ACTĄ ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS 30 2003 Vilma Gradinskaitė KRISTAUS ŽYDO PAVEIKSLAS ŽYDŲ DAILĖJE Straipsnyje tyrinėjamas Kristaus žydo paveikslas pasaulietinėje žydų dailėje. Aptariama Kristaus ikonografija krikščioniškosios ir žydų dailės kontekste. Atskleidžiamos simbolinės Kristaus žydo paveikslo reikšmės, kuriomis perteikiamas žydų tautos santykis su pasauliu. Raktažodžiai: Kristus, Nukryžiuotasis, holokaustas, žydų dailė Tradiciškai Kristaus paveikslas tapatinamas su krikščioniškąja daile. Iki modernizmo Jėzaus gyvenimo scenos - gimimas, mokymas, stebuklai, paskutinė vakarienė, nukryžiavimas, mirtis ir prisikėlimas - išimtinai buvo krikščioniškosios sakralinės dailės pagrindinė tema. Šie meno kūriniai reiškė tikėjimą aukštesnėmis galiomis, tikinčiųjų pamaldumą ir nuolankumą, dažniausiai buvo skirti bažnyčių puošybai ir apeigoms [Francis A., 1973, p. 15-І 7]. Tačiau nuo renesanso, suklestėjus racionalizmui, sakralinio meno galia ir įtaka ėmė silpti. Religiniai motyvai suvešėjo pasaulietiniame mene, kai simbolistai iš naujo atrado" religiją. J.Ensoras nutapė paveikslą Kristaus žengimas į Briuselį" (1888), P.Gauguinas Geltonasis Kristus" (1889), O.Redonas Kristus ir samarietė", M.Denis Kelias į Kalvarijų kalną". Šie menininkai jau nebuvo praktikuojantys krikščionys. Suasmenindami religinius motyvus, jie išreiškė pasąmonėje glūdinčią patirtį, žmogaus 155
M. M.Antokolskis. Kristus prieš teisėjus, 1874. Marmuras. Valstybinė Tretjakovo galerija ryšį su visata. Modernizmo epochoje religinė tematika tapo ypač artima ekspresionistams 1 dėl jų noro gilintis į socialines ir moralines problemas. Dievo sūnaus figūra tapo visų atstumtųjų, nuskriaustųjų ir paniekintųjų simboliu. Minėtina E.Muncho ir O.Dixo kūryba, E.Nolde's devynių dalių ciklas Kristaus gyvenimas", G.Rouault paveikslas Tyčiojimasis iš Kristaus" (1932). Krikščioniškuosius motyvus naudojo ir siurrealistai S.Dali, M.Ernstas, metafizinės tapybos atstovas G. De Chirico. Visiška religinio meno sekuliarizacija įvyko postmodernizme. XX a. 6-ajame dešimtmetyje kilusi romanų banga apie Jėzų bei dailininkų F.Bacono, J.Beuyso, A.Hrdlicko, B.Vilikeno kūryba visiškai atsiejo religinius siužetus nuo ikonografinių kanonų ir tuo sukėlė ne vieną skandalą krikščionių bendruomenėj e. Dar tik prieš porą šimtmečių krikščioniškojo meno vaizduojamasis pradas žydams atrodė mirtinas antrojo Dievo įsakymo Nesusikurk stabų" pažeidimas. Šiandien ne tik biblinių įvykių, bet ir krikščioniškų simbolių vaizdavimas žydų mene yra bemaž savaime suprantamas dalykas. Tai išplaukia iš nuolatinio gyvenimo diasporoje, šviečiamojo Haskalos sąjūdžio užmojų, kultūrinių kontaktų ir pan. Tačiau vis dėlto tam tikrą nuostabą ir susidomėjimą kelia Kristaus žydo paveikslas dailėje ir naujų prasmių suteikimas Nukryžiuotajam. Pasaulinėje bibliografijoje rasime tūkstančius knygų ir straipsnių, skirtų Kristaus ikonografijai krikščioniškosios dailės kontekste. Kitaip yra su Kristaus paveikslu nekrikščioniškojoje dailėje. Nėra literatūros ir apie Jėzaus paveikslą žydų mene ar Kristaus kaip žydo vaizdavimą. Vaizduojamojo prado draudimas lėmė pasaulietinės žydų dailės atsiradimą tik XIX a. pradžioje, todėl dar ir šiandien jaučiama literatūros apie žydų dailę ir ypač dailininkus stoka, o labiau specifinės temos visai nėra nagrinėtos. Keliais sakiniais yra aptarta Nukryžiuotojo figūra kalbant apie 1 Ekspresionizmo branduolį sudarė žydų dailininkai. Iš čia bent iš dalies kyla ekspresionistų dėmesys socialinėms ir etinėms problemoms. 156 157
M.Chagallo kūrybą ar holokausto dailę. Todėl nagrinėjant Kristaus žydo paveikslą žydų dailėje svarbiausiais šaltiniais tampa vizualinė medžiaga bei pačių menininkų pasisakymai dailės, religijos, filosofijos klausimais. Žydų dailininkai Kristų vaizdavo dvejopai: tradiciškai kaip krikščionį ir netradiciškai kaip žydą. Pirmuoju atveju Jėzaus prasmė išlieka nepakitusi: jis yra Dievo sūnus, krikščionybės įkūrėjas, pasiaukojęs dėl nuodėmingo pasaulio, nukryžiuotas ir vėl prisikėlęs iš mirusiųjų. Antruoju - išreiškiamas žydų tautos santykis su pasauliu. Pagrindinis šio darbo tikslas yra pristatyti Kristaus žydo vaizdavimo istoriją žydų dailėje. Palyginti Kristaus ir Kristaus žydo ikonografinius panašumus ir skirtumus. Atskleisti simbolines Kristaus žydo paveikslo reikšmes žydų dailėje. Beje, žydų daile" čia bus vadinama žydų kilmės dailininkų, tiek praktikavusių judaizmą, tiek ne, kūryba. Daugelį šimtmečių krikščioniškasis menas kūrė įtampą tarp krikščionių ir žydų, pastaruosius vaizduodamas kaip tamsuolius ir eretikus. Atsakydami įtai žydai neigė pagrindinį krikščionybės simbolį-nukryžiuotąjį. Tendencija vaizduoti Kristų kaip žydą atsirado apie 1870 metus. Tai lėmė politinio antisemitizmo suvešėjimas Vakarų Europoje, ypač Prancūzijoje, bei prasidėję pogromai Rusijoje. Ilgus šimtmečius niekinami ir nekenčiami žydai buvo kaltinami nužudę Kristų. 1840-aisiais Solomonas Alexandras Hartas (1806-1881), išrinktas į Londono Karališkąją menų akademiją, buvo taip pristatytas: Čia Mr. Hartas, kurį mes ką tik išrinkome akademiku... Mr. Hartas yra žydas, o žydai, kaip žinome, nukryžiavo mūsų Išganytoją, bet, nepaisant to, jis yra labai geras žmogus..." [The Reminiscences..., 1882, p. 7]. Bene pirmasis žydų tautybės dailininkas, suteikęs Kristui semitų bruožų, buvo Markas Antokolskis 2, gimęs Vilniuje. 1874 metais marmure 2 Markas Antokolskis (1843 Vilnius-1902 Homburgas prie Hėlės). 1862-1868 studijavo Sankt Perterburge, paskui Berlyne. Gyveno Romoje, Paryžiuje, Berlyne (Plačiau: Кузнецова Э. В., M. M. Антокольский. Жизнь и творчество, Москва, 1989). M.Gottlieb. Kristaus mokymai Kafarnaume. 1878-1879. Drobė, aliejus. 271,5x209. Varšuvos nacionalinis muziejus 158 159
iškaltoje skulptūroje Kristus prieš teisėjus" Jėzus vaizduojamas užsidėjęs šlikę (kipą), o jo veido bruožai yra labai panašūs į skulptoriaus personažus, atstovaujančius žydams: "Ginčas dėl Talmudo", Natanas išminčius". Žydų kilmės lenkų tapytojo Maurycy'aus Gottliebo 3 kūrybą inspiravo Naujojo Testamento temos. 1877 metais tapytame paveiksle Kristus prieš Pilotą" (Mt 27,1-26; Mk 5,1-5; Jn 18, 29-19,16) Kristus yra apgaubtas tradiciniu žydų maldos šalių. Panašiai jis yra vaizduojamas darbuose Kristus sako pamokslą" (eskizas, 1878), Kristaus mokymai Kafarnaume" (1878-1879) (Mk 1,21-34; Mt 8,14-17), kur Jėzus nutapytas sinagogoje stovįs pakyloje, skirtoje rabinams. Įdomu tai, kad šiame paveiksle dailininkas nutapo ir save, atidžiai besiklausantį Kristaus pamokslo. Taip jis akcentuoja nuolatinę krikščionybės įtaką bei kai kurių žydų blaškymąsi tarp krikščioniškosios ir judaistinės tradicijų. Žydų kilmės vokiečių impresionisto Maxo Liebermanno 4 darbe Jėzus šventykloje" (1879) Jėzus nutapytas kaip žydas berniukas, pamokslaujantis sinagogoje, o jo gestai primena žydų išminčių gestus diskutuojant. 1879 m. vykusioje parodoje Miunchene šis darbas sukėlė nemažų diskusijų ir iš prestižinės vietos buvo perkabintas į tamsiausią kampą [Kampf A., 1990, p. 83]. Leonas Bakstas 5 buvo išmestas iš Sankt Peterburgo dailės akademijos už konkursinį paveikslą Dievo Motina, apraudanti Kristų", kuriame 160 3 Maurycy Gottlieb (1856 Drohobyczas-1879). Studijavo Vienos dailės akademijoje, Ecole des Beaux Arts Paryžiuje. Dirbo Lenkijoje (Plačiau: Malinowski J., Maurycy Gottlieb, Warszaw, 1997). 4 Max Liebermann (1847 Berlynas-1935 Berlynas). 1866-1868 studijavo Berlyno universitete filosofiją, o 1868-1873 Veimaro meno akademijoje. Dirbo Paryžiuje, Romoje, Olandijoje, bet daugiausia laiko praleido Berlyne (Plačiau: Josten G., Max Liebermann, Dresden, 1973; MeissnerG., Max Lieberman, Leipzig, 1974). 5 Leon Bakst (1866 Grodnas-1924 Paryžius). Mokėsi Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Nuo 1891 apsistojo Paryžiuje (Plačiau: Spencer Ch., Leon Bakst, New York, 1973; Pružan I.N., L.S.Bakst, Leningrad, 1975). M.Gottlieb. Kristaus mokymai Kafarnaume, 1878-1879. Fragmentas, M. Gottliebo autoportretas. Varšuvos nacionalinis muziejus jis nutapė minią Lietuvos geto žydų. Taip tapytojas pabrėžė Kristaus ir jo motinos žydiškumą. Pasipiktinusi akademijos komisija subraukė jo drobę raudonu pieštuku. Tendencija traktuoti Kristų kaip žydą tęsiama ir XX amžiuje. Samuelis Hirszenbergas 6 pavaizdavo Kristų kaip rabiną. 6 Samuel Hirszenberg (1866 Lodzė-1908 Jeruzalė). 1888 mokėsi A.Vagnerio mokykloje Miunchene, po to Lodzėje, Krokuvoje, Paryžiuje. 1907 m. apsigyveno Jeruzalėje (Plačiau: Naphtalie В., Samuel Hirszenberg, Berlin, 1929). 161
Marko Chagallo 7 darbuose Nukryžiuotojo figura gana dažna, ypač kai kartojasi žydų tautos persekiojimai. Ją matome darbuose Golgota" (1912), Pasipriešinimas" (1937-1948), Kankinys" (1940), Baltasis nukryžiavimas" (1938). Žydiškumas čia pabrėžiamas žydų maldos šalių gaubiančiu Nukryžiuotojo klubus. Panašus motyvas matyti ir tarpukario Lietuvos žydo Žalės Bckerio 8 kūryboje. 1933 metais Kaune surengtoje parodoje buvo demonstruotas tapybos darbas Žydas ant kryžiaus", į kurį gana skaudžiai reagavo lietuvių kritikai. V. Bičiūnas rašė: Su kai kurių Z.Bekerio paveikslų tendencija objektingam stebėtojui sunkoka sutikti. Sakysime, Žydas ant kryžiaus" atvaizduotas lietuviškos gamtos fone. Kur kur, bet jau Lietuvoje žydo niekas prie kryžiaus iki šiol nekalė" [V. В., 1933, p. 385]. Nukryžiuotojo motyvas žydų dailėje išlieka populiarus ir po karo. Jį taip pat naudoja ir Izraelio menininkai, pavyzdžiui, Marianas Marinelis 9, Mordechai Morenas 10. Pastarasis yra sukūręs visą Nukryžiuotojo ciklą. Ankstyvosios krikščionybės laikais Kristus buvo vaizduojamas netiesiogiai, jį keitė simbolis - žuvis, inkaras, monograma ar kryžius. Ankstyviausi jo asmens atvaizdai yra išlikę iš II-III amžiaus. Bėgant laikui susiformavo du pagrindiniai Kristaus tipai: bebarzdis, jaunas ir barzdotas, 162 7 Marc Chagall ( 1887 Vitebskas-1985 Vencas). Mokėsi J.Peno meno mokykloje Vitebske, po to St. Peterburge. Jo pastangomis egzistavo Vitebsko dailės akademija. Gyveno Maskvoje, Berlyne, Paryžiuje, Vence (Plačiau: Compton S., Chagall, London, 1985; Walther F.I., Metzger R., Marc Chagall, Koln, 2000). 8 Žalė Bekeris (1896 Mažeikių raj., genocido auka). 1925-1929 mokėsi Kauno meno mokykloje. Gyveno ir dirbo Kaune. Paskutinį kartą savo darbus eksponavo 1940 m. (Plačiau: Gradinskaitė V, Žydų dailė 1920-1940 metų Lietuvos dailės kontekste, Diplominis darbas magistro laipsniui įgyti, Vilniaus dailės akademija, 2000). 9 Marian Marinei (1933-1955). Mokėsi Bezalelio meno mokykloje Jeruzalėje. Nusižudė (Plačiau: Ofrat G., One Hundred Years of Art in Israel, USA, 1998). 10 Mordechai Moreh (g. I937 Bagdadas). Mokėsi Bezalelio meno mokykloje Jeruzalėje, Florencijoje ir Ecole des Beaux-Arts Paryžiuje (Plačiau: Ofrat G. One Hundred Years of Art in Israel. USA, 1998). Д/.Liebermann. Jėzus šventykloje, 1879. Drobė, aliejus, 151x131. Privati kolekcija. Hamburgas vyresnis, pailgo veido gerasis ganytojas [Sachs H., Badstubner E., 1980, p. 114]. Žydų dailininkų kūryboje dažnesnis yra antrasis tipas.' Iki VI a. nukryžiavimo scenos buvo vengiama tiek tapyboje, tiek žodiniuose pasakojimuose apie Kristaus kančią, nes tai buvo žeminantis mirties būdas: taip buvo baudžiami nusikaltėliai. Vėliau atsirado krucifiksas - prie kryžiaus prikaltas Kristus. Iš pradžiųjis buvo vaizduojamas su ilga ir siaura tunika, prikaltas prie kryžiaus keturiomis vinimis - rankų plaštakos ir kojų pėdos atskirai. Nuo IX a. figūra apnuoginama, jo klubus dengė tik perizonijus-baltas drobinis klubų raištis. Nuo XIII a. Kristaus pėdos jau sukryžiuotos ir prikaltos viena vinimi, kūnas išsekintas kančių, galva su erškėčių vainiku nusvirusi ant peties. [Schnabel N., 1995, p. 18-26; Krikščioniškosios..., 1997, p. 169; Иконография Христа, 1999, с. 7-10]. 163
Vaizduodami Kristų žydą, modernizmo menininkai žydai paprastai jo neišlaisvina iš krikščioniškos ikonografijos kanonų. Jie tik suteikia jam Žydiškumo. Daugelyje minėtų darbų Kristaus žydiškumas reiškiamas veido bruožais, drabužiais, galvos apdangalu ar gestais. Perizonijus puošiamas juodom ar mėlynom juostom ir virsta žydų maldos šalių - tallit, paprastai dėvimu per rytines pamaldas. Erškėčių vainikas, skausmo ir patyčių simbolis krikščionybėje, transformuojamas į šlikę (kipą) - mažą Kepuraitę ant viršugalvio, kurią krikščionių ir musulmonų kraštuose nuo viduramžių privalėjo dėvėti žydai [Ouaknin M. A., 1997, p. 71]. Nelaužant ikonografijos kanonų, Kristus vaizduojamas ir poezijoje. Hebrajų ir jidiš kalbomis rašantis poetas Uri Zvi Greenbergas pavaizdavo jį kaip brolį, kuris sugrįš pas žmones apsisiautęs tradicinį žydų maldos šalį: \(A Kas atsitiko Jėzui mūsų broliui nukryžiuotajam ištremtam į įvairias pasaulio vietas? Ar tai tiesa, kad tūkstančiai varpų iš tūkstančių varpinių skambina jam? Turi jis erškėčių vainiką ant galvos ir jo nuogumas yra atviras vėjui lietui karščiui ir žmonių lūpoms kad jie galėtų pabučiuoti jį....jis kabo čia ant stulpų dieną ant akmenų per naktį ir niekas jo negelbsti... Jis sugrįš apsiautęs maldų šalį apie savo pečius atpirkimo dieną ir nuimtoji karūna vėl bus jam ant šventos galvos..." Minėti meno kūriniai negali būti laikomi religiniais paveikslais, nors juose nutapytos scenos iš Naujojo Testamento ar Kristaus gyvenimo. Religinė tema čia praranda ikoninę prasmę. Žydų menininkai vaizduoja Jėzų tik kaip istorinę asmenybę, atsisako sentimentalumo ir misticizmo, būdingo sakraliniams Jėzaus paveikslams. Kristaus figūra jiems tampa konkrečių istorinių įvykių ir šiuolaikinių problemų atspindžiu. M.Antokolskis Kristaus figūrą prilygina Sokratui ar Spinozai. Visi jie yra kankiniai dėl savo įsitikinimų. Tai mano idealai, žmonijos draugai, aukštų dvasinių įsitikinimų žmonės, siekiantys tarnauti kilniai lygybės, gėrio ir teisingumo idėjai" [Антокольский M.M., 1905, c. 745]. Kristaus prikalimas prie kryžiaus yra viena dramatiškiausių krikščioniškosios istorijos akimirkų (Mt 27, 33 43; Mk 15,22-41; Lk 23, 33-49; Jn 19, 17-37). Su ja žydų dailininkai sutapatina savo tautos kelių tūkstantmečių egzistenciją. Nukryžiuotasis tarytum įkūnija žydų tautos istoriją, pasakoja apie pirmuosius trėmimus, prasidėjusius dar VI a. pr. Kr., suvarymus į getus XV a., XIX a. pogromus, XX a. karus ir holokaustą. Modernios visuomenės Golgota yra Auschwitzas. Kryžius ir Romos kartuvės buvo pakeistos dujų kamera" [Maybaum L, 1995, p. 9]. Maxas Beckmannas 12 Pirmojo pasaulinio karo įspūdžius, patirtus dirbant sanitaru kariuomenėje, 1 ' Vilmos Gradinskaitės vertimas iš Kampf A., Chagall to Kitaj. Jewish Experience in 20th Century Art, London, 1990. 12 Max Beckmann (1884 Leipcigas-1950 Niujorkas). Studijavo Veimaro akademijoje. Gyveno ir dirbo Berlyne, Amsterdame. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, 1915 m. atleistas iš tarnybos dėl nervų ligos. Nuo 1947 m. apsigyveno Amerikoje. 165
įamžino paveiksle Nuėmimas nuo kryžiaus" (1917). M.Chagallo darbas Baltasis nukryžiavimas" - tai reakcija į žydų pogromą, vadinamą Kristal- Inacht- Krištolinė naktis, įvykusį 1938 m. lapkričio 9-Ю naktį. Holokaustas - tai tema, kurios pokario dailininkas negali nepaisyti [Rico LeBrun, 1988, p. 22]. Ši tema išprovokuoja vienodą menininkų reakciją - skausmą, šiurpą, baimę, nusivylimą, nors šie jausmai įvelkami į skirtingus apdaras. Dailininkai ieško naujos meninės kalbos ir simbolių šiems jausmams išreikšti. Ekspresionistas Jackas Levines' 3 yra prisipažinęs, kad tiesiogiai negali vaizduoti holokausto žiaurumų, todėl: Kristus ant kryžiaus man simbolizuoja tik žydų tautos persekiojimus ir nieko daugiau" [Baigell M., 1997, p. 32]. Amerikos skulptoriaus Leonardo Baskino 14 reakcija į holokaustąbuvo nuolatinis nuogos sužalotos figūros vaizdavimas. Taigi nukryžiuotojo Kristaus žydo tema yra pasisakoma prieš žydų tautos persekiojimą ir naikinimą, o pokarį gimusius menininkus, bandančius vaizduoti Šoa žiaurumus, nors jie jų ir nepatyrė, galima sugretinti su ankstyvosios krikščionybės dailininkais, mėginusiais įsivaizduoti Jėzaus nukryžiavimą. Paniekinta ir nuolanki Nukryžiuotojo figūra sutampa su kenčiančia ir mokančia atsiriboti nuo realybės žydų tauta. Tačiau Kristus skleidžia ir išganymą, nuodėmių atleidimą bei pasaulio išgelbėjimą (Mt 21, 1-27; Mk 11, 1-33; Jn 12, 12-16). Diasporą žydai suvokė kaip bausmę, priverstinį išsklaidymą už tautos nuodėmes. Naujo Mesijo laukimu ir išsigelbėjimo iš diasporos viltimi, sugrįžimo į Šventąją žemę ir Izraelio valstybės sukūrimo lūkesčiu persmelkta visa žydų būtis. Todėl ir dailininkų kūryboje Kristus yra žydas, kalbantis žydams ir jų suprastas" [Wojciechowski J., 1879, p. 387]. Nukryžiuotasis dažnai vaizduojamas paveikslo centre, apie jį 166 13 Jack Levine (g. 1915 Bostonas). Studijavo Harvardo universitete. Nuo 1945 m. gyvena ir dirba Niujorke. 14 Leonard Baskin (g. 1922 Niu Bransvikas, Niu Džersis). Studijavo grafiką ir skulptūrą Jeilio universitete, Paryžiaus ir Florencijos meno akademijose. M. Chagall. Baltasis nukryžiavimas, 1938. Drobė, aliejus, 155x140. Čikagos meno institutas sukasi visas žmogiškasis gyvenimas. Kristaus figūra vienija visus paveikslo elementus, tampa laukimo ir vilties simboliu. Ir visai nesvarbu, ko laukiama ar tikimasi: valdžios, laisvės, lygybės ar kad viskas gerai baigsis ir 167
tauta išsigelbės. Nusivylimo, nepasitenkinimo ar net agresijos metu laukimas ir viltis nedingsta. Tai prislopsta, bet egzistuoja. Nukryžiuotojo figūra praplečia laukimą padarydama jį amžinuoju ir lydi ne tik pavienį individą, bet visą žydų tautą ištisą jos gyvavimo laiką. Žydų menininkų darbuose, vaizduojančiuose teisiamą Kristų, nėra aktyvaus protesto ar pasipriešinimo. Pasaulio atstumtas Jėzus užsidaro savy, tiki savo teisumu ir aukojasi. Lygiai taip pat susispietusi į diasporą ir nuolatos engiama žydų bendruomenė užsisklendžia, besąlygiškai laikosi įstatymų ir laukia Mesijo. Žydų tautos nuolatinis plūduriavimas patikliai laukiant yra suformuotas įgytos patirties. Nepasitenkinimo, besikaitaliojančios prievartos laikais ir netikrumo atmosferoje žydų bendruomenė kaip visada atsiduria priešiškumo židinyje, tampa atpirkimo ožiu. Prie to žydai įprato. P. Johnsonas puikiai apibūdina žydų tautos pasyvumo ir patiklumo ištakas. Jis rašo: Pusantro tūkstantmečio metų žydai kentėjo persekiojimus, ir įgytoji patirtis juos išmokė, kad pasipriešinimas kainuoja daugiau gyvybių, negujųišgelbsti. Jų istorija, teologija, folkloras, socialinė struktūra, netgi žodynas išmokė derėtis, mokėti, maldauti, o ne kovoti... Istorija juos mokė, kad visiems persekiojimams, kad ir kokie žiaurūs jie būtų, ateina galas" [Johnson R, 1999, p. 735-736]. Nukryžiuotojo prisikėlimas sulaužo tradicinę egzistencijos sampratą, paversdamas ją ne tik biologiniu išlikimu (Mt 22, 23-33, 28, 1-8; Mk 12, 18-27, 16, 1-8; Jn20,1-Ю). Prisikėlimo stebuklą galima prilyginti jau kelis tūkstančius metų diasporoje gyvenančiai žydų bendruomenei, kuri, veikiama išorinių jėgų ir vidinių prieštaravimų, sugeba išlikti, o amžinoji ICristaus žydo figūra tampa žydų tautinio atgimimo ir emancipacijos simboliu. Simbolistai suasmenino Dievo sūnaus paveikslą, įpynė jį į autobiografinius pasakojimus. Pavyzdžiui, P.Gauguino darbas Autoportretas su aureole" ar biblinių scenų perkėlimas į Taitį. Žydų dailininkai sutautina Kristų ir suteikia jam žydiškumo bruožų, nes individą jie suvokia vienyje su visa tauta. 168 M-Marinel. Nukryžiavimas, 1953. Ofortas, 17x25. Privati kolekcija. Jeruzalė XX a. pradžioje užuojautą kelianti Kristaus figūra tampa ypač populiariu kontempliacijos objektu. Dar XVIII a., Šviečiamojo sąjūdžio paveikti, jaunieji žydai ėmė žavėtis gojim 15 skleidžiamomis idėjomis: mokslu, technologija, menu. Jie siekė įveikti fiziškai ar simboliškai juos skyrusią uždangą nuo pasaulio ir patirti naujus išgyvenimus. Taip krikščioniškosios religijos simbolis virsta dar ir žydų menininkų pasaulietiškumo, laisvamaniškumo ir išsivadavimo iš judaizmo dogmų 15 Goj, dgs. gojim - ne žydas. 169
simboliu. Kristus, gerbiamas aplinkinio pasaulio, tampa žydų broliu ir menininkų draugu. Apibendrinant reikia paminėti, kad Kristus žydųdailininkųnevaizduojamas kaip Dievo sūnus ir antrasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo. Jo vaizdavimas žydų mene įgauna savitas ir naujas prasmes. Jis tampa istorine asmenybe, novatoriumi, išreiškiančiu žydų tautos santykį su pasauliu. Sutautinta ir įgavusi žydo bruožų Kristaus figūra virsta protestu prieš antisemitizmą, žydų tautos tragizmo simboliu, išsivadavimo iš judaistinės tradicijos siekiu. Literatūra Baigell M., 1997 - Baigell M., Jewish-American Artists and the Holocaust, New Jersey, 1997. Johnson P., 1999-Johnson P., Žydų istorija, Vilnius, 1999. Kampf A., 1990 - Kampf A., Chagall to Kitaj. Jewish Experience in 20th Century Art, London, 1990. Krikščioniškosios..., 1997 - Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius, 1997. Sud. D.Ramonienė. Maybauml., 1995-MaybaumI., Witness and Legacy, Minnesota, 1995. Ed. C.Feinstein. OuakninM. A., 1997 -Ouaknin M. A., Symbols of Judaism, Paris, 1997. RicoLeBrun, 1988-Baskin L., Iconologia, London, 1988. The Reminiscences..., 1882-The Reminiscences of A.S.Hart, London, 1882. Ed. A.Brodie. Sachs H., Badstubner E., 1980 - Sachs H., Badstubner E., Christliche Ikonographie in Stichworten, Leipzig, 1980. Schnabel N., 1995 - Schnabel N., Christsein heute, 1995. V.B., 1933-V.B. Z. Bekerio paroda//židinys, 1933,nr. 4. Wojciechowski J., 1879 - Wojciechowski J., Salon sztuk pięknych Ungra w Warszawie // Tygodnik Ilustrowany, 1879, nr. 208. Антокольский M.M., 1905 - Антокольский M. M., Его жизнь, творение, письма и статьи, Москва, 1905. Иконография Христа, 1999 - Иконография Христа // Юный художник, 1999, No. 5-6. 170 Gauta 2003-03-15 The Image of Christ as a Jew in Jewish Art Summary Traditionally, the image of Christ is identified with Christian art. The tendency to depict Christ as a Jew appears in the 1870s as a result of the rise of political anti-semitism. In most works, created by Jewish artists, Jesus is pictured in accordance with traditional Christian iconographie canon. Christ's Jewishness is marked by garment, headdress or gesture. M. Antokolsky carved Christ wearing a skullcap. In some paintings, created by M. Gottlieb and M. Chagall, Christ is wrapped in the traditional Jewish prayer shawl - tallit. In M. Liebermann's work, the young Christ supports his argument with strong gestures of his hand in a synagogue. S. Hirszenberg portrayed the head of Christ as a rabbi. These art works can not be treated as religious art due to the religious theme losing it's iconic meaning. Jewish artists depict Christ as a historical person but not as the Son of God. Jesus turns into the symbol of connection between Jewish community and the rest of the world. The Holocaust was a subject that a Jewish artist could not neglect. For many of them the Christ on the Cross was to become the symbol of Jewish martyrdom and persecution. Some artists, for instance, J. Levine or L. Baskin could not deal directly with the Holocaust. They expressed the terror of the Holocaust and the horror of the war through the Crucifixion. As far back as 18th century, Jews were powerfully attracted by the light, which shone from the West. Its science, technology, and art were like a magnet. Young Jews strove to climb the fence, which physically or symbolically encircled many of the Jewish towns and separated them from the rest of the word. At the beginning of the 20th century the 171
figure of Christ became a popular object of contemplation. He was conceived as a Jewish religious reformer and partly a breaker of the Jewish tradition. The main symbol of Christianity - the figure of the Christ - was converted to the symbol of the liberation and secularisation of Jews. Vilma Gradinskaitė Vilniaus dailės akademija Maironio g. 6, Vilnius vilmela@centras. lt 173