Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai

Similar documents
D E k k k k k k k k k k k k k k. a M. k k k k. k n k k k k k k k k k k. k k k k k k k n. k n

October 11th-17th. The Sunday of the Holy Fathers of the 7th Ecumenical Council. Stichera at "O Lord, I have cried"

mouth and it will be shall speak

forth from thy womb and on earth

PSALM 140. & b Slow «««««« «««« ««« ˆ_«l ˆ« ˆ_«l « j ˆ««ˆ ˆ« ˆ«« l ˆ«. ˆ« nˆ_ « ˆ ˆ ˆ. -ˆ l ˆ« «. ˆˆ ˆ ˆ«« j ˆ ˆ ˆ« ˆ_ nˆ_ˆ_ «««« ˆ ˆ ˆ«.

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

œ œ œ œ œ œ œ œ Œ & b œ œ n œ œ œ œ œ œ œ œ & b œ œ œ œ Œ œ & b œ œ œ œ œ œ œ & b œ œ w w œ œ œ œ & b c œw œ œ œ œ œ œ œ w œ œ œ œ œ w œ œ œ œ œ œ œ œ

GENERAL CONGREGATION 36 rome // 2016

Saint Athanasius of Athos

LORD, Let My Prayer Arise/ Suba Mi Oración. œ œ œ. œ J. J j. Am7add4. j J j. J j. Su - ba mi o - ra - ción

The Three Women of Christmas A sacred song cycle for four solo voices with piano and flute accompaniment

contemporary songs of faith We Belong to You/Somos Tuyos Assembly, Three-part Choir, Keyboard, and Guitar œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ Bb F/Bb C

VbbbbbbbbbbbbvbDRvvbbbbbvbbbgvvbbbbbbbbbDRctfcvbf,vbbbbbbbbb}vvvvvDRcvvgcvfcvdcvvbf,vvv}cvvfÃYcbgcô

John the Baptist. Sermon. Pe ter Scott (New King James Version)

Quem terra, pontus, æthera

blessed by the priests.

Brief Aposticha. First Mode. By Thy pas - sion, O Christ, we were freed from the pas -

hu - cir - stayed taught man cum - be - Your Sav - each went led Mo - al - Law, all cised sm, of thanks as and the for Lord, Child, The This For the

A Selection of verses from Psalm 44 for Feasts of the All-holy Theotokos. A Good Word. œ œ œ œ. good. lu - œ œ œ œ œ œ. God: An-gels, world:

= Lord, I have cried out to You, hear me. Hear me, O

PSALM 14O «. « «ˆ ˆ_ «Œ. nˆ ˆ ˆ««« ====================== l ˆ«. ˆ« ˆ « ˆ««ˆ ˆ« ˆ ˆ« ˆ«Œ «« ˆ«« ˆ ˆ ˆ« j ˆ_ «« ˆ ˆ_ «l ll. ˆ_ ˆ ˆ_ «_«l.

Hymnbook. Religious Education

Lord I have cried Transfiguration Afterfeast

= Alleluaria. Plagal 4th Tone (from F).

LITANY OF THE SAINTS SATB Choir, Cantor, Assembly, Guitar, Keyboard (optional Flute and Cello) œ œ. w w. œ œ

First Sunday in Advent

VbbbbbbbbbbbbvbDRvvbbbbbvbbbgvvbbbbbbbbbDRctfcvbf,vbbbbbbbbb}vvvvvDRcvvgcvfcvdcvvbf,vvv}cvvfÃYcbgcõ

Psalm 140. j ˆ«. ˆ«w « ˆ ˆ ˆ«ˆ«. ˆ« ˆ ˆ« ====================== ˆ«ˆ«ˆ«ˆ« l ˆ ˆ ˆ ˆ l ˆ« l ˆ« «. ˆ «««« j « j «««« & b ˆ«««« j « ˆ«ˆ ˆ ˆ« ŵ«.

pure hand shall - liev - ers, let them cease - less - ly

Mi b /Sol E b /G. œ œ œ œ. œ œ j. Do m7 Cm7. nos. por

Religious Education Hymnbook

ANTIPHONS OF B.V.M. FROM SUNDAY I OF ADVENT THROUGH THE FEAST OF THE BAPTISM OF THE LORD

Vesper Propers, March 25, 2017 Fourth Sunday of the Great Fast Leave-taking of the Annunciation; Synaxis of the Archangel Gabriel

Vesper Propers, February 9, 2014 Sunday of the Publican and the Pharisee Leave-taking of the Meeting of Our Lord with Simeon and Anna

VbdcvbbFYcvvh.c[cvgcchcvbjcvvbhccbgcvvbbfvvbbbGYcf,vvbbb{vvbbjcvhcvbbbgcô

Official Cipher of the

Songs from. I Am Holding You. The Solo Committee for piano and solo voice

St Julie, the Smiling Saint

F/A. gua, tus, mae ro, go. da pré ca er tó. lin gua glo ri ó si Cór po. si tus nae, rum. cor ex re ver ve laus. po in cúm bo ne et. tum.

GENERAL CONGREGATION 36 rome // 2016

Nichiren Shu Daily Service Nichiren Buddhist Sangha of New England

June 30th. The Synaxis of the Twelve Apostles. Stichera at the Praises. 1) O chief foun - da - tion of Christ's di - vine A - pos - tles, œ œ

piecing the puzzle: connection Embracing Scripture Reading: Romans 12:1-8

place in which hath lain Christ thē un-con

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œœ œ

Divine Liturgy Propers, May 10, 2017 MID-PENTECOST WEDNESDAY

THE NEW TESTAMENT. Creation, Life and Beauty, undone by death and wrongdoing, regained by God s surprising victory, A S T O L D I N THE BOOKS OF

Selected Refrains. in the 8 Gregorian Modes. For Congregational Singing. (Organ Accompaniment)

THE GRACE OF GIVING PREFACE

Common Troparia Used for Various Saints

GENERAL CONGREGATION 36 rome // 2016

RCIA Option: Fourth Sunday of Lent

341 0 Come, All Ye Faithful / Adeste Fideles. faith- ful, God,_ an - gels, greet thee, de - les, De - 0, i - 0, na - tus ,~ =-~. ~

SAMPLE. Kyrie MASS OF THE INCARNATE WORD [D/F#] [C/E] [G/D] [D] A E/G D/F A/E E. œ œ œ œ Ó. e e. lé lé - - DŒ Š7. lé lé

Prepared by the Benedictine Monks. St. Meinrad Archabbey St. Meinrad, Indiana, June All Rights Reserved

CONTEMPORARY SONGS OF FAITH. Give Us Your Peace/ Danos Tu Paz. Music by Sarah Hart and Jesse Manibusan

Kanon - Ode 1 Theophany of Our Lord - January 6

-`vvgvvèvvhvvvvvvkvvvvvvjvvvvvhvvvvvv vvvvvv]vvvhvvvvfvvvvvgvvvvvdvvvvvsvvvv]b]vvvvãvvfvvvgvvèvvhvvvvvvyvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvbvvvv

SIMPLE CHORAL GRADUAL

The Gospel of Mark Chapter 1

Divine Liturgy Propers SUNDAY OF THE MAN BORN BLIND Sixth Paschal Sunday

A JOY FOR ALL THE EARTH

The Glory of His Per son

ON THE NORMATIVE SIGNIFICANCE OF BRUTE FACTS

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

Third Sunday of Easter Sunday, May 4, 2014 Basilica of the Sacred Heart University of Notre Dame

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ- œ œ

Pentecostarion SUNDAY OF THE MYRRH-BEARING WOMEN. Apolytikia. raised up the

mass for the dead grant them.

Paschal Midnight Office irmoi of the canon

N e w I n t e r n at i o n a l V e r s i o n HOLY BIBLE

Propers for the Liturgy of the Presanctified Gifts Friday in the Second Week of the Great Fast February 23, 2018

Antiphon 1: Hosanna to the Son of David. œ œ

8 THE SYNAXIS OF THE HOLY ARCHANGEL MICHAEL AND ALL THE ANGELIC POWERS

Sacred Song for Kids. ilp. 1st Edition. International Liturgy Publications Nashville, TN

Propers for the Liturgy of the Presanctified Gifts Friday in the Fourth Week of the Great Fast March 9, 2018

œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

The Resurrection Troparia/Kontakia

Psalm 18:1-6. Set to the tune of Jesus Shall Reign (BH, 1991, #587) 2. Be - cause he s ev - er to be praised, un - to the

GENERAL CONGREGATION 36 rome // 2016

Contents. Section 1 A Brief Review of the Foundational Principles upon which Spirit-Anointed Teaching Is Built...5

INVITATION TO RUTH. In the days when the judges ruled ORD. all peoples on earth. laws. good will. providence

Lord, I Have Cried: Tone 5. œ œ œ œ œ œ

Resurrection Orthros of Pascha Sunday (Late Saturday Evening)

COME, O LORD, AND SET US FREE

Missa Ubi Caritas Bob Hurd

j œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ œ

Holy Wednesday Service of Holy Unction

A Study on WATER BAPTISM

11:15 service + September 30, Worshiping as a Family

P R A Y E R G U I D E. The Joy of Community Expressed in our Mission

KNOWING THE HEART OF GOD

The Passion of Our Lord Jesus Christ. According to Mark

Kol Nidre for Clarinet in B b, Violin, Harp, Piano and Tenor Singer

ADVENT SEASON FIRST SUNDAY OF ADVENT. ::t-- I.- -. I. D te leva-vi a- nimam me- am : I. I 1. De- us me- us .--.-

SAMPLE. for Franci Nussbaum-Vitanza. Mass of St. Frances Cabrini Guitar/Vocal Edition Kevin Keil

ELW Setting 7. Cordero De Dios

LAW AS A REFLECTIVE PRACTICE: A COMMENT ON STONE S THEORY, PRACTICE AND UBIQUITOUS INTERPRETATION

Lord, I Have Cried: Tone 7. œ œ œ œ

Liturgy of Resurrection

Transcription:

Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai A. Gavrilova D. Jatuþis Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Neurologijos ir neurochirurgijos klinika; Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos, Neurologijos centras Santrauka. Esminë insulto profilaktikos grandis antitrombozinis gydymas antiagregan - tais ir an ti ko a guliantais. Nors yra paskelbta nemaþai rekomendacijø ðiuo klausimu, kai kurie duo me nys ne tu ri tvirtø árodymø, o renkantis gydymà tenka balansuoti tarp profilaktikos nau - dos ir kom pli ka ci jø ri zi kos. Ðia me straips ny je, iliust ruo jant kli ni ki niais pa vyz dþiais, pa tei - kia mos ávai rios nuomonës apie antitromboziná gydymà sudëtingais atvejais: antikoaguliantø at nau ji ni mà po iðeminio ir hemoraginio insulto, antitromboziná gydymà po buvusio krauja - vi mo ið virð ki namojo trakto, perioperacinæ antikoaguliacijà, kombinuotà antitromboziná gy - dy mà. Rak ta þo dþiai: insultas, profilaktika, antitrombozinis gydymas, antiagregantai, antikoagu - lian tai. Neurologijos seminarai 2016; 20(69): 139 146 Jeigu gydai bent vienà savo pacientà antikoaguliantais, turëtum bent kartà per savaitæ pabusti iðpiltas ðalto prakaito. Charles Miller Fischer ÁVADAS Sie kiant su ma þin ti ser ga mu mà in sul tu, la bai svar bi me di - ka men ti në in sul to pro fi lak ti ka, ku rios es mi në gran dis an - ti trom bo zi nis gy dy mas an ti ag re gan tais ir an ti ko a gu lian - tais. Nors yra paskelbta nemaþai tarptautiniø ir nacionali - niø in sul to pir mi nës ir ant ri nës pro fi lak ti kos re ko men da ci - jø, kai ku rie an ti trom bo zi nio gy dy mo pa sky ri mo, tæ si mo ar at nau ji ni mo klau si mai ne tu ri ne abe jo ti nø áro dy mais pa - grás tø at sa ky mø, o ren kan tis gy dy mà ten ka ba lan suo ti tarp pro fi lak ti kos nau dos ir kom pli ka ci jø ri zi kos. Ðia me straipsnyje siekiame aptarti klinikinëje praktikoje neretai pasitaikanèias klinikines situacijas, kai antitrombozinio gy dy mo pa si rin ki mas in sul to pro fi lak ti kai yra ne pa kan ka - mai apibrëþtas. ANTITROMBOZINIS GYDYMAS PACIENTAMS SU NEVOÞTUVINIU PRIEÐIRDÞIØ VIRPËJIMU Pa grin di niai klau si mai, á ku riuos rei kë tø at sa ky ti pa si ren - kant kar dio em bo li nio in sul to pro fi lak ti kos tak ti kà, yra: Adresas: Aleksandra Gavrilova Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos, Neurologijos centras Santariðkiø g. 2, LT-08661 Vilnius El. paðtas sacha.gavrilova@gmail.com 1. ar pa cien tui ap skri tai rei ka lin gas gy dy mas an ti ko a gu - lian tais ir, jei taip, 2. koks vais tas bû tø tin ka miau sias? Pa cien tams su ne voþ tu vi niu prie ðir dþiø vir pë ji mu (PV) kar dio em bo li nio in sul to ri zi ka daþ niau siai skai èiuo ja ma pa gal CHA 2 DS 2 -VASc skalæ (1 lentelë). Esant vidutinei ir didelei kardioembolijos rizikai ( 2 ba lai), kai yra nu sta ty - tas embolizacijos ðaltinis (PV, priesieniai trombai ðirdies ert më se, mit ra li nio voþ tu vo ste no zë, ðir dies voþ tu vo pro te - zas ir kt.), pir mi nei in sul to pro fi lak ti kai re ko men duo ja mas 1 len te lë. Kar dio em bo li nio in sul to ri zi kos ver ti ni mo ska lë (CHA 2 DS 2 -VASc ska lë) Ro dik lis Poþymis Balai Ðirdies nepakankamumas nëra 0 Ar te ri në hi per ten zi ja nëra 0 Am þius < 65 m. 0 65 74 m. 1 75 m. 2 Cukrinis diabetas nëra 0 Ið emi nis in sul tas ar ba PSIP anam ne zë je ne 0 Krau ja gys liø li ga (pe ri fe ri në ar te ri jø li ga, miokardo infarktas, aortos plokðtelës) taip 2 nëra 0 Ly tis vyras 0 mo te ris 1 BALØ SUMA 0 1 ba las ma þa ri zi ka, 2 3 ba lai vi du ti në ri zi ka, 4 9 ba lai di de lë ri zi ka. PSIP praeinantysis smegenø iðemijos priepuolis. 139

A. Gavrilova, D. Jatuþis var fa ri nas (siek ti nas TNS 2,0 3,0) ar ba nau jos kar tos ge - ria mie ji an ti ko a gu lian tai (dar va di na mi nuo vi ta mi no K ne pri klau san èiais an ti ko a gu lian tais ). Kai CHA 2 DS 2 -VASc ska lës áver tis yra 0, an ti trom bo zi nis gy - dy mas ne skir ti nas [1 3]. Esant CHA 2 DS 2 -VASc ska lës áver èiui 1, pro fi lak ti kos tak ti ka pa si ren ka ma in di vi du a liai, atsiþvelgiant á kitus rizikos veiksnius, vaistø kainà, tolera - vi mà, vais tø sà vei kos ga li my bæ ir ki tas kli ni ki nes ap lin ky - bes: gali bûti skiriamas tiek aspirinas, tiek antikoaguliantai, o kai kuriais atvejais gali bûti neskiriami jokie anti - tromboziniai vaistai [2, 3]. Taèiau reikia prisiminti, kad var fa ri nas yra 39 % veiks min ges nis uþ as pi ri nà, ma þi nant kar dio em bo li nio in sul to ri zi kà [1]. Klo pi dog re lio ir as pi ri - no kom bi na ci ja ne pa si þy mi ge res niu efek tu nei var fa ri nas net ir tiems pa cien tams, ku rie tu ri vi du ti næ kar dio em bo li - nio in sul to ri zi kà [4], o he mo ra gi niø kom pli ka ci jø, ski riant to kià kom bi na ci jà, reikð min gai pa dau gë ja [5]. Kai ku rie au to riai siû lo skir ti an ti ko a gu lian tus vy rams, esant CHA 2 DS 2 -VASc ska lës áver èiui 1 ba las, o mo te rims 2 ba lai [6], ar ba vi siems vi du ti nës ri zi kos pa cien tams (CHA 2 DS 2 -VASc 1 ba las) [7]. Esant ge ram kon tro liuo ja mam tarp tau ti niam nor ma li - zuo tam san ty kiui (TNS), var fa ri nas ma þi na ið emi nio in sul - to ir sisteminës embolizacijos rizikà dviem treèdaliais bei sumaþina santykinæ mirties rizikà pacientams su nevoþtu - vi niu PV 26 % [7]. Ta èiau blo ga var fa ri no kon tro lë gre sia tiek iðeminëmis, tiek hemoraginëmis komplikacijomis. Naujieji geriamieji antikoaguliantai (NGAK; dabigatra - nas, ri va rok sa ba nas ir apik sa ba nas) ap sau go nuo pa kar to - ti nio in sul to ne blo giau nei var fa ri nas [8]. Ðiuo me tu ne pa - kan ka duo me nø, kad jie yra reikð min gai veiks min ges ni uþ varfarinà. Taèiau NGAK turi kitø privalumø: stabilesnis veikimas, maþiau sàveikø su kitais vaistais ir maistu, jø var to ji mas ne rei ka lau ja nuo la ti nës la bo ra to ri nës kon tro lës [9 11]. KOKÁ ANTIKOAGULIANTÀ REIKËTØ RINKTIS? Skir da mi an ti trom bo zi ná gy dy mà, sie kia me ið veng ti iðe - mi niø ávy kiø, ta èiau pa di dë ja he mo ra gi niø kom pli ka ci jø ri zi ka. Kai ku rios ið jø, ypaè in tras me ge ni në krau jos ru va, su ke lia il ga lai kæ, daþ nai nuo la ti næ, sun kià ne ga lià ir ap sun - ki na gy dy to jo ap si spren di mà ini ci juo jant an ti trom bo zi ná gy dy mà. La vi ra vi mas tarp, anot grai kø mi to lo gi jos, Cha - rib dës ir Sci lës ið emi niø ir he mo ra gi niø ávy kiø su ke lia ne ma þai keb lu mø kli ni ki në je prak ti ko je, ka dan gi gy dy to - jai nuolat susiduria su ávairiomis iðemijos ir hemoragijos ri zi kos veiks niø kom bi na ci jo mis, ne pa kan ka mai ið ty ri në - to mis ran do mi zuo tuo se kon tro liuo ja muo se ty ri muo se ir ne apib rëþ to mis me to di në se re ko men da ci jo se. Kaip ro do kli ni ki niai ty ri mai, ku riuo se bu vo pa ly gin tas NGAK ir var fa ri no sau gu mas, ma þes në krau ja vi mo ri zi ka, ski riant NGAK, ypaè ið ryð kë jo tuo se cen truo se, ku riuo se var fa ri no kon tro lë bu vo blo ges në TNS te ra pi nia me in ter - va le (2,0 3,0) nu sta ty ta < 66 % gy dy mo lai ko [9 11]. Op - 2 len te lë. Labilaus TNS rizika: SAMeTT2R2 skalë Ro dik lis Poþymis Balai Ly tis moteris 1 Am þius < 60 m. 1 > 2 gre tu ti niai lë ti niai su sir gi mai Su varfarinu turinèiø sàveikà vaistø vartojimas hipertenzija, diabetas, dis li pi - de mi ja, buvæs insultas, mio - kardo infarktas, periferiniø arterijø liga, stazinis ðir dies nepakankamumas, lëtinë inks tø, kepenø, plau èiø liga amiodaronas, beta blokatoriai, verapamilis Rûkymas bet koks dabartinis rûkymas 2 Ra së ne bal ta o dþiai 2 > 2 ba lai di de lë la bi laus TNS ri zi ka. BALØ SUMA 3 len te lë. Kraujavimo rizikos vertinimo skalë (HAS-BLED skalë) Ro dik lis Poþymis Balai Ar te ri në hi per ten zi ja (sis to - li nis AKS 160 mm Hg) Inkstø ir kepenø funkcijos su tri ki mas ti ma lu, kai TNS tarp 2,0 ir 3,0 bû na > 70 % lai ko. Áro dy ta, kad, kai TNS bû na te ra pi nia me in ter va le < 50 % lai ko, blo - gë ja ið emi niø in sul tø ið ei tys, dau gë ja he mo ra gi niø kom pli - kacijø [7]. Reikëtø atsiþvelgti ir á kitus veiksnius, kurie turi áta kos TNS kon tro lei, t. y. de men ci jà, pik ty bi nes li gas, nar - ko ti niø me dþia gø var to ji mà, bi po li ná afek ti ná su tri ki mà. Yra su kur ta SA MeTT2R2 ska lë, ku ri pa de da áver tin ti, ar pa cien to TNS kon tro lë bus tin ka ma (2 len te lë). Ðios ska lës áver tis, vir ði jan tis 2 ba lus, ro do di des næ gy vy bei pa vo jin go kraujavimo, insulto ir mirties rizikà. Tokiais atvejais turëtø bû ti svars to mos ki to kio an ti trom bo zi nio gy dy mo ga li my - bës. Taip pat la bai svar bu, kad TNS ga na grei tai pa siek tø terapiná intervalà, kadangi didþiausia iðeminio insulto rizi - ka yra pir mà já më ne sá pra dë jus var to ti var fa ri nà [12]. 1 1 nëra 0 nëra 0 tik kepenø arba inkstø 1 kepenø ir inkstø 2 In sul tas anam ne zë je ne 0 taip 1 Krau ja vi mas anam ne zë je ne 0 taip 1 La bi lus TNS ne 0 taip 1 Am þius < 65 m. 0 Piktnaudþiavimas alkoholiu ar ba ki tø vais tø var to ji mas (an ti ag re gan tai, ne ste roi di - niai vaistai nuo uþdegimo) 65 m. 1 nëra 0 tik alkoholis arba vaistai 1 al ko ho lis ir vais tai 2 BALØ SUMA 0 2 ba lai ma þa ri zi ka, 3 ba lai ir dau giau di de lë ri zi ka. 140

Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai 1 klinikinis atvejis. 76 m. mo te ris, ser gan ti ar te ri ne hi - per ten zi ja ir cuk ri niu dia be tu (kon tro liuo ja mi pa ten ki - na mai, var to ja pe rin dop ri lio 10 mg va ka re ir met for mi - no 850 mg 2 k/d), nef ro pa ti ja ir I lë ti niu inks tø funk - ci jos ne pa kan ka mu mu, prieð 1 me tus pa ty rë ið emi ná in - sul tà kai rës VSA ba sei ne. Gy dant ûmi ná in sul tà, sëk - min gai at lik ta me cha ni në trom bek to mi ja, neu ro lo gi në bûk lë reikð min gai pa ge rë jo li ko tik leng va mo to ri në afa zi ja. Ávy kus in sul tui, pir mà kar tà diag no zuo tas PV. Ultragarsiniu tyrimu nustatyta ekstrakranijiniø arterijø he mo di na mið kai ne reikð min ga ate ro sklerozinë ar te rio - pa ti ja. Ðir dies su si trau ki mø daþ nio kon tro lei var to ja me top ro lo lio 50 mg/d, an ti ko a gu lia ci jai var fa ri no po 5 mg/d. Ki to mis li go mis ne ser ga. Po in sul to taip pat pa - skirti statinai ir aspirinas, kuriuos vartoja iki ðiol. Ar da bar, pra ëjus 1 m. po in sul to, rei kë tø ko re guo ti an ti trom bo zi ná gy dy mà? Ko men ta ras. Pacientës iðeminio insulto rizika, pa - gal CHA 2 DS 2 -VASc, yra di de lë 7 ba lai, t. y. 9,6 % per me tus. Ta èiau jos krau ja vi mo ri zi ka taip pat yra di de - lë HAS-BLED áver tis sie kia 4 ba lus, ar ba 8,7 % per me tus. Tai ne reið kia, kad pa cien tei yra kon train di kuo - tina antikoaguliacija, taèiau jai reikëtø parinkti kuo sau ges ná an ti trom bo zi ná gy dy mà. Pirmiausia bûtina optimizuoti hipertenzijos ir gli - ke mi jos kon tro læ. An tra, ðiuo at ve ju, kai në ra nu sta ty tø vi du ri nio ar sun kaus laips nio pe ri fe ri niø ir (ar) eks trak - ra ni ji niø ar te ri jø su siau rë ji mø, pa cien të ne ser ga ko ro - narine ðirdies liga, aspirino nuolatinis vartojimas nëra bû ti nas. Tre èia, rei kë tø ap skai èiuo ti, ko kia yra pa cien - tës ri zi ka, kad jai bus blo ga TNS kon tro lë, nau do jant SA MeTT2R2 ska læ. Jos áver tis yra 3 (mo te ris, > 2 lë ti - niai susirgimai, beta blokatoriø vartojimas), tai reiðkia, kad varfarinà skirti rizikinga. Galimi keli sprendimai: taikyti gydymà NGAK, atlikti kairiojo prieðirdþio au - sy tës uþ da ry mo ope ra ci jà ar ba ban dy ti op ti mi zuo ti var - fa ri no kon tro læ: daþ niau tik rin ti TNS, kuo ma þiau var - toti vaistø, papildø, kurie galëtø turëti átakos varfarino far ma ko ki ne ti kai. Krau ja vi mo ri zi kai áver tin ti daþ nai re ko men duo ja ma HAS-BLED ska lë [13, 14] (3 len te lë). Di de lë krau ja vi mo rizika gresia pacientams, kuriø ávertis yra 3 ba lai, bet tai në ra ab so liu ti kon train di ka ci ja an ti trom bo zi niam gy dy mui [7, 14]. To kiems li go niams rei kia daþ niau tir ti kre ðë ji mo ro dik lius, jei gu var to ja mas var fa ri nas, at kreip ti dë me sá á po ten cia liai mo di fi kuo ja mus ri zi kos veiks nius (al ko ho lio vartojimà, hipertenzijà, cukriná diabetà ir kt.), jeigu ámano - ma, keis ti kai ku riuos vais tus (pvz., ne ste roi di nius vais tus nuo uþ de gi mo) ar ba ma þin ti jø do zæ. Tai rei kë tø da ry ti dar prieð pra de dant gy dy mà bet ku riuo ið an ti ko a gu lian tø. Tais at ve jais, kai ne pa vyks ta mo di fi kuo ti ri zi kos veiks - niø, rei kë tø pa si rink ti vais tus, ku rie yra sau giau si he mo ra - gi niø kom pli ka ci jø at þvil giu. Yra kai ku riø sub ti liø skir tu - mø, ku rie pri klau so nuo an ti ko a gu lian to rû ðies ir do zës. Pa vyz dþiui, da bi gat ra nas ma þo mis do zë mis (110 mg 2 k/d) ir apik sa ba nas yra su si jæ su reikð min gai ma þes ne bet ko kio gy vy bei pa vo jin go krau ja vi mo ri zi ka, ly gi nant su var fa ri nu, ir ga lë tø bû ti re ko men duo ja mi pa - cien tams su vi du ti ne kar dio em bo li nio in sul to (CHA 2 DS 2 -VASc 1 ba las) ir di de le krau ja vi mo ri zi ka (HAS-BLED > 3 ba lai). Ri va rok sa ba nas ir da bi gat ra nas di de lë mis do zë mis (150 mg 2 k/d) su ke lia tiek pat gy vy - bei pa vo jin gø krau ja vi mø, kaip ir var fa ri nas [9 11, 15]. Tiek ri va rok sa ba nas, tiek da bi gat ra nas yra su si jæ su di des - ne krau ja vi mo ið virð ki na mo jo trak to ri zi ka [7]. Vi si NGAK yra su si jæ su ma þes ne in tras me ge ni nës krau jos ru - vos ri zi ka [15]. KAIP KEISTI ANTIKOAGULIANTUS? Varfarinas NGAK Nu trau kia mas var fa ri no sky ri mas ir nu sta to mas TNS. Jei TNS jau yra < 2,0, nau juo sius an ti ko a gu lian tus ga li ma pra - dë ti skir ti tà pa èià die nà. Jei gu TNS yra tarp 2,0 ir 2,5, NGAK ge riau sia pra dë ti ki tà die nà. Esant TNS > 2,5, rei - kia at si þvelg ti á var fa ri no pu si nës eli mi na ci jos pe ri odà, ku - ris yra 36 42 val. Pra ëjus ðiam lai kui, TNS tu ri bû ti pa kar - totinai ávertintas ir tuomet sprendþiama, ar jau galima áves - ti NGAK pagal minëtus kriterijus [16]. NGAK varfarinas Ka dan gi so ti ni mas var fa ri nu vi du ti nið kai uþ trun ka 5 10 die nø ir la bai va ri juo ja in di vi du a liais at ve jais, pra dë - jus skirti varfarinà, kurá laikà turi bûti tæsiami ir NGAK, daþ nai mo ni to ruo jant TNS. Svar bu, kad TNS bû tø ma tuo - ja mas prieð NGAK do zæ ir pa tik rin tas 24 val. po pas ku ti nës NGAK dozës. Pirmà mënesá rekomenduojama daþniau ste bë ti TNS, kol jis bus sta bi lus (tarp 2,0 ir 3,0, ma tuo jant 3 kar tus ið ei lës) [16]. KOMBINUOTA ANTITROMBOZINË TERAPIJA Klinikinëje praktikoje neretai pasitaiko, kad PV turintis pa cien tas kar tu ser ga ko ro na ri ne ðir dies li ga (KÐL) ar ba periferiniø arterijø liga (PAL). Tenka svarstyti antitrombo - zi niø pre pa ra tø kom bi na ci jos pa sky ri mà. Ávai riø ty ri mø duo me ni mis, PV ser gan èiø jø po pu lia ci jo je mio kar do in - fark to pa pli ti mas sie kia 14 17 %, o pe ri fe ri niø ar te ri jø li - gø 4 5 % [7]. Pri im ti spren di mà bû na ypaè su dë tin ga, kai dël ðiø su sir gi mø pa cien tui su PV sku biai at lie ka mas ðir - dies vainikinës ar periferinës arterijos stentavimas. Kai ku rie ty rë jai da ro prie lai dà, kad 95,3 % pa cien tø, gy do mø vie nu me tu dviem an ti ag re gan tais ir ge ria muo ju an ti ko a gu lian tu, ir 63,8 % pa cien tø, ku riems ski ria mas 1 an ti ag re gan tas ir ge ria ma sis an ti ko a gu lian tas, ne tu ri pa - tvir tin tø in di ka ci jø to kiam gy dy mui [17]. Tai reið kia, kad dau ge lis pa cien tø pa ti ria áro dy mais ne pa grás tà, ne pa tei si - na mà ir ne rei ka lin gà he mo ra gi niø kom pli ka ci jø ri zi kà. Ta - 141

A. Gavrilova, D. Jatuþis èiau ap si spræs ti ið ties su dë tin ga, nes, imant at ski rai KÐL/PAL ir PV, dvie jø an ti ag re gan tø sky ri mas po ar te ri - jos sten ta vi mo, kaip ir an ti ko a gu lian tø esant PV, lai ko ma pro fi lak ti kos stan dar tais ir ne ke lia di des niø dis ku si jø. Áro dy mais pa grás tø re ko men da ci niø ðal ti niø në ra daug. To liau pa tei kia me kai ku rias ið trau kas ið jung ti niø Eu ro pos kar dio lo gø drau gi jø gai riø an ti trom bo zi niø vais tø kom bi - na ci jø sky ri mui [18] (pav.). Po per ku ta ni nës ko ro na ri nës in ter ven ci jos (PKI) ir stentavimo, kai yra ir PV, siûloma tæsti geriamàjá antikoa - gu lian tà ir dvi gu bà an ti ag re gan tø te ra pi jà ne ma þiau kaip 4 sa vai tes (to kia truk më re ko men duo ja ma pa cien tams su di des ne krau ja vi mo ri zi ka HAS-BLED > 3), o mak si ma li tri gu bos te ra pi jos truk më 6 më ne siai (il ges në nei 4 sa vai - tës, triguba terapija yra tinkamesnë pacientams su maþesne krau ja vi mo ri zi ka HAS-BLED 0 2) (IIa re ko men da ci jø kla së, áro dy mø ly gis C). Vë liau re ko men duo ja ma per ei ti prie dvi gu bos te ra pi jos ge ria muo ju an ti ko a gu lian tu ir vie - nu ið an ti ag re gan tø (as pi ri nu ar ba klo pi dog re liu). Po 1 me - tø, jeigu paciento bûklë yra stabili, siûloma tæsti tik anti - koa gu lian to il ga lai ká var to ji mà be an ti ag re gan to (I re ko - men da ci jø kla së, áro dy mø ly gis B). Nors apie NGAK mo no te ra pi jà, esant PV ir sta bi liai krû ti nës an gi nai, në ra pa kan ka mai duo me nø, ta èiau kai kurie autoriai siûlo tà paèià rekomendacijà taikyti ir vi - siems naujiesiems antikoaguliantams. Dël il ga lai kio as pi ri no var to ji mo kar tu su var fa ri nu re ko men duo ja ma spræs ti in di vi du a liai, áver ti nus pa cien to kar dio lo gi næ ri zi kà ir vai ni ki niø krau ja gys liø ana to mi jà [19]. Pa cien tams, ku riø in sul to ri zi ka yra vi du ti në (CHA2DS2-VASc 1), o krau ja vi mo di de lë (HAS-BLED > 3), re ko men duo ja ma ið kar to skir ti dvi gu bà te ra pi jà, pa si ren kant in di vi du a liai ar ba dvi gu bà an ti ag re - gan tø te ra pi jà, ar ba an ti ag re gan to ir an ti ko a gu lian to kom - bi na ci jà (IIa re ko men da ci jø kla së, áro dy mø ly gis C). Var to jant as pi ri nà kar tu su var fa ri nu, TNS tu rë tø bû - ti pa lai ko mas tarp 2,0 ir 2,5 (IIa re ko men da ci jø kla së, áro - Pav. Antitromboziniø vaistø kombinacijø skyrimas po perkutaninës koronarinës intervencijos ar ûminio koronarinio sindromo, esant prie ðir dþiø vir pë ji mui GAK ge ria mie ji an ti ko a gu lian tai, A as pi ri nas, K klopidogrelis, PKI perkutaninë koronarinë intervencija. Adap tuo ta ið Heid bu chel H et al. Eu ro pa ce 2015; 17(10): 1467 507. 142

Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai 2 klinikinis atvejis. 58 m. vy rui, ser gan èiam PV (var to - ja apik sa ba no 5 mg 2 k/d), dël ûmi nio mio kar do in - farkto kà tik atliktas kairës vainikinës arterijos kamieno stentavimas pirmos kartos vaistus iðskirianèiu stentu. Ki tø lë ti niø li gø ne nu sta ty ta, KMI 31,1; ben dras cho - les te ro lis 6,4 mmol/l, MTL-cho les te ro lis 4,0 mmol/l. Ar skirtumëte trigubà antitrombozinæ terapijà? Jei taip, ko kia bû tø jos truk më? Ko men ta ras. Po sten ta vi mo, gre ta esant PV, ið ties re ko men duo ja ma pra dë ti tri gu bà an ti trom bo zi næ te ra - pi jà (ge ria muo ju an ti ko a gu lian tu ir dviem an ti ag re gan - tais) ir jà tæs ti nuo 4 sav. iki 6 mën., at si þvel giant á krau - jos ru vos ir ið emi jos ri zi kà. Ðiuo at ve ju krau ja vi mo ri zi - kos veiks niø, ið sky rus an ti ko a gu lian to var to ji mà, ne tu - ri me, o pa kar to ti nës ate rot rom bo zës ri zi kà di di na dis li - pi de mi ja, nu tu ki mas, be to, ir sten tas yra se nos kar tos, tai gi, vy rau ja veiks niai, il gi nan tys tri gu bos te ra pi jos truk mæ (pav.). Rei kë tø orien tuo tis á 6 mën. truk mës tri - gu bà an ti trom bo zi næ te ra pi jà, vë liau per ei nant prie dvi - gu bos te ra pi jos an ti ko a gu lian tu ir vie nu ið an ti ag re - gantø. dy mø ly gis C). Kai as pi ri nas yra var to ja mas kar tu su NGAK, tu rë tø bû ti ski ria ma ma þes në an ti ko a gu lian to do zë (da bi gat ra no 110 mg 2 k/d, ri va rok sa ba no 15 mg/d, apik sa ba no 2,5 mg 2 k/d) (IIb re ko men da ci jø kla së, áro - dy mø ly gis C). ANTIKOAGULIANTØ PASKYRIMAS IR ATNAUJINIMAS PO GALVOS SMEGENØ INFARKTO Ant ri nei kar dio em bo li nio in sul to pro fi lak ti kai, esant PV, nau juo sius an ti ko a gu lian tus re ko men duo ja ma pra dë ti skirti pagal 1-3-6-12 tai syk læ [16, 20]. Nors ði tai syk lë në - ra pa grás ta ran do mi zuo tø kon tro liuo ja mø ty ri mø duo me ni - mis, ðiuo metu ji yra plaèiai taikoma klinikinëje praktikoje: 1. pra ei nan ty sis sme ge nø ið emi jos prie puo lis (PSIP) an ti ko a gu lia ci ja pra de da ma po 1 die nos; 2. ma þas in sul tas po 3 die nø; 3. vi du ti nis in sul tas po 6 die nø (ar ba po 1 sa vai tës); 4. di de lis in sul tas po 12 die nø (ar ba po 2 sa vai èiø). Prieð pra de dant an ti ko a gu lia ci jà pa cien tams su vi du ti - niu ar di de liu in sul tu, re ko men duo ja ma pa kar to ti gal vos smegenø vaizdiná tyrimà, siekiant ásitikinti, kad nëra dide - lës hemoraginës transformacijos. Reikëtø taip pat atsi - þvelg ti á ki tus in tras me ge ni nës krau jos ru vos (ISK) ri zi kos veiks nius: se ny và am þiø, ne kon tro liuo ja mà hi per ten zi jà, pa þen gu sià gal vos sme ge nø smul kiø krau ja gys liø li gà. Esant di de lei krau jos ru vos ri zi kai (pvz., di de lis sme ge nø in fark tas, ne kon tro liuo ja ma hi per ten zi ja, anks ty vi pra si - de dan èios he mo ra gi nës trans for ma ci jos po þy miai vaiz di - niuo se ty ri muo se ir pan.), ge ria mø jø an ti ko a gu lian tø sky - ri mà siû lo ma ati dë ti 14 die nø [21]. 2016 m. pub li kuo tas ma þos ap im ties ty ri mas pa ro dë, kad po ma þo ir vi du ti nio in sul to sau gu anks ti pra dë ti skir ti ri va rok sa ba nà ir da bi gat ra nà ISK daþ nis ir in sul to ið ei tys tarp pa cien tø gru piø, ku riems NGAK pra dë ti skir ti po 1 3 die nø ir po 4 7 die nø, ne si sky rë. Di de lës ap im ties in - sul tas, kaip ir anks tes niuo se ty ri muo se, bu vo su si jæs su di - des ne ISK ri zi ka [22]. Ta èiau pa ti ki mø duo me nø iki ðiol trûks ta, ir ki ti au to riai re ko men duo ja po ið emi nio ar he mo - raginio insulto NGAK atnaujinti itin atsargiai, motyvuoda - mi sa vo nuo mo næ tuo, kad ið di dþiø jø NGAK ty ri mø (RE-LY ir ROCKET-AF) bu vo eks kliu duo ti pa cien tai, per sir gæ gal vos sme ge nø in fark tu per 14 pas ku ti niø die nø ar ba tu rë jæ sun kø gal vos sme ge nø in fark tà per pas ku ti ná pus me tá. Á ðiuos ty ri mus taip pat ne átrauk ti pa cien tai su ISK anamnezëje [23]. ANTIKOAGULIANTØ SKYRIMAS PO INTRAKRANIJINËS KRAUJOSRUVOS Po ne trau mi nës kil mës in trak ra ni ji nës krau jos ru vos dël an ti ko a gu lian tø per do za vi mo re ko men duo ja ma at nau jin ti juos ne anks èiau kaip po 2 sa vai èiø. Ge riau siai bû tø at nau - jin ti ge ria muo sius an ti ko a gu lian tus po 4 sa vai èiø, jei gu krau jos ru vos prie þas tis yra pa ða lin ta (nor ma li zuo tas TNS, ko re guo tas AKS) ar ba he mo ra gi ja yra ne di de lë, o trom bo - embolijos rizika iðlieka aukðta. Antikoaguliantø atnaujini - mas tu rë tø bû ti ati dë tas 8 10 sa vai èiø, kai he mo ra gi ja yra ka mie ni në ar ba ma sy vi pus ru tu li në, su ið lie kan èia vaiz di - niuo se ty ri muo se sme ge nø struk tû rø dis lo ka ci ja [24]. Ta - èiau ki ta me ty ri me bu vo nu sta ty ta, kad pa kar to ti nës ISK ri - zi ka, anks ti at nau ji nus var fa ri nà, pa di dë ja 5 kar tus tai yra di des në ri zi ka, ne gu kar dio em bo li nio ávy kio, ne tai kant an - ti ko a gu lia ci jos. Dël to au to riai re ko men duo ja at nau jin ti ge ria muo sius an ti ko a gu lian tus tik po 10 30 sa vai èiø ar ba, esant dideliam antikoaguliacijos poreikiui, atidëti varfarino sky ri mà bent 1 më ne siui po ISK [25]. Dau gu ma au to riø tei gia, kad pa kar to ti nës krau jos ru vos ri zi ka tu rin tiems PV yra di dþiau sia anks ty va me lai ko tar py je po ISK. Vë liau ði ri zi ka ma þë ja, o kar dio em bo li nio in sul to ri zi ka pra de da di - dëti. 2016 m. atliktas tyrimas, kuriame palygintos iðeitys po ISK at nau ji nus an ti trom bo zi ná gy dy mà ar ba jo ne at nau - ji nus. Ja me da ly va vo pa cien tai, ku riems dël ávai riø prie - þas èiø bu vo skir tas an ti trom bo zi nis gy dy mas an ti ko a gu - liantais (PV, veninë embolija, dirbtiniai ðirdies voþtuvai) ar ba an ti ag re gan tais (mio kar do in fark tas, ið emi nis in sul - tas, periferiniø arterijø liga). Vidutinis antitrombozinio gydy mo at nau ji ni mo lai kas bu vo 3 6 më ne siai po krau jos ru - vos, vi du ti në ste bë ji mo truk më 2, 3 me tai. Ty ri mas pa ro - dë, kad an ti ko a gu lian tø at nau ji ni mas bu vo su si jæs su ma - þes ne mir ties ir trom bem bo li niø kom pli ka ci jø ri zi ka, o he - mo ra gi niø kom pli ka ci jø daþ nis tarp gru piø pa ti ki mai ne si - sky rë. Tuo tar pu an ti ag re gan tø at nau ji ni mas to kio tei gia - mo efek to ne tu rë jo [26]. Dvi daþ niau sios ISK prie þas tys, var to jant an ti ko a gu - liantus, yra cerebrinë amiloidinë angiopatija (CAA) ir hi - per ten zi në smul kiø jø gal vos sme ge nø krau ja gys liø pa to lo - gi ja. ISK dël CAA rei kë tø átar ti, kai pa cien tas yra vy res nis 143

A. Gavrilova, D. Jatuþis nei 55 m., he mo ra gi ja yra skil ti në, MRT ma to ma bent vie - na mik ro he mo ra gi ja ar ba pa vir ði në si de ro zë ir në ra ki to - kios struk tû ri nës krau ja gys liø ar ba sme ge nø pa ren chi mos pa to lo gi jos. To kiems pa cien tams pa kar to ti nës he mo ra gi - jos ri zi ka yra daug di des në (9 10 % per me tus, o, pa ly gi ni - mui, hi per ten zi nës kil mës ISK apie 2 % per me tus) [27]. Ne re ko men duo ja ma at nau jin ti var fa ri no pa cien tams po bu vu sios skil ti nës krau jos ru vos, kai yra aið kûs mik ro an - gio pa ti jos po þy miai vaiz di niuo se ty ri muo se. Po gi lu mi nës po þie vi nës krau jos ru vos an ti ko a gu lia ci ja ga li bû ti at nau - jinta, jeigu yra rimta kardioembolinio insulto rizika, gerai kontroliuojamas AKS, glikemija ir kiti rizikos veiksniai [28, 29]. Ar rei kë tø skir ti an ti ko a gu lian tus pa cien tui, ku riam, at - li kus gal vos MRT dël gal vos sme ge nø in sul to, ras tos asimp to mës mik ro he mo ra gi jos? Á ðá klau si mà vie na reikð - mio at sa ky mo në ra. De ja, kol kas li te ra tû ro je ne ran da me tiks liai api brëþ to mik ro he mo ra gi jø skai èiaus, ku ris ga lë tø patikimai parodyti didesnæ CAA tikimybæ ir, atitinkamai, ISK rizikà. Reikëtø kuo tiksliau ávertinti, kokia yra tikimybë, kad pa cien to mik ro he mo ra gi jas tik rai su kë lë CAA. Kai kurie autoriai rekomenduoja átarti CAA ir neskirti geria - mø jø an ti ko a gu lian tø, kai mik ro he mo ra gi jø lo ka li za ci ja yra tik þie vi në, jø 0 ir dau giau [30], ki ti ma no, kad jø tu rë tø bû ti > 30 [16]. 2011 m. at lik ta me ta a na li zë pa ro dë, kad anks ty va ko jø gi liø jø ve nø trom bo zës pro fi lak ti ka pa ren te ri niais an ti ko a - gu lian tais po in trak ra ni ji nës krau jos ru vos (pra de da ma skir ti pra ëjus 1 6 die noms po krau jos ru vos, gy dy mo truk - më 10 14 die nø) reikð min gai su ma þi no gi liø jø ve nø trom bo zës ir plau èiø ar te ri jos trom bo em bo li jos daþ ná. Sta - tis tið kai reikð min go po vei kio mirð ta mu mui ne bu vo, tik 3 klinikinis atvejis. 64 m. pa cien të, var to jan ti var fa ri nà dël per ma nen ti nio PV, hos pi ta li zuo ta ávy kus krau ja vi - mui ið skran dþio opos. Krau ja vi mas su stab dy tas, an ti - ko a gu lian tai nu trauk ti, pa cien tës bûk lë sta bi li. Ið gy ve - ni mo anam ne zës yra þi no ma, kad dël sà na riø skaus mo (yra abi pu së klu bo sà na rio ar tro zë) vi du ti nið kai 2 k. per sa vai tæ var to ja di klo fe na kà po vie nà 100 mg tab le tæ per die nà. Ki to mis lë ti në mis li go mis ne ser ga, dau giau vais tø nuo lat ne var to ja. Ar at nau jin tu më te an ti ko a gu lian tø var to ji mà? Po kiek lai ko? Ko men ta ras. Pa cien tei in di kuo ti nas opa li gës gy - dy mas; esant rei ka lui H. pylori era di ka ci ja, po gy dy - mo kon tro li në gast ros ko pi ja. Pa sie kus re mi si jà ir era - di ka vus H. pylori, galima svarstyti antikoaguliantø at - nau ji ni mà. Ge riau siai tai pa da ry ti per 3 6 mën. nuo krau ja vi mo epi zo do, nors ki ti au to riai tei gia, kad at - nau ji ni mas po 2 sav. jau yra ga na sau gus. Sau giau si krau ja vi mo ið virð ki na mo jo trak to at þvil giu yra apiksaba nas ir da bi gat ra nas ma þes në mis do zë mis (110 mg 2 k/d). Ðiuo at ve ju taip pat rei kë tø ne pa mirð ti pa keis ti di klo fe na kà á ki tà vais tà (pvz., se lek ty vø COX-2 inhibitoriø). ste bë ta ISK be kli ni ki niø simp to mø daþ në ji mo ten den ci ja. Ste bë ji mo truk më stu di jo se svy ra vo nuo 10 die nø iki 3 më - ne siø [31]. PERIOOPERACINË ANTIKOAGULIACIJA Var fa ri no nu trau ki mas prieð chi rur gi nes pro ce dû ras yra su si jæs su 6 kar tus di des ne ið emi nio in sul to ri zi ka [32]. Ðiuo metu yra priimta strategija nustoti vartoti varfarinà maþ daug 5 die nas prieð pla ni næ ope ra ci jà, o po ope ra ci jos at nau jin ti var fa ri nà, kai tik sau gu ne bë ra krau ja vi mo pa - vo jaus. Kol pa cien tas ne var to ja var fa ri no, kar dio em bo li - nio in sul to pro fi lak ti kai yra nau do ja mi ma þos mo le ku li nës masës heparinai (MMMH). Taèiau nauji tyrimai parodë, kad MMMH prie dan ga, at nau ji nant an ti ko a gu lian tus po ope ra ci jos, reikð min gai di di no di dþiø jø krau ja vi mø daþ ná tiek var to jant var fa ri nà, tiek da bi gat ra nà, tuo tar pu gal vos sme ge nø in fark to ir sis te mi nës em bo li za ci jos daþ nis ne si - kei të [33]. He pa ri no prie dan gos nau do ji mas taip pat yra su si jæs su il ges ne hos pi ta li za ci jos truk me [34]. ANTIKOAGULIANTAI IR KRAUJAVIMAS IÐ VIRÐKINIMO TRAKTO Pir mo pa si rin ki mo an ti ko a gu lian tai pa cien tams, tu rin - tiems didelæ kraujavimo ið virðkinimo trakto (VT) rizikà, yra apik sa ba nas ir da bi gat ra nas 110 mg 2 k/d. Jei gu var - tojamas varfarinas, reikëtø palaikyti stabilø TNS (tarp 2,0 ir 3,0 > 60 % lai ko) [35]. H. C. Die ner su ben dra au to - riais teigia, kad kraujavimas ið VT daþniausiai nesukelia mir ties ar ba nuo la ti nës ne ga lios, to dël, svars tant an ti ko a - guliantø skyrimà, pirmiausia reikëtø galvoti apie iðeminio in sul to ri zi kà [21]. Ki ti au to riai nu ro do, kad jei var fa ri nas, esant in di ka ci joms, yra at nau ji na mas per 14 die nø nuo krau ja vi mo ið VT, 3 mën. pa kar to ti nio krau ja vi mo ið VT ri zi ka reikð min gai ne pa didë ja, o mir ties ir trom bo em bo li - niø kom pli ka ci jø ri zi ka reikð min gai su ma þë ja [36]. Ki tos prie mo nës, pa de dan èios su ma þin ti VT he mo ra gi jø daþ ná: H. pylori eradikacija; esant galimybei, kitø vaistø, didinanèiø krau ja vi mo ið VT ri zi kà (an ti ag re gan tø, ne ste roi di niø vais tø nuo uþ de gi mo), ne sky ri mas. Pa cien tams su ne voþ - tu vi niu PV ir opa li ge, ku riems bû ti na skir ti var fa ri no ar ba an ti ag re gan tø, rei kë tø at lik ti en dos ko pi ná skran dþio ty ri - mà: jei gu opa yra uþ gi ju si, an ti trom bo zi ná gy dy mà skir ti yra sau giau [35]. Prieð pra de dant skir ti ge ria muo sius an ti - ko a gu lian tus vy res nio am þiaus pa cien tams, re ko men duo - ja ma at lik ti skri nin gà dël ko lo rek ta li nio vë þio [21]. Var fa - rinà vartojantiems pacientams reikia periodiðkai atlikti he - ma to lo gi ná ty ri mà. Vie na ret ros pek ty vi në stu di ja nu sta të, kad 30 % pa cien tø, ku riems gy dy mo ei go je pra dë jo vys ty - tis mikrocitinë anemija (Hb sumaþëjimas > 25 g/l ir (arba) MCV su ma þë ji mas > 5 fl ar ba iki < 80 fl), bu vo en dos ko - pið kai pa tvir tin tas virð ki na mo jo trak to vë þys ar ba iki vë þi - nis pro ce sas. Toks skri nin gas pa dë tø anks tes nei VT pa to - 144

Profilaktinio antitrombozinio gydymo pasirinkimas sudëtingose klinikinëse situacijose: kà nutyli algoritmai lo gi jos diag nos ti kai, o sa va lai kë diag nos ti ka ir an ti trom bo - zi nio gy dy mo ko rek ci ja su ma þin tø ben drà mirð ta mu mà ir krau ja vi mo ið VT ri zi kà [37]. Literatûra 1. Goldstein LB, Bushnell CD, Ad ams RJ, et al. Guide lines for the pri mary pre ven tion of stroke: a guide line for healthcare pro fes sion als from the Amer i can Heart As so ci a tion/amer i - can Stroke As so ci a tion. Stroke 2011; 42: 517 84. 2. Camm AJ, Lip GY, De Caterina R, et al. 2012 fo cused up date of the ESC Guide lines for the man age ment of atrial fi bril la - tion: an up date of the 2010 ESC Guide lines for the man age - ment of atrial fi bril la tion de vel oped with the spe cial con tri - bu tion of the Eu ro pean Heart Rhythm As so ci a tion. Eur Heart J 2012; 33: 2719 47. 3. Jan u ary CT, Wann LS, Alpert JS, et al. 2014 AHA/ACC/HRS guide line for the man age ment of pa tients with atrial fi bril la tion: ex ec u tive sum mary: a re port of the Amer i can Col lege of Car di ol ogy/amer i can Heart Associa - tion Task Force on prac tice guide lines and the Heart Rhythm So ci ety. J Am Coll Cardiol 2014; 64(21): e1 76. 4. AC TIVE In ves ti ga tors, Con nolly SJ, Pogue J, Hart RG, et al. Ef fect of clopidogrel added to as pi rin in pa tients with atrial fi bril la tion. N Engl J Med 2009; 360: 2066 78. 5. Healey JS, Hart RG, Pogue J, et al. Risks and ben e fits of oral anticoagulation com pared with clopidogrel plus as pi rin in pa tients with atrial fi bril la tion ac cord ing to stroke risk: the atrial fi bril la tion clopidogrel trial with irbesartan for pre ven - tion of vas cu lar events (AC TIVE-W). Stroke 2008; 39: 1482 6. 6. Shields AM, Lip GY. Choos ing the right drug to fit the pa - tient when se lect ing oral anticoagulation for stroke pre ven - tion in atrial fi bril la tion. J In tern Med 2015; 278: 1 18. 7. Lip GY, Skjøth F, Niel sen PB, et al. Non-val vu lar atrial fi - bril la tion pa tients with none or one ad di tional risk fac tor of the CHA2DS2-VASc score. A com pre hen sive net clin i cal ben e fit anal y sis for war fa rin, as pi rin, or no ther apy. Thromb Haemost 2015; 114(4): 826 34. 8. Ruff CT, Giugliano RP, Braunwald E, et al. Com par i son of the ef fi cacy and safety of new oral an ti co ag u lants with war fa - rin in pa tients with atrial fi bril la tion: a meta-anal y sis of ran - dom ised tri als. Lan cet 2014; 383: 955 62. 9. Con nolly SJ, Ezekowitz MD, Yusuf S, et al. Dabigatran ver - sus war fa rin in pa tients with atrial fi bril la tion. N Engl J Med 2009; 361: 1139 51. 10. Patel MR, Mahaffey KW, Garg J, et al. Rivaroxaban ver sus war fa rin in nonvalvular atrial fi bril la tion. N Engl J Med 2011; 365: 883 91. 11. Granger CB, Al ex an der JH, McMurray JJ, et al. Apixaban ver sus war fa rin in pa tients with atrial fi bril la tion. N Engl J Med 2011; 365: 981 92. 12. Tung JM, Mamdani MM, Juurlink DN, et al. Rates of ischemic stroke dur ing war fa rin treat ment for atrial fi bril la - tion. Stroke 2015; 46: 1120 2. 13. Pisters R, Lane DA, Nieuwlaat R, et al. A novel user-friendly score (HAS-BLED) to as sess 1-year risk of ma jor bleed ing in pa tients with atrial fi bril la tion: the Euro Heart Sur vey. Chest 2010; 138: 1093 100. 14. Lip GY, Andreotti F, Fauchier L, et al. Bleed ing risk as sess - ment and man age ment in atrial fi bril la tion pa tients: a po si - tion doc u ment from the Eu ro pean Heart Rhythm As so ci a - tion, en dorsed by the Eu ro pean So ci ety of Car di ol ogy Work - ing Group on Throm bo sis. Europace 2011; 13(5): 723 46. 15. Lip GY, Larsen TB, Skjoth F, et al. In di rect com par i sons of new oral an ti co ag u lant drugs for ef fi cacy and safety when used for stroke pre ven tion in atrial fi bril la tion. J Am Coll Cardiol 2012; 60: 738 46. 16. Heidbuchel H, Verhamme P, Alings M, et al. Up dated Eu ro - pean Heart Rhythm As so ci a tion prac ti cal guide on the use of non-vitamin K antagonist anticoagulants in patients with non- val vu lar atrial fi bril la tion. Europace 2015; 17(10): 1467 507. 17. De Caterina R, Ammentorp B, Dar ius H, et al. Fre quent and possibly inappropriate use of combination therapy with an oral an ti co ag u lant and antiplatelet agents in pa tients with atrial fi bril la tion in Eu rope. Heart 2014; 100: 1625 35. 18. Lip GY, Windecker S, Huber K, et al. Man age ment of anti - throm botic ther apy in atrial fi bril la tion pa tients pre sent ing with acute coronary syndrome and/or undergoing percutane - ous cor o nary or valve in ter ven tions: a joint con sen sus doc u - ment of the European Society of Cardiology Working Group on Throm bo sis, Eu ro pean Heart Rhythm As so ci a tion (EHRA), European Association of Percutaneous Cardiovas - cular Interventions (EAPCI) and European Association of Acute Car diac Care (ACCA) en dorsed by the Heart Rhythm So ci ety (HRS) and Asia-Pa cific Heart Rhythm So ci ety (APHRS). Eur Heart J 2014; 35: 3155 79. 19. Diener HC, Aisenberg J, Ansell J, et al. Choos ing a par tic u lar oral anticoagulant and dose for stroke prevention in individ - ual pa tients with non-val vu lar atrial fi bril la tion: part 1. Eur Heart J 2016 Feb 4. DOI: 10.1093/eurheartj/ehv643. 20. Huisman MV, Lip GY, Diener HC, et al. Dabigatran etexilate for stroke pre ven tion in pa tients with atrial fi bril la tion: re - solving uncertainties in routine practice. Thromb Haemost 2012; 107(5): 838 47. 21. Diener HC, Aisenberg J, Ansell J, et al. Choos ing a par tic u lar oral anticoagulant and dose for stroke prevention in individ - ual pa tients with non-val vu lar atrial fi bril la tion: part 2. Eur Heart J 2016 Feb 4. DOI: 10.1093/eurheartj/ehw069. 22. Cappellari M, Carletti M, Danese A, et al. Early in tro duc tion of di rect oral an ti co ag u lants in cardioembolic stroke pa tients with non-val vu lar atrial fi bril la tion. J Thromb Thrombolysis 2016 Jun 21. DOI: 10.1007/s11239-016-1393-9. 23. Stöllberger C, Finsterer J. Res er va tions against new oral an ti - co ag u lants af ter stroke and ce re bral bleed ing. J Neurol Sci 2013; 330(1 2): 16 7. 24. Becattini C, Sembolini A, Paciaroni M. Re sum ing an ti co ag u - lant ther apy af ter intracerebral bleed ing. Vascul Pharmacol 2016; 84: 15 24. 25. Majeed A, Kim YK, Rob erts RS, et al. Op ti mal tim ing of re - sumption of warfarin after intracranial hemorrhage. Stroke 2010; 41: 2860 6. 26. Ottosen TP, Grijota M, Hansen ML, et al. Use of antithrom - botic ther apy and long-term clin i cal out come among pa tients sur viv ing intracerebral hem or rhage. Stroke 2016; 47: 1837 43. 27. Eckman MH, Rosand J, Knudsen KA, et al. Can pa tients be anticoagulated af ter intracerebral hem or rhage? A de ci sion anal y sis. Stroke 2003; 34: 1710 6. 28. Steiner T. Re sump tion of oral anticoagulation af ter war fa - rin-associated intracerebral hemorrhage: yes. Stroke 2011; 42: 3661 2. 29. Thon JM, Gurol ME. Intracranial hem or rhage risk in the era of antithrombotic ther a pies for ischemic stroke. Curr Treat Op tions Cardiovasc Med 2016; 18: 29. 145

A. Gavrilova, D. Jatuþis 30. Diener HC, Selim MH, Molina CA, et al. Em bolic stroke, atrial fi bril la tion, and microbleeds: is there a role for anticoagulation? Stroke 2016; 47: 904 7. 31. Paciaroni M, Agnelli G, Venti M, et al. Ef fi cacy and safety of an ti co ag u lants in the pre ven tion of ve nous thromboembo - lism in pa tients with acute ce re bral hem or rhage: a meta-anal - y sis of con trolled stud ies. J Thromb Haemost 2011; 9: 893 8. 32. Qureshi AI, Jahangir N, Malik AA, et al. Risk of ischemic stroke in high risk atrial fi bril la tion pa tients dur ing pe ri ods of war fa rin dis con tinu a tion for sur gi cal pro ce dures. Cerebrovasc Dis 2016; 42(5 6): 346 51. 33. Douketis JD, Healey JS, Brueckmann M, et al. Perioperative bridg ing anticoagulation dur ing dabigatran or war fa rin in ter - rup tion among pa tients who had an elec tive sur gery or pro ce - dure. Substudy of the RE-LY trial. Thromb Haemost 2015; 113(3): 625 32. 34. Audebert HJ, Schenk B, Tietz V, et al. Ini ti a tion of oral antico ag u la tion af ter acute ischaemic stroke or tran sient ischemic at tack: tim ing and com pli ca tions of over lap ping hep a rin or con ven tional treat ment. Cerebrovasc Dis 2008; 26: 171 7. 35. Lee SJ, Shin DH, Hwang HJ, et al. Bleed ing risk and ma jor ad verse events in pa tients with pre vi ous ul cer on oral antico - agulation ther apy. Am J Cardiol 2012; 110(3): 373 7. 36. Witt DM, Delate T, Gar cia DA, et al. Risk of thromboembo - lism, re cur rent hem or rhage, and death af ter war fa rin ther apy in ter rup tion for gas tro in tes ti nal tract bleed ing. Arch Intern Med 2012; 172(19): 1484 91. 37. Johannsdottir GA, Onundarson PT, Gudmundsdottir BR, et al. Screen ing for ane mia in pa tients on war fa rin fa cil i tates di - agnosis of gastrointestinal malignancies and pre-malignant le sions. Thromb Res 2012; 130(3): e20 5. A. Gavrilova, D. Jatuþis ANTITHROMBOTIC TREAT MENT IN COM PLEX CLINICAL SITUATIONS: WHAT ALGORITHMS DO NOT TELL YOU Summary One of the most im por tant stroke pre ven tion strat e gies is anti - thrombotic therapy using antiplatelets and anticoagulants. De - spite the fact that a lot of guide lines and rec om men da tions on the topic have been pub lished thus far, it is im pos si ble to em brace ev - ery clin i cal case in the guide lines and to pro vide data from ran - dom ised con trolled tri als. Choos ing treat ment in the clin i cal set - ting, one has of ten to bal ance be tween pre ven tion ben e fits and risk of com pli ca tions. In this pa per we re view dif fer ent opin ions about strat e gies of antithrombotic ther apy in com plex clin i cal sit - u a tions: anticoagulation re sump tion af ter dif fer ent types of stroke and gastrointestinal bleeding; perioperational anticoagu - lation man age ment; com bined antithrombotic ther apy. Keywords: stroke, pre ven tion, antithrombotic ther apy, antiplatelets, an ti co ag u lants. Gauta: Priimta spaudai: 2016 08 19 2016 08 26 146