VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA Vika Valiulytė MUZIKOS REIKŠMĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE. TADAS BLINDA. PRADŽIA IR KOLEKCIONIERĖ ATVEJŲ ANALIZĖ Magistro baigiamasis darbas Kūrybinių industrijų studijų programa, valstybinis kodas 621P96001 Komunikacijos studijų kryptis Vadovas: doc. dr. Edgaras Klivis...... (Mokslinis ir pedagoginis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta: Menų fakulteto dekanė doc. dr. Ina Pukelytė...... (Mokslinis ir pedagoginis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Kaunas, 2013

TURINYS MUZIKOS REIKŠMĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE. TADAS BLINDA. PRADŽIA IR KOLEKCIONIERĖ ATVEJŲ ANALIZĖ SANTRAUKA / 2 SUMMARY / 3 PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR TERMINAI / 4 ĮVADAS / 5 1. KINO MUZIKOS TEORINĖS SAMPRATOS / 9 1.1. Dominuojančios kino muzikos sampratos / 10 1.2. Kino filmo garsinė struktūra / 11 1.3. Kino muzikos rūšys / 13 2. KINO MUZIKOS FUNKCIONALUMAS FILMO KŪRIME IR PLATINIME / 18 2.1. Filmo planavimas / 18 2.2. Pasirengimas produkcijai / 19 2.3. Filmo gamyba / 20 2.4. Filmo postprodukcija / 20 2.5. Filmo platinimas / 21 2.6. Kino muzikos funkcijos / 23 3. MUZIKOS REIKŠMĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE: ATVEJŲ ANALIZĖ / 35 3.1. Tyrimo metodologija ir eiga / 36 3.2. Filmų Tadas Blinda. Pradžia ir Kolekcionierė siužetai / 39 3.3. Filmo Tadas Blinda. Pradžia muzikos savitumas / 40 3.4. Filmo Tadas Blinda. Pradžia muzikos finansiniai aspektai / 43 3.5. Filmo Kolekcionierė muzikos savitumas / 46 3.6. Filmo Kolekcionierė muzikos finansiniai aspektai / 50 IŠVADOS / 54 ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS / 56 PRIEDAI / 65 1

SANTRAUKA Muzika yra būtinas filmo elementas. Ji yra svarbi dialogui, apšvietimui, filmo dizaino formavimui ir montavimui. Filmas be muzikos yra vienakojis. Taigi geriau visai nekurti kino nei grįžti atgal į amžių, kuriame nebuvo kino muzikos. 1 Muzikos reikšmė nuo pat jos atsiradimo buvo vertinama trejopai vieni teoretikai teigė, kad kinas be muzikos yra menkavertė meno forma; kiti samprotavo, kad muzika trukdo žiūrovui gilintis į regimą vaizdą; treti galvojo, jog muzika yra puiki priemonė, sąlygojanti filmo populiarumą. Skirtingos autorių nuomonės formavo muzikos reikšmės kino industrijoje neapibrėžtumą. Šiame tiriamojo pobūdžio darbe siekiama atskleisti kino muzikos svarbą šiuolaikinėje Lietuvos kino industrijoje remiantis D. Ulvydo ir K. Buožytės atvejų pavyzdžiais. Šio darbo problema yra formuluojama tiriamuoju klausimu: kiek efektyviai muzika yra panaudojama kuriant meninę ir ekonominę kino filmo vertę Lietuvoje? Kino muzikos reikšmės vertinimas pradedamas nuo teorinės darbo dalies, kurioje apžvelgiamos teorinės kino muzikos sampratos, apibūdinama filmo garsinė struktūra ir nurodomos pagrindinės kino muzikos rūšys. Taip pat šioje dalyje yra išskiriamos filmo kūrimo proceso pakopos, atskleidžiama kuriose iš jų dalyvauja muzika bei gilinamasi į kino muzikos funkcionalumą. Tiriamojoje darbo dalyje analizuojami Lietuvos kino industrijos XXI a. muzikos braižą atspindintys filmai tiriami pasirinktų atvejų muzikiniai savitumai ir muzikos finansiniai aspektai. Darbo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti pasirenkama kokybinė darbo metodologija pusiau struktūruoti interviu su filmų Kolekcionierė ir Tadas Blinda. Pradžia kompozitoriais, režisieriais, prodiuseriais atskleidė filmų kūrėjų norėtas įgyvendinti ir realizuotas intencijas, susijusias su kino muzika. Darbo tyrimo unikalumui taip pat svarbūs buvo mokslinės literatūros, straipsnių, dokumentų, internetinių šaltinių analizė bei lyginamasis ir aprašomasis darbo metodai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šiuolaikinėje Lietuvos kino industrijoje kino muzikos meninė vertė yra reikšmingesnė nei finansinės jos pritaikymo ypatybės. Muzikai kurti ir viešinti yra skiriamos per mažos lėšos, todėl filmų garso takeliai yra platinami tik tiek, kiek anonsuojami patys filmai. 1 British Film Institute. The Best Music in Film. In: Sight and Sound: The International Film Magazine, 2004 [žiūrėta 2013 m. gegužės 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0ccsqfjaa&url=http%3a%2f% 2Frobertnazar.pbworks.com%2Ff%2FQuotes%2Bfrom%2BFamous%2BDirectors%2Babout%2Bthe%2BRole% 2Bof%2BMusic%2Bin%2BFilms.doc&ei=_liVUY-NLtCk4ATwzYHQBg&usg=AFQjCNFE- VTE31E59DG14lsYz70LeYmpCg&bvm=bv.46471029,d.bGE 2

SUMMARY Music is one of the essential elements of a film. It is also important for dialogue, lighting, set design, montage, etc. A film without music is one-legged. So it s better not to make cinema than return to an age without cinematic music. 2 The significance of music since its inception has been considered in three ways some film theorists argued that film without music is novelettish art form; the others reasoned that music disturbs viewer to plumb the visible image; the third one thought that music is a great tool, causing film s popularity. Different opinions of authors shaped the uncertainty of film music in film industry. This research aims to reveal the importance of music in modern Lithuanian film industry with reference of D. Ulvydas ir K. Buožyte case examples. The problem of research is formulated by question: how effectively the music is used in the creation of artistic and economic value of the film in Lithuania? Evaluation of film music significance starts from theoretical part of research, which provides an overview of theoretical concepts of film music and description of film sound structure, identifies the main types of film music. The film production process stages are described in order to discover where music is involved. Moreover, the film music functionality is defined in this section too. The exploratory part provides an analysis of films of the twenty first century Lithuanian film industry where artistic and economic aspects of film music are studied. The aim and tasks of this research were realized selecting the qualitative methodology of work semi structured interviews with films Collectress and Tadas Blinda. The Beginning composers, directors and producers who were asked to reveal their wished to implement and realized film music intentions. The scientific literature, articles, documents and online sources were also important for uniqueness of research. The results of research revealed that film music artistic value in the modern Lithuanian film industry is more significant than the financial characteristics of its application. Limited financial resources for music creation and promotion restrict the movie soundtracks distribution therefore film music is publicized only with films. 2 Ibid. 3

PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR TERMINAI Ambidiegetinė muzika diegetinės ir nediegetinės muzikos junginys, kuriame persipina realistinio vaizdavimo ir draminio paveikslo funkcijos. Asinchroniškumas kino muzikos ir vaizdo nesutapimas. Crescendo muzikinė dinaminė reikšmė, reiškianti staigų muzikos augimą ir kilimą. Diegetinė muzika filmo pasakojime dalyvaujanti muzika, kurios šaltinis matomas ekrane. Eksperimentinis kinas nekomercinis, nepriklausomas, novatoriškas kinas, kurio meninė vertė svarbesnė už komercinę sėkmę. Garso ir vaizdo sinchronizacija vaizdo ir garso suderinimas, kai jie sąveikauja tarpusavyje vienu metu ir jų vyksmo periodai skiriasi tam tikru laiko intervalu. Garso takelis muzikinis įrašas sinchroniškai akomponuojantis filmų, televizijos laidų, video žaidimų vaizdus. Harmonija muzikos akordų sudarymo taisyklės, sąskambių ir jų santykių visuma. Instrumentuotė, orkestruotė orkestrinio muzikos kūrinio balsų paskirstymas instrumentams. Kino muzika originali muzika, specialiai sukurta akomponuoti filmui. Komercinis kinas kinas, kuris kuriamas tam, kad būtų parduotas ir uždirbtų pinigų. Kontrapunktas vienalaikis kelių savarankiškų melodijų darinys ar jų kūrimo procesas. Leitmotyvas trumpa tema arba muzikinė idėja, sistemingai susijusi su veikėju, vieta ar objektu, tam tikra situacija ar pasikartojančia siužeto idėja. Lietuvos kino industrija: verslo įmonių ir darbuotojų ekonominiai veiksmai, kuriais prisidedama prie kino filmo kūrybos skirtingose produkcijos stadijose; filmo platinimas Lietuvoje bei užsienyje; filmo demonstravimas Lietuvoje arba užsienyje; užsienio filmų demonstravimas Lietuvoje. Minorinis akordas liūdnas, graudus kelių vienu metu skambančių garsų derinys. Nediegetinė muzika muzika egzistuojanti už ekrano ribų, ją girdi tik žiūrovai. Oksimoronas objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais. Paraleliškumas muzikos kitimas kartu su vaizdu, vaizdinės informacijos atkartojimas muzika. Partitūra visų balsų ir instrumentų partijos. Tonacija dermės garsų aukščio padėtis muzikos sistemoje. Uvertiūra filmo įžangai ar pabaigai naudojamas muzikinis kūrinys, atliekamas orkestro. 4

ĮVADAS Kino industrija yra modernus kultūros produktas, sukuriantis nacionalinį pasididžiavimą, šlovę ir prestižą. Filmų siužetų iškeliami klausimai reflektuoja tautai aktualias socialines, istorines, ekonomines problemas ir padeda formuoti naują identitetą. 3 Kino produkcija nesunkiai eksportuojama į kitas šalis, kur sėkmingai pasirodžiusi ji tampa žinoma tarptautiniu mastu. Muzika, naudojama kino filmuose, šiuo atveju taip pat sąlygoja kino produkcijos pripažinimą. Filmo Titanikas (angl. Titanic, rež. Jamesas Cameronas, 1997 m.) populiarumą ir komercinę sėkmę lėmė ne tik subtilus katastrofos ir meilės istorijos derinys, bet taip pat ir paveikus garso takelis. Kuriant naują filmą kiekvienas aspektas scenarijus, aktorių vaidyba, garso redagavimas yra suprojektuojami taip, kad atitrauktų žiūrovus nuo realybės. Įvairios meninės priemonės kine formuoja naują aplinką, išmoko žiūrovą matyti, jausti, rodyti jausmus ir juos analizuoti, suvokti tikrovę ir save. Ypač svarbus tampa emocinis žiūrovo paveikimas, kuris kine gali būti pasiekiamas naudojant regimus vaizdus praturtinančią muziką. Muzika kine yra tarsi emocinis stiprintuvas, juokingus epizodus paverčiantis dar juokingesniais ar išreiškiantis aktorių nepasakytas mintis. Galima išskirti ir daugiau muzikos atliekamų funkcijų kine. Bernardas Herrmannas teigia, kad muzika filme yra gyvybiškai svarbi - ji yra varomoji jėga. 4 Sidney Lumet filmų muziką supranta kaip unikalią meno formą, kuri negali būti atsieta nuo vaizdo: Muzika, vienas nuostabiausių meno žanrų, privalo būti sukurta atsižvelgiant į vaizdo reikmes. Tokia yra filmo kūrimo prigimtis. 5 Jeffas Smithas išryškina ir komercinę kino muzikos vertę, teigdamas: Įsivyravus pop muzikos kultūros erai, filmų kūrėjai atrado būdą, kaip pritraukti žmonių dėmesį ir pasipelnyti Holivudinio kino filmų pramoginės dainos ir melodijos (angl. hits), dailiai apipavidalintos ir įpakuotos, dar prieš filmų premjeras, yra išparduodamos, nes atitinka auditorijos skonį. 6 Taigi, muzika yra puikiausias ginklas, kurį turi režisierius, tereikia tik mokėti juo tinkamai pasinaudoti. 7 3 Mitkus, Tomas. Lietuvos kino industrija XXI a.: valstybės remiamas menas ar verslas? // Santalka: filosofija, komunikacija. Vilnius: Technika, 2011 [žiūrėta 2013 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0cc8qfjaa&url=http%3a%2f% 2Fwww.cpc.vgtu.lt%2Findex.php%2Fcpc%2Farticle%2Fdownload%2Fcoactivity.2011.17%2Fpdf&ei=8ROKU Y3rHoe34ATegIG4BA&usg=AFQjCNFip-eJ6GY0Vs7BF5GipzgP7TuXWw&bvm=bv.46226182,d.bGE 4 Smith, Steven C. A Heart at Fire's Center The Life and Music of Bernard Herrmann. England: California Press, 2002, p. 122. 5 Lumet, Sidney. Making Movies. New York, NY: Vintage Books, 1996, p. 30. 6 Smith, Jeff. The Sounds of Commerce. Marketing Popular Film Music. NY: Columbia University Press, 1998, p. 4. 7 Davis, Richard. Complete Guide to Film Scoring: The Art and Business of Writing Music for Movies and TV. Boston: Berklee Press Milwaukee, 1999, p. 57.. 5

Temos aktualumas. Kino teoretikai skirtingai supranta muzikos poveikį bendrai filmo koncepcijai. Susiformavusios įvairios nuomonės skatina giliau pasižiūrėti kuo filmams yra svarbi muzika ir kokios jos funkcijos kine. Be to, pasirinkta tema taip pat yra aktuali ir todėl, kad muzikos reikšmė Lietuvos kūrėjų filmuose yra mažai nagrinėta. Antano Kučinsko knyga Teatro ir kino muzika teoriškai aprašo kino muziką kaip meno rūšį, apibūdina jos perteikiamas savybes, tačiau nenagrinėja lietuvių kino muzikos kompozitorių darbų. Feliksas Bajoras savo knygoje Viskas yra muzika taip pat gilinasi į kino muziką, bet nurodytoje teorinėje medžiagoje nėra praktinių pavyzdžių. Pastarieji šaltiniai minimaliai aptaria muzikos menines savybes kine, bet trūksta išsamaus kino muzikos funkcionalumo pagrindimo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad minėtuose darbuose visiškai neaptariamas muzikos gebėjimas generuoti papildomas pajamas filmų kūrėjams. Muzika nėra tyrinėta kaip kūrybinių industrijų tyrimo perspektyva Lietuvos kino industrijoje. Šiuolaikinėje kūrybos ekonomikoje ypač svarbu atitikti auditorijos poreikius ir kūrybingumą pateikti paklausiais produktais, o muzika, kaip neapčiuopiama kino industrijos prekė, tampa nepastebimu traukos šaltiniu, jei tik yra tinkamai pateikiama publikai. Komerciniuose kino filmuose muzika lydi filmo kontekstą beveik visą laiką. Vadinasi, svarbu tyrinėti ne tik muzikos meninę reikšmę kine, būtina aptarti ir muzikos ekonominį poveikį filmo sėkmei. Taigi, šis magistrinis darbas yra aktualus tuo, kad jame bus stengiamasi įvairiapusiškai įvertinti kino muziką tiek meniniu, tiek industriniu aspektais. Šio darbo problema kiek efektyviai muzika yra panaudojama kuriant meninę ir ekonominę kino filmo vertę Lietuvoje? Šio darbo objektas yra šiuolaikinių 8 Lietuvos kompozitorių kuriama kino muzika. Remiantis Lietuvos ir užsienio šalių literatūra, gilinamasi ne tik į funkcinę muzikos reikšmę kine, tačiau bandoma išsiaiškinti kaip muzikos parinkimas lemia filmų meninę ir komercinę sėkmę. Savita režisierių Donato Ulvydo ir Kristinos Buožytės filmų muzikos analizė padės atskleisti šiuolaikinės lietuviškos kino muzikos kūrėjų prioritetus. Tadas Blinda. Pradžia režisieriaus Donato Ulvydo filmas, kurio muzikinį turinį kūrė kompozitorius Kipras Mašanauskas. Tai lietuviškas nuotykinis istorinis veiksmo filmas, kuris tapo pirmąja komerciškai sėkmingiausia kino juosta nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Šio filmo muzika 2012 metais buvo įvertinta Sidabrinės gervės apdovanojimu, nes garso takelis išsiskyrė savo masiškumu, tobulomis melodinėmis linijomis ir filme kito kartu su vaizdu. Kolekcionierė tai autorinis režisierės Kristinos Buožytės filmas, Lietuvos eksperimentinio kino pavyzdys, kuriame vyrauja kompozitoriaus Tito Petrikio kurta muzika. 8 Terminas šiuolaikinis šiame darbe apibrėžia XXI a. 6

2008 metais pasirodęs filmas, pasak kino prodiuserės Uljanos Kim, buvo siurprizas žiūrovams, pailiustravęs kiek kūrybinio potencialo ir iniciatyvos turi lietuvių tauta. Nepaisant nedidelio finansavimo, šis keistas, nenuspėjamas, avangardinis filmas buvo ne tik įvardytas kaip tikrojo kino atgimimo pradžia Lietuvoje, tačiau išsiskyrė ir unikaliu garso takeliu. 9 Filmo Kolekcionierė muzika buvo nominuota Sidabrinės gervės apdovanojimui dėl to, kad puikiai atspindėjo pagrindinės filmo herojės emocijas. Minėtų filmų muzikos savitas originalumas nusako XXI a. lietuvių kino muzikos braižą komercinis ir eksperimentinis Lietuvos kino industrijos atstovų filmai leidžia įvertinti muzikos vertę atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis šie darbai buvo kuriami, ir įvertinant žmogiškuosius bei finansinius išteklius. Šio darbo tikslas yra atskleisti kino muzikos svarbą šiuolaikinėje Lietuvos kino industrijoje remiantis D. Ulvydo ir K. Buožytės atvejų pavyzdžiais. Darbo tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: Remiantis reikšmingais teoriniais darbais, parašytais aptariama tema, apibrėžti kino muzikos teorinius aspektus aptarti muzikos sampratą ir sandarą kine bei aprašyti muzikos rūšis; Apžvelgti filmo gamybos procesą, išryškinant muzikos vaidmenį jame; Nagrinėti kino muzikos funkcines ypatybes: išskirti, sugrupuoti muzikos atliekamas funkcijas kine ir pateikti užsienio filmų kūrėjų pavyzdžius; Atskleisti filmų Kolekcionierė ir Tadas Blinda. Pradžia muzikinį savitumą; Išsiaiškinti kaip muzika buvo naudojama filmų Kolekcionierė ir Tadas Blinda. Pradžia viešinimo kampanijose; Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą ir uždavinius, darbui atlikti naudojami šie darbo metodai: svarbiausias tyrime - interviu metodas, padedantis išsiaiškinti režisierių, prodiuserių ir kino muzikos kūrėjų norėtas įgyvendinti ir realizuotas intencijas, susijusias su kino muzika (detaliau apie interviu metodą kalbama skyrelyje Tyrimo metodologija ir eiga ). Taip pat aktuali mokslinės literatūros, straipsnių, dokumentų, internetinių šaltinių analizė, kuri leidžia įsigilinti į kino muzikos teorinius aspektus bei išsiaiškinti pasirinktų filmų viešinimo kanalus. Darbe dar naudojami aprašomasis ir lyginamasis metodai: remiantis aprašomuoju metodu nuosekliai išanalizuojama filmų Kolekcionierė ir Tadas Blinda. Pradžia muzika; lyginamasis metodas svarbus lyginant nagrinėjamų filmų muzikos kūrimo ir platinimo ypatumus, panašumus ir skirtumus. 9 Banaitytė, Donata. Lietuviškas kinas: lietuviams remti nenaudinga, iš užsienio fondų gauti finansavimą sunku. In: Delfi.lt. 2008 10 17 [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: http://pramogos.delfi.lt/kinas/lietuviskas-kinas-lietuviams-remti-nenaudinga-is-uzsienio-fondu-gautifinansavima-sunku.d?id=18916583 7

Darbo struktūra: magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš pagrindinių sąvokų ir terminų žodyno, santraukų lietuvių ir anglų kalbomis, įvado bei trijų pagrindinių darbo dalių, kuriose yra sprendžiami numatyti uždaviniai, padėsiantys įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Pirmojoje darbo dalyje yra aptariamos kino muzikos sampratos, apibūdinama kino filmo garsinė struktūra bei aprašomos kino muzikos rūšys. Antrojoje dalyje išryškinamos filmo kūrimo procesos pakopos, aiškinamasi kurioje iš jų dominuoja muzika. Taip pat šioje dalyje išskiriamos ir sugrupuojamos kino muzikos funkcijos. Trečiojoje dalyje trumpai nusakoma kino muzikos kaita Lietuvoje, aprašoma tyrimo metodologija ir eiga, pateikiami pasirinktų filmų siužetai. Be to, šioje darbo dalyje detaliai yra nagrinėjami filmų Tadas Blinda. Pradžia ir Kolekcionierė muzikiniai savitumai bei muzikos finansiniai aspektai. Darbo pabaigoje pridedamos atlikto darbo išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas bei priedai. Naudotos literatūros apžvalga. Svarbiausi šio darbo šaltiniai minėti Lietuvos kūrėjų filmai Tadas Blinda. Pradžia ir Kolekcionierė, interviu su šių filmų kompozitoriais, režisieriais, prodiuseriais metodu gauta informacija. Kino muzikos sąvoka apibūdinama pagal Williamo Rosaro H. Film Music What s in a Name?, kino muzikos teorines sampratas pagilina Zofios Lizos Ästhetik der Filmmusik. Kino filmo garsinė struktūra aptariama atsižvelgiant į Lewiso Jacobso The Movies as Medium, Siegfriedo Kracauerio Theory of Film: The Redemption of Physical Reality ir Antano Kučinsko Teatro ir kino muzika. Kino muzikos rūšys aprašomos pagal Bela Balazso Theory of the Film, Kathrynos Kalinak Settling the score music and the classical Hollywood film ir Davido Alleno Helveringo Functions of Dialogue Underscoring in American Feature Film knygas. Muzikos funkcijoms apibrėžti, sugrupuoti ir paįvairinti užsienio kūrėjų filmų pavyzdžiais panaudotos Larry io M. Timmo The Soul Cinema: an appreciation of Film Music ir Peterio Larseno Film Music knygos. Geoffrey io M. Horno Movie Soundtracks And Sound Effects ir Finolos Kerrigan Film marketing literatūra buvo naudinga finansinėms kino muzikos funkcijoms nusakyti. Richardo Daviso knyga Complete guide to film scoring padėjo apžvelgti filmo kūrimo proceso pakopas ir apibūdinti su kino muzika susijusius veiksmus. Lietuvos kino muzikos istorinė raida apibrėžta naudojantis Vytauto Mikalausko knyga Kinas Lietuvoje ir Lietuvos filmų centro archyvo internetinio puslapio informacine medžiaga. Darbe taip pat buvo panaudotos Tito Petrikio organizuotame seminare apie kino filmų muziką įgytos žinios. 8

1. KINO MUZIKOS TEORINĖS SAMPRATOS Kinas, kaip meno forma, niekada nebuvo begarsis. Net ir nebyliojo kino eroje žiūrovų regimus vaizdus papildydavo gyvai atliekama muzika, kuri pavieniams kadrams suteikdavo gyvumo. Jau 1895 m. per brolių Lumière ų programą skambėjo pianino improvizacijos, o pagrindinėse scenose buvo girdimas ir muzikinis fonas. 10 Tuo metu kino muzika buvo naudojama siekiant paslėpti projektoriaus keliamą triukšmą, apie muzikos estetinę ar dramaturginę vertę pačiam filmo turiniui dar niekas nekalbėjo. Šiais laikais kino muzika - ar tai yra daina, ar improvizacinis akomponimentas, ar kompozitoriaus sukurtas originalus muzikinis motyvas filme atlieka daugybę funkcijų. Muzika gali būti užuomina, nusakanti filmo vyksmo vietą ir laiką. Ji gali sukurti unikalią atmosferą, keisti nuotaiką, išryškinti tam tikrus matomus ir nematomus elementus. Be to, muzika atskleidžia veikėjų mintis, žiūrovams padeda suvokti kino kalbos formas ir schemas. Funkcionaliai šiuolaikinei kino ekrano muzikai atsirasti prireikė daug metų, pastangų ir bandymų. Reikšmingą pagrindą muzikos atsiradimui suteikė garso ištakos kine. Thomas Edisonas garsą bandė išgauti Kinescope prietaisu, o jau 1889 m. užfiksuotas tikslus garso ir vaizdo sinchronizavimas, kurį pasiekė Williamas Kennedis Laurie is Dicksonas, naudodamas Kinetophone gaminius. 1908 m. kompozitorė Camille Saint - Saëns sukūrė pirmąją filmo partitūrą. Po kelių dešimtmečių pasirodė ir pirmasis sinchronizuotas pilnametražis filmas Don Žuanas (angl. Don Juan, rež. Alanas Croslandas, 1926 m.), o vėliau, to paties režisieriaus sukurtas, pirmasis istorijoje muzikinis filmas Džiazo dainininkas (angl. The Jazz Singer, rež. Alanas Croslandas, 1927 m.), kuriame girdima muzika bei šiek tiek sinchronizuotos kalbos. 11 Išskirtiniu tapo ir filmas Kokia šlovės kaina? (angl. What Price Glory?, rež. Raoulis Walshas, 1926 m.), kurio muzikoje pirmąkart nuskambėjo daina Charmaine. 12 Mažais žingsneliais muzika revoliucionizavo kino gamybos procesą taip, kad dabar kinas be muzikos neįsivaizduojamas. Tai buvo ne tik nauja erdvė žiūrovų patirtims, tai buvo naujas kino istorijos etapas, kuriame muzika išryškino savitą kultūrą. Pasak Ennio Morricone, 10 Muzikinis fonas (arba foninė muzika) muzika, sukurta specialiai tam, kad sustiprintų regimo vaizdo efektą. Žodynas Dictionary.com: elektroninis variantas [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: http://dictionary.reference.com/browse/background+music 11 Parkinson, David. Kino istorija. Vilnius: R. Paknio leidykla, 1995, p.83. 12 Burlingame, Jon. Sound and Vision: 60 Years of Motion Picture Soundtracks. NY: Watson - Guptill Publications, 2000, p. 1. 9

muzika kine išliko gyva dėl savo noro komunikuoti su žiūrovais ne tik žodžiais, bet ir garsu. 13 1.1. Dominuojančios kino muzikos sampratos Muzika kine gali būti suvokiama dvejopai: pirmiausia ji gali būti suprantama tiesiog kaip muzika, į kurią publika įsijaučia, kuri įtraukia žiūrovus į nebylių vaizdų pasaulį. Antruoju atveju svarbu muziką nagrinėti kitų kino elementų kontekste, kai gilinamasi į muzikos indėlį, jos funkcijas arba į patį filmą muzikos aspektu. Įdomu tai, kad kino muzikos sąvoka nuo pat pradžių buvo muzikinis terminas, kurio pradinį pavadinimą lėmė poreikis atskirti muziką filmams nuo muzikos, sukurtos kitiems žanrams (baletui, teatrui, operai). Pirmiausia kino istorijoje užfiksuota sąvoka - foninė arba antrojo plano muzika (angl. background music), kurią vėliau keitė dialogams akomponuojanti muzika (angl. underscoring). 14 Šie pirminiai pavadinimai pabrėžė muzikos pavaldumą dialogui ir garso efektams, tačiau šiuolaikinėje kino industrijoje įsivyravęs būtent kino muzikos (angl. film music) terminas. Pasak britų muzikologės Stanley Sadie, kino muzika tai tokia muzika, kuri yra sukurta, perkurta, parinkta ar suimprovizuota akomponuoti filmui. 15 Muzika yra glaudžiai susijusi su filmo kontekstu, kiekvienas muzikos elementas yra kruopščiai apmąstytas atsižvelgiant į kadrų kompozicijas. Tokia muzika, atskirta nuo vaizdo, skamba visai kitaip. Muzika, sukurta kino reikmėms, yra lygiavertė kitų kino komponentų atžvilgiu. Kita vertus, galima atrasti nuomonių, kad muzika atlieka tik šalutinę, papildomą funkciją filme. Pasak Zofios Lissos, muzika yra tik viena iš kino meninių priemonių: Kino muzika veikia kartu su vaidyba, drama, režisūra, kostiumais, kameros judėjimu ir apšvietimu. Ji yra fragmentiška tiek laiko, tiek išraiškos priemonių, tiek stiliaus prasme. 16 Todėl, jei muziką kine lygintume su paprastu muzikiniu kūriniu, pastebėtume, kad ji yra neišbaigta ir nevientisa. Muzika neturi nei aiškios pradžios, nei ryškios pabaigos. Filmų muzika skamba su pertraukėlėmis atskiruose epizoduose, tarpai tarp muzikinių fragmentų gali būti nedideli, tačiau kartais muzikinius fragmentus skiria ir labai didelės pauzės. Žvelgiant iš kitos pusės, audio plano dramaturgijos prasmė kino filmui yra akivaizdi. Muzikinis originalumas yra svarus elementas kine, tačiau vien tik jo nepakanka. Muzikos vertę filme lemia ne tik autentiškos muzikos savybės įsimintinos temos ar jų pobūdis, bet 13 Žiugždaitė, Saulena. Ennio Morricone. Kino muzika taps ateities muzika. In: Bernardinai.lt, 2008 07 01 [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/9555 14 Rosar, William H. Film Music What s in a Name?. In: The Journal of Film Music, 2002, Nr.1, p. 4 [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.stanford.edu/group/music/events/dowloads/rosarfilmmusicreading.pdf 15 Sadie, Stanley; Tyrrel, John. The New Grove Dictionary of Music and Musicians. New York: Grove, 2001. 16 Lissa, Zofia. Ästhetik der Filmmusik. Berlin, 1965, p. 73. 10

labiau pačios muzikos įnašas į galutinį kino filmo produktą. Taigi, tik dramaturginė filmo kokybė leidžia muziką, skambančią kine, priskirti prie visaverčių kino komponentų. Šveicarų filmų muzikos teoretikas Hansjörgas Paulis muziką kine vadina funkcine muzika: Muzika kine nėra sukurta dėl savęs pačios, ji tarnauja kitam ir veikia kaip tarpininkė. 17 Šia mintimi norima pasakyti, kad kino filmo muzikinis turinys labiau priklauso taikomajam nei vien estetiniam fenomenui. Taikomoji muzika, be klausymo funkcijos, turi dar vieną tikslą. Jos vertę lemia ne tiek grynosios savybės, bet ir atliekamų funkcijų efektyvumas. Faustas Latėnas taikomąją muziką priskiria tai muzikai, kuri yra pritaikyta konkrečiai situacijai, konkrečiam momentui, kuri vėliau žūva. Muzika teatrui ir kinui neretai tampa ilgaamže. Kino filmą ar spektaklį jau visi pamiršo, o muzika gyvena sau, nes ji peržengia savo taikomąjį pobūdį, ji yra kažkas didesnio nei tiesiog fonas. 18 Vadinasi, muzika kine visada siejasi su kažkuo kitu praturtina kalbamą tekstą, keičia nuotaikos faktorių ar paryškina situaciją. Ji charakterizuoja herojus, laikotarpį, vietoves, komentuoja ar iliustruoja veiksmą, jungia ir skiria epizodus, sustiprina emocinį situacijų išgyvenimą. Tuo tarpu, jei muzika būtų atskirta nuo vaizdo, tada ji taptų nebeoriginali, banali ir kompoziciškai netvarkinga. Kino muzika yra tik viena garsinės kino filmo struktūros dalis, gražų muzikos išsidėliojimą kine taip pat lemia įvairūs kiti garsai, skambantys kino garso takelyje triukšmai, kalba, tyla. Šios garsinės išraiškos priemonės kine yra lygiavertiškai svarbios, todėl nei vienos iš jų kine neturi būti panaudota daugiau. Jei pakinta nustatytų dydžių balansas, kino kūriniai įgauna skirtingus žanrus: dokumentiniame kine išryškėja realūs garsai (triukšmai ir kalba), meniniame specialiai paruošti, redaguoti garsai, interpretuojama kalba ir muzika, muzikiniame dominuoja tik muzika, nebyliajame tyla. 19 Muzika, triukšmai, kalba ir tyla sudaro kino filmo garsinę struktūrą, į kurią gilinamasi kitame šio darbo skyrelyje. 1.2. Kino filmo garsinė struktūra Garso pridėjimas prie judančių paveikslėlių tapo nauja dimensija ekrano ekspresijai. Lewisas Jacobsas teigia, kad garsas pakeitė tam tikras technikas ir įvedė naują metodą specialiai audiovizualiniam aspektui pagerinti. Vis labiau buvo jaučiamas paantraščių (titrų) 17 Hansjörg, Pauli. Filmmusik: Stummfilm. Stuttgart, Klett, 1981. 18 Pakarklytė, Asta. Faustas Latėnas ir jo linksmai liūdna kūryba. In: Lietuvos muzikos link, 2006 2007, Nr. 13 [žiūrėta 2013 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.mic.lt/lt/info/118?ref=%2flt%2fsearch%3fqu%3dfaustas&phpsessid=6a87e0f8f3be668f4a69a0 492f8de227 19 Kuprevičius, Giedrius. Triukšmų filosofija ir praktika. Konspektas. Kaunas, 2012. 11

trūkumas, o garsas šią problemą eliminavo, paaiškindamas ir praplėsdamas vizualinį turinį. 20 Garsas tapo nauju filmo kūrimo proceso elementu, kurio dėka kine atsirado ne tik muzika, bet ir kalba, triukšmai bei tyla. Viena svarbiausių garso funkcijų kino filmuose yra transliuoti žmonių kalbą. Žmonės yra įpratę kalbėtis realiame gyvenime, todėl šnekamoji kalba paprasčiausias ir lengviausias būdas pateikti norimą informaciją kino ekrane. Pasak Siegfriedo Kracauerio, kalbos pagrindinė funkcija kine įtvirtinti vaizdų prasmę. 21 Kalba tai garsinių ženklų, susijusių su apibrėžtomis semantinėmis reikšmėmis, sistema. Kalba suteikia galimybę perduoti sudėtingas mintis, o vaizdui taip pat prideda racionalumo. Ji geba kontroliuoti žiūrovo dėmesį, nukreipti reikiama linkme bei sulėtinti arba paskubinti filmo laiko tempą. Dar viena garsinės kino filmo sandaros dalis triukšmai, kurie filmuose dažniausiai naudojami tam, kad nustatytų vizualinio vaizdo reikšmę ir efektyvumą. Kitaip sakant, filmuose triukšmai žiūrovams suteikia papildomą informaciją apie regimą vaizdą. Techniškai triukšmus įprasta vadinti garso efektais, kurių prasmė filme priklauso nuo to, kaip jie yra panaudojami, kaip yra sukurti. Kuo natūralesnis triukšmo garsas tuo jis artimesnis pačiam žiūrovui, juk realiame gyvenime kiekvieną žingsnį, kiekvieną veiksmą palydi specifinis, konkretus garsas. Svarbu pabrėžti, kad ankstyvuosiuose kino filmuose garso efektai atitikdavo regimą vaizdą, o šiandieniniame kino mene įprasta netapatinti vaizdo su garsu, garso efektai įgalinami veikti savarankiškai. Tokiu būdu garso efektai keičia filmo nuotaiką ir atmosferą tam, kad atspindėtų konkrečią emociją. 22 Triukšmai kine dažnai skamba kartu su muzika, todėl yra formuojama daugiasluoksnė garsinė partitūra. Feliksas Bajoras teigia, kad visi garsai filme yra muzika. Ne tik tada, kai ekrane yra vaizduojamas grojimas instrumentu. Aktorių plastika judesiai, rankų mostai ir pliaukštelėjimai sukuria garsinį ir vizualinį ritmą. 23 Muzikos harmonija, ritmas, melodija ir kita vidinė struktūra derinama su triukšmų motyvais taip, kad vienas kitą papildytų ar paryškintų. Tyla taip pat yra akustinis efektas, bet tik tokiose meno rūšyse, kuriose ji gali būti girdima. Pasak Bela Belazso, tyla yra vienas specifiškiausių dramatinių efektų, naudojamų kino mene. Joks kitas menas negali reprodukuoti tylos nei piešimas, nei skulptūra, nei literatūra. Tyla gali būti labai ryški ir įvairi, ji verčia žiūrovą pajausti tylos svorį, keliamą 20 Jacobs, Lewis. The Movies as Medium. NY: Octagon Books, 1973, p. 243. 21 Kracauer, Siegfried. Theory of Film: The Redemption of Physical Reality. NY: Oxford University Press, 1960, p. 105 [žiūrėta 2013 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books?id=-5- VX822Ma0C&printsec=frontcover&hl=lt&source=gbs_ge_summary_r&cad=0#v=onepage&q=semanti&f=false 22 Kučinskas, Antanas. Teatro ir kino muzika. Vilnius: Kronta, 2011, p. 21. 23 Bajoras, Feliksas. Ekrano ir teatro muzika. Specialaus kurso komentarai / sud. Gražina Daunoravičienė. Vilnius, 2002, p. 349. 12

grėsmę ar įtempimą. Nors atitinkamu momentu negirdimas joks garsas, vaizdas pateikia daug įvairių gestų ir ištraukų. Tylus žvilgsnis gali kalbėti garsiai ir tas begarsiškumas žvilgsnį tik dar labiau išryškina. Vadinasi, tyla yra svarbi artikuliacijos priemonė. Čarlis Čaplinas teigė, kad tyla kino filme yra neabejotinas gėris, leidžiantis pristabdyti filmo laiko tėkmę. 24 Tylos momentai yra paveikios priemonės, tačiau jų naudojimas kine gali būti kenksmingas siužetinei linijai, loginei teksto ir veiksmo eigai, jei pauzės trunka per ilgai. Visų rūšių akustiniai reiškiniai papildo, koreguoja, perprasmina vienas kitą ir formuoja bendrą filmo dramaturgiją. Vis dėl to, muzikinio pagrindo pritapimą prie filmo vientisos linijos lemia ir skirtingų muzikos rūšių naudojimas, apie tai bus kalbama kitame skyrelyje. 1.3. Kino muzikos rūšys Kino muzika nėra vienoda, visuose filmuose ji yra išskirtinė ir unikali. Kino muzikos tyrinėtojai išskiria šias pagrindines kino muzikos rūšis: sinchroninę ir asinchroninę, paralelinę ir kontrapunktinę bei diegetinę, nediegetinę ir ambidiegetinę. Sinchroninė ir asinchroninė muzika. Sergei us Eisensteinas muzikos ir vaizdo santykį kine vadino daugiau nei paprasta suma: muzika ir vaizdas, tarpusavyje koreliuodami, įgyja naujų prasmių ir sukuria naują visumą. 25 Muzikos sinchroniškumas kine suprantamas kaip detalus arba mažiau detalus muzikinių ir vaizdinių įvykių sutapimas, kuriuo siekiama sustiprinti vaizdo charakterį ir emocijas. Šioje vietoje nesunku prisiminti filmą Antena (pranc. La Antena, rež. Estebanas Sapiras, 2007 m.), kuriame gausu sinchroninės muzikos fragmentų. Kiekvienas judesys keičia muzikos spalvas, garsai tarsi papildo regimą vaizdą, tokiu būdu net nejaučiama balso stoka. Šiuolaikinėje kino industrijoje sinchroninė kino muzika yra ypač populiari Holivudiniame kine, bet taip pat naudojama ir lietuviškuose komerciniuose filmuose, tokiuose kaip Zero 2 (angl. Zero 2, rež. Emilis Vėlyvis, 2010 m.). Kine įprasta naudoti ne tik sinchroninę, bet ir asinchroninę muziką. Pasak garsaus kino teoretiko Bela Belazso, asinchroniškumas kine gimsta tada, kai muzika nedera su ekrane matomu vaizdu ir išreiškia norimą emocinį niuansą. Tokiu būdu stebint kadre kažkokį daiktą stambiu planu, o aplinkoje skambant muzikai, kurios šaltinis nematomas, filmuose išgaunamas paslaptingumas ir įtampa, kylanti iš žiūrovų smalsumo ir lūkesčių. 26 Tai leidžia teigti, kad asinchroniškumas tarsi tampa papildoma kūrybos priemone, formuojančia kitokį 24 Kuprevičius, Giedrius. Tylos ir garso vaidmuo kine. Konspektas. Kaunas, 2012. 25 Eisenstein, Sergei. Film Form: Essays in Film Theory. Red. J. Leyda. New York, 1949. 26 Balazs, Bela. Theory of the Film. London, 1945 [žiūrėta 2013 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.scribd.com/doc/37430858/bela-balazs-theory-of-the-film 13

žiūrovų požiūrį į kiną. Filme Dainavimas lietuje (angl. Singin in the Rain, rež. Stanley is Donenas ir Gene Kelly is, 1952 m.) pastebimas asinchroniškumas, kai muzikos garsai suskamba greičiau nei jų šaltinis yra pamatomas ekrane. 27 Asinchroninės muzikos rūšis daugiausiai pasireiškė praeito amžiaus eksperimentiniuose filmuose, kai dar nebuvo žinoma kaip sinchronizuoti vaizdą ir garsą. Sinchroninė ir asinchroninė muzika turi glaudžių sąsajų su paralelinės ir kontrapunktinės muzikos sąvokomis. Svarbu pabrėžti, kad sinchroniškumas labiau fiksuoja išorinį struktūrinį sutapimą ir yra siejamas su kiekybiškumu, o paraleliškumas akcentuoja giluminį turinio aspektą ir yra siejamas su kokybine ašimi. 28 Paralelinė muzika dubliuoja vaizdinę informaciją, lygiagrečiai kinta su vaizdu. Rudolfas Anheimas ir Siegfriedas Kracaueris teigė, kad paralelinė muzika padeda išreikšti jausmus ir kontroliuoti nuotaikas, taip pat suteikia savotišką ritmą regimajai informacijai. 29 Muzikos paraleliškumas filme išgauna tęstinumą, muzika atliepia vizualinį turinį ir sukelia papildymo efektą. Mickey Mousing tai viena populiariausių paralelinės kino muzikos technikų, kai muzikos ritmo taškus ekrane atitinka fiziniai veikėjų veiksmai. Tai nėra nenutrūkstamai besitęsianti sinchronizuota muzika, tai tarsi kelių sinchronizuotų taškų kolekcija. 30 Pirmiausiai tokia technika buvo užfiksuota animacijoje, tačiau vėliau, siekiant labiau susieti skirtingus kino komponentus, pradėta naudoti ir kitų žanrų komerciniuose bei eksperimentiniuose kino filmuose, tokiuose kaip King Kongas (angl. King Kong, rež. Peteris Jacksonas, 1933 m.) ar Kasablanka (angl. Casablanca, rež. Michaelis Curtizas, 1942 m.). 31 Kalbant apie kontrapunktinę muziką, reikėtų pasakyti, kad kontrapunktinė sąveika tarp muzikos ir filmo prasideda tada, kai jie sujungiami į bendrą vientisą kontekstą. Muzika įtakoja filmą, o filmas paveikia muziką. 32 Kitaip sakant, kontrapunktas apibūdinamas kaip vienalaikis kelių savarankiškų melodijų darinys ar jų kūrimo procesas. Pasak Sergei aus 27 Clair, René. The Art of Sound. London: BFI Publishing, 1929 05 [žiūrėta 2013 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: https://soma.sbcc.edu/users/davega/filmst_113/filmst_113_0ld/generaltheory/art_of_sound_clair _1929.pdf 28 Eisenstein, op. cit. 29 Kalinak, Kathryn. Settling the score music and the classical Hollywood film. Madison: Wisconson University Press, 1992, p. 26 [žiūrėta 2013 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books?id=jv_isllqnumc&printsec=frontcover&hl=lt&source=gbs_ge_summary_r&cad =0#v=onepage&q&f=false 30 Helvering, David Allen. Functions of Dialogue Underscoring in American Feature Film. USA: The University of Iowa, 2007, p. 177 [žiūrėta 2013 m. kovo 25 d.]. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books?id=x6ngar1wlfkc&pg=pa103&lpg=pa103&dq=mickey+mousing+technique+f ilm+music&source=bl&ots=blqwfwssbr&sig=b78w1dekjdtv4obawaec- 31 Kučinskas, op. cit., p. 37. 32 Burt, George. The Art of Film Music. Chicago: Northweastern University Press, 1994, p. 6 [žiūrėta 2013 m. kovo 25 d.]. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books?id=4e9edljw_n8c&pg=pa6&lpg=pa6&dq=contrapuntal+music+in+film&source =bl&ots=i1qwmuxtif&sig=pyxcrb5mzkane1lao0mezedoqvu&hl=lt&sa=x&ei=rqxauesecoiutaatko 14

Eisensteino, kontrapunkto esmė - dviejų elementų prieštaravimo, jų susidūrimo metu gimstantis afektas, nauja kokybė, kuri viršija kiekvieno elemento kokybes, paimtas atskirai. Tik kontrapunktinis garso santykis su vizualiuoju epizodu suteikia naujas montažo plėtotės ir tobulinimo galimybes. 33 Kontrapunktinės muzikos dėka buvo paįvairintas komercinis filmas Slapta garbė (angl. Secret Honor, rež. Robertas Altmanas, 1984 m.), kurio efektyvūs muzikos garsai lėmė filmo pabaigos grėsmingumą. Dar vienas kontrapunktinės muzikos sėkmingo panaudojimo pavyzdys filmas Apokalipsė. Sugrįžimas (angl. Apocalypse Now, rež. Francis Fordas Coppolas, 1979 m.), kurio helikopterio atakos scenoje skamba vaizdui prieštaraujanti rami muzika. 34 Be sinchroninės, asinchroninės ar paralelinės, kontrapunktinės muzikos eksperimentiniuose ir komerciniuose kino filmuose taip pat skamba ir diegetinė, nediegetinė, ambidiegetinė muzika. Diegetinė, arba kitaip vadinama šaltinio, faktinė muzika yra tokia muzika, kuri glūdi filmo veiksmo viduje. Ji naudojama tam, kad sustiprintų kadrų realistiškumą, suteiktų tikroviškumo pojūtį. Diegetinė muzika yra tarsi konkrečios situacijos atributas. 35 Priklausomai nuo filmo siužetinės linijos, diegetinė muzika taip pat žiūrovui padeda nustatyti vietą, kurioje vyksta veiksmas; nusako filmo istorinį laiką, todėl dažnai yra vadinama periodine muzika. 36 Be to, svarbu paminėti ir tai, kad tokios muzikos šaltinis yra pasakojamos, vaizduojamos istorijos dalis, kurį žiūrovas mato ekrane. Vienas puikesnių diegetinės muzikos pritaikymo kino filmuose pavyzdžių filmas Šaftas (angl. Shaft, rež. Gordonas Parksas, 1971 m.), kuriame gyvai grojanti grupė seka aktorių ir dainuoja jo dainą. 37 Nediegetinė muzika, priešingai nei diegetinė, yra už ekrano ribų, ją sąlygiškai girdi tik žiūrovai. Ši muzikos rūšis padeda išvystyti filmo dramatiškumą, išplėtoja veikėjų charakterius, praneša ir signalizuoja apie artėjantį pavojų, nupiešia reikiamas asociacijas, tiesiogiai komunikuoja su žiūrovais įtakodama jų emocijas. 38 Tradicinė foninė filmo muzika 33 Ibid. 34 Burt, op. cit., p. 7. 35 Lannin, Steve; Caley, Matthew. Pop fiction the song in cinema. Oregon: Intellect Ltd, 2005, p. 48 [žiūrėta 2013 m. kovo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books?id=jorrrfcsjhcc&pg=pt48&lpg=pt48&dq=ambi- diegetic+music+in+films&source=bl&ots=8kcpgh8jml&sig=lz7ix2cptjokr7c30mhh6945-36 Van Del Lek, Robert. Diegetic Music in Opera and Film: A Similarity Between Two Genres of Drama Analysed in Works by Erich Wolfgang Korngold. Amsterdam: Editions Rodopi, 1991, p. 27 [žiūrėta 2013 m. kovo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books?id=ujasqkhefimc&printsec=frontcover&hl=lt&source=gbs_ge_summary_r&cad= 0#v=onepage&q=diegetic&f=false 37 Pramaggiore, Maria; Wallis, Tom. Film: A critical Introduction. UK: Pearson, 2008, p. 65. 38 Dykhoff, Klas. Non-diegetic sound effects. 2012 [žiūrėta 2013 m. kovo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=6&ved=0cfsqfjaf&url=http%3a%2f%2 Fwww.stdh.se%2FMediaBinaryLoader.axd%3FMediaArchive_FileID%3D91c4cafb-dfd2-43c1-b58a- f9ec3b83f15d%26filename%3dnon%2bdiegetic%2bsound%2beffects%2b-%2bklas%2bdykhoff%2b- %2B2012.pdf%26MediaArchive_ForceDownload%3Dtrue&ei=vfBaUfn_K6rE4gSknYGgDQ&usg=AFQjCNE zjnhafgvdvzdpb33wsjh1kwogwa&bvm=bv.44442042,d.bge 15

ir užkadrinis pasakotojo balsas yra tipiniai nediegetinio garso filme pavyzdžiai. Vaidinantys aktoriai šių garsų negirdi, todėl tai tampa garsinėmis žinutėmis, kurias žiūrovams tiesiogiai siunčia filmo režisierius. Tokiuose kino kūrėjų darbuose kaip Filmas (angl. A Movie, rež. Bruce as Conneris, 1958 m.), Kylantis skorpionas (angl. Scorpio Rising, rež. Kennethas Angeris, 1963 m.) ir Karinis rekviem (angl. War Requiem, rež. Derekas Jarmanas, 1989 m.) režisieriai naudoja tik nediegetinę muziką. 39 Dokumentiniuose filmuose taip pat įprasta nenaudoti jokio diegetinio garso vietoje to, visažiniais tampa užkadrinis balsas ir orkestrinė muzika, kurie padeda susigaudyti pateikiamoje vaizdinėje informacijoje. Kino teoretikai išskiria dar vieną muzikos rūšį ambidiegetinę muziką, kuri formuojama iš diegetinės ir nediegetinės muzikos savitumų, realistinio vaizdavimo ir draminio paveikslo funkcijų. Pasak Morriso B. Holbrooko, ambidiegetinė muzika yra vienas svarbiausių filmo kompozicijos elementų, gebančių formuoti žiūrovų patirtis. 40 Ambidiegetinė muzika tai ekrane matomų aktorių grojama muzika (diegetinė muzika), kuri skambėdama keičia veikėjų būsenas ir praplečia kino filmo tematiką. Bene ryškiausi, ambidiegetinės muzikos pavyzdžiai randami Holivudo miuzikluose Mulen Ružas (angl. Moulin Rouge, rež. Bazas Luhrmannas, 2001 m.) ir Galingas laimėjimas (angl. A Mighty Win, rež. Christopheris Guestas, 2003). Nors muzikos ir vaizdo sinchronizacija, asinchronizacija, diegetinės, nediegetinės ir ambidiegetinės muzikos naudojimas daugeliui kino teoretikų atrodė unikali priemonė, praturtinanti kiekvieną filmą, tačiau buvo ir tokių filmų kūrėjų, kurie apskritai netoleravo garso panaudojimo kine, jau net nekalbant apie jo derinimą su vaizdu. Rudolfas Arnheimas galvojo, kad muzika apskritai negali būti naudojama kino filmuose, nes neatitinka kino išraiškos. Jo manymu, natūrali kino išraiška yra per daug unikali, kad būtų iškraipyta. 41 Alfredas Hitchcockas teigė, kad tylūs paveikslėliai buvo gryniausia kino forma. Vienintelis dalykas, kurio kinui trūko žmonių kalbėjimo garsas ir triukšmai. Tereikėjo mažų pokyčių kino istorijoje, o sulaukėme didžiulių garso atėjimo į kiną pasėkmių. Dabar filmai daromi taip, kad juose randama tik labai mažai tikrojo kino. 42 39 Bordwell, David; Thompson, Kristin. Film Art: An Introduction. NY: McGraw Hill Companies, 2008, p. 288. 40 Holbrook, Morris B. Ambi-diegetic music in films as a product - design and - placement strategy: the Sweet Smell of Success. In: Sage Publications, 2004 [žiūrėta 2013 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.marketplanet.ru/filestore/0069/0009/959/171.pdf 41 Arnheim, Rudolf. Film As Art. London, Berkeley, Los Angeles: University of California Press, 1975 [žiūrėta 2013 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.scribd.com/doc/33502364/rudolf-arnheim-1975-filmas-art 42 Dancyger, Ken. The Technique of Film and Video Editing History, Theory, and Practice. Amsterdam:Focal Press, 2010, p. 44 [žiūrėta 2013 m. kovo 29 d.]. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books/about/the_technique_of_film_and_video_editing.html?id=m20grxzmmoc&red ir_esc=y 16

Tikrasis kinas yra ne kinas, kuris visiškai pašalina garsą iš vaizdo, o kinas, kuriame garso ir vaizdo paletė tarpusavyje susilieja vienodais santykiais, sinchronizuoja, vienas kitą papildo. Muzika ir garsas, sąveikaudami su vaizdu, dalyvauja filmo kūrimo ir platinimo procese, atlieka įvairias menines ir finansines funkcijas. Plačiau apie tai bus rašoma kitame skyriuje. 17

2. KINO MUZIKOS FUNKCIONALUMAS FILMO KŪRIME IR PLATINIME Oliveris Stone as teigia, kad filmo kūrimo procesas tai smagi dalis, grindžiama bendradarbiavimu. Tai intensyvus darbas su daugybe žmonių, kurie yra tarpusavyje labai skirtingi, tačiau dirbdami kartu dalijasi savo patirtimi. 43 Tai nepaprastai sudėtingas, brangus, kūrybiškas procesas, kuriame kruopščiai turi dirbti scenarijaus autoriai, dailininkai, vairuotojai, elektrikai, dailidės, operatoriai, režisieriai, muzikantai kompozitoriai, specialių efektų kūrėjai, technikai, grimuotojai, kostiumų dizaineriai, reklamos agentai, režisieriaus asistentai. Filmo kūrimo proceso grožis slypi tame, kad visos šių žmonių grupės sugeba organizuotai dirbti kartu tam, jog pasiektų vieną paprastą tikslą išleistų filmą. Veiksmai, susiję su muzika, šiuo atžvilgiu, taip pat yra atliekami filmo kūrimo proceso metu. Muzikos kūrimas, įrašymas, orkestravimas, sinchronizavimas priskiriami filmo postprodukcijos stadijai, nes kompozitorius priverstas laukti galutinės filmo versijos, kai esminiai istorijos ir vaizdo parametrai nebesikeis. Norint aiškiau suvokti su muzika susijusius veiksmus filmo kūrimo metu, būtina aptarti visas filmo kūrimo proceso pakopas: filmo planavimą (angl. development), pasirengimą produkcijai (angl. preproduction), filmo gamybą (angl. preduction), postprodukciją (angl. post production) ir platinimą (angl. distribution). 2.1. Filmo planavimas Filmo planavimas tai pirmoji filmo kūrimo stadija, kurioje pirmiausia yra mąstoma apie pagrindinę filmo koncepciją. Ji gali būti paimta iš knygos, pjesės, kito filmo arba paremta tikrų įvykių pagrindu. Vėliau svarbu vystyti filmo pagrindinę idėją, remiantis trijų veiksmų struktūra (angl. three act structure): pirmuoju veiksmu siekiama išdėstyti pagrindinius filmo herojus ir nurodyti ryšius tarp jų; antruoju išryškinti problemą, su kuria susiduria herojai; trečiuoju rodyti istorijos sprendimą. Išvysčius draminę temos struktūrą, pradedamas rašyti scenarijus, kuris vėliau dar yra koreguojamas. 44 Be pagrindinės filmo idėjos formulavimo ir vystymo, ankstyvojoje filmo kūrimo stadijoje yra įprasta iš karto galvoti ir apie filmo finansavimą. Filmo kūrėjai susisiekia su filmo platintoju, kuris įvertina tikslinę rinką, išsiaiškina filmo reikmę ir nustato potencialią 43 Seger, Linda; Whetmore, Edward Jay. From Script to Screen. New York: Henry Holt and Company, 1994, p. 1. 44 Merrit, Greg. Film Production: The Complete Uncencored Guide to Filmmaking. USA: Lone Eagle Pub Co, 1998, p. 7. 18

filmo finansinę sėkmę. Holivude šioje stadijoje filmų kūrėjai apsvarsto tokius faktorius kaip filmo žanras, apžvelgia panašių rodytų filmų sėkmę. Be to, su scenarijumi taip pat yra supažindinami ir galimi filmo rėmėjai pagrindinė kino studija, filmo taryba ar nepriklausomas investitorius. 45 Jeigu filmo scenarijus atitinka kriterijus, platintojai teigiamai vertina filmo ateitį, filmo rėmėjai sutinka remti filmą, o tikslinė grupė ir marketingo strategija yra aiškios, žengiama į pasirengimo produkcijai stadiją. 2.2. Pasirengimas produkcijai Kai filmo finansiniai klausimai yra išspręsti, filmo biudžetas yra apskaičiuotas, pradedama ruoštis filmo gamybos etapui, kurį sudaro aktorių parinkimas, filmavimo vietos paieška, kadrų sąrašo sudarymas, scenarijaus išskirstymas, kūrybinės filmavimo grupės formavimas, tvarkaraščių sudarymas. 46 Pagrindiniu asmeniu šiame etape tampa režisierius, kuris suburia kūrybinę filmo grupę ir ją kontroliuoja filmo kūrimo metu. Pasitelkdamas prodiuseriaus pagalbą, režisierius taip pat paskirsto vaidmenis, ieško natūralios filmavimo aplinkos bei paruošia dienų tvarkaraščius. Filmo grafikos dizaineris, paprašytas režisieriaus, šioje stadijoje pateikia parengiamąjį filmo maketą, kurį sudaro scenų kadrų eskizai, išryškinantys veikėjų kostiumus, apšvietimą ir kamerų darbą. 47 Be to, režisierius taip pat reguliuoja ir previzualizacijos procesą, kurio metu parengiamasis filmo maketas perdirbamas į tridimensinę animaciją su judančiomis figūromis, dialogu, garso efektais ir muzika. Be abejo, prieš tai jau turi būti išspręstos su filmo muzika susijusios problemos, kurias sudaro: garso įrašymo paviljono nuoma, muzikinio filmo akomponimento apmąstymas, filmo muzikos kompozitoriaus parinkimas, reikalingų teisių muzikai transliuoti filme gavimas ir atsarginių virtualių muzikos bibliotekų paieška. Taigi, kiekviena scena, kiekvienas kadras, kiekviena loginė detalė yra planuojama pasirengimo produkcijai stadijoje. Kuo daugiau sumanymų yra apmąstoma prieš kuriant filmą, tuo kūrybiškesnė laisvė pasireiškia filmo gamybos stadijoje. 45 Ibid, p. 16. 46 Davis, Richard. Complete Guide to Film Scoring: The Art and Business of Writing Music for Movies and TV. Boston: Berklee Press Milwaukee, 1999, p. 76. 47 Karg, Barg; Sutherland, Rick; Over, Jim Van. The Everything Filmmaking Book: From Script to Premiere a Complete Guide to Putting Your vision on the Screen. USA: Adams Media, 2007, p. 9 [žiūrėta 2013 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: http://books.google.lt/books?id=vbb1ucylfhqc&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false 19

2.3. Filmo gamyba Filmo gamyba tai filmo scenų filmavimas, kuris gali trukti kelias savaites ar mėnesius, priklausomai nuo gamybos apimties. Šioje filmo kūrimo stadijoje tampa svarbūs ne tik režisierius, prodiuseris, scenaristas ar grafikos dizaineris, bet taip pat ir scenarijaus prižiūrėtojas, režisieriaus asistentai, fotografai, vaizdo ir garso redaktoriai. Filmo kūrybinės grupės dėmesys koncentruojamas į aktorių repeticijas, filmavimą studijoje ar kitoje aplinkoje, anksčiau nufilmuotų scenų demonstraciją, specialių efektų animaciją, montuotojų filmuotos medžiagos peržiūrą ir pradinį montažą. Visi veiksmai yra atliekami pagal režisieriaus sudarytą dienos tvarkaraštį. 48 2.4. Filmo postprodukcija Filmo postprodukcijos procesas gali būti skirstomas į du segmentus: kino filmo scenų montavimą ir garso takelių, susidedančių iš dialogų, garso efektų ir muzikos, kūrimą. Šiuo atžvilgiu būtina pabrėžti, kad kino filmo scenų montavimas turi būti atliktas pirmiau, nes tik turint galutinį vaizdą, galima tinkamai scenoms pritaikyti garsus ir muziką. Richardas Davisas teigia, kad kino filmo scenų montavimas tai procesas, kurio metu visa filmuota medžiaga yra surenkama į nuoseklų filmą. 49 Šioje stadijoje pagrindinis asmuo yra kino filmo montavimo režisierius, kuris stebint režisieriui parenka filmo kadrus taip, kad būtų teisingai išreikštos emocijos, kūno kalba ir dialogas. Taip pat filmo montažo režisierius yra atsakingas už sklandų pagrindinės filmo idėjos vystymą, nereikalingos medžiagos panaikinimą. Kai tik filmas yra sumontuotas, peržengiama į stadiją, kurioje dirba kompozitorius ir kiti už muziką atsakingi asmenys bei garso efektų kūrimo grupė. Kompozitorius nekuria muzikos tol, kol nėra užtikrintas galutinis filmo scenų išdėstymo variantas, nes bet kokie vaizdo pokyčiai įtakoja muzikos sinchronizaciją. Norint geriau suprasti ką tiksliai apima postprodukcijos fazė, apačioje vaizduojami su muzika susiję ir nesusiję veiksmai: 50 1 lentelė. Muzika filmo postprodukcijos procese. Su muzika susiję veiksmai Su muzika nesusiję veiksmai Galutinai sumontuotų scenų pateikimas kompozitoriui Garso efektų kūrimas Momentų, kuriuose skambės muzika, parinkimas Specialiųjų efektų kūrimas Muzikos trukmės nustatymas Natūralių ir nenatūralių garso efektų miksavimas Orkestravimas, instrumentavimas Dialogų įrašymas studijoje Muzikos įrašymas Dubliavimas Muzikos miksavimas Filmo plakatų ir skrajučių platinimas 48 Cleve, Bastian. Film Production Management. UK: Focal Press, 2005, p. 12. 49 Davis, op.cit., p. 76. 50 Ibid, p. 78. 20