<:t skirtingus krastus ir visus luomus, kuriq priespriesa vis astrejo ir tarp kuriq sklido naujos estetines idejos, isikunijancios vis ivairesniu pavidalu. Ikonografijoje uzfiksuoti istoriniai nuolat modernejancios visuomenes mados pokyciai suteike personazams,laiko charakteristik<:t" ir galimyb(( piesinius tiksliau datuoti. Stai vienoje is Radvill!metrasCio scenl!pirmame plane aiskiai matoma trimitininko figilia - j is vilki trump'l dviejl! spalvq apdar'l.. (10 pav.) Tiketina, kad tai pourpoint. Jis dvispalvis, vadinamojo mi parti (pranc. mi - pusiau; parti padalytas) arba herbinio tipo: teis(( deveti tokius drabuzius turejo tik feodalai, kurie nusiziurejo panasaus tipo margus apdarus is Ryttt per kiyziaus :lygius. Vasalai ir tarnai turejo 10 pav. Trimitininko pour point. Radvil!{ metra tis, l. 167. A trumpeter's powpoint. Radzivill Chronicle, l. 167. LlETUVOS PILYS 2008 135
LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANG OS!KONOGRAFIJOS SALTINIAI 11 pav. Moten( drabuiiai. Radvihl metrastis,!. 215 (panasios iliustracijos p. 201, 220, 617). Woman s clothing. Radzivill Chronicle, l. 215 {similar illustrations appear on pp. 201, 220, and 617). herbo spalvos drabu.zius, todel jtt apdarai buvo daugiaspalviai, kaip ir herbo fonas, sudaryti is dviejttarbaketurittspalvtt. Dvispalvis trimitininko pow-point yra nepaprastai trumpas, palyginti su visais kitais metrastyje pavaizduotais apdarais: jis neuzdengia net slauntt, padengttt vadinamosiomis chosses (pranc.) - ilgomis, glaudziai kojas aptempianciomis kojinemis-kelnemis. Sios atskiros kiskos budavo pririsamos bent 7 raisteliais is vidaus prie pourpoint ir sudmydavo su juo tam tikr~ kombinezon~. Nuo paskutinio XIV a. ketvircio uzpakalint( chosses dali imta susiuvineti (taip is atskirtt kisk\ljos tapo kelnemis), o priekineje dalyje buvo pririsamas trikampis vo:ztuvas, ilgainiui pavadintas braguette (pranc.). Siuo detaliu aprasymu siekiu irodyti, kad anksciau negu XV a. sis piesinys Radvilttmetrastyje negalejo buti atliktas, nes tokio pobudzio apdaras, sokiravt(s net amzininkus (apie nepadoriai trumpus drabuzius, Imrie labiau tikttt deveti bezdzionems ir kuriuos vilkejo kt aujo princai, riimininkai, riteriai ir miesto elitas, rase amzininkai savo memuaruose ), negalejo rastis anksciau nei XIV a. pabaigos - XV a. Vakarl! Europoje. Atitinkamai Ryttt EuroP'l (is dalies tik tarp privilegijuottt luoml!, nors ir akivaizdziai paveluotai) si mada pasieke ne anksciau kaip XV a. Vakarl! Europoje taip geidziamas drabuzio prigludimas sudetingais konstrukciniais skaiciavimais buvo isgautas XIV-XV a. Panastt efekt~ skitai buvo pasiekt( jau VI-III a. pr. Kr.: raitam gyvenimo budui buvo butina aerodinamiska apranga, ne trukdanti, o padedanti joti, kuri~ sudare ilgas aptemptas kaftanas, placios kelnes, susegtos ties kulksnimis, ir patoglis aulinukai. 55 Galima teigti, kad tarp tokius skirtingus laimejimus kostiumo modeliavimo srityje pasiekusitt Vakartt ir Ryttt esancios tautos pagal galimybes rinkosi tuos, kurittkiirejai. turejo joms didesnt( itak~ vienu ar kitu istoriniu momentu. K~ galima blittt pasakyti apie Radviht metrastyje ; atspindetas laikotarpio madas? Teigiama, kad pok:yciai aprangoje kilo is naujos santykitt tarp lycitt etikos, issirutuliojusios is lyrines XII-XIII a. poezijos, kuri laipsniskai subrandino anksciau nematytos kurtuazines meiles ideal~. 56 Poreikis drabuziu isryskinti lycilt skirtumus ir pabrezti kuniskum~ buvo negailestingai persekiojamas Baznycios, bet netgi galingiausias diktatas nepajege nurungti,esminio instinkto". Pradzioje sio tikslo siekiama elementariausiomis, modeliavimui" prieinamomis priemonemis: palaidi marskiniai suvarstomi is sontt ar nugaroje, taip pritraukiant drabuzi prie kiino ir isryskinant jo formas. Kita ilgainiui puikiai isisavinta kostiumo formavimo priemone - tai kontrastas: suvarscius nugar~ ir sitaip sutraukus liemeni, platinamas sijonas, isiuvant iji didziulius pleistus, siekiancius klubus, kurie jau sudare beveik apvalaus sijono ispudi ir dar labiau pabreze liemens liaunum~. Butent sitokiu, o ne kitokiu budu is belycitt ir beformilt marskinitt laipsniskai issirutuliojo aprangos tipas, primenantis siuolaikint( truputi i!iemenuot~ istisinio kirpimo suknelt(. Vistt sitt priemonitt imamasi dar nesukiirus drabuzitt sukirpimo pagrindl!, nes tai, kaip ir daugelis reiksmingtt isradimtt, atejo laipsniskai, velyvaisiais viduram:ziais. Toks svarbus Vakarl! Europos aprangai iliemenavimas ikonografijoje pastebimas jau nuo XII a. Taciau XIII a. dar is dalies matyti savotiskas grizimas prie apimtinitt (ilm ir placitt) drabuzitt fonnl!, kurios, kaip teigiama, kilo is nusiziurettt Ryttt krastuose per kryziaus zygius kitokio rengimosi pavidall!, sukelusitt susizavejimo ir pamegdziojimo bang~. 57 Minetas suvarstant nugar~ sufonnuotas sukneles tipas turejo tiesiogint( itak~ moteriskos aprangos kaitai. IS Radvill! metrascio iliustracijl!, net neskaicius teksto, matyti be galo ribotas moters vaidmuo patriarchalineje visuomeneje. Moterys retai aptinkamos metrascio puslapiuose, mados kait~ atspindi keletas miniatiurtt, vaizduojancitt grupes miestiecitt motertt. 58 (11 pav.) Vyriski drabuziai kito kiek kitokitt paskatos priemonitt veikiami, - tai jau isdestyta anksciau. 136 LIETUVOS PIL YS 2008
LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI 12 pav. Herkaus Manto egzekucija. A. Bumblauskas, Senosios Lietuvos istorija (1009-1795), Vilnius, 2005, p. 56. The execution of Herkus Mantas. From A. Bumblauskas, Senosios Lietuvos istorija (1 009-1795), Vilnius, 2005, p. 56. Puiki besikeiciancios vyriskos mados iliustracija galetq buti Alfredo Bumblausko Senosios Lietuvos istorijoje (1 009~1795) pateikta Herkaus Manto ir kitlt sukileliq nuzudymo scena. 59 Klaipedos muziejininkt!, datavusiq miniatillr::t XV a., nuomone, ji yra is Gdansko kronikos. TaCiau kostiumas, kuriuo vilki pakatias zmogus, tiketina, Herkus Mantas, ~ tai mazdaug nuo XVI a. antrosios puses placiausiai Europoje paplitusios ispaniskos mados pavyzdys, turis tipinius jos raiskos elementus. (12 pav.) Pirmiausia demesi atkreipia bendras aprangos siluetas, kuriame aiskiai issiskiria trumpos pustos kelnes (isp. calzes atacades) su dekoratyvinemis juostomis, sustangrinanciomis sias iskimstas kelnes, kurios niekada anksciau kostiumo istorijoje nebuvo pasirodziusios tokiu pavidalu, tik antrojoje XVI a. puseje (tuometineje madoje, skitiingai nuo XIX ir XX a. antrosios puses mados,,retro" samprata neegzistavo, mada buvo orientuota tik i nudien::t ir ateiti). Ant vyro kojq aiskiai matomi megztq kojiniq keliaraisciai, atsiradt:t ne anksciau, nei buvo israsta kojiniq qlezgimo masina, ~ apie 1589 m. (iki megztq kojiniq buvo muvimos siutos gelumbines kojines-kelnes). Apavas suapvalintomis nosimis (tai kitas etapas po gotikines ~ pailgintq nosiq mados, budingos XV a.) ~ tipiskos renesanso pabaigos kurpes. Uzdaro, aukstai uzsegto, dengiancio liemeni, iskimsto drabuzio (isp. jubon) virsutineje dalyje matoma raukta mezginiq apykakle (isp. gorguera), kuri nuo XVI a. antrosios puses vis didejo. Apskritai figfrra, vaizduojanti Herkq Mantq, apsirengusi ne prasciokiskai (tiketina, siekiant pabrezti jo padeties isskirtinum<l), o pagal renesanso pabaigos ispaniskosios mados kanonus. Bet tai jokiu budu ne XV a. ir juoba ne XIII a., kai egzekucija realiai ivyko, o greiciausiai ~ netgi XVI~XVII a. sanduros iliustracija. Realiam egzekucijos laikotarpiui ir to meto archajiskam (t. y. dar,antiistoriskam") kostiumui artimesne butq galima laikyti XI a. miniatiiir::t, vaizduojanci::t analogisk::t egzekucijos scenq, tik anglosaksq dvare. (13 pav.) Mat ankstyvaisiais viduramziais aprangos kaita Vakart.t visuomeneje narurinio Ukio s::tlygomis vyko neitiketinai letai ir ilgai; tuo metu drabuziq pavidalai ir fonnos tarp lycitt ir luomq plito nekisdami netgi istisus simtmecius. Pagrindines Bizantijos paveikto kostiumo sudedamosios dalys ilgus amzius buvo labai primityvios ir nelabai skyresi lyties poziiiriu: pagrind::t sudare marskiniai, devimi ir vyll!, ir moteru._, mat keliasluoksne marskinine apranga suvienodindavo kuno linij as. Marskiniq ilgis varijavo atsizvelgiant i lyti ir uzimam::t visuomenint:t padeti: judraus kario ar zemakilmio apranga akivaizdziai buvo trumpesne nei moters, valdovo ar dvasininko. Minetoje XI a. miniatiuroje drabuziq pobiidziu karalius ir visas dvaras smarkiai neissiskyre is kitq luomq: cia vilkimi ilgi marskiniai ar tunikos, vadinamos cotte (pranc., angl.), ant kuriu... uzmesti pusapvaliai apsiaustai LIETUVOS PILYS 200 8 1 3 7
LlETUYOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI 13 pav. XI a. anglosaksl{ karaliaus teismas. JI. M. Top6a<teea, KocT!OM cpe.nhebekosoro 3arra.na, il. 25. The 11' 11 -century court of the Anglo-Saxon king. From JI. M. Top6a<teea, KocTJOM cpe.nhebekosoro 3ana.na, ill. 25. chape (pranc.), susegti segemis, agrafais ar smeigtais. Po virsutiniais marskiniais cotte pasivelkami apatiniai camisia (lot., sis zodis reiske,apatinius"). Vyras kaip tik ir kabo vilkedamas apatinius marskinius ir kelnes, vadinamas braies (angl., pranc.), virs kurill paprastai budavo muvimos dar vienerios kelnes, vadinamos chosses (pranc.), siutos is audinio kojines. Sioje miniatiuroje pavaizduota karaliskojo dvaro apranga - elementari ir primityvi: abi - virsutint< ir apatin(( tunikas arba marskinius vienodai vilkejo karaliai, literiai ir smerdai. Kiekviena kostiumo dalis vaidino savo svarbl.l ir nepakartojamlj: vaidmeni aprangos sistemoje ir buvo susijusi su kitais elementais tik pagal tam tikras taisykles. Stai tunikos iskarpos isklotine sudare maksimaliai mediacini universalll klyziaus zenkl4 super viduri esancia anga galvai. Is dalies del sios priezasties marskinius devedavo ilgai ir taupiai, lopydami prat((sdavo jll naudojimo laik4, kol visai nudilusius sukarpydavo kitiems lopams, skirtiems naujiems marskiniams. Panasiai elgtasi ir su kitais nesudetingos to meto kostiumo sistemas elementais - kelnernis ir apsiaustu. Lyginant sias XI ir XVI a. scenas, vaizduojancias vienodas egzekucijas, galima konstatuoti, kad tarp jll istorinio kostiumo pletros poziilriu plyti bedugne: taip staiga ir taip sparciai velyvaisiais viduramziais pakito europietiska apranga, palyginti su ilgu ir letu ankstyvuoju periodu. Tokie pat procesai matomi Radvill.l metrascio miniatifuose: i archajiskll: marskinin(( apranglj: tai vienur, tai kitur isivedia XV a. mados inkliuzai - pourpoint, miparti. Idomu, kad i gana rimt4 metrastini istorij os destymo kontekstlj: sie inkliuzai isiterpia zaismingai, tarsi miniatiilil.l autoriai siektl.l viesai pademonstruoti savo humoro jausmlj:. Tiketina, kad pasikeitusill iliustratorill ranka atliktos ir 216, 218, 220, 221, 222, 227 lapuose matomos miniatiuros, atspindincios kiek kintanti ; virsutines aprangos pobildi: viena vertus - tai kaftanq primenancios susiauciamll apdafll formes, kita vertus - tai trecento mados roba (it.) - Vakafll skolinys is Rytq_, beprasidedancio ltalijoje renesanso zenk1as. Sudetingo sukirpimo apdarai, isivyrav(( Vakarll Europoje, i milsll krast4 atejo paveluotai ir neprigijo masiskai. Tai budavo skambus akordai elito zaidime su velyvqjl.l viduramzill Vakafll kultilra. Buvo uzsakorni gerlj: vard4 turintys, branglis vakarietiski audiniai ir apdaila prie jll, bet siuvama vietinill meistrll. 6 Kontaktuojant su Europa, tekdavo persirengti ir jos apdarais, bet griztant i vietos gyvenim4 ir nenorint likti,svetimu tarp savll", neisvengiamai budavo persivelkama savaip. 61 Ir visi velesni amziai iki pat XIX a. pradzios neturejo esminio poveikio i Rytus orientuoto vietinio kostiumo pasikeitimui. Teodoro N arbuto paskelbtame Vokiecill ordino atstovo Komado Kyburgo dienorastyje (1397) aprasyta didziojo kunigaikscio Vytauto isvaizda turejo ryskil.l vietinill ypatumll:,[... ] vilkejo geltonlj: silkini iiponq, iki pat kaklo susegtll: auksiniu kilpiniu susegimu su sagornis. Apatinis apdaras rozinis is totorisko audinio ir raudonos odos aulinukai su auksiniais pentinais. Ant iipono - neplatus auksu siuvinetas didas su kabliukais kardo pritvirtinimui ir prasmatnia sagtimi. Virsutinis apdaras - tamsiai melynos spalvos, pasiutas lietuviskai, tik patrumpintas. Is po iipono uzsegimo matyti stileto rankena, papuosta brangakmeniais." 62 * Tenka abejoti sio iraso tikrumu ir tuo, kad jis atitinka realyb((. Vierra neabejotina - bandyta parodyti vietines specifikos akcentus: i iponas - tai is esmes kaftano atmaina, XII a. Rytl.l Europoje dar garbingas apdaras (klrrio trumpinys dave pono SlJ:Vok'l), turkl.l vadinamas zubun, totorill - czupkan; kilpinis susegimas - rytietiskai aprangai budingas tankiai isdestytl.l kilpl.l ir sagucill susegimas; totoriskas audinys; raudoni aulinukai; lietuviskai siutas virsutinis apsiaustas, apie kurio pavidal4 tegalime spelioti. Tam tikras atsakyrnas i iskilusi klausim~ galetl.l buti lenkll kostiumologl.l bandymai issiaiskinti Jogailos 138 LIET UVOS PIL YS 2008
LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI (1350-1434) - vienintelio lietuvisko kraujo valdovo, kurio pirmojo autentiski atvaizdai yra isliktt - apdaro specifikq_. Janas Dlugosas rase:,[...] paprastai devejo avikailio koiuch~ padengtq_ gelumbe; retai apsivilkdavo prasmatniau nei apsiaustu is pilko aksomo, be jokiq papuosalq ir be brokato, ir tai tik iskilmiq proga. " 63 Antkapineje Jogailos skulptiiroje Vavelio katedroje (sukurta greiciausiai Vengrijoje, kaip manoma, pries 1431 m.) valdovas ir kiti antkapio horeljefuose iam.zinti personazai pavaizduoti su apsiaustais, siiitais pagal viduramziais paplitusi kirpim!t, sudaranti klios!t, kuris leisdavo dailiai negiliomis klostemis apgobti pecius, o apacioje priversdavo jas kristi giliomis, stambiomis grupemis. Vis delto sio kirpimo,lietuvisku" nepavadinsi; greiciau jis - dar viena grandis, jungianti Rytus ir Vakarus. Cia vel atsiranda priestara tarp ikonografinio ivaizdzio ir charakteristikos, pabreziancios, viena vertus, aprangos asketiskumq_, antra vertus - visai kitos krypties preferencijas, orientuotas i jo atsiveztq_ i Lenkijq_ dvar!t, kuri sudare lietuviai, zemaiciai, smolenskieciai, gardinieciai, kijevieciai ir kitq rusq zemiq gyventojai. 64 Kostiumas - tai savotiskas simbolis, ikii.nijantis idejas regimuose spalvinguose ivaizdziuose. Viduramziq Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes aprangos kaitoje matoma akivaizdi kova tarp ortodoksiskos bizantines tradicijos ir universalios lotyniskos Europos kultiiros poveikio aprangai. Antai Eberharto Windecke's, Zigmanto Liuksemburgo kronikoje" daug nesivargindami ir nesigilindami i detales ir Rytq Europos specifikq_ autoriai tiesiog perrengia lietuvius pagal tuometines europietiskos aprangos madq_. Straipsnyje,Lietuvos valdovll profiliai Eberharto Windeckes veikale" Jiirate Kiaupiene pristate Lietuvos visuomenei dali sio veikalo iliustracijl!, susijusiq su Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes istorija. 65 Eberharto Windecke's ( 13 80-1442),Zigman to Liuksemburgo kronikos" originalqneisliko, tik 7 nuorasai. Iliustracijas pagal piesinio stilistikq_ ir kostiumus bandyta datuoti 1446-1450 m. Jos atliktos jau po autoriaus mirties Vakafll Europos meistnr Louberto Diebolto is Hagenau rankrasciq iliustravimo dirbtuviq ir kartu su juo dirbusio spalvintojo akvarelisto, liejusio XV a. vidurio europietiskai stilistikai biidinga maniera. Matome, kad buvo piesiama tai, kas regima aplink save- Bavarijos zemeje. Sios iliustracijos - ne falsifikatas, o tik iprastine viduramziq,antiistorines" Sl:lmones apraiska:,ivykiai ilgainiui pertvarkomi i mit!t, kuris atmeta individualius ivykio bruofus ir issaugo tai, kas atitinka mite gliidinti pavyzd~ ivykiai traktuojami kaip kategorijos, o individai kaip archetipas". 66 Todel analizuoti, lietuviq", pavaizduotq,zigmanto Liuksemburgo kronikos" iliustracijose, kostiumll tegalima biitq tik to meto Bavarijos zemes madingos aprangos poziiiriu, nes vaizduojama tebuvo tai, kas vyksta aplink konkreciu momentu. Autoriams visai nebuvo svarbu, kad visiskai vienodai miniatiiirose aprengti vokieciai ir lenkai, priisai ir turkai, lietuviai ir venecijieciai, zydai ir anglai. Vaizduojama tai, kas devima XV a. Bavarijoje: tai galvos dangalai, kurie buvo gaminami is juodo aksomo, fetro ar ypatingos taftos 14 pav. Zigmantas tarpininkauja tarp VokieCil{ ordino riteritt ir Lenldjos karaliaus Jogailos. J. Kiaupiene,, Lietuvos valdowtprofiliai Ebe~harto Windeckes veikale ", Vilniaus Zemutine pilis XIV XIX a. pradzioje (2005-2006 m. tyrimai), Vilnius, 2007, 2 pav. Sigismund intermediating between the Teutonic Knights and King Jagiella of Poland. FromJ. Kiaupiene,, Lietuvos valdovl{profiliai Eberharto Windeckes veikale ", Vilniaus zemutine pilis XIV XIX a. pradzioje (2005-2006 m. tyrimai), Vilnius, 2007, Fig. 2. su placiais atverciamais, pozumentais ar grandinelemis dekoruotais krastais; tai apranga, tiketina, houppelande (pranc.) tipo, kuri, anot vienq saltinil!, buvo uzsivelkama per galvll (tai rodo jos archajiskumq), o anot kitq- tai susiauciamas virsutinis apdaras, susegamas ar surisamas priekyje raisteliais, k1iosinio kirpimo, pajuosiamas (arba ne) didu, su ivairaus tipo rankovemis ar prakarpomis,,vokiska maniera" papuostomis festonais. (14 pav.) Tarkim, imperatoriaus Zigmanto tarpininkavimo tarp VokieCiq ordino riteriq ir Lenkijos karaliaus Jogailos scenoje, labai pasistengus, dar galima isivaizduoti tokius apdarus, nes Kfokuvos dvaras neabejotinai buvo smarkiau veikiamas vakarietiskq madlb tuo tarpu lietuviskas, kaip rodo ve1esnio 1aikotarpio ikonografija ir archeografija, del poveikio is Rytq isliko stabilus ir konservatyvus iki pat valstybes z1ugimo XVIII a. pabaigoje. TaCiau Vytauto Didziojo laidotuviq iliustracija (15 pav.) su parasu,garbingieji imperijos kunigaiksciai Vytauto laidotuvese" neturi jokio Sl:llyCio su,labai prabangiq" 1430 m. vykusiq laidotuviq ceremonijos realijomis, su jose dalyvavusia,gausybe zmoniq, kunigaiksciq ir didikq", kurie miniatiiiroje labiau primena Bavarijos biurgerius. 67 Juoba tarsi vargeta karste pavaizduotas Vytautas, nors ir sulaukt(s arti astuoniq desimciq ir dar kartl:l vedt(s, ir VOS netapt(s karaliwni, anot Juzefo lgnaco Krasevskio, atrode visiskai LIETUVOS PIL YS 2008 13 9
LIETUVOS DIDZIOSTOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI ;}lf.. 15 pav. Garbingieji imperijos kunigaiksciai Lietuvos didiiojo kunigaikscio vytauto laidotuvese. J Kiaupiene,,Lietuvos valdovt( profiliai Eberharto Windeckes veikale ", 4 pav. Distinguished dukes of the empire at the.funeral of Grand Duke vytautas of Lithuania. From J Kiaupiene,,Lietuvos valdovt(profiliai Eberharto Windeckes veikale ", Fig. 4. 'I I ' kitaip:,;iigio buvo neauksto, stiprus, moterisko veido, be USI.! ir barzdos, is cia kil((s padavimas, neva jis visiems liep((s uzsiauginti barzdas, kad nebiitl! i ji panasiis". 68 Dar viena iliustracija is, Zigmanto Liuksemburgo kronikos" vaizduoja vengrl.! ir Lietuvos kunigaikscio Svitrigailos pagalb<t prusams (Vokiecil.! ordinui), sumususiems jiifl.! musyje turkus. (16 pav.) Cia matomi _Yakan.j_ ir Rytl! kariuomenil.! apdarai yra visiskai vienodi, nors tikroveje jokiomis aplinkybemis to negalejo buti. Jau vi en todel, kad Vakamose pas ger<l_ kalvi uzsisakyti saryi.! komplekt<t pagal individualius matmenis buvo gana keblu, nepaprastai brangu ir prieinama net ne visiems valdovams. Teigiama, kad tarp Vytauto sq_skaitl! yra islikusi viena, liudijanti specialil.! europietiskt! sarvl! uzsakymq_, - jie buvo slepiami po drabuziais, kad valdovas biitl.j_ apsaugotas nuo samdoml.j_ 2udik1.j_. 69 Tam, kad gaminami sarvai biitl! tinkamo dydzio, reikejo atsil.j_sdinti meistmi kuno atliej q_, pagal kurilj: ir buvo kaldinami pageidaujami europietiski lakstiniai sarvai. DidZiule jt! kaina pateisino paproti dovanoti atskiras safyi.! dalis. 70 140 LIETUVOS PIL YS 2008
LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES IKIRENESANSINES APRANGOS IKONOGRAFIJOS SALTINIAI 16 pav. Vengrl{ ir Lietuvos kunigaikscio Svitrigailos padedami, priisai (VokieCil{ ordinas) jiirl{ miisyje sumusa turkus. J. Kiaupiene,, Lietuvos valdovl{pro.filiai Eberharto Windeckes veikale ", 3 pav. The?russians (Teutonic Knights), aided by Duke Svitrigaila of Hungary and Lithuania, defeat the Turks in a sea battle. From J. Kiaupiene,,Lietuvos valdovl{profiliai Eberharto Windeckes veikale ", Fig. 3. Dar ir XVII a. Lietuvos didikams, ir net tokiems galingiems kaip Radvilos, tekdavo labai pasistengti, kad galetl! pasidabinti pagal to meto vakarietiskq_ madq_: 1638 m. Jonusas Radvila laiske karstai dekojo pusbroliui Boguslovui, krnio padedamas gavo madingo pranciizisko kostiumo pavyzdi, ir prase atsivezti gent siuvejq_ i Lietuvq_, kur jl! labai triiksta. 71 Vertinant realijl! poveiki Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes istoriniam kostiumui, reikeil! atsizvelgti i miisl! valstybes geopolitin(( padeti, nes,,geografiniu atzvilgiu biidama Europos zemyne, geopolitiskai Lietuva buvo ui j o ribl!". 72 LIETUVOS PILYS 2008 141